Administracinė byla Nr. eI-368-595/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02161-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos I. K. atstovei advokatei A. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba) 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. KT-32 (toliau – ir sprendimas) ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjos naudai (el. b. l. 1–6).
Nurodė, kad Taryba sprendimu pareiškėjai pareiškė įspėjimą. Taryba, skirdama pareiškėjai drausminę nuobaudą, ją grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-32-330/2017, kuria teismas paskyrė pakartotinę ekspertizę, suabejojęs ekspertės surašyto ekspertizės akto išvada, kaip galimai neteisinga ir aiškiai prieštaraujančia kitoms išvadoms, kad priimdamas 2018 m. vasario 22 d. nutartį rėmėsi pakartotinės ekspertizės aktu, o ne pareiškėjos parengtu ekspertizės aktu, nes teismas konstatavo, jog ekspertizės aktas kelia abejonių patikimumu ir objektyvumu, t.y. pareiškėjos parengtas ekspertizės aktas sukėlė nepasitikėjimą atlikto ekspertinio tyrimo išvadomis.
Paaiškino, kad Taryba visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 11 d. paaiškinimuose nurodytus itin aktualius juridinius faktus. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjama civilinė byla yra rezonansinė, nagrinėjama pakartotinai, t.y. kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės kasacinį skundą, 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo dalis dėl atlyginimo ieškovams už paimamą visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypą nustatymo ir priteisimo ir šioje bylos dalyje dėl panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties dalies – grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat kasacinis teismas akcentavo, jog visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną (šiuo atveju – 2014 m. rugpjūčio 22 d.), nustatant sklypo vertę pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę priėmimo dienos. Be to, bylą nagrinėję žemesnieji teismai neteisingai nustatė žemės paėmimo visuomenės poreikiams momentą ir tai lėmė netinkamą bylos išnagrinėjimą. Teismai netaikė ginčo išsprendimui aktualių teisės normų, nebuvo nustatinėjami kainų pokyčiai sudarant analogiškų nekilnojamųjų daiktų sandorius. Pažymėjo, kad sprendžiant ginčą turi būti akcentuojamas ne tik sklypo vertės apskaičiavimo momentas, bet ir vertei didelę įtaką turintys pagrindinė žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdas, buvę iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Nurodė, kad būtent tokių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuotų žemesniųjų teismų pažeidimų kontekste, priimant sprendimus, buvo paskirta teisminė ekspertizė atlikti teismo ekspertei, t. y. pareiškėjai. Pažymėjo, kad Taryba neatsižvelgė ir į pareiškėjos paaiškinimuose nurodytą itin svarbią procesinę aplinkybę, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-17-330/2018 yra apskųsta kasaciniu skundu, kuris yra priimtas ir civilinė byla Nr. 3K-3-328-611/2018 bus nagrinėjama 2018 m. rugpjūčio 22 d.
Taryba sprendime nenurodė nė vieno savarankiško argumento dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 9 punkte įtvirtinto pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principo pažeidimo, nevertino pareiškėjos proceso veiksmų, ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, bet ir pareiškėjos elgesio pagal Etikos kodekso keliamus reikalavimus. Taryba Etikos kodekso pažeidimą konstatavo tik perrašinėjant Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties motyvus ir argumentus. Pažymėjo, jog skundas Tarybai buvo pateiktas 2017 m. liepos 27 d., kai dar nebuvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis, kuri Tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendime dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra analizuojama. Pareiškėjai po 2017 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. KT S-58(18) „Dėl paaiškinimų pateikimo“ (toliau – ir Tarybos raštas) nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus, kurie šiuo metu dėstomi skunde, bei klaidinamai buvo nurodyta pateikti tarybai paaiškinimus dėl skunde nurodytų galimų Etikos kodekso nuostatų pažeidimo, nors pati Taryba sprendime pripažįsta, kad iš esmės pareiškėjų skundas negali būti nagrinėjamas Tarybos kompetencijos ribose.
Nurodė, kad Tarybos sprendime pacituota Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis, kurioje preliminariai pateikiamas pirminio ekspertinio tyrimo įvertinimas bei prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarčiai, kuri buvo paminėta paties Lietuvos apeliacinio teismo priimtos galutinės 2018 m. vasario 22 d. nutarties 45 ir 46 punktuose. Iš esmės Lietuvos apeliacinis teismas pats paneigia galimybę vadovautis 2017 m. birželio 14 d. nutartyje paminėtais rašytiniais duomenimis, kuriais vadovaujasi Taryba sprendime. Taip pat nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d., nutarties 45 punkte nurodytais vertinimo duomenimis nėra pagrindo vadovautis, kadangi nė vienas nepatvirtina ginčo sklypo vertės sprendimo paimti žemę priėmimo momentu ar bent artimu šiam momentui laikotarpiu.
Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi, siekiant paskirti pakartotinę ekspertizę, Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje procesinį veiksmą grindžia prieštaravimų parodymu tarp kelių specialistų / ekspertų išvadų ir abejonių sukėlimu. Paaiškino, kad teismo nutartyje nurodyti argumentai, kuriais jis grindžia pakartotinės ekspertizės paskyrimo būtinumą, yra paremtas išimtinai subjektyviu vertinimu, iš esmės prieštaraujančiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai, nesant nurodytų jokių objektyvių argumentų, kad ekspertizės akto išvados yra nepatikimos ar neobjektyvios, t.y. nenurodyta kad ekspertizės aktas yra neteisėtas ar neatitinkantis teisės aktų keliamiems reikalavimams. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties 47 punkte dar kartą paneigiami 2017 m. birželio 14 d. nutartyje nurodyti argumentai, pažymint dviejų ekspertizių paskyrimo kitą priežastį, jog vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus nurodymus dėl teisingo atlyginimo už paimamą žemę nustatymo, pakartotinio bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti du ekspertiniai tyrimai.
Drausminė nuobauda skirta, motyvuojant ta aplinkybe, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2018 m. vasario 22 d. nutartį, rėmėsi pakartotinės ekspertizės aktu, o ne pareiškėjos parengtu ekspertizės aktu, tačiau Taryba neatsižvelgė, kad nagrinėjamu atveju kiekvieno byloje pateikusio Eksperto išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių.
Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pripažinus žemesniųjų teismų padarytus pažeidimus, susiklostė išskirtinė procesinė situacija, jog pareiškėjos objektyviai (priešingų duomenų nėra) Ekspertizės akto išvadoje nustatyta sklypo vertė yra daug mažesnė už vertę, kuri buvo nustatyta pagal atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės pavedimą, atlikus vertinimą ne teismo tvarka ir kuri jau atlyginta ieškovams. Nurodė, jog galimai būtent ši aplinkybė buvo esminė tiek skiriant pakartotinę ekspertizę, tiek galutinėje nutartyje nusprendžiant remtis eksperto K. K. pakartotinės ekspertizės akte suformuluota išvada dėl ginčo žemės sklypo vertės, nes teisinio ekspertizės akto vertinimo teismas neatliko, konkrečių abejonių dėl pareiškėjos ekspertizės akto išvadų patikimumo, pasirinktų metodų, lyginamųjų objektų, išskyrus abstrakčias frazes – nenurodė.
Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-32-330/2017, nėra atskiroji nutartis, priimta apeliacinės instancijos teismo.
Nurodė, kad nesant priimto teismo sprendimo, kuriuo būtų pareiškėjos ekspertizės aktas, jo išvados panaikintos / nuginčytos – nėra ir negali būti konstatuota Erikos kodekse 9 punkte įtvirtino pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principo pažeidimo. Akcentavo, kad pareiškėjai V. B. ir V. G. neginčijo ekspertizės akto išvadų, nors teisės aktuose visais atvejais numatyta galimybė fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į teismą dėl kitų asmenų veiklos, kai jų manymu ši veikla vykdoma/vykdyta neteisėtai arba pažeidžia trečiųjų asmenų (tarp jų visuomenės) teises ir teisėtus interesus. Paaiškino, jog Ekspertizės aktas yra pagrįstas VI? „Regitrų centras“ duomenimis, pareiškėja laikėsi visų materialinės ir procesinės teisės normų, poįstatyminių aktų, Etikos kodekso nuostatų jai keliamų reikalavimų. Nurodė, kad jai paskirta drausminė nuobauda, t. y. įspėjimas, paskirta nepagrįstai.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad kasacinis teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą, pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, sumažindamas priteistos kompensacijos dydį.
Atsakovė Taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (el. b. l. 82–84).
Nurodė, kad Tarybai buvo pateiktas V. B. ir V. G. skundas dėl teismo ekspertės, t. y. pareiškėjos veiksmų, kuriais galimai buvo pažeistos Etikos kodekso nuostatos, atliekant Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-725-330/2016 paskirtą nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Taryba, išnagrinėjusi skundą, nustatė, jog buvo pažeistas Etikos kodekso 9.2 papunktyje numatytas pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principas, Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus ekspertizės aktą keliančiu abejones jo objektyvumu bei patikimumu, todėl pareiškėjai skyrė pareiškėjai švelniausią galimą sankciją, t. y. įspėjimą.
Ginčijamas sprendimas priimtas rašytinio posėdžio metu, taip pat buvo vertinami įrodymai, bei pareiškėjos pateikti paaiškinimai. Tarybos rašte aiškiai buvo nurodytos Tarybos kompetencijos ribos dėl pateikto skundo, nustatytos Teismo ekspertizės įstatyme ir prašymas pateikti Tarybai paaiškinimus dėl skunde nurodytų profesinės etikos principų pažeidimų. Pažymėjo, kad Tarybai pakako pareiškėjos paaiškinimų ir kitų įrodymų sprendimui priimti. Nurodė, kad procesinė teismo eksperto veikla yra neatsiejama nuo etikos principų realizavimo atliekant minėtą veiklą, todėl Tarybos atliekamas teismo eksperto veiksmų (neveikimo) konkrečioje byloje vertinimas etikos požiūriu yra susijęs su teismo ir kitų kompetentingų institucijų atliktu ekspertinio tyrimo išvadų įvertinimu.
Tarybos sprendimas buvo grindžiamas teismo atliktu pareiškėjos ekspertinio tyrimo išvadų vertinimu. Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis yra pagrindas Tarybai konstatuoti, kad buvo pažeistas pagarbos teisės aktams bei asmenų teisėms principas, kuris teismo ekspertą įpareigoja elgtis taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis. Nurodė, jog atsižvelgus į tai, kad buvo gauta įvairių rašytinių duomenų dėl žemės sklypo vertės, pareiškėjai paskirta teismo ekspertizė turėjo išspręsti klausimą ir nustatyti galutinę ginčo turto vertę, tačiau tik sukėlė abejonių, dėl ko teismas buvo priverstas skirti pakartotinę ekspertizę ir bylos nagrinėjimo terminas užsitęsė. Akcentavo, kad teismo ekspertui taikomi aukštesni profesionalumo ir atsakomybės standartai, jis turi prisidėti prie bylų nagrinėjimo teismuose operatyvumo, efektyvumo, ekonomiškumo ir išnagrinėjimo per įmanomai trumpesnį laiką. Paaiškino, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis sprendimo priėmimo metu buvo įsiteisėjusi, jos vykdymas nebuvo sustabdytas, o Taryba neturi įgaliojimų stabdyti skundo nagrinėjimo procedūrą, kai įsiteisėjusi nutartis skundžiama kasacine tvarka.
Teismas
konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. KT-32 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. B. ir V. G. 2017 m. liepos 27 d. Tarybai pateikė skundą prašydami įvertinti pareiškėjos atliktos Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. IK-2/2017 atitikimą Etikos kodeksui bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytiems reikalavimams ir, nustačius grubius pažeidimus, taikyti griežtas sankcijas ekspertei (el. b. l. 17–21).
Taryba, gavusi V. B. ir V. G. 2017 m. liepos 27 d. skundą, 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu ,,Dėl paaiškinimų pateikimo“ Nr. KT-S-58 (17) kreipėsi į pareiškėją ir nurodė iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. Tarybai pateikti paaiškinimus dėl skunde nurodytų galimų Etikos kodekso nuostatų pažeidimo (el. b. l. 22).
Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2016 m. birželio 1 d. į ją kreipėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bei pateikė preliminarius paklausime suformuluotus klausimus. Pareiškėja sutikime nurodė, kad ekspertizės atlikimo terminas iki dviejų mėnesių nuo nutarties ir civilinės bylos gavimo datos, turto apžiūros datos ar reikiamų duomenų ekspertizei atlikti gavimo. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui galutinai suformavus klausimus ekspertui, klausimų kiekis ir formuluotės pasikeitė. Paaiškino, kad 2016 m. liepos 20 d. buvo gauta dalis ekspertizės akto medžiagos, o visa medžiaga pateikta 2017 m. vasario 21 d., todėl ekspertizės aktas buvo parengtas per terminą, kuris buvo nurodytas pirminiame sutikime. Be to, 2017 m. vasario 14 d. gavusi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 10 d. raštą Nr. 2A-32-330/2017 dėl ekspertizės atlikimo, 2017 m. vasario 17 d. išsiuntė atsakymą, kuriame nurodė apie ekspertizės eigą. Pažymėjo, kad minėta civilinė byla buvo viena pirmųjų, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi suformavo verčių nustatymo klausimą (pokyčio).
Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas skyrė ekspertizę atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje buvo konstatuota, jog skunde minimose išvadose nebuvo tinkamai nustatyta ginčo turto vertė. Paaiškino, kad dviejų turto vertintojų išvados negali būti vertinamos, kadangi dėl jų vertinimo neišsamumo buvo paskirta teismo ekspertizė teismo ekspertui S. R., taip pat minėtiems turto vertintojams dėl netinkamai rengiamų vertinimo ataskaitų buvo panaikinti turto vertintojo kvalifikaciniai pažymėjimai. Pareiškėja nesutiko su skundo argumentais ir nurodė, kad skunde nurodomi motyvai yra tendencingi, prieštaraujantys ekspertizės akto turiniui ir surašyti siekiant sąmoningai suklaidinti. Be to, ekspertizės akto skyrimo ir rengimo metu, V. B. ir V. G. jokių pretenzijų pareiškėjai neturėjo, o abejones pradėjo reikšti tik gavę išvadą, kuri galimai jiems yra nepalanki. Pareiškėja prašė V. B. ir V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 23–27).
Taryba 2018 m. gegužės 31 d. posėdžio protokolu Nr. KTP-29 nutarė priimti Tarybos sprendimą, kuriuo pareiškėjai pareiškiamas įspėjimas (el. b. l. 16).
Taryba sprendime pažymėjo, kad pareiškėjų skunde nurodyti teismo ekspertės veiksmai, kuriais galimai buvo pažeistos etikos kodekso nuostatos, yra iš esmės teismo ekspertės procesiniai veiksmai, kurių vertinimo išimtinė prerogatyva priklauso teismui. Sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje paskyrė pakartotinę ekspertizę, suabejojęs teismo ekspertės surašyto ekspertizės akto išvada kaip galimai neteisinga ir aiškiai prieštaraujančia kitoms išvadoms bei aplinkybe, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-17-330/2018 rėmėsi pakartotinės ekspertizės aktu, o ne pareiškėjos parengtu ekspertizės aktu. Sprendime nurodė, kad Taryba negali vertinti ekspertizės akto išvadų teisėtumo, objektyvumo, patikimumo bei pagrįstumo, kadangi tai yra išimtinė teismo teisė. Kadangi teismas konstatavo, jog ekspertizės aktas kelia abejonių patikimumu ir objektyvumu, t. y. teismo ekspertės parengtas ekspertizės aktas sukėlė nepasitikėjimą atlikto ekspertinio tyrimo išvadomis, todėl Taryba konstatavo Etikos kodekso pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principo pažeidimą bei pareiškė pareiškėjai įspėjimą (el. b. l. 11–14).
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas (toliau – ir Ekspertizės įstatymas), Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu “Dėl teismo ekspertų profesinės etikos kodekso patvirtinimo” Nr. B-16 patvirtintas „Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas“ (toliau – Etikos kodeksas), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 1R-54 „Dėl teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento patvirtinimo„ (toliau- Tarybos darbo reglamentas).
Ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismo ekspertas atsako už pareigų nevykdymą, melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą ar kitokį priesaikos sulaužymą.
Ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismo ekspertas atsako už pareigų nevykdymą, melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą ar kitokį priesaikos sulaužymą.
Nuo 2014 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai buvo pavesta nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų, nustatant, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Tai reiškia, kad Tarybai yra suteikti įgaliojimai vertinti, ar teismo ekspertai, atlikdami ekspertinį tyrimą, nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų teismo ekspertų profesinės veiklos principų.
Darbo reglamento 2 punkte nustatyta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai.
Taigi, Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo.
Pagal Ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 4 dalį, Taryba, nustačiusi Etikos kodekso pažeidimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše; šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus; 3) siūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo.
Etikos kodekso 9 punkte nustatyta pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principas, kuriuo privalo vadovautis teismo ekspertai atlikdami ekspertinius tyrimus. Šis principas reiškia, kad teismo ekspertas privalo: 9.1. gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 9.2. elgtis taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis; 9.3. būti mandagus, taktiškas, tolerantiškas ir pagarbus, nežeminti žmogaus orumo ir garbės; 9.4. vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, laikytis duotos teismo eksperto priesaikos.
Ginčo sprendime konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Etikos kodekso reikalavimą, nustatytą 9.2 papunktyje - elgtis taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis. Taryba, skirdama pareiškėjai drausminę nuobaudą, ją grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-32-330/2017, kuria teismas paskyrė pakartotinę ekspertizę, suabejojęs ekspertės surašyto ekspertizės akto išvada kaip galimai neteisinga ir aiškiai prieštaraujančia kitoms išvadoms bei, kad priimdamas 2018 m. vasario 22 d. nutartį teismas rėmėsi pakartotinės ekspertizės aktu, o ne pareiškėjos parengtu ekspertizės aktu, nes teismas konstatavo, jog ekspertizės aktas kelia abejonių patikimumu ir objektyvumu, t.y. teismo ekspertės parengtas ekspertizės aktas sukėlė nepasitikėjimą atlikto ekspertinio tyrimo išvadomis (el. b. l. 42-61).
Pareiškėjai turto vertinimo ekspertizę buvo pavesta atlikti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-725-330/2016, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinį skundą, 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo dalis dėl atlyginimo ieškovams už paimamą visuomenės poreikiams žemės ūkio paskirties žemės sklypą nustatymo ir priteisimo ir šioje bylos dalyje dėl panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties dalies - grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (el. b. l. 32-40). Kasacinis teismas suformavo visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nustatymo taisyklę.
Byloje nustatyta, kad skundas Tarybai buvo pateiktas 2017-07-27, kai dar nebuvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-22 nutartis, kuri Tarybos sprendime dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra analizuojama bei jos pagrindu konstatuojamas ekspertės veiklos procesinis pažeidimas. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė pasiaiškinti tik dėl skunde nurodytų galimų pažeidimų, dėl kurių Taryba sprendime nepasisakė, nurodydama, kad skunde nurodyti teismo ekspertės veiksmai, kuriais galimai buvo pažeistos etikos kodekso nuostatos, yra iš esmės teismo ekspertės procesiniai veiksmai, kurių vertinimo išimtinė prerogatyva priklauso teismui. Taryba sprendime pripažino, kad iš esmės pareiškėjų skundas negali būti nagrinėjamas Tarybos kompetencijos ribose.
Tarybos sprendime cituojama Lietuvos Apeliacinio teismo 2017-06-14 nutartis, kurioje preliminariai pateikiamas pirminio ekspertinio tyrimo įvertinimas ir nuspręsta paskirti pakartotinę ekspertizę. Šioje nutartyje nenustatyta, kad pareiškėjos surašytas ekspertizės aktas yra neteisėtas ar neatitinkantis teisės aktų keliamiems reikalavimams.
Pažymėtina, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir ji įvertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas (CPK 218 str.).
Civilinio proceso kodekso 219 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais kai teismui kyla abejonės dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę, kuri pavedama kitam ekspertui ar ekspertiniai įstaigai.
Teismo vertinimu Taryba priimdama ginčijamą sprendimą neatsižvelgė į tai, kad kiekviena byloje pateikta Eksperto išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri teismo vertinama pagal Civiliniame proceso kodekse įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje buvo susiklosčiusi procesinė situacija, kuomet tą pačią faktinę aplinkybę (valstybės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė) buvo grindžiama vienodą galią turinčiais įrodymais, tai yra ekspertizės aktais, kurie skyrėsi savo turiniu. Todėl teismas sprendė įrodymų konkurencijos klausimą. Tačiau teisinę išvadą apie eksperto pateiktos išvados (išvadų) nepagrįstumą ar neišsamumą galima daryti tik ją įvertinus.
Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas).
Civilinio proceso kodekso 299 straipsnis nustato teisę teismui priimti atskirąją nutartį, kada teismas nagrinėdamas bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas ir apie tai informuojamos atitinkamos institucijos ar pareigūnai. Ginčo atveju nenustatyta, kad teismas būtų priėmęs atskirąją nutartį dėl pareiškėjos atlikto ekspertinio tyrimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams.
Taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, nevertino pareiškėjos atlikto ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, jo atitikimo Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatoms bei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėms, kadangi tokia kompetencija teisės aktais jai nėra suteikta. Atsižvelgiant į tai, kad nėra konstatuotų aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimų pareiškėjai atliekant ekspertinį vertinimą, nesant priimto teismo sprendimo, kuriuo būtu pareiškėjos ekspertizės akto išvados panaikintos, negali būti konstatuojamas Etikos kodekso normų, nustatančių eksperto atsakomybę už nepagarbą teisės aktams pažeidimas. Vien ta aplinkybė, kad teismas pagal savo vidinį įsitikinimą rėmėsi ne pareiškėjos, o pakartotinės ekspertizės aktu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja pažeidė pagarbos teisės aktams principą. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-22 nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl žemės sklypo vertės, įvertino abi teismo ekspertų išvadas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir kartu su jais ir pripažino labiau įtikinama pakartotinę ekspertizę atlikusio eksperto išvadą bei joje nustatytą žemės sklypo vertę. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos išvada apie sklypo vertę prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams duomenims apie to sklypo vertę, o labai didelis sklypo verčių skirtumas tiek lyginant byloje atliktų teismo ekspertizių išvadas, tiek ir lyginant tas išvadas su duomenimis kituose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose negali būti paaiškinamas vien galimais įprastais verčių (kainų) pokyčiais rinkoje.
Teismo vertinimu, tik tuo atveju, jei teismas pasisakytų, kad ekspertė netinkamai laikėsi jos, kaip turto vertintojos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, jeigu pasirinko netinkamus teisės aktų atlikimo būdus ar metodikas, tik tokiu atveju Taryba galėtų konstatuoti, kad tais veiksmais buvo pažeistos atitinkamos Etikos kodekso nuostatos. Netinkamą ekspertinio tyrimo kokybę apibrėžia atvejai, kai nustatomas išvadų neobjektyvumas, ekspertiniam tyrimui atlikti naudotų duomenų netikslumas, ekspertinio tyrimo metu naudoti netinkami (nepagrįsti) techniniai parametrai, išvados padarytos remiantis prielaidomis ar, pavyzdžiui, taikant metodologiškai nepriimtinus tyrimo metodus ar būdus, ir pan. Ginčo atveju tokie duomenys nustatyti nebuvo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas ir naikintinas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. KT-32 (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos I. K. skundą patenkinti.
Panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. KT-32.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė