Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-08-02][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-219-417-2021].docx
Bylos nr.: AN2-219-417/2021
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Klaipėdos miesto policijos komisariatas 191008577 institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga (ANK 45-71 straipsniai)
Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga (ANK 45-71 straipsniai)
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Administracinių nusižengimų teisena

?

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-219-417/2021

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00491-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.11.10;

 (S)

21.11.11

 

img1 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugpjūčio 2 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo R. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto  rūmų 2021-05-17 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I.                      Bylos esmė

 

1.       Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) vyr. patrulė 2021-03-04 surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, pasiūlant iki 2021-03-19 sumokėti 250 Eur baudą R. E. už tai, kad jis karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, metu – 2021-03-04, apie 21.40 val. adresu Smiltelės g. 19, Klaipėda, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tokiais veiksmais sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė minėto Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2 papunktyje nustatytų reikalavimų.

2.       Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-04-06 nutarimu R. E. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, buvo paskirta 500 Eur bauda.

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto  rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-05-17 nutartimi Institucijos    2021-04-06 nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl R. E. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

 

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

4.       R. E. (toliau – ir apeliantas) su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto  rūmų 2021-05-17 nutartimi nesutinka, prašo administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti. Skunde nurodo, kad skiriant baudą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, turi būti įrodyta, kad žmogus serga koronavirusu ir gali užkrėsti kitus asmenis. Nagrinėjamu atveju jis nebuvo nei ligos nešiotojas, nei sukėlėjas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatomis jis nėra laikomas pavojingu. Apelianto nuomone, vien tik pats faktas, kad asmuo viešoje vietoje nedėvėjo kaukės, neįrodžius, kad toks pažeidimas sukėlė pavojų išplisti ligai, nėra ir negali būti pagrindu asmeniui taikyti ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatas. Apeliantas skunde vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio, numatančio, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, ir 26 straipsnio, numatančio, kad minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma, nuostatomis. Apeliantas papildomai pažymi, kad jam parduotuvėje atsisakius parduoti prekes, jis buvo diskriminuojamas.

5.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

6.       Klaipėdos apygardos teisme 2021-07-20 gauti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikti papildomi dokumentai. Apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Nurodo, kad asmens teisė į privatų gyvenimą, į asmens fizinę neliečiamybę gali būti ribojama tik įstatymu, tačiau ne ministro įsakymu ar Vyriausybės nutarimu.

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

 

7.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.  Dėl to  paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8.       Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų, patvirtinančių jo nekaltumą, apsiribodamas nurodymu, kad administracinio nusižengimo nepadarė. Tačiau, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nagrinėjamu atveju yra visi būtinieji ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, jo kaltė padarius minėtą administracinį nusižengimą yra neabejotinai įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, todėl apeliantas pagrįstai nubaustas.

9.       Apelianto kaltę dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 12), paties apelianto parodymai, jis neneigia, kad sąmoningai nedėvėjo kaukės, tik nesutinka, kad jis kėlė grėsmę ligai išplisti, nes jis virusu neserga ir jo neplatina.

10.       ANK 45 straipsnio 1 dalyje (redakcijoje, galiojusioje nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyto įvykio metu) numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje (redakcijoje, galiojusioje nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyto įvykio metu) numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

11.       Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 1 dalies normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė.

12.       Administracinė nuobauda R. E. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį paskirta už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-10-21 nutarimo Nr. 1159 „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ 2.1.2.2. punkto pažeidimą. Apygardos teismas pažymi, kad minėtas nutarimas neteko galios nuo 2020-11-07. Tačiau tą pačią dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), nustatantis karantiną jau ne atskirose savivaldybėse, o visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakomybė gali kilti ne tik už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų, bet ir kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą.

13.       Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Iš Nutarimo preambulės matyti, jog šį nutarimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė remdamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020-11-04 pasiūlymą. Tai leidžia daryti išvadą, kad aptariamas Vyriausybės nutarimas yra skirtas įgyvendinti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, paskelbiant visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną ir nustatant specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir tokiu būdu ribojant COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimą. Vadinasi, Nutarimas laikytinas vienu iš visuomenės sveikatos srities teisės aktų, už kurio pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 45 straipsnį. Teismo vertinimu, priešingas aiškinimas nepagrįstai susiaurintų ANK 45 straipsnio taikymo sritį ir sudarytų prielaidas išvengti atsakomybės už visuomenės srities teisės aktų pažeidimą tais atvejais, kai toks teisės aktas tiesiogiai nėra įvardintas minimo straipsnio dispozicijoje, nors pati aptariamo straipsnio formuluotė nepateikia baigtinio šios srities teisės aktų sąrašo.

14.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje asmenims yra taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ne tik už Europos sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, bet ir poįstatyminių šios srities teisės aktų pažeidimus, susijusius su karantino sąlygų ir apribojimų nesilaikymu (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2020-11-18 nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-235-557/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020-11-25 nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-246-795/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021-01-29 nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-891/2021 ir kt.).

15.       Kaip minėta, Nutarimu nuo 2020-11-07 įvestas karantinas Lietuvos Respublikoje. Minėto nutarimo 3 punktas (redakcija, galiojusi nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyto įvykio metu) nustatytas įpareigojimas vyresniems nei 6 metų asmenims viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės). Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad išimtys, kada asmuo gali nedėvėti kaukės, išvardintos 3.1 – 3.7 papunkčiuose, nenumato asmeniui, nesergančiam koronavirusu, galimybės nedėvėti kaukės. Išimčių, kada kaukė gali būti nedėvima, atvejų sąrašas, įtvirtintas Nutarimo 3 punkte yra baigtinis. Apelianto nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis sąmoningai nedėvėjo kaukės, nepatenka į išimčių sąrašą. Apygardos teismas pažymi, kad vien apelianto subjektyvūs įsitikinimai nesudaro pagrindo ir nesuteikia apeliantui galimybės pažeisti teisės aktais nustatytą imperatyvią pareigą – nagrinėjamu atveju Nutarimo 3 punkte įtvirtintą pareigą dėvėti veido kaukę.

16.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ asmenys yra įpareigoti viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), o to sąmoningai nedarant, kyla administracinė atsakomybė. Kaip minėta, pats R. E. pripažino, jog apsauginės veido kaukės parduotuvėje jis užsidėjęs nebuvo. Kad apeliantas nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės patvirtina ir kiti administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai (vaizdo įrašas), tokiais savo veiksmas apeliantas neabejotinai padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pasireiškusį minėto Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3 punkto reikalavimo asmenims, vyresniems nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, pažeidimu.

17.       Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto  rūmų 2021-05-17 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutartį keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o R. E. apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

nutaria:

 

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto  rūmų 2021-05-17 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą  ir R. E. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                        Eduardas Maškevičius


Paminėta tekste:
  • AN2-246-795/2020
  • AN2-50-891/2021