Civilinė byla Nr. 2S-1537-460/2017
(Proceso Nr. 2-10-3-00586-2017-5)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.3; 2.5.4; 2.5.4.8; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys R. P., Palangos miesto pirmojo notarų biuro notarė A. B..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su skundu, juo prašė įpareigoti notarę A. B. pašalinti neteisėtus notarės veiksmus, išduodant 2017 m. vasario 3 d., paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą notarinio registro Nr. 2-469 R. P.. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama E. G., kuri 2006 m. gruodžio 6 d. testamentu jai priklausiusį turtą paliko savo dukrai R. P.. Pareiškėja, siekdama pripažinti testamentą negaliojančiu, kreipėsi su ieškiniu į Palangos miesto apylinkės teismą, tačiau ieškinys buvo grąžintas pareiškėjai. Po to, pareiškėja pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teigia, kad apie kreipimąsi dėl testamento nuginčijimo informavo notarę A. B., 2016 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į ją ir prašė suteikti laiko kreiptis į teismą dėl testamento teisėtumo ir pagrįstumo bei sustabdyti paveldėjimo dokumentų tik vienam iš palikėjos vaikų, t. y. R. P., išdavimo procedūrą. Notarė A. B., atsižvelgdama į pareiškėjos prašymą, buvo sustabdžiusi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo procedūrą, tačiau, po to, 2017 m. vasario 3 d., pareiškėjai nežinant, išdavė pareiškėjos seseriai R. P. paveldėjimo dokumentus, žinodama apie vykstantį teisminį procesą. Apie tai, kad R. P. jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, ji sužinojusi besiruošiant teismui iš Nekilnojamojo turto registro išrašo. Pareiškėjos manymu, notarė, nelaukdama, kol bus išspręsta civilinė byla dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, nepagrįstai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą R. P., apie šio dokumento išdavimą neinformavo nei pareiškėjos, nei jos advokatės. Tokiais savo veiksmais notarė pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, aplaidžiai vykdė savo kaip notarės pareigas, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra mirusiosios motinos faktinė įpėdinė pagal įstatymą, priėmusi savo tėvų palikimą, kartu gyvenusi su savo tėvais.
1.1. Teisme gautas suinteresuoto asmens Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B. atsiliepimas į pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų, kuriame nurodyta, kad skundas yra nepagrįstas. Paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d., mirus E. G. dėl palikimo priėmimo pagal testamentą 2016 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į notaro biurą palikėjos dukra R. P.. Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis paaiškėjo, kad palikėja turi sūnų V. G., (duomenys neskelbtini). Testamentinė įpėdinė R. P. žodžiu patvirtino, kad jos brolis V. G. yra pripažintas neveiksniu, kad motina, t. y. palikėja E. G., turėjo teismo sprendimu paskirtą sūnaus globą, todėl mirus globėjai, turi būti paskirtas naujas globėjas. Notarė A. B. įpėdinei R. P. paaiškino, kad dėl susidariusių aplinkybių paveldėjimo teisės liudijimas, suėjus trims mėnesiams po palikėjos mirties, nebus išduotas. Kad terminas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti bus pratęstas dar šešių mėnesių laikotarpiui po palikėjo mirties, t. y. suteikiamas terminas V. G. naujam globėjui paskirti ir gauti teismo sprendimą privalomajai palikimo daliai. Kadangi šių veiksmų suinteresuoti asmenys neatliko, suėjus šešiems mėnesiams po palikėjo mirties, paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas testamentinei įpėdinei R. P..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjos V. S. skundą dėl Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B. veiksmų atmetė.
2.1. Nurodė, jog pasibaigus notarės nustatytam terminui nei įpėdinė R. P., nei pareiškėja V. S. jokių duomenų, sudarančių pagrindą neišduoti suinteresuotam asmeniui R. P. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, nepateikė.
2.2. Konstatavo, kad Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B. veiksmai išduodant suinteresuotam asmeniui R. P. 2017 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 2-469, yra teisėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį ir pareiškimą tenkinti.
3.1. Nurodo, jog notarė, išduodama paveldėjimo liudijimą tik vienam iš trijų vaikų elgėsi nepagrįstai.
3.2. Apeliantės nuomone, ji pateikė visus duomenis: ieškinį dėl testamento nuginčijimo, prašymus, kt., kurių pagrindu netarė neturėjo teisės išduoti paveldėjimo liudijimo.
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Ginčas byloje stadijoje kilo dėl notarės (ne)teisėtai išduoto paveldėjimo liudijimo.
7. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m rugpjūčio 22 d. mirė pareiškėjos V. S. mama E. G. (b. l. 36). 2016 m. rugsėjo 2 d. į Palangos miesto 1-ąjį notaro biurą su pareiškimu dėl po E. G. mirties atsiradusio palikimo priėmimo kreipėsi palikėjos E. G. duktė, t. y. suinteresuotas asmuo R. P. (b. l. 34). Šis juridinis faktas įregistruotas VĮ Registrų centro testamentų registre (b. l. 35). Nustatyta, kad palikėja E. G. 2006 m. gruodžio 6 d. testamentu visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jos mirties dieną, o taip pat ir turtines teises, kurios gali atsirasti po jos mirties, paliko savo dukrai R. P. (b. l. 40, 41, 48-59). Iš VĮ Registrų centro gyventojų registro išrašo matyti, kad mirus palikėjai E. G., palikėja be testamentinės įpėdinės R. P. turėjo dar du vaikus, t. y. pareiškėją V. S. ir V. G. (b. l. 37). Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu V. G. pripažintas neveiksniu, Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi jam nustatyta globa, o jo globėja ir turto administratore paskirta E. G. (b. l. 26). 2017 m. sausio 5 d. V. G. mirė (b. l. 27). 2016 m. rugsėjo 2 d. suinteresuotas asmuo R. P. kreipėsi į Palangos miesto 1–ąjį notarų biurą su pareiškimu priimti palikimą, atsiradusį po mamos, t. y. palikėjos E. G. mirties. Pareiškėja V. S. 2016 m. lapkričio 22 d. notarei pateikė prašymą sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą dešimčiai dienų (b. l. 42). 2016 m. gruodžio 2 d. V. S. notarei A. B. pateikė pranešimą apie tai, kad Palangos miesto apylinkės teismui yra pateikusi ieškinį bei pridėjo pašto kvitą, kuriame nurodytas adresatas - Palangos miesto apylinkės teismas (b. l. 43,44). 2017 m. vasario 3 d. suinteresuotam asmeniui R. P. Palangos miesto 1-asis notaro biuras išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 2-469, pagal kurį suinteresuotas asmuo R. P. paveldėjo po E. G. mirties atsiradusį palikimą (b. l. 62-67, 68).
8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-588-421/2015). Kitas aspektas yra tas, kad notaras, atlikdamas veiksmus pagal jam įstatymų deleguotą kompetenciją, nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o imperatyviai vadovaujasi statymų nuostatomis. Dėl to aplinkybė, palikėjos valia testamentu buvo palikti jai nuosavybės teise priklausantį turtą būtent R. P., t. y. vienam iš trijų vaikų, notarei negalėjo turėti įtakos jos (notarės) veiksmų teisėtumui. Notarė neturėjo teisės palikėjos valios keisti ir / ar ją kaip nors kitaip interpretuoti (CK 5.19 straipsnis).
10. Teismas nesutinka su apeliante, kad ji pateikė notarei dokumentus, sudarančius pagrindą paveldėjimo liudijimo neišduoti. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo apeliantės notarei teiktus dokumentus ir teisingai konstatavo, kad jie nesudarė pagrindo notarei nevykdyti jos atliktų veiksmų, kitaip būtų pažeisti R. P. interesai, įstatymų reikalavimai bei nevykdoma palikėjos valia (CK 5.66, 5.67 straipsniai). Akcentuotina, kad ne bet kokie dokumentai sudarė pagrindą notarei neišduoti paveldėjimo liudijimo, o tik tokie, kurie aiškiai išreiškė kitą palikėjos valią (pvz.: kitas testamentas), kad nuginčyta paveldėjimo teisė ar testamentas (CK 5.8, 5.17 straipsniai), kad asmuo neturi teisės paveldėti (CK 5.6 straipsnis), kt. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atidžiai išnagrinėjo faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatė tai, kad notarė A. B., turėjusi pareigą išduoti palikimą priėmusiai įpėdinei per tris mėnesius nuo jo atsiradimo, gavusi pareiškėjos prašymą atidėti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą dešimčiai dienų, bei nustačiusi, jog palikėja turėjo dar vieną įpėdinį, t. y. V. G., kuris buvo pripažintas neveiksniu ir palikėjos mirties momentu turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį, pratęsė terminą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui dar trims mėnesiams. Notarė A. B. prieš išduodama suinteresuotam asmeniui R. P. paveldėjimo teisės liudijimą, patikrino VĮ Registrų centro turto areštų aktų registrą ir nenustatė duomenų, trukdančių išduoti R. P. paveldėjimo teisės liudijimą. Be to, testamento turinys niekam nekėlė ir nekelia abejonių.
11. Apeliantė tikina, kad jos informacija apie teismui pateiktą ieškinį dėl testamento nuginčijimo notarei buvo pagrindas neišduoti paveldėjimo liudijimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad suinteresuotam asmeniui R. P. Palangos miesto 1-asis notaro biuras išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą 2017 m. vasario 3 d. Tuo metu Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-13 nutartimi apeliantės ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atsisakytas priimti ir išaiškinta, kad ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu gali būti paduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apie tai, kad ieškinį Palangos miesto apylinkės teismas atsisakė priimti pagrįstai, konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-16 nutartimi. Taigi, 2017 m. vasario 3 d. nebuvo jokių teisinių priežasčių atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o notaras tik tada privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Aktualu tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal pareiškėjos V. S. ieškinį civilinė byla dėl testamento pripažinimo negaliojančiu iškelta tik 2017 m. gegužės 5 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o po palikėjos mirties praėjus devyneriems mėnesiams. Nesutarimai tarp potencialių palikėjų dėl to, kad palikėjos valia neatitinka apeliantės interesų, nėra notarui priežastis nevykdyti savo funkcijų.
12. Apibendrindamas faktinius bylos duomenis, nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paveldėjimo teisės išdavimo metu –2017 m. vasario 3 d. – notaras privalėjo atlikti notarinį veiksmą, nes dėl tvirtinamo fakto turinio ir teisėtumo nekilo abejonių ir taip buvo užtikrinta R. P. teisėtų interesų apsauga bei įvykdyta palikėjos valia (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai).Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad notaro veiksmai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra teisėti ir neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, laikytina pagrįsta.
13. Atskirai pažymėtina, kad šioje byloje priimtas procesinis sprendimas nepaneigia apeliantės teisės į ateityje galbūt būsiantį palikimą ir / ar jo dalį. Šiuo metu vyksta teisminis nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Minėto teismo procesinis sprendimas neabejotinai gali pakeisti apeliantės turimų teisių turinį ir apimtį. Pripažinus testamentą negaliojančiu apeliantė turės galimybę paveldėjimo procedūras tęsti.
14. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,
n u t a r i a:
Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aušra Maškevičienė