Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-11-22][nuasmeninta nutartis byloje][T-1841-725-2023].docx
Bylos nr.: T-1841-725/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Viešieji darbai (BK 46 str.)
Bauda (BK 47 str. 4 d.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymas (BPK 352 str.)
Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Bausmių rūšys juridiniams asmenims (BK 43, 47, 52, 53 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Bausmė (BK VII skyrius)
Procesiniai dokumentai
Nuosprendžio vykdymo bendroji tvarka ir ypatumai (BPK 348-357 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)



Teikimas Nr. T-1841-725/2023

Baudžiamoji byla Nr. 1-2226-725/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15123-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.3.1; 2.1.10.1; 2.5.11.2; 2.5.16; 2.5.19

 (S)

 

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2023 m. lapkričio 21 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,

sekretoriaujant Gretai Sakalauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,

nedalyvaujant nuteistajam M. V.,

antstolei R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi antstolės R. P. teikimą dėl nuteistajam M. V. skirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme, ir  

 

n u s t a t ė :

 

        M. V. 2019 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 259 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 641 straipsniu, M. V. paskirta 40 MGL, t. y. 2000 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas M. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir jam paskirta galutinė bausmė – 38 MGL, t. y. 1900 Eur dydžio bauda. Nuteistasis įpareigotas baudą sumokėti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 7 d.

        2023 m. liepos 14 d. Kauno aplinkės teismo Kauno rūmuose gautas antstolės R. P. teikimas dėl bausmės rūšies pakeitimo M. V.. Teikime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 18 d. priimtas vykdyti 2020 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomasis raštas dėl 38 MGL, t. y. 1900 Eur dydžio baudos išieškojimo iš M. V..

Vykdant nurodytą vykdomąjį dokumentą ir atliekant skolininko turtinės padėties patikrinimus nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto ir kelių transporto priemonių registrų duomenimis, skolininkui priklausančio registruoto turto (daiktinių teisių) nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininko atžvilgiu vykdomos 24 vykdomosios bylos. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro duomenimis, skolininkas nedirba, kito skolininkui priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenimis, M. V. įkalinimo įstaigose nėra, skolininko vardu atidarytų sąskaitų taip pat nėra. Iki šios dienos iš skolininko išieškota 50,34 Eur.  

        Teikime nurodoma, kad skolininkas žinojo apie pareigą baudą sumokėti ir tai galėjo padaryti gera valia, tačiau to nepadarė. Priverstinėmis vykdymo priemonėmis baudos išieškoti nepavyksta skolininkui neturint pakankamai turto ir pajamų, todėl baudos, kaip bausmės, vykdymas yra neefektyvus.

        Skolininkas nei priverstinio baudos išieškojimo proceso metu antstolei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą. Skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtų baudų. Atsižvelgiant į tai, antstolė R. P. prašo M. V. paskirtą 38 MGL baudą pakeisti į laisvės apribojimą.

        Nuteistasis M. V. į teismo posėdį neatvyko. 2023 m. rugsėjo 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskyrus nuteistajam atvesdinimą, 2023 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos raštas, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė. Kaimynė iš 45 buto paaiškino, kad minėtame bute gyvena jauna šeima, o toks asmuo, kaip M. V., jai nematytas, tokio nepažįsta. Telefonu (duomenys neskelbtini) susisiekti su M. V. nepavyko, telefonas išjungtas. Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su M. V. mama A. V., pastaroji paaiškino, kad jos sūnus prieš pusantrų metų išvyko į užsienį, tačiau į kurią tiksliai šalį, pasakyti negali. Taip pat moteris paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus negyvena, ten jis butą nuomojosi prieš dvejus metus. Kontaktinio telefono numerio, kuriuo būtų galima susisiekti su M. V., mama neturi. Centrinės duomenų bazės duomenimis M. V. nuo 2022 m. kovo 23 d. vykdo individualią veiklą, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Nuo (duomenys neskelbtini) deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių atvesdinti neturi galimybės. Taip pat teismo turimais trimis adresais nuteistajam buvo išsiųsti teismo šaukimai, tačiau visi šaukimai grįžo neįteikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikimas nagrinėtas nuteistajam M. V. nedalyvaujant.

        Prokurorė teismo posėdžio metu prašė antstolės teikimą tenkinti, kadangi atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo surasti nepavyksta, yra pagrindas manyti, kad jis vengia atlikti bausmę.

Teikimas tenkintinas.

BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nustatyta, kad priverstinis baudos bausmės vykdymo procesas nuteistojo M. V. atžvilgiu antstolės R. P. kontoroje vykdomas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 15 d. vykdomąjį raštą, per šį laikotarpį iš nuteistojo skola neišieškota. Teikime antstolė nurodė, kad nuteistasis neturi piniginių lėšų, transporto priemonių, nekilnojamojo turto, niekur nedirba, gera valia skolos nedengia. Nuteistasis, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus per priverstinio baudos išieškojimo laikotarpį nedėjo jokių pastangų, kad būtų sumokėta 1900 Eur dydžio bauda. Nebendradarbiavo su antstole, nesikreipė dėl baudos mokėjimo dalimis ar pakeitimo viešaisiais darbais, nesidomėjo vykdymo eiga.

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018). Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, kad M. V. vengia mokėti baudą, kadangi nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo niekur neįsidarbino, gera valia nei vienos įmokos baudos padengimui neįmokėjo, su antstole susisiekęs nebuvo, kaip nurodė nuteistojo mama, nuteistasis išvyko į užsienį, todėl, galima teigti, kad pasislėpė nuo jam paskirtos baudos bausmės. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. V. suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą, siūlomos bausmės rūšimi sutiko, nurodė, kad sutinka sumokėti baudą ir prašė jos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesiams (1 t., b. l. 147). Teismo vertinimu, nuteistasis dar ikiteisminio tyrimo metu, sutikus su bausmės rūšimi, turėjo išankstinę tyčią baudos nemokėti.

Sprendžiant klausimą dėl kitos vykdymo senaties taikymo sąlygos – skolininko vengimo sumokėti baudą – pažymėtina, kad asmeniui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per trejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi. CPK 644 straipsnis įtvirtina skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Kaip jau minėta, nuteistasis vengia mokėti teismo jam paskirtą baudą, nepranešė antstolei apie savo išvykimą į užsienio valstybę, visiškai nesidomėjo vykdymo eiga, gera valia neįmokėjo nei vienos įmokos baudos padengimui, todėl konstatuotina, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.

Apibendrinant, darytina išvada, kad nuteistasis gera valia sumokėti baudą vengia, o priverstinai ją išieškoti antstolė galimybių neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam M. V. paskirta ir neišieškota 34 MGL (1900 eurų) bauda keistina laisvės apribojimu, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b) papunkčiu nustatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant vieno MGL dydžio baudai (BK 47 straipsnio 8 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b) papunktis ir BVK 25 straipsnio 2 dalis). 

Remdamasis išvardintais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b) papunkčiu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi bei 364 straipsniu, teismas

 

n u t a r i a :

 

antstolės R. P. teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi M. V. tenkinti.

Pakeisti nuteistajam M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 38 (trisdešimt aštuonių) MGL, t. y. 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio baudą laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b) papunkčiu, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai, ir paskirti M. V. 38 (trisdešimt aštuonių) dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant viso bausmės vykdymo metu dirbti, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 6 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 30 (trisdešimt) dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja          Živilė Bliūdžiuvienė