Civilinė byla Nr. e2-11251-674/2019

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00809-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.1.3; 1.3.2.5.7; 3.2.6.1; 3.4.1.7

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 16 d.

Raseiniai

Šiaulių

sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

dalyvaujant ieškovės Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „N.“  atstovėms J. E., advokatei Giedrei Subačiūtei Dulinskienei,

atsakovei A. V., jos atstovei advokato padėjėjai  Odetai Gecevičienei, 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „N.“ ieškinį atsakovei A. V. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 23 d. sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos ir Norvegijos uždaroji akcinė bendrovė „N.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2019-07-23 sprendimą Nr. DGKS-4346, priimtą darbo byloje Nr. APS-107-11664, ir darbo ginčą išnagrinėti iš esmės, priimant naują sprendimą: atsakovės A. V. patikslintą prašymą, dėl vieno mėnesio darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio dydžio kompensacijos (555,00 Eur) priteisimo, atmesti.

2.       Ieškovės pateiktame ieškinyje nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 23 d. išnagrinėjo darbo bylą pagal A. V. patikslintą prašymą ir priėmė sprendimą, kuriuo pripažinta, kad neįsiteisėjusi darbo sutartis nutraukta ne dėl darbuotojo kaltės, atsakovės prašymą tenkino ir priteisė jos naudai iš ieškovės 555,00 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovė ginčija darbo ginčų komisijos sprendimą. Laiko, kad sprendimas nepagrįstas , neteisėtas. Tarp šalių nėra ginčo, kad darbo sutartis neįsigaliojo. Darbdavys nenurodė darbo sutarties nutraukimo priežasčių. Tarp šalių kilęs ginčas – dėl ko neįsigaliojo darbo sutartis: dėl darbuotojo ar dėl darbdavio kaltės. Ieškovė laiko, kad atsakovė pažeidė ikisutartinius santykius, tai yra laikytis sąžiningumo reikalavimo, taip pat teisingo informavimo, kas numatyta darbo kodekso 41 straipsnio 1 dalyje. Darbo kodekso 24 straipsnio 1 – 3 dalyse numatyta, kad svarbu laikytis šių principų. Ieškovės manymu darbo sutartis neįsigaliojo dėl atsakovės netinkamo sąžiningumo pareigos įgyvendinimo. Atsakovė buvo nesąžininga, jau iš pradžių nepateikė tinkamos informacijos apie savo darbinę veiklą, melagingai nurodė savo darbinę patirtį, ji nurodė, kad ką tik grįžo iš užsienio kur pakavo salotas. Nenurodė, kad turi kitą veiklą. Atsakovė norėjo įsidarbinti nekvalifikuotam darbui, bet pokalbio metu išsiaiškinus, kad turi bakalauro laipsnį, jai pasiūlyta brigadininko pareigos. 2019 m. birželio 11 d. ryte atsakovė turėjo atvykti susipažinti su darbu. Atsakovė atvyko žymiai vėliau nei buvo sutarta. Atsakovė buvo supažindinta su darbu ir po to buvo tvarkomi dokumentai, pasirašoma darbo sutartis. Sudarius darbo sutartį atsakovė buvo supažindinta su bendrovės atitinkamais vietiniais teisės aktais. Atsakovė taip pat informuota, kad jai birželio 12 d. praneš kelintą valandą turi ateiti į darbą. 2019 m. birželio 12 d. ieškovei iš viešosios erdvės tapo žinoma, kad facebook paskiroje A. V. prisistato kaip ,,A. R.“ korespondentė. Atsakovė dar prieš įsidarbindama rašė N. darbuotojams žinutes, rinko informaciją apie darbdavį, apie darbuotojų darbo sąlygas, darbo laiką. Gavusi tokią informaciją R. P. atšaukė darbo sutartį, atsakovei telefonu pranešė, kad darbo sutartis su ja nutraukiama. Tai vyko birželio 12 d. darbo dienos pabaigoje. Po to R. P. padarė įrašą  apie darbo sutarties atšaukimą. Ieškovės atstovė nurodė, kad po darbo sutarties atšaukimo atsakovė apgaulės būdu pateko į įmonę, siekdama atlikti žurnalistinį tyrimą ir surinkti informaciją. Ji neturėjo tikslo dirbti.  Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes mano, kad darbo sutartis neįsigaliojo dėl darbuotojos kaltės. Prašo tenkinti jų ieškinį.  

3.       Atsakovė A. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė paaiškino, kad ji ieškojo pastovaus darbo. Jai buvo aktualu įsidarbinti kadangi ji viena augina vaiką ir dirbdama individualiai nebuvo užsitikrinusi dėl pastovių pajamų. Ji birželio pradžioje rado skelbimą kad N.  ieško darbuotojų, , susitarė susitikti su personalo skyriaus vadove R. P.. Ji buvo nuvykusi į būsimą darbovietę, sutarė, kad ji bus įdarbinta brigadininkės pareigose., nors pretendavo į darbininkės pareigas. Ji buvo nuvykusi susipažinti su darbu,  pasibandyti Jai viskas tiko, viską sutarė. Darbo sutartį pasirašė birželio 11 d. Buvo suteikta viena diena susitvarkyti visus dokumentus dėl įsidarbinimo. Iš pradžių jai nebuvo tiksliai nurodyta kada atvykti į darbą, tik vėliau paskambino darbuotojas ir pasakė, kad atvykti birželio 13 d., 6.30 val. Likus kokioms trims minutėm iki administracijos darbo pabaigos, jai paskambino R. P. ir pasakė, kad ji gali neatvykti į darbą, dėl ko neatvykti nenurodė. Ji šio pokalbio rimtai nevertino, nes R. P. kalbėjo keistai, buvo labai susijaudinusi. Žino, kad būna, jog darbdaviai taip tikrina darbuotojus ar jie nori dirbti. Ji negavo jokio raštiško pranešimo, nei sms žinutės, nei el. pašto laiško nors nurodžiusi buvo. Manė, kad jei neatvyks į darbą tai padarys  pravaikštą, o to daryti nenorėjo. Kai nuėjo į darbą , ji turėjo darbo sutartį. Pirma ji turėjo praeiti pro apsaugos postą ir ji ten parodė darbo sutartį. Poste apsauginis patikrino darbo sutartį ir  ją praleido. Atsakovė paaiškino, kad su apsaugos darbuotoju pokalbis buvo gana trumpas. Jai suteikė specialius drabužius, ja rūpinosi, todėl mano, kad ten žinojo, jog ji turi pradėti dirbti. Darbo vietoje ją supažindino su darbu, viską apžiūrėjo, bet ilgą laiką  ji sėdėjo. Turėjo ateiti atsakingas asmuo ją su viskuo supažindinti, bet jo nesulaukė. Po to apie 8 val. ją pasikvietė R. P. ir pasakė, kad jos darbo sutartis atšaukta. Ji paprašė raštu pateikti susipažinti su tuo, tačiau jai nieko nepateikė. Birželio 14 d. gavo pranešimą apie sutarties atšaukimą. Ten taip pat nebuvo nurodyta priežasčių dėl ko nutraukta darbo sutartis. Jai niekada nebuvo paaiškinta dėl ko atšaukta darbo sutartis. Atleidžiant jai neįvardino dėl ko nutraukta sutartis, tik pasakė, kad ji žurnalistė ir čia nedirbs. Atsakovė paaiškino, kad jai buvo įprasta dirbti po kelis darbus. Ir šiuo metu ji dar teikia paslaugas (duomenys neskelbtini) elektroninės vizijos. Kaip žurnalistė , straipsnių ji parašo įvairiai, būna per savaitę vienas – keturi, būna ir nė vieno. Prieš du metus turėjo stabilius darbinius santykius, dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat dirbo antstolio A. L. kontoroje. Iki įsidarbinimo N. ji du metus aktyviai ieškojo darbo. Tas darbo sutarties atšaukimas paveikė jos gyvenimą, ji turėjo išsikelti gyventi iš Raseinių į Šiaulius. Ji norėjo turėti pastovų darbą, gauti pastovias pajamas ir socialines garantijas. Pokalbio dėl darbo metu jos nebuvo prašoma pateikti informaciją ar ji dirba individualiai. Skelbime taip pat nebuvo įvardinta, kad jei turi kitų darbinių santykių, tai negalės dirbti to darbo. Straipsnių rengimas ir įsidarbinimas nebuvo susiję. Ji turėjo tikslą dirbti ir gauti pastovias pajamas, o ne rinkti medžiagą straipsniui. Kai pasakė, kad atšaukiama darbo sutartis, R. P. jai  davė užpildyti anketą apie norintį įsidarbinti asmenį. Ji tą anketą pildė, nes nenorėjo jokių konfliktų, darė taip, kaip liepė personalo vadovė.

4.       Liudytoja R. P. paaiškino, kad ji yra UAB ,,N.“ personalo vadovė, taip pat tuo metu ji ėjo ir generalinio direktoriaus pareigas. A. V. jai neskambino, o birželio 8 d. atėjo apsaugos darbuotojas ir pasakė, kad atėjo moteris įsidarbinti ir ji pasikvietė ją į savo kabinetą. Moteris sakė labai nori įsidarbinti, yra ką tik grįžusi iš Anglijos, pakavo salotas. Grįžo su vaiku ir jai labai reikia darbo. Ji norėjo įsidarbinti paprasta darbuotoja. Jai pasiūlius, V. sutiko dirbti brigadininke. Norėjo darbintis iš karto, tačiau dėl darbo specifiškumo jai pasiūlė ateiti susipažinti su darbu. Ji turėjo ateiti birželio 11 d., gal tai buvo pirmadienis, iš ryto. Tuo metu ji neatėjo ir neinformavo. Apie kokią ketvirtą valandą pakvietė apsaugos darbuotojas, buvo atėjusi A. V.. Tada susisiekė su vyr. meistru kur turėjo nueiti pasižiūrėti brigadininkės darbo. Ten užtruko gal kokią pusę valandos. Jai viskas tiko, norėjo darbintis, bet kadangi neturėjo medicininės knygelės, tai suteikė laiką susitvarkyti. Tą dieną formino visus dokumentus, supažindino su vidaus tvarkos teisės aktais. Birželio 12 d. paskambino vyr. meistras ir pasakė, kad ,,ar čia ne ta pati A. V., kuri turi darbą“. Tada ji įsivedė internete ir pamatė, kad A. V. dirba ,,A. R.“ korespondente. Tada dar prisiminė, kad darbuotojai buvo sakę, kad jiems rašo kažkokia žurnalistė ir užduoda provokuojančius klausimus. Ji paskambino keliems darbuotojams kurie patvirtino, kad tai buvo A. V.. Tada buvo darbo galas ir ji paskambino A. V. ir pasakė, kad ji buvo nesąžininga, sumelavo duomenis. Tada surašė raštą, nuėjo į administraciją, padavė išsiųsti laišką V.. Ji neturėjo su kuo pasitarti, nes tada vadavo generalinį direktorių, sprendimą priėmė pati. Jau buvo padaryta identifikavimo kortelė, bet ją pasiėmė ir net nesitikėjo, kad A. V. ateis į darbą. SoDrai duomenų neperdavė. Birželio 13 d. paskambino meistras ir pasakė, kad V. yra, ji sėdi valgykloje. Tada ją pasikvietė ė savo kabinetą. Kabinete V. dar kartą buvo paaiškinta, kad ji nesąžininga, viską pamelavo. Tada V. paskambino neva šefui. Su šefu kalbėjo labai ilgai. Kadangi ji turėjo daug darbo, V. nuvedė į pasitarimų kambarį. Po kokios valandos ją ten rado, sakė jai labai reikia darbo. Pasiūlė užpildyti anketą ir jei atsiras darbo, kurį jai dar gali pasiūlyti, tada paskambins. Iš V. poelgio akivaizdžiai matėsi, kad ji nori atlikti žurnalistinį tyrimą.. Birželio 13 d. kai ji buvo atvykusi 6.30 val., jai nebuvo įteiktas, nors ir žino, kad darbo sutarties nutraukimas forminamas raštu. Apsaugai pranešta nebuvo. Brigadininkas liepė duoti bet kokius rūbus, nes su savais ten įeiti negalima. Į cechą įeinama tik su kortelėmis, bet pataikė įeiti su kitu darbuotoju. Apsaugai parodė darbo sutartį.

5.       Liudytoja R. I. yra UAB ,,N.“ meistrė. Paaiškino, kad A. V. buvo įdarbinta N.. Vyr meistras V. V. ją pasikvietė ir sakė pasitikti naują brigadininkę, kuri įdarbinta. Ji pasitiko, persirengė ir supažindino su darbu, kokios bus pareigos, kuo užsiims. Papasakojo darbo specifiką. V. kelis kartus paklausė apie nelaimingus atsitikimus darbe. Pasakė, kad tokių nebūna. To paties klausė dar kelis kartus. Po to palydėjo pas vyr. meistrą. Jis nusiuntė ją pas personalo vadovę. R. I. tik keista, kad klausė ją apie darbų saugą, apie darbo funkcijas klausinėjo mažai. Tada įsivedė duomenis ir pamatė, kad ji dirba žurnaliste. Po to tai, kad ji dirba žurnaliste ,,A. R.“, pranešė vyr. meistrui.

6.       Liudytojas V. M. nurodė, kad jis dirba UAB ,,N.“ brigadininku. Jis po išeiginių grįžo birželio 13 d. į darbą ir jam meistrė R. G. pasakė, kad turi naują brigadininką. Jis negali įeiti į moterų rūbinę, tai pasakė ją aprengti, sulaukė ir nusivedė į cechą. Ruošėsi darbui, nusiplovė rankas, užsimovė vienkartines pirštines. Ji paklausė kodėl tiek daug vandens. Paaiškino, kad tokia darbo specifika. Pasiūlė nueiti į meistrinę kur buvo kitas brigadininkas. Užėjo pas jį, pasisveikino. Pasakė, kad reikia padaryti lipdukus. Nuėjo į valgyklą, ten jo A. V. paklausė ar labai ,chimičina“ auditus. Jis atsakė, kad daugiau domėtųsi apie darbą, o ne apie auditą. Tada ji pasakė, kad yra žurnalistė, o jis paklausė ar tai netrukdys darbui. Paaiškino, kad ji laisvai samdoma, kad retkarčiais parašo straipsniuką. Vėliau atėjo meistras, pasakė, kad ši moteris turi būti nusiųsta pas personalo vadovę. Tada ją nusiuntė pas R. P. – personalo vadovę. A. V. praktiškai dirbti net nepradėjo.

7.       Liudytoja I. D. nurodė, kad yra UAB ,,N.“ direktorė. Teikia fizinės pasaugos paslaugas. Jų darbuotojas G. M. dirbo tą dieną kai A. V. įėjo savavališkai į patalpas. Jis tada dirbo ketvirta diena, buvo įdarbintas gegužės 30 d. Jis buvo supažindintas su visom taisyklėm. Jis paklausė ar A. V. turi identifikavimo kortelę. Taip anksti (6.20 – 6.30 val.) nenorėjo skambinti vadovams, nes jausis nepatogiai. Tada pasakė įsirašyti identifikavimo žurnale ir nuėjo aptarnauto automobilio. Jis galutinai neįsitikino ar ji pasirašė žurnale. V. suklaidino apsaugą ir pro ją praėjo. Apsaugos darbuotojas nuo birželio 17 d. atleistas iš einamų pareigų savo noru. Apsaugos viršininkas I. D. informavo, todėl viską ir žino. Apsaugos viršininkas taip pat atleistas savo noru. Ji pati vaizdo įrašo nematė. Pagal darbuotojo paaiškinimą, A. V. paaiškino, kad vėluoja į darbą. Be to, jis anksčiau  matė V., todėl manė, kad dirba. Ar apsauga turėjo informaciją, kad V. nedirba nežino.     

Ieškinys atmestinas.

8.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė Lietuvos ir Norvegijos UAB ,,N.“ ir atsakovė A. V. 2019 m. birželio 11 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 6839 pagal kurią atsakovė buvo įdarbinta UAB ,,N.“, lašišų filatavimo ceche, brigadininkės pareigose (1.2 punktas), nurodant, kad dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, bet ne ilgiau 12 valandų per dieną ir 48 val. per savaitę (4 punktas). Darbo užmokestis 700 Eur pagal patvirtintus galiojančius įkainius už atliktą darbą, bet ne mažiau negu nustatytas minimalus LR Vyriausybės valandinis įkainis (1.3 punktas). Darbo pradžia 2019-06-13, taip pat buvo nustatytas bandomasis laikotarpis iki 2019-10-10 (5 ir 7 punktai). Darbo sutartis pasibaigė 2019-06-13 – nedirbo, nes 2019-06-12 išsiaiškinta, kad ji yra dirbanti, todėl SoDrai nepranešta. 2019 m. birželio 11 d. A. V. pasirašytinai buvo supažindinta su darbo tvarkos taisyklėmis, leidimų rėžimo taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, praėjo įvadinius mokymus.  A. V. 2019 m. birželio 13 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su skundu dėl darbo sutarties nutraukimo. Kauno Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS-4346 A. V. prašymą tenkino, nurodė priteisti iš Lietuvos ir Norvegijos UAB ,,N.“ A. V. naudai 555,00 Eur dydžio kompensaciją.  

9.       Darbo kodekso redakcijos įsigaliojusios nuo 2017-07-01 231 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, <...> darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pagal teismų praktiką, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

10.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu pateikė ieškinį teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į įstatymo nuostatas, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą ir panaikinti Kauno darbo ginčų komisijos 2019-07-23 sprendimą Nr. DGKS-4346, priimtą darbo byloje Nr. APS-107-11664, kadangi šios institucijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Ieškovei pareiškus ieškinį teisme, individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, nagrinėjimas yra perkeltas į teismą.

11.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad buvo sudaryta darbo sutartis, A. V. supažindinta su UAB ,,N.“ darbo tvarkos taisyklėmis, leidimo rėžimo taisyklėmis ir kt., nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė dirbti nepradėjo. Tarp šalių ginčas kilo dėl to kas kaltas dėl darbo sutarties atšaukimo – darbuotojas ar darbdavys, kokia darbo sutarties neįsigaliojimo priežastis.  

12.       Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės – darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu dvi savaitės.

13.       Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Ieškovė darbo sutarties neįsigaliojimą (atšaukimą) grindžia nesąžiningais atsakovės veiksmais, prieš sudarant darbo sutartį nuslėpus, kad ji turi kitų darbo santykių ir galimai negalės dirbti UAB ,,N.“ nustatytu grafiku. Atsakovė nurodė, kad ji rado skelbimą viešoje erdvėje, susisiekė su UAB ,,N.“ personalo vadove ir siekė įsidarbinti norėdama turėti pastovius darbinius santykius, gauti pastovų darbo užmokestį ir socialines garantijas. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro, A. V. vykdo individualią veiklą ne pagal verslo liudijimą. R. S. individualios įmonės ,,A. R.“ direktorė teismui pranešė, kad neturi jokios sutarties su A. V.; ji dirba laisvai samdoma žurnaliste, nėra jokio rašytinio įpareigojimo ar įsipareigojimo; perka parašytus tinkamus straipsnius. Liudytojas V. M. taip pat nurodė, kad A. V. jam sakiusi, kad ji žurnalistė, bet tai darbui netrukdys, nes ji laisvai samdoma, retkarčiais parašo po kokį straipsnį. Iš aptarto matyti, kad atsakovė pastovių darbinių santykių neturėjo, nedirbo pagal nustatytą darbo grafiką, taigi nebuvo kliūčių, apie kurias atsakovė turėtų informuoti darbdavį, galinčių paveikti sutarties sudarymą ir jos vykdymą (DK 25 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovės argumentas, kad atsakovė įsidarbindama UAB ,,N.“ siekė atlikti žurnalistinį tyrimą neįrodytas. Pati atsakovė neneigia, kad jos straipsnių objektu UAB ,,N.“ tapo po to, kai ji nepriimta ten dirbti. A. V. iš tiesų buvo dirbusi užsienyje ir pakavo salotas, turėjo reikiamos darbinės patirties darbinantis UAB ,,N.“. Liudytoja R. P. nurodė, kad jokių specialių dokumentų A. V. darbinantis pateikti neturėjo ir nepateikė, ji pretendavo į nekvalifikuoto darbininko pareigas, bet pati P. jai pasiūlė brigadininko pareigas, nes pokalbio metu išsiaiškino, kad A. V. turi bakalauro išsilavinimą. Tačiau jokio išsilavinimą patvirtinančio dokumento nereikalavo , jo nematė.  Teismas laiko, kad  A. V. į jai užduotus klausimus atsakinėjo neslėpdama informacijos, neteikė tokios informacijos, kurios neklausė darbdavio atstovė. Įvertinus aptartas aplinkybes teismas laiko, kad  ieškovė UAB ,,N.“ neįrodė atsakovės A. V. nesąžiningumo darbinantis, į byla nepateikė svarių rašytinių įrodymų ir objektyvių duomenų , pagrindžiančių jos nesąžiningumą. Tai, kad į bylą pateiktos savaitraščio ,,A. R.“ 2019 m. gegužės 23 d. – 2019 m. liepos 4 d. ištraukos įrodo, kad per šį laikotarpį savaitraštyje publikuoti du A. V. straipsniai birželio 6 d. ir liepos 11 d., kai šiuo laikotarpiu išleisti aštuoni laikraščio numeriai.

14.       Su atsakove A. V. darbo sutartis buvo sudaryta laikantis visų reikalavimų (DK 34 straipsnis, 41 straipsnio 1 dalis), po ko ji supažindinta su atitinkamomis taisyklėmis ir pareiginiais nuostatais. Prieš sudarant darbo sutartį atsakovė A. V. buvo supažindinta ceche su darbo specifika, būsimomis funkcijomis. Iš į bylą pateikto elektroninio laiško matyti, kad R. P. su atsakove A. V. sudariusi darbo sutartį, pranešė raštu N. Filetavimo meistrams: birželio 11 d., 16:52 val., kad nuo 2019-06-13 pradeda dirbti A. V. ir nurodytas jos telefono numeris; birželio 11 d., 17:01 val. - ,,praneškit kada ir kur jai ateiti“. Byloje nėra jokių duomenų, kad po šio laiško būtų kas nors iš UAB ,,N.“ apsaugos darbuotojų ar kitų darbuotojų informuotas, kad su A. V. sudaryta darbo sutartis neįsigaliojo (atšaukta), ji bendrovėje nedirbs. Tik liudytoja R. P. nurodė, kad ji atsiėmė pagamintą identifikavimo kortelę ir telefonu informavo vyr. meistrą.   

15.       Apie tai, kad atsakovė nebus priimta darbui į UAB ,,N.“ ji, tai yra A. V.,  informuota telefonu birželio 12 d. besibaigiant administracijos darbo laikui. Kaip nurodė atsakovė A. V., jai paskambino R. P., atsakovė ją pažino. R. P. skambino labai nerimastingu balsu, aiškiai susijaudinusi ir pranešė, kad ji nebus įdarbinta, nes ji žurnalistė. Neįdarbinimo priežasčių nenurodė. Jokios informacijos raštu negavo, nors įsidarbinant nurodė visus duomenis (telefono numerį, el. paštą). Iš pateiktos išklotinės matyti, kad A. V. R. P. skambino birželio 12 d., 16:56:29 val., vyr meistrui V. V. skambino po to 16:28:18 val. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šį R. P. skambutį vertino kaip norą patikrinti būsimo darbuotojo motyvaciją. Taip pat nurodė, kad jai prieš tai skambino dar keli UAB ,,N.“ darbuotojai, kurie pranešė kada, kelintą valandą ji turi atvykti į UAB ,,N.“ ir pradėti darbą.     

16.       Byloje nėra ginčo, kad birželio 13 d. 6.20-6.30 val. A. V. atvyko į UAB ,,N.“ prie apsaugos posto ir siekė pradėti darbą bendrovėje. Teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad apsaugos posto darbuotojas anksčiau buvo matęs A. V., žinojo, kad ji turi pradėti dirbti. Atsakovei parodžius darbo sutartį, apsaugos darbuotojas ją įleido į vidų. Tai yra užfiksuota filmavimo kamerų, įrašyta į CD, kurį proceso dalyviai teismo posėdžio metu peržiūrėjo. Atsakovei patekus į cechą ją pasitiko kitas brigadininkas, jis pristatė darbo funkcijas. Kitas patalpose buvęs brigadininkas taip pat nežinojo, kad A. V. čia nedirba. Tik atėjus vyr. meistrui V. V. išsiaiškinta, kad atsakovė A. V. neįdarbinta, jos darbo sutartis atšaukta. Iš to seka, kad jokios rašytinės informacijos, su kuria galėtų susipažinti tą dieną dirbantys darbuotojai ,nebuvo pateikta.   

17.       Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys. Iš nurodyto matyti, kad bet kokie darbo sutarties šalių ketinimai, prieštaravimai ir kt. informacija turi būti pateikta raštu. 

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. apie tai, kad nebus įdarbinta UAB ,,N.“ informuota telefoniniu skambučiu. Jokia rašytinė informacija apie darbo sutarties neįsigaliojimą (atšaukimą) protingu laiku iki darbo pradžios (birželio 13 d., 6.30 val.) atsakovės nepasiekė. UAB ,,N.“ personalo vadovės R. P. birželio 12 d. raštas dėl neįsigaliojusios darbo sutarties Nr. 6839, sudarytos 2019 m. birželio 11 d. atšaukimo atsakovei V. V. išsiųstas 2019 m. birželio 13 d., tai yra tą pačią dieną, kai atsakovė turėjo pradėti dirbti. Iš aptarto matyti, kad A. V., birželio 13 d., ryte atėjusi į darbo vietą, neturėjo jokios raštu jai pateiktos informacijos, kad birželio 11 d. tarp UAB ,,N.“ ir A. V. sudaryta darbo sutartis Nr. 6839 neįsigaliojo ir yra atšaukiama. Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad vienintelė raštu pateikta informacija buvo raštas Nr. 19-13 ,,Dėl darbo sutarties atšaukimo“, kurį atsakovė gavo birželio 14 d., tai yra praėjus parai po numatytos darbo pradžios. Vertinant tai, kad sudaromi du darbo sutarties egzemplioriai, atsakovė atvykdama į darbą savo darbo sutarties egzempliorių turėjo su savimi, atsižvelgiant į šalių teismo posėdžio metu išsakytus argumentus matyti, kad darbo sutarties neįsigaliojimo pagrindas nė viename darbo sutarties egzemplioriuje nurodytas nebuvo. Darbuotojui išduotame egzemplioriuje (kaip nurodė atsakovė, o R. P. nepaneigė) iš viso nebuvo įrašyta žyma apie darbo sutarties neįsigaliojimą, taip pat nepateiktas atsakovei ir darbo sutarties nuorašas su žyma dėl darbo sutarties neįsigaliojimo. Atsakovė A. V., kai ji atvyko birželio 13 d. į UAB ,,N.“ ir po to pokalbio su personalo vadove R. P. metu nebuvo raštu supažindinta su darbo sutarties neįsigaliojimu ir to priežastimis. (DK 25 straipsnio 2 dalis)    

19.       Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, teismo posėdžio metu šalių duotus parodymus, nustatė, kad tarp UAB ,,N.“ ir A. V. 2019 m. birželio 11 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 6839, pripažintina neįsigaliojusia, atsakovė iki darbo pradžios birželio 13 d. neturėjo jokios raštu pateiktos informacijos kaip tai numatyta DK 25 straipsnio 2 dalyje, kad jos darbo sutartis neįsigalioja ir ji nebus įdarbinta UAB ,,N.“. Tiek darbo sutarties viename iš egzempliorių, tiek birželio 12 d. rašte ,,Dėl darbo sutarties atšaukimo“ nėra nurodyta objektyvių priežasčių ir aplinkybių, kodėl darbdavys nusprendė, kad darbo sutartis atšaukiama.

20.       Sutinkamai su darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalies nuostata, remiantis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad UAB ,,N.“ ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti nėra pagrindo. Konstatuotina, kad darbo sutartis neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės. A. V. turi būti išmokėtas vieno mėnesio pagal darbo sutartį sulygtas darbo užmokestis, tai yra 555,00 Eur, neatskaičius mokesčių  (DK 42 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

21.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė už ieškinio pateikimą yra sumokėjusi 15 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į aptartą ieškinio netenkinus, bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „N.“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „N.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 555,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) dydžio kompensaciją, neatskaičius mokesčių.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. DGKS-4346 darbo byloje Nr. APS-107-11664/2019 laikyti netekusiu galios.   

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė