Civilinė byla Nr. e2YT-15572-512/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07418-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.5.; 3.4.6.2.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G., R. B. ir V. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui V. S. B., priėmė jo palikimą turto faktinio valdymo perėmimo būdu.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina E. B., gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas V. S. B., mirė (duomenys neskelbtini). Tėvų santuoka nebuvo nutraukta. Paveldimą turtą sudaro E. B. vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po E. B. mirties jos palikimą priėmė pareiškėjai (įstatyminiai įpėdiniai). Paveldėjimo teisės liudijimai pareiškėjams neišduoti, kadangi paaiškėjo, jog mirus palikėjos sutuoktiniui V. S. B., E. B. nesikreipė į notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo. V. S. B. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Kadangi butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartimi pagal 1991 m. gegužės 28 d. Būtų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374 E. B. nuosavybėn įgijo būdama santuokoje su V. S. B., šis butas, kaip po santuokos sudarymo įgytas turtas, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. V. S. B. nebuvo sudaręs testamento, todėl po jo mirties paveldėjimas atsirado pagal įstatymą. Kadangi butas buvo įregistruotas E. B. vardu, mirus sutuoktiniui, dėl jam pagal įstatymą priklausančios turto dalies paveldėjimo per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė. Jokių kliūčių jai valdyti paveldėtą dalį kaip savo turtą niekada nebuvo, pareiškėjai (vaikai) į šį turtą /jo dalį, priklausiusią V. S. B., nepretendavo. Butu naudojosi tik E. B.. Sutuoktinio palikimą E. B. priėmė faktinio valdymo perėmimo būdu. Tiek iki sutuoktinio mirties, tiek po jo mirties ji (nuo 1964 m.) gyveno šiame bute. Naudodamasi šiuo butu, pareiškėjų motina E. B. butą valdė kaip nuosavą, mokėjo mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas, elektros energiją, vandenį, rūpinosi turto tinkama būkle. Tai patvirtina pridedami įrodymai - UAB “Paslaugos būstui” pažyma, AB “Klaipėdos vanduo” atsakymas ir mokėjimų už vandenį išklotinė nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. E. B. po sutuoktinio V.S. B. mirties priėmus jo palikimą turto valdymo perėmimo būdu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas, kuris reikalingas įforminti pareiškėjų paveldėjimo teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas, atstovaujanti Lietuvos Respubliką, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. S. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. S. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjų tėvai E. B. ir V. S. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas E. B. vardu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina E. B.. Po E. B. mirties jos palikimą priėmė pareiškėjai. Pareiškėjų tėvas V. S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui, dėl jam pagal įstatymą priklausančios turto dalies paveldėjimo į notarų biurą E. B. nesikreipė.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Minėta, kad E. B. buvo V. S. B. sutuoktinė. Remiantis CK 5.13 straipsniu palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Byloje duomenų, jog V. S. B. buvo sudaręs testamentą nėra. Dėl palikimo priėmimo įpėdiniai į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.
Taigi E. B. per CK 5.50 straipsnio 5 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pradėjo sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdyti po sutuoktinio mirties jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą – buto dalį. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad E. B. iki savo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas registruotas E. B. vardu. Tai, jog pareiškėjų motina pradėjo faktiškai valdyti butą (jo dalį), rūpintis ir jį išlaikyti patvirtina ne tik pareiškime išdėstytos aplinkybės, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (UAB “Paslaugos būstui” pažyma, AB “Klaipėdos vanduo” raštas, mokėjimų už vandenį išklotinė nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d.)(CPK 178 straipsnis). Pareiškėjai teigia, kad jokių kliūčių jai valdyti paveldėtą dalį kaip savo turtą niekada nebuvo, pareiškėjai (vaikai) į šį turtą (jo dalį), priklausiusią V. S. B., nepretendavo.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Atsižvelgdamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjų motina E. B. priėmė po sutuoktinio (pareiškėjų tėvo) V. S. B. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka pareiškėjams nėra galimybės gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, duomenys, apie tai, ar asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, pareiškėjų reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 442, 443, 448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui V. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjams siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Egidijus Mickevičius