Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-452-227/2019 Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00192-2018-6
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-488/2019 pagal ieškovės ieškovės K. B. ieškinį atsakovui S. K., išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad S. K. yra jos sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o šis - jo sūnus; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečio vaiko naudai po 300 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametytės, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo iki ieškinio pareiškimo dienos 10800 Eur.
2. Nurodė, kad atsakovas yra jos sūnaus A. B. tėvas, tačiau tėvystė neįregistruota. Su atsakovu susipažino Jungtinėje Karalystėje, ten ieškovė pradėjo nuo jo lauktis, tačiau vaikas gimė ieškovei vienai grįžus gyventi į Lietuvą. Atsakovas keletą kartų buvo aplankęs vaiką, žodžiais savo tėvystės neneigė, tačiau vengė ją pripažinti įstatymų nustatyta tvarka. Netrukus atsakovas vėl išvyko į Jungtinę Karalystę ir prie vaiko išlaikymo jis niekada neprisidėjo, su vaiku nebendravo, nedalyvavo jį auklėjant. Kadangi sūnus nuo pat gimimo nepertraukiamai gyvena su ieškove, atsakovas juo visiškai nesirūpina, tai su ieškove nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, o iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) sandėlininke-konsultante, išmokamas darbo užmokestis sudaro apie 500 eurų per mėnesį, ji nekilnojamojo turto, taip pat transporto priemonių, vertingo kilnojamojo turto, piniginių santaupų neturi, ji turi dar vieną nepilnametį sūnų. Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur vien tik minimalus darbo užmokestis 25 metų amžiaus sulaukusiems asmenims sudaro 7,50 svaro per valandą, todėl, jo gaunamos pajamos tikėtinai yra didesnės. Todėl atsakovas prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi. A. lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5a klasę. Šiuo metu vaiko poreikis maistui sudaro 9,00 eurus/dienai, t.y. 270,00 eurų/mėn.; drabužiams, avalynei (aprangą, apavą greitai išauga) - 50 eurų/mėnesiui; mokymo, lavinimo, ryšio priemonėms - 30 eurų/mėn., laisvalaikiui - 30 eurų. Kartu su abiem savo vaikais ieškovė gyvena savo tėvams priklausančiame bute. Būsto išlaikymo išlaidos skiriasi priklausomai nuo metų laiko, tačiau vidutiniškai sudaro apie 100 eurų/mėn., todėl vaiko dalis būsto išlaikyme - 1/5 visų reikiamų išlaidų, sudaro 20 eurų/mėn. Išlaidos vaiko išlaikymui iš esmės atitinka vieną minimalią mėnesinę algą, t.y. 400 eurų/mėn. Kadangi atsakovas sūnumi nesirūpina nuo pat gimimo, iš jo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas. Pastaruosius trejus metus A. poreikiai buvo iš esmės tokie patys, kokie yra dabar, todėl iš atsakovo priteistinas tokio paties dydžio išlaikymo įsiskolinimas už kiekvieną mėnesį per pastaruosius trejus metus, kai vaiko jis neišlaikydavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, nustatė, kad S. K. yra A. B. tėvas, o A. B. yra S. K. sūnus, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su jo motina, priteisė iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 EUR nuo 2018 metų sausio 16 d. iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2018 m. sausio 16 d. (imtinai), t.y. už 36 mėnesius, viso 10800 EUR, išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai. Taip pat iš S. K. priteisė bylinėjimosi išlaidas į valstybės pajamas: 532 EUR žyminio mokesčio ir 57,10 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 279,50 Eur išlaidų valstybinei teisinei pagalbai apmokėti.
4. Teismas nustatė, kad vaiko gimimo liudijime jo motina yra įrašyta K. B., o įrašo apie tėvą nėra. Nustatė, kad ieškovė nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, jos gaunamo atlyginimo vidurkis yra apie 500 Eur, ieškovė su vaikais ir tėvais gyvena ieškovės tėvui priklausančiame 3-jų kambarių bute.
5. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.148 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad yra įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Nustatė, kad atsakovas buvo informuotas apie bylą, su juo susisiekus pareigūnams, vykdantiems jo paiešką (b.l.42) bei apie būtinumą atvykti į ekspertinę įstaigą, išsiuntus teismo nutartį jo deklaruotu adresu Lietuvoje, apie bylos iškėlimą atsakovą papildomai informavo ieškovė telefonu, tačiau atsakovas į ekspertinę įstaigą neatvyko. Pripažino, kad dėl objektyvių priežasčių DNR ekspertizės nebuvo galima atlikti. Teismas vertino liudytojų A. K. ir A. K. parodymus, kad ieškovė pastojimo metu artimai bendravo su atsakovu, nuo kurio susilaukė sūnaus. Atsakovui buvo žinoma apie vaiko gimimą. Atsakovas tėvystės neneigė. Jis būdamas Lietuvoje du kartus vaiką aplankė. Tėvystę įregistruoti vengė. Kadangi atsakovui buvo žinoma apie bylos esmę iš paiešką vykdančių pareigūnų, jam buvo pranešta apie teismo posėdį, konstatavo, kad apie iškeltą bylą ir joje keliamus reikalavimus atsakovui buvo žinoma, tačiau jis bylos nesidomėjo. Sprendė, kad tai patvirtina, jog atsakovas savo tėvystės iš esmės neneigia, nes nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas turėjo realią galimybę atvykti į teismą ir išreikšti savo prieštaravimus, ar juos teismui išdėstyti raštu. Teismas iš ieškovės pateiktų atsakovo ir nepilnamečio vaiko foto nuotraukų (b.l.b.l.116-118) konstatavo akivaizdų šių asmenų vizualinį panašumą. Įvertinęs ieškovės ir liudytojų paaiškinimus, teismas sprendė, kad jie sutampa, atitinka visos faktinės aplinkybės, abejoti šiais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, todėl pripažino, kad ieškovė įrodė aplinkybę, jog atsakovas yra jos sūnaus tėvas.
6. Kadangi atsakovo pareiga yra išlaikyti savo nepilnametį vaiką teismas vadovavosi CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas pinigines sumas konkrečioms vaiko išlaikymo išlaidoms, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, jos paaiškinimus, nematė pagrindo abejoti, kad jos yra nepagrįstos ar padidintos. Pažymėjo, kad visapusiškas vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Įvertino, kad A. yra 12 metų amžiaus, lanko mokyklą, tokio amžiaus vaiko organizmas yra sparčiai augantis, todėl jam reikalingas kokybiškas maistas, jo kintantį ūgį atitinkanti apranga ir avalynė, paauglys turi būti fiziškai lavinamas, dalyvauti užmokyklinėje veikloje, kam reikalingos papildomos priemonės ir lėšos. Pažymėjo, kad atsakovas jokių prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nereiškė, jis yra darbingo amžiaus, dirbantis Jungtinėje Karalystėje, tikėtina, kad jam vaiko išlaikymas papildomų finansinių problemų nesudarys ir jis su ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžiu sutinka, nes prieštaravimų nereiškė. Sprendė, kad vaiko išlaikymui pakanka ieškovės nurodytos sumos mėnesiui - 400 EUR, kuri atitinka protingumo kriterijus ir tokio amžiaus vaiko poreikius. Teismui nepavyko nustatyti atsakovo pajamų, nes jis dirba ne Lietuvoje ir jokių duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, tačiau pažymėjo, kad neturi ir duomenų ir apie tai, kad atsakovas dėl kokių nors atitinkamų aplinkybių (liga, neįgalumas ir kt.), negalėtų dirbti ir gauti pajamų. Kadangi atsakovas yra darbingo amžiaus ir dirba Jungtinėje Karalystėje, sprendė, kad atsiradus pareigai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, jis privalo imtis visų priemonių pakankamoms pajamoms gauti. Įvertinęs ieškovės gaunamas pajamas ir gyvenimo kokybę, aplinkybę, kad motina turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, konstatavo, kad motina visada turi didesnes išlaidas vaiko išlaikymui, nei tėvas, kuris su vaiku negyvena, todėl iš atsakovo prašoma priteisti pinigų suma (300 Eur/mėn.) vaiko išlaikymui yra sąžininga ir protinga. Kadangi iš ieškovės ir liudytojų paaiškinimų nustatė, kad atsakovas vaiko periodiškai nelankė ir nelanko, juo nesidomi, neišlaiko, teismas iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą 10800 EUR (CK 3.200 str). Teismas nepilnamečio Arno gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas S. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 21 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba paskirti žodinį nagrinėjimą, ekspertizę ir nepasitvirtinus tėvystei panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, arba jai pasitvirtinus – pakeisti sprendimą sumažinant priteistą išlaikymo sumą iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis įmokomis. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atliekant įrodymų tyrimą, paskiriant ekspertinį tyrimą tėvystei nustatyti.
8. Nurodo, kad teismas siuntė teismo šaukimus, pranešimus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, skelbė viešo paskelbimo būdu, nors atsakovas Lietuvoje negyvena daug metų ir iš teismo šaukimų akivaizdu, kad juos pasirašė ne jis. Gavus teismo sprendimą nurodytu adresu ir jį perskaičiusi močiutė suprato, kad tai svarbus dokumentas ir giminaičių pagalba informavo S. K. apie jo turinį. Iki tol iš pasirašytų dokumentų ji nesuprato, ką ji turinti atlikti ir niekam nieko nepranešė. Teismui buvo žinoma, kad S. K. Lietuvoje negyvena, todėl neturėjo pagrindo bylą išnagrinėti be S. K. ar jo atstovo. Kadangi byla yra dėl tėvystės nustatymo, teismas privalėjo dėti visas pastangas, taip pat įpareigoti ieškovę siekti nustatyti S. K. buvimo vietą, kontaktus, procesiniai dokumentai galėjo būti įteikti ir ryšių priemonėmis. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė pasirinkti savo atstovą Lietuvoje. Ieškovė sąmoningai nuslėpė jai žinomus duomenis, siekdama sau palankaus teismo sprendimo. Teismas turėjo galimybę paskelbti paiešką, skirti kuratorių, tačiau šių procesinių veiksmų neatliko.
9. Nurodo, kad yra susituokęs, išlaiko du nepilnamečius vaikus. Atsakovui tik 2018 metais pranešta, kad jis gali būti biologiniu tėvu. Atsakovui žinoma, kad ieškovė užsienyje artimai bendravo ir dar su keliais vyriškiais, todėl nustatyti tėvystę nesant specialaus tyrimo, tai pažeidžia vaiko ir apelianto interesus.Tik atlikus medicininius kraujo tyrimus atsakovas spręstų klausimą dėl tėvystės. Net nustačius, kad atsakovas yra vaiko tėvas, jis nesutiktų teikti 300 Eur dydžio išlaikymo, nes turi dar du išlaikytinius, kurie gyvena taip pat užsienyje. S. K. įsitikinęs, kad ieškovė, gaudama iš savivaldybės už sūnų 50 Eur ir uždirbdama kas mėnesį po 500 Eur turi galimybę lygiomis dalimis prisidėti prie išlaikymo. Teismas nesiaiškino, kodėl prašoma 300 Eur dydžio išlaikymo. Gyvenant Panevėžyje, neturint specialių poreikių, ypatingų lavintinų gebėjimų sportui, šokiams ar pan., tokio amžiaus vaikui išlaikymui turėtų užtekti viso 300 Eur sumos, kuri dalintina lygiomis dalimis tėvams.
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Teigia, kad teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo paskelbęs atsakovo paiešką. Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas 2018 m. birželio 5 d. raštu informavo teismą, kad pagal atsakovo 2018 m. balandžio 13 d. prašymą išduoti (pakeisti) pasą, ir jo artimųjų paaiškinimus, nustatė, kad atsakovas S. K. gyvena Jungtinėje Karalystėje, konkrečiu adresu. Policijos pareigūnas kalbėjosi su atsakovu telefonu, kuris pažadėjo pats susisiekti su teismu. Taigi, atsakovui apie vykstantį teismo procesą, buvo žinoma, jis galėjo susipažinti su bylos medžiaga, pasirūpinti atstovavimu, nuvykti į ekspertizės įstaigą, tačiau jis buvo pasyvus ir savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, nepaskyrė įgalioto asmens, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 805 straipsnio nuostatos. Teismas 2018 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. sausio 30 d. įteikė atsakovui šaukimus į numatytus posėdžius viešo paskelbimo būdu, tokiu būdu padarė daugiau nei turėjo padaryti, kad informuotų atsakovą apie vykstantį procesą: jam kaip užsienyje visi procesiniai dokumentai, skirti atsakovui, turėjo likti byloje ir būti laikomi įteiktais. Atsakovas, sužinojęs, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, susiekė su ja per socialinius tinklus, tėvystės neneigė, žadėjo prie vaiko išlaikymo prisidėti ateityje, kai turės geresnes materialines sąlygas. Todėl atsakovas elgiasi labai nesąžiningai tvirtindamas, kad tėvu pripažintas jam nežinant. Ieškovė neabejoja dėl tėvystės, atsakovas išsigalvojo, kad ji artimai bendravo dar net su keletu kitų vyriškių. Nesutinka su atsakovo prašymo pakartotinai skirti genetinę ekspertizę, kadangi ji su sūnumi jau buvo nuvykusi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, iš jos neturėtų būti reikalaujama kelis kartus ten vykti vien dėl to, kad atsakovas persigalvojo. Tačiau teismui ekspertizę paskyrus, nuvyktų pakartotinai. Nesutinka, kad būtų mažinamas iš atsakovo priteisto išlaikymo sūnui dydis. Teismas motyvavo, kodėl sutinka su reikalavimu priteisti sūnaus išlaikymui po 300 eurų/mėn., pripažino, kad turėtų būti tenkinami ne tik jo būtiniausieji poreikiai, bet ir skiriama lėšų laisvalaikiui, lavinimui. Apeliantas nepagrindžia, kodėl nesutinka su tokiais motyvais. Ieškovo nurodoma vaikui reikalinga 300 eurų suma mėnesiui (t.y. po 10 eurų dienai), prie kurios jis turėtų prisidėti tik ½ dalimi, t.y. po 150 eurų/mėn. (5 eurus/dienai) aiškiai neatitinka nei vaiko poreikių, nei jo tėvų galimybių. Atsakovas net ir savo apeliaciniame skunde nenurodo, kokį turtą jis turi ir kokias pajamas gauna. Atsakovui vengiant pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, laikytina, kad jo turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad ją atitiktų 300 eurų/mėn. išlaikymo sūnui mokėjimas.
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.).
12. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik pripažinus, jog procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliaciniame skunde nurodomus argumentus turėtų pagrindą patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu. Tuo tarpu nustačius, kad teismas bylą išnagrinėjo, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, – atsiranda CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris reiškia, kad byloje apskritai nebuvo tinkamo proceso. Tokiu atveju teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, jie be pagrindo buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje, nors jis daug metų čia negyvena, byla išnagrinėta be jo paties ar jo atstovo, prašo panaikinti sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi paminėtais motyvais, patikrina byloje esančius duomenis, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar teismas užtikrino tinkamą procesą nagrinėjamoje byloje (CPK 117 str., 124 str.).
15. Byloje nustatyta, kad dar ieškinio pateikimo teismui metu (2018-01-16) buvo žinoma, kad atsakovas S. K., kurio deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dar 2017-06-02 išvyko į Jungtinę Karalystę. Išsiuntus atsakovui procesinius dokumentus deklaruotos Lietuvoje gyvenamosios vietos adresu, jie nebuvo įteikti. Patikrinus Sodros duomenų bazę nebuvo rasta informacijos apie atsakovo darbovietę. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-04-24 nutartimi buvo paskelbta S. K. paieška, o nustačius jo gyvenamąją ar darbo vietą, policijos komisariatas įpareigotas užtikrinti jo atvykimą į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus procesinių dokumentų įteikimui. Teismo 2018-06-06 nutartimi atsakovo paieška nutraukta, byla atnaujinta, nutarta nusiųsti atsakovui ieškinio bei jo priedų kopijas, nustatyti terminą atsiliepimui pareikšti, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2018-08-07, kadangi 2018-06-05 buvo gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato pranešimas, jog susisiekus su atsakovu jis nurodė, kad gyvena Jungtinėje Karalystėje, žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Iš pranešimo dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo matyti, kad atsakovui procesiniai dokumentai išsiųsti Lietuvoje deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Taip pat byloje yra išrašas iš Lietuvos pašto internetinio puslapio, kuriame nurodoma, jog pašto siunta Nr. RE028477501LT buvo gauta Didžiojoje Britanijoje, įteikta gavėjui 2018-06-19, ranka atliktas įrašas, kad siunta skirta S. K.. Teismo posėdžio, įvykusio 2018-08-07, metu pripažinta, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta laiku ir tinkamai, jam šaukimas įteiktas, nutarta byloje paskirti DNR ekspertizę tėvystės nustatymui.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nuo ieškinio gavimo buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovas yra išvykęs į Jungtinę Karalystę, po atsakovo paieškos teismui tapo žinomas konkretus atsakovo gyvenamosios vietos adresas šioje šalyje. Kadangi Jungtinė Karalystė yra Europos Sąjungos valstybė narė, todėl nagrinėjamu atveju civilinių ir komercinių bylų teisminiai ar neteisminiai dokumentai turi būti perduodami iš vienos valstybės narės į kitą (išskyrus Daniją) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas) nustatyta tvarka, kuomet vienos valstybės narės gaunančioji agentūra, užtikrindama kitos valstybės perduodančios agentūros procesinių dokumentų įteikimą, apie jų įteikimo/neįteikimo datą ir laiką informuoja perduodančiąją agentūrą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad procesiniai dokumentai, skirti atsakovui, būtų siųsti minėto Reglamento nustatyta tvarka. Priešingai, galima tik numanyti, kad teismas informaciją apie teismo posėdį, procesinius dokumentus išsiuntė tiesiogiai atsakovui į Jungtinę Karalystę. Nors byloje yra išrašas iš pašto duomenų bazės apie procesinių dokumentų įteikimą gavėjui Didžiojoje Britanijoje, tačiau ranka atliktas įrašas, kad ši siunta skirta būtent atsakovui, negali patvirtinti, kad šiam asmeniui siunta ir buvo įteikta, be to, toks įteikimas neatitiko Reglamento nuostatų.Teismas, nesilaikydamas nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos, neturėjo galimybės gauti Reglamente nurodytos informacijos apie šių dokumentų tinkamą įteikimą/neįteikimą ir galimas neįteikimo priežastis. Taigi neturėdamas aukščiau minėtos informacijos, teismas be pagrindo laikė, jog atsakovas buvo informuotas apie teismo posėdį įvykusį 2018-08-07 (CPK 117 str., 123 str. 1 d., 124 str. 1 d., 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai bylos šalis yra užsienyje gyvenantis asmuo, teismas pirmojo procesinių dokumentų įteikimo metu šiai šaliai turi išaiškinti teisę paskirti byloje įgaliotą atstovą, gyvenantį Lietuvoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, o tuo atveju, jei minėtas asmuo neįvykdo šios pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, išaiškinti, kad visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais (CPK 805 str. 1 d., 2 d.). Šaliai taip pat turi būti išaiškinta, kas gali būti įgaliotu asmeniu (CPK 805 str. 2 d.). Teisėjų kolegija nustatė, kad teismas, siųsdamas procesinius dokumentus atsakovui, minėtų teisių ir pareigų taip pat neišaiškino.
17. Taip pat byloje nustatyta, kad teismo 2018-08-10 nutartis, kuria paskirta ekspertizė ir byla sustabdyta, atsakovui išsiųsta jo Lietuvoje deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir jam neįteikta, persiųsta teismui neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismo 2018-12-14 nutartimi civilinė byla atnaujinta gavus informaciją, kad ekspertizė neatlikta atsakovui neatvykus ekspertizės atlikimui, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2019-01-22 ir apie bylos nagrinėjimą nutarta paskelbti specialiame interneto tinklapyje, kas padaryta 2018-12-14. Atsakovui taip pat išsiųstas teismo šaukimas jo Lietuvoje deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris jam neįteiktas, persiųstas teismui neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą bei tiesiogiai atsakovui adresu Jungtinėje Karalystėje, kuris taip pat grąžintas kaip neįteiktas teismui. 2019-01-22 teismo posėdžio metu nurodoma, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta laiku ir tinkamai, šaukimas įteiktas viešo paskelbimo būdu, paštu šaukimo įteikti nepavyko. Teismo 2019-01-30 nutartimi įteikiami procesiniai dokumentai atsakovui viešo paskelbimo būdu nurodant, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai apklaus liudytojus. Taip pat atsakovui tiesiogiai išsiunčiama 2019-01-30 nutartis, šaukimas į teismo posėdį, įvyksiantį 2019-03-04, į Jungtinę Karalystę aukščiau nurodytu adresu, tačiau procesiniai dokumentai neįteikti. Šie procesiniai dokumentai įteikti 2019-02-01 atsakovo mamai D. K. pasirašytinai (b.l. 101). Teismo posėdžio, įvykusio 2019-03-04 metu, pripažįstama, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta laiku ir tinkamai, šaukimas įteiktas, papildomai paskelbta viešo paskelbimo metu. Po pertraukos 2019-03-05 teismo posėdyje byla išnagrinėta ir atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi nurodomi teismo procesiniai dokumentai be pagrindo buvo siunčiami atsakovo Lietuvoje deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kadangi buvo žinomas konkretus jo gyvenamosios vietos adresas Jungtinėje Karalystėje. Teismo procesiniai dokumentai, skirti atsakovui adresu (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami nesilaikant Reglamento nuostatų, tiesiogiai atsakovui. Žinant atsakovo konkretų adresą šioje šalyje, esant duomenų, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, teismas neturėjo pagrindo atsakovo informuoti apie posėdžius viešo paskelbimo metu (CPK 130 str.). Tik tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, o šiuo atveju nebuvo išnaudota galimybė įteikti procesinius dokumentus atsakovui pagal Reglamente nustatytą tvarką jo gyvenamosios vietos adresu Jungtinėje Karalystėje. Pažymėtina, kad nors teismo šaukimas į teismo posėdį, įvyksiantį 2019-03-04, buvo įteiktas atsakovo mamai, tačiau akivaizdu, kad ji su atsakovu negyvena ir tai negali būti laikoma tinkamu procesiniu dokumentų įteikimu pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį.
19. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas teisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, jam tinkamai nepranešęs apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).
20. Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimų, yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į daug nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., be kitų, Kress v. France [GC], No. 39594/98, § 72, ECHR 2001‑VI). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr. Švenčionienė v. Lithuania, No. 37259/04, 15 November 2008, § 25).
21. Nagrinėjamos bylos medžiaga leidžia spręsti, kad šiuo atveju ieškovei buvo suteikta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ir tinkamai įgyvendinti jos teisę į teisminę gynybą, o atsakovui ši teisė nebuvo tinkamai užtikrinta. Taigi ši išvada, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris reiškia tinkamo proceso byloje nebuvimą ir suponuoja tokio teismo sprendimo panaikinimą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Panaikinus sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindo atsakovui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis. Bylą nagrinėjant iš naujo, teismas spręs dėl procso alyvių turėtų bylos vedimo išlaidų, tarp jų dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovui S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 198 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2019-05-29 mokėjimo nurodymu Nr. 86, banke Swedbank, 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2019-05-29 mokėjimo nurodymu Nr. 20, banke Swedbank ir 154 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2019-04-09 mokėjimo nurodymu Nr. 69 (įmokos kodas 5600), banke Swedbank.
Žyminio mokesčio gražinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėjai Margarita Dzelzienė
Zina Mickevičiūtė
Birutė Jonaitienė