Civilinė byla Nr. 3K-3-315/2014

       Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07312-2012-5

              Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 128.1; 128.15.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 10 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos CPK XXXIV skyriaus nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydama 500 000 JAV dolerių, esančių pareiškėjos depozitinėje sąskaitoje Nr. LT547300010112394245 AB banke „Swedbank“, pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybės nuosavybėn.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo pripažinti bešeimininkiu turtu lėšas, 500 000 JAV dolerių, kurie į pareiškėjos depozitinę sąskaitą pervesti iš sąskaitos Nr. LT507010000009603804, atidarytos bendrovės Buron Capital Corp (registracijos adresas 35 Barrack Road, Third Floor, Belize City) vardu Ūkio banke. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nuspręsti, jog pirmiau nurodyta bendrovė būtų neveikianti, išregistruota, nes nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys tokių įrodymų nepateikė. Iš prie pareiškimo pridėto Kauno miesto parengiamojo teismo posėdžio 2011 m. rugsėjo    12 d. protokolo Nr. 2 teismas nustatė, kad prokuroras nurodė, jog „nagrinėjant bylą prieš apskundimą apygardos teismui buvo grįžęs atsakymas iš jų“, „tas faktas rodo, kad tokia įmonė egzistuoja“. Be to, lėšos į Buron Capital Corp. sąskaitą gautos iš Fontana invest. inc. Limited. Kadangi prie pateikto pareiškimo nebuvo pridėti oficialieji rašytiniai įrodymai, veikiantis ar neveikiantis pagal Belizo įstatymus pareiškimo padavimo metu (2013 m.) yra Belize registruotas suinteresuotas asmuo – Buron Capital Corp, teismas įpareigojo pareiškėją šiuos duomenis pateikti (CPK 443 straipsnio 8 dalis), taip pat nurodyti pareiškime visus suinteresuotus asmenis, kurių teisėms ir pareigoms, gali turėti įtakos bylos išsprendimas. Nurodyta, kad suinteresuoto asmens Buron Capital Corp buveinė yra ne Lietuvoje, todėl pareiškėjas įpareigotinas pateikti ne Lietuvoje esančiam suinteresuotam asmeniui Burton Capital Corp skirtas pareiškimo priedų kopijas (CPK 535 straipsnis, 113 straipsnio 1, 2 dalis). Pareiškimo ir jo priedų kopijos turi būti pateiktos su atliktu pareiškimo ir jo priedų vertimu į suinteresuoto asmens Buron Capital Corp valdymo organo vadovui suprantamą kalbą; vertimas turi būti patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, papildomai nurodė, kad teismo sprendimas byloje gali turėti įtakos Buron Capital Corp teisėms ir pareigoms, nes sprendimu būtų galutinai paneigtas šių lėšų priklausymas šiai įmonei (ir) ar įmonei Fontana Invest inc. Limited, todėl pagrįstai pareiškėjas įpareigotas arba pateikti įrodymus, jog toks juridinis asmuo pagal jo įregistravimo vietos įstatymus neegzistuoja, arba pateikti jam skirtus procesinius dokumentus, taip pat nurodyti kitus šia byla teisiškai suinteresuotus asmenis (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus dėl ginčo lėšų priklausomybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant jau paties pareiškimo pagrįstumo klausimą, kuris nagrinėjamoje proceso stadijoje nėra vertinamas.

Kadangi pareiškėjas teismo nustatytu 14 dienų terminu ir iki pat 2013 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartyje, kuri Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi palikta nepakeista, nurodytų pareiškimo trūkumų nepašalino, tai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartimi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu paliko nenagrinėtą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Kasatorius nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas vilkino bylos nagrinėjimą, pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė nustatyti pareiškėjui Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos terminą trūkumams pašalinti, t. y. pateikti 2012 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimo priedus, skirtus teismui ir pareiškimo ir jo priedų kopijas skirtas visiems suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjas per nustatytą laiką pateikė prašomą pareiškimą. Teismas 2013 m. sausio 30 d. pranešimu  informavo suinteresuotus asmenis apie teisę pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir šia teise pasinaudojo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Kauno apygardos prokuratūra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 22 d. priėmė ginčo nutartį pašalinti trūkumus dėl neįtrauktų suinteresuotų asmenų Buron Capital Corp ir Fontana Invest inc. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismu nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytus faktus dėl ginčo lėšų priklausomybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant jau paties pareiškimo pagrįstumo klausimą, kuris nagrinėjamoje proceso stadijoje nėra vertinamas. Pareiškėjas teikdamas pareiškimą teismui dėl šių lėšų pripažinimo bešeimininkėmis nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūra 2009 m. sausio 26 d. raštu pranešė, jog ji organizuoja ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01060-06 pagal BK 216 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies nustatytų nusikaltimų požymius. Šio tyrimo duomenimis, nenustatyti asmenys įregistravo įvairiose pasaulio lengvatinio apmokestinimo zonose bendroves, kurių direktoriais ar atstovais buvo paskirti asocialūs arba kiti, nieko nežinantys apie įmonių ūkinę–finansinę veiklą asmenys; šių bendrovių sąskaitos buvo naudojamos neaiškios kilmės pinigų legalizavimui. Tyrimo metu apribotos 13 lengvatinio apmokestinimo bendrovių nuosavybės teisės į lėšas sąskaitose AB Ūkio banke, taip pat Buron Capital Corp vardu atidarytoje sąskaitoje esančios 500 000 JAV dol. lėšos. Pagal duomenis, gautus teisinės pagalbos prašymo forma, Buron Capital Corp atstovu įformintas A. Š. (A. S.). Ikiteisminio tyrimo metu patvirtinta, kad Buron Capital Corp jokios ūkinės veiklos nevykdė, jos atstovu buvo įformintas statytinis asmuo, lėšos į sąskaitą pervestos be teisėto pagrindo, savininkas nenustatytas. Lėšos į Buron Capital Corp sąskaitą gautos iš Fontana Invest inc. Nustatyta, kad V. O. (V. O.)  Fontana Invest inc. atstovu buvo įformintas fiktyviai, jokios ūkinės veiklos nevykdė, kompanijai nevadovavo, dirbo chemijos gamykloje cisternų valytoju. Kompanijos Buron Capital Corp AB Ūkio banko nurodytu buveinės adresu nerasta. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. liepos 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamų veikų. Pareiškėjas teikdamas tiek 2012 m. rugpjūčio 24 d., tiek 2013 m. sausio 22 d. pirmosios instancijos teismui pareiškimus dėl lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu neįtraukė Buron Capital Corp suinteresuotu asmeniu, nes Kauno apygardos teismas 2011 m gruodžio 23 d. nutarime, kuriuo buvo paliktas 2011 m. liepos 5 d. prokuratūros nutarimas galioti, konstatavo, kad prokuroras pagrįstai lėšas vadovaudamasis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu perdavė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl to manytina, kad tuo atveju, kai lėšos perduodamos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos baudžiamojo proceso teisės normų pagrindu, ji atlieka tik vykdytojo pareigas. Teismo sprendimas byloje negali turėti įtakos Buron Capital Corp ir Fontana Invest inc. juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Teismai vertindami pateiktus įrodymus neatsižvelgė į  prokuratūros 2011 m. liepos 5 d. nutarime išdėstytą Buron Capital Corp ir Fontana Invest inc. paiešką, liudytojų apklausas, nes jos parodo, kad šių įmonių vardu atidarytose sąskaitose banko anketose nurodyti vadovai niekaip nesusiję su šiomis įmonėmis. Prokuratūrai baudžiamojoje byloje vykdžius šių įmonių paiešką ir nenustačius jų vardu atidarytose sąskaitose lėšų savininkų, pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu, civilinėje byloje neturėtų grįžti į pradinį tašką, t. y. ieškoti šių įmonių bei jų savininkų. Dėl to teismų reikalavimas pareiškėjui pateikti įrodymus, kad toks juridinis asmuo pagal jo įregistravimo vietos įstatymus neegzistuoja, arba pateikti jam skirtus procesinius dokumentus yra neteisėtas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų, o šiuo atveju to padaryta nebus.

Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra prisideda prie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinio skundo reikalavimų ir prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pareiškimo trūkumų šalinimo, kai pateikiamas pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu

Nagrinėjamoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama 500 000 JAV dolerių, esančių pareiškėjos depozitinėje sąskaitoje Nr. LT547300010112394245 banke AB „Swedbank“, pripažinti bešeimininkiu turtu.

CK nustatytas specifinis nuosavybės teisės įgijimas, kai nuosavybės teisė įgyjama į bešeimininkį daiktą (CK 4.58 straipsnis). Bešeimininkis daiktas gali būti nuosavybėn perduodamas tik dviem subjektams – valstybei arba savivaldybėms. Nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą gali būti perduodama tik teismo sprendimu. Pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali būti teismui paduodamas tik suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuotino, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių tvarką. Teismas pareiškimus dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Pažymėtina, kad šia teisena nagrinėtini pareiškimai turi atitikti bendruosius proceso dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 535 straipsnis, 111 straipsnio 1, 2 dalys, 113 straipsnio 1, 3 dalys). Pareiškime taip pat turi būti nurodyta, koks daiktas pripažintinas bešeimininkiu, išdėstomos aplinkybės, leidžiančios manyti, jog daiktas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jie nėra žinomi (CPK 535 straipsnis). Prie pareiškimo turi būti pateikti rašytiniai įrodymai iš atitinkamų institucijų apie tai, kokių yra žinių apie šio daikto priklausymą (CPK 536 straipsnis). Ypatingosios teisenos proceso normos neriboja teismo teisės taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, todėl tuo atveju, kai, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nustato paduoto procesinio dokumento trūkumus, kuriuos prašymą pateikęs asmuo gali objektyviai pašalinti, turėtų sudaryti galimybę asmeniui juos pašalinti – nurodyti visus trūkumus ir nustatyti pakankamą terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. P. v. notaras E. S., antstolis A. S., kt., bylos Nr. 3K-3-477/2008; 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. notarė J. Š.,  M. K., kt., bylos Nr. 3K-3-76/2009; kt.)

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi pirmą kartą nustatė pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti, t. y. pareiškimo ir jo priedų kopijas visiems suinteresuotiems byloje asmenims pateikti. Ištaisius šį trūkumą pirmosios instancijos teismas pareiškimą priėmė, tačiau 2013 m. vasario 22 d. nutartimi dar kartą nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. suinteresuotu asmeniu įtraukti Buron Capital Corp ir pareiškimo ir jo priedų vertimui į Buron Capital Corp suprantamą kalbą pateikti. Ši nutartis apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista, teismui nurodžius, kad teismo sprendimas byloje gali turėti įtakos Buron Capital Corp teisėms ir pareigoms, todėl pagrįstu vertintas pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Kasaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad teikdamas pareiškimą teismui dėl lėšų pripažinimo bešeimininkiu daiktu pareiškėjas išdėstė ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, leidžiančias lėšas laikyti bešeimininkiu daiktu, todėl šis sprendimas neturi įtakos Buron Capital Corp teisėms ir pareigoms.

Minėta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę pareiškėjui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio pareiškimo. Jis gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo pareiškimo dalyko ar pagrindo formulavimo iš pateikto pareiškimo yra neaiškus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Įpareigojimas šalinti pareiškimo trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas pareiškimo yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais pareiškime esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai galėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12  d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-29/2010; 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. notarė J. Š., M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-76/2009; kt.). CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paaiškėja, jog nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Taigi pareiškėjas, prašydamas daiktą pripažinti bešeimininkiu, turi nurodyti visus tuo nustatymu suinteresuotus asmenis. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, įstatymas nustato teismui teisę savo iniciatyva šaukti jį dalyvauti kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Taigi, pareiškimo, kuriame neįtrauktas suinteresuotas asmuo, trūkumą gali pašalinti teismas. Tokie trūkumai, kuriuos savo iniciatyva pašalina teismas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, nelaikytini ieškinio (pareiškimo) trūkumu, kuriam reikia nustatyti terminą jam pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. ir kt. v. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, bylos Nr. 3K-3-372/2013). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju yra teikiamas pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu. Įstatyme apibrėžta, kad bešeimininkiu laikomas daiktas, neturintis savininko arba kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 straipsnio 1 dalis). Taigi šio instituto esmė savaime lemia tai, kad pareiškėjas reikšdamas reikalavimą mano, jog daiktas atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. neturi savininko arba daikto savininkas yra nežinomas, taip pat nėra CK 4.57 straipsnio 2 dalies aplinkybių. Dėl to šioje byloje dėl bešeimininkio turto pripažinimo ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn į teismą kreipęsis iniciatyvos teisę turintis subjektas – Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip suinteresuotą asmenį byloje nenurodė Buron Capital Corp, nes pareikšdamas šį pareiškimą laikė, kad ši įmonė nėra ginčo lėšų savininkė ir su jos teisėmis ir pareigomis yra nesusijusi nagrinėjama byla.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškimą pareiškėjams pateikus reikiamą pareiškimo ir jo priedų skaičių ir nenustatė jokių kitų pareiškimo formos ir turinio trūkumų, todėl teigtina, jog vėliau teismas galėtų taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą tik tada, kai  procesinio dokumento trūkumai yra esminiai, t. y. tokie, dėl kurių negali bylos nagrinėti iš esmės, nors šiuo atveju tokių nenustatyta. Atsižvelgiant į daikto pripažinimo bešeimininkiu instituto tikslą, paskirtį, sukuriamus teisinius padarinius, teismas siekdamas užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų laikymąsi neturėtų varžyti pareiškėjo procesinių teisių vien formaliais pagrindais ir manydamas, kad su konkretaus asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla pats turėtų šaukti jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Dėl to teisėjų kolegija, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė 2013 m. vasario 22 d. nutartį, pažeisdamas proceso normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o apeliacinės instancijos teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi šių trūkumų neištaisė, naikina pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutartis. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio     29 d. nutartimi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu paliko nenagrinėtą, pareiškėjui per nustatytą terminą nepašalinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartyje nustatytų pareiškimo trūkumų, tai ši nutartis, kaip patenkanti į kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, taip pat naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš esmės.

Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. ir 2013 m. spalio 29 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                 Janina Januškienė             

                                                                                                                                              Gediminas Sagatys

                                                                                                                              Janina Stripeikienė