Administracinė byla Nr. I-2407-562/2011
(Proceso Nr. 3-61-3-00645-2011-2)
Procesinio sprendimo kategorija 23;74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Mariui Liatukui, atsakovės atstovui Arnoldui Dilbai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ skundą atsakovei Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. T. dėl nutarimo panaikinimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja – uždaroji akcinė bendrovė „Žalgirio loto“ (toliau – UAB „Žalgirio loto“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-3), prašydama: 1) panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011-02-17 nutarimą Nr. N-38 „Dėl atlikto UAB „Žalgirio loto“ specialaus tikrinimo pagal R. T. 2011 m. sausio 6 d. skundą“; 2) priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Pareiškėja paaiškino, kad 2010-12-13 į ją kreipėsi R. T., pateikdamas Bendrovės nustatytos formos prašymą išmokėti jam 2010-12-12 laimėtą piniginį prizą (10 000 Lt), taip pat nurodė, kad iš jam priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (operatorius UAB „Bitė Lietuva“) 2010-12-05 jis pirko loterijos „TAIP arba NE“ bilietą Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Žalgirio loto“ 2010-12-23 raštu Nr. (07-4275) informavo R. T. apie tai, kad negali jam išmokėti prašomos sumos, kadangi telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne jam, o juridiniam asmeniui UAB „Metalo įranga“, taip pat pažymėjo, kad juridinis asmuo negali būti žaidėju, nes, remiantis Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (toliau – LĮ) 2 straipsnio 9 punkto nuostatomis, žaidėjas yra fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, t. y. įsigijęs bilietą. Pagal R. T. pretenziją Valstybinė lošimų priežiūros komisija (toliau – VLPK, Komisija) pradėjo UAB „Žalgirio loto“ veiksmų tyrimą ir 2011-02-17 priėmė nutarimą Nr. N-38 (toliau – Nutarimas), kurio nutarė pripažinti, jog pareiškėja, neišmokėdama R. T. prašomos sumos, pažeidė loterijų organizavimo tvarką, t. y. LĮ 17 str. 1 d., LĮ 16 str. 1 d. 2 p., Didžiosios loterijos „TAIP arba NE“ taisyklių (toliau – Taisyklės) 9.8 p., bei nutarė nuo 2011-02-24 00:00 val. sustabdyti licencijos (duomenys neskelbtini), suteikiančios teisę UAB „Žalgirio loto“ organizuoti didžiąsias loterijas, galiojimą. Kadangi Bendrovė licencijos sustabdymo atveju privalėtų nutraukti savo vienintelę veiklą (LĮ 17 str. 1 d., 11 str. 1 d.), siekdama išvengti tokių padarinių ir nuostolių, Bendrovė 2011-02-18 įvykdė, jos vertinimu, neteisėtą Nutarimo reikalavimą ir pervedė 10 000 Lt sumą R. T..
Pareiškėjos nuomone, Nutarimas yra naikintinas kaip nepagrįstas, priimtas neteisingai išaiškinus ir pritaikius Loterijų įstatymo bei Taisyklių nuostatas. Pabrėžė, kad Taisyklės buvo suderintos VLPK 2010-03-25 nutarimu Nr. N-79 (LĮ 2 str. 1 d. 3 p., 19 str. ir kt.). Pagal Taisyklių 9.5.2 punktą laimėjimas gali būti išmokėtas tik tuo atveju, jeigu loterijos bilietas yra įsigytas asmens, turinčio teisę dalyvauti loterijoje. LĮ 2 str. 9 d. imperatyviai įvardinta, kad loterijos žaidėju gali būti tik fizinis asmuo. Taisyklių 8.5.2 punkte įtvirtinta, kad laimėjimas neišmokamas asmenims, kuriems loterijoje dalyvauti draudžia teisės aktai, o 8.6 punkte numatyta, kad UAB „Žalgirio loto“ nėra atsakinga už tai ir neprivalo išmokėti laimėjimo, jeigu žaidėjas įsigijo bilietą trumpąja žinute (SMS), neturėdamas tam teisės (pavyzdžiui įsigijo bilietą iš telefono numerio, kuris jam nepriklauso). Pagal Taisyklių 9.2 punktą laimėjimas išmokamas tik tuo atveju, jeigu žaidėjas pateikia savo vardu sudarytą abonento sutartį su telefoninio ryšio operatoriumi, ir tik jos objektyviai nesant (pvz., telefono numerį įsigijus išankstinio mokėjimo plano kortelės pagrindu, nesudarius abonento sutarties), – pateikus kitą dokumentą, įrodantį laimėtojo teisę naudotis tuo telefono numeriu, iš kurio buvo įsigytas laimingas loterijos bilietas. Pareiškėja pažymėjo, kad, patvirtindama Taisykles, ji nustatė būtent tokią sąlygų seką. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė neneigia, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra naudojamas abonentinės sutarties su ryšio operatoriumi pagrindu. Todėl, pareiškėjos nuomone, konstatavus, kad yra pirma Taisyklių 9.2 punkte numatyta sąlyga – sudaryta abonentinė sutartis su telefoninio ryšio operatoriumi, nėra galimybės vadovautis sekančia nuostata dėl kito naudojimosi teisėtumą patvirtinančio dokumento buvimo, nes šios dvi aplinkybės/sąlygos nėra alternatyvios. Kaip minėta, aplinkybė dėl kito dokumento, patvirtinančio numerio naudojimosi teisėtumą, yra subsidiari ir taikoma tik tuo atveju, jeigu nėra abonentinės sutarties (pvz., išankstinio mokėjimo plano kortelės). Nustačius, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra naudojamas pagal abonentinę sutartį, tačiau šią sutartį yra sudaręs ne pinigų sumą prašantis išmokėti R. T., o UAB „Metalo įranga“, vadovaudamasi Taisyklių 9.2 punktu, pareiškėja mano, kad ji teisėtai atsisakė išmokėti prašomą sumą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti (b.l. 166-168).
Atsakovė – Valstybinė lošimų priežiūros komisija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į UAB „Žalgirio loto“ skundą (b.l. 76-81) atsakovė paaiškino, kad pareiškėja 2011-02-17 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Komisijos 2011-02-17 nutarimą Nr. N-38, tačiau 2011-02-18 pareiškėja pašalino Nutarimo 1 punkte konstatuotą licencijuojamos veiklos pažeidimą t. y. išmokėjo R. T. priklausantį 10 000 litų laimėjimą. Atsižvelgiant į tai, Komisija 2011-02-23 nutarimu Nr. N-42 pripažino netekusiu galios Nutarimo 3 punktą. Todėl atsakovė mano, kad šios administracinės bylos ginčo dalykas yra tik Nutarimo konstatuojamoji dalis.
Paaiškino, kad Komisija priėmė skundžiamą Nutarimą atlikusi specialų UAB „Žalgirio loto“ tikrinimą pagal R. T. 2011-01-06 skundą (Komisijos 2011-01-31 tikrinimo aktas Nr. PT1-2). Komisija padarė išvadą, kad pagal Taisykles žaidėjui, norinčiam atsiimti jam priklausantį laimėjimą pagal siunčiant trumpąją žinutę (SMS) įsigytą laimingą loterijos bilietą, nurodyta alternatyva: žaidėjas Bendrovei turi pateikti arba savo vardu sudarytą abonento sutartį su telefoninio ryšio operatoriumi, kurioje nurodytas telefono numeris, iš kurio žaidėjas siuntė trumpąją žinutę (SMS) ar skambino (jei tokia sutartis yra), arba kitą dokumentą, patvirtinantį žaidėjo teisę naudoti nurodytą telefono numerį. Paaiškino, kad R. T. kartu su 2010-12-13 prašymu dėl laimėjimo išmokėjimo pateikė pareiškėjai UAB „Metalo įranga“ 2010-12-13 pažymą apie telefono numerio (duomenys neskelbtini) priskyrimą jo asmeniniam naudojimui bei mokėjimą už teikiamas ryšio paslaugas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovės nuomone, R. T. kartu su prašymu dėl laimėjimo išmokėjimo pareiškėjai pateikti dokumentai laikytini tinkamais, kadangi galimybės pateikti kitų dokumentų 2010-12-13 R. T. objektyviai pateikti neturėjo. Atsakovė taip pat mano, kad Taisyklių 8.6. punktas nagrinėjamu atveju netaikomas, kadangi R. T. laikytinas teisėtu telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotoju ir savo teisę įgyvendino nepažeisdamas įstatymų bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Komisija, įvertinusi Taisyklių nuostatas ir faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad laimintis bilietas atitiko Taisyklėse nustatytus reikalavimus, t. y. jis buvo įsigytas asmens, turinčio teisę dalyvauti loterijoje. Paaiškino, kad R. T., kuris laikytinas teisėtu telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotoju, 2010-12-05 siųsdamas trumpąją žinutę (SMS) mobiliuoju telefonu loterijos „TAIP arba NE“ bilietui įsigyti išreiškė savo valią ir loterijos „TAIP arba NE“ bilietą – kuris laikytinas loterijos organizatoriaus ir dalyvio sutartimi – įsigijo savo naudai. Atsakovė pažymėjo, kad R. T. nebuvo įgaliotas ir neveikė juridinio asmens vardu, neįgyvendino jokių juridinio asmens teisių bei nevykdė pareigų, taip pat nesukūrė jokių teisių ir pareigų juridiniam asmeniui. Be to, paaiškino, kad R. T. UAB „Metalo įranga“ nustatyta tvarka padengė loterijos bilieto įsigijimo išlaidas (2010-12-31 kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini), R. T. 2011-01-19 paaiškinimas). Dėl laimėjimo išmokėjimo R. T. į pareiškėją kreipėsi Taisyklių nustatyta tvarka ir terminais, kartu su prašymu dėl laimėjimo išmokėjimo pareiškėjui pateikė dokumentus, patvirtinančius savo teisę naudoti nurodytą telefono numerį. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovė mano, kad Komisija skundžiamu Nutarimu pagrįstai nutarė konstatuoti, jog pareiškėja, atsisakydama išmokėti laimėjimą R. T., pažeidė loterijų organizavimo tvarką – LĮ 17 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Loterijos „TAIP arba NE“ taisyklių 9.8 punktą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė atsiliepime išdėstytais motyvais atmesti skundą kaip nepagrįstą (b.l. 166-168).
Tretysis suinteresuotas asmuo – R. T. su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos reikalavimo panaikinti VLPK 2011-02-17 nutarimą Nr. N-38 netenkinti bei perduoti bylą prokuratūrai dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pareiškėjai dėl galimai neteisėto pinigų už loterijos bilietus rinkimą ir piliečių laimėtų piniginių prizų išmokėjimo vilkinimą.
Atsiliepime į skundą (b.l. 157-158) tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad UAB „Metalo įranga“ 2009-07-10 įsakymu Nr. 08 priskyrė telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) R. T. naudojimui. Tuo pačiu įsakymu buvo nustatyta mobilaus telefono naudojimo tvarka. Pažymėjo, kad, įsigydamas loterijos bilietą, jis šios telefono naudojimo tvarkos nepažeidė. R. T. nuomone, UAB „Žalgirio loto“, organizuodama loterijos bilietų pardavimą per mobilius telefonus, turėjo numatyti bilietų pardavimo tvarką ir taisykles, kuriose turėjo būti numatyti visi bilietų pardavimo ir apmokėjimo atvejai. Bendrovė sąmoningai ar dėl nežinojimo siuntė telefonines žinutes į mobiliuosius telefonus, tame tarpe į telefonus, kurių numeriai priskirti juridiniams asmenims, siūlydama įsigyti loterijos bilietą už 6 Lt. Jeigu Bendrovė mano, kad telefono numeris, registruotas juridinio asmens vardu, neturi teisės įsigyti loterijos bilieto, R. T. manymu, Bendrovė privalėjo įmokėtus pinigus grąžinti loterijos bilieto pirkėjui, nepriklausomai ar loterijos bilietas laimėjo prizą ar nelaimėjo. Tačiau Bendrovė to nepadarė.
Teismo posėdyje R. T. prašė pareiškėjos skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad jis jau 15 metų naudojasi nurodytu telefono numeriu (b.l. 166-168).
Skundas atmestinas.
Dėl skundo reikalavimo panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011-02-17 nutarimą Nr. N-38
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-03-25 Valstybinė lošimų priežiūros komisija nutarimu Nr. N-79 suderino, o Bendrovės generalinis direktorius Š. D. 2010-03-29 patvirtino UAB „Žalgirio loto“ didžiosios klasikinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos „TAIP arba NE“ paskutinės redakcijos taisykles (b.l. 19-37). 2010-12-13 į Bendrovę kreipėsi R. T. su prašymu išmokėti jam 2010-12-12 laimėtą piniginį prizą, nurodydamas, kad 2010-12-05 jis pirko loterijos „TAIP arba NE“ bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius UAB „Bitė Lietuva“) (b.l. 38, 108, 123). UAB „Žalgirio loto“ 2010-12-23 raštu Nr. (07-4275) informavo R. T. apie tai, kad Bendrovė negali išmokėti jam laimėjimo, argumentuodama tuo, kad telefono numeris priklauso ne R. T., o juridiniam asmeniui UAB „Metalo įranga“, tuo tarpu, remiantis Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 2 straipsnio 9 punkto nuostatomis, juridinis asmuo negali būti žaidėju (b.l. 39, 88, 100). R. T. 2011-01-06 skundu (pretenzija) kreipėsi į Valstybinę lošimų priežiūros komisiją (b.l. 42, 85, 97), kuri, atlikusi UAB „Žalgirio loto“ tikrinimą (VLPK 2011-01-10 pavedimas tikrinti Nr. PT-1, – b.l. 41, 93, 96), 2011-02-17 priėmė nutarimą Nr. N-38 „Dėl atlikto UAB „Žalgirio loto“ specialaus tikrinimo pagal R. T. 2011 m. sausio 6 d. skundą“, kurio 1 punkte konstatavo, kad Bendrovė pažeidė loterijų organizavimo tvarką: LĮ 17 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Taisyklių 9.8 punktą. Nutarimo 3 punktu VLPK nutarė sustabdyti Bendrovės licencijos (duomenys neskelbtini), išduotos VLPK 2005-04-15 nutarimu Nr. N-61, galiojimą už šio Nutarimo 1 punkte nurodytą licencijuojamos veiklos pažeidimą nuo 2011-02-24 00.00 val., o Nutarimo 4 punktu nutarė nustatyti Bendrovei terminą nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2011-03-14 pašalinti šio nutarimo 1 punkte nurodytą licencijuojamos veiklos pažeidimą (b.l. 44-45, 82-83, 141-142, 144-145). 2011-02-18 Bendrovė pervedė 10 000 Lt sumą R. T. (b.l. 47, 147, 149). Atsižvelgusi į tai, kad Bendrovė pašalino Nutarimo 1 punkte nurodytą pažeidimą, Komisija 2011-02-23 nutarimu Nr. N-42 pripažino netekusiu galios Nutarimo 3 punktą (b.l. 84, 151, 153).
Pareiškėja UAB „Žalgirio loto“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011-02-17 nutarimą Nr. N-38 „Dėl atlikto UAB „Žalgirio loto“ specialaus tikrinimo pagal R. T. 2011 m. sausio 6 d. skundą“. Atsižvelgus į tai, kad 2011-02-18 Bendrovė, pervesdama R. T. piniginio laimėjimo sumą (10 000 Lt), pašalino skundžiamo Nutarimo 1 punkte nurodytą pažeidimą (t. y. įvykdė Nutarimo 4 punkto reikalavimą) ir kad Komisija 2011-02-23 nutarimu Nr. N-42 pripažino netekusiu galios Nutarimo 3 punktą (dėl Bendrovės licencijos sustabdymo), konstatuotina, kad kilusio ginčo dalykas yra iš esmės tik tai, ar atsakovė 2011-02-17 nutarimu Nr. N-38 teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog pareiškėja pažeidė loterijų organizavimo tvarką, t. y. LĮ 17 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Taisyklių 9.8 punktą.
Loterijų organizavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas (Žin., 2003, Nr. 73-3341). Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šio Įstatymo paskirtis: 1) užtikrinti loterijų organizatorių įsipareigojimų žaidėjams vykdymą; 2) užtikrinti žaidėjų ir loterijų organizatorių teisių apsaugą. Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje žaidėjas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, t. y. įsigijęs loterijos bilietą. UAB „Žalgirio loto“ generalinio direktoriaus 2010-03-29 patvirtinų Didžiosios klasikinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos „TAIP arba NE“ taisyklių (b.l. 19-37) 2 punkte įtvirtintas analogiškas apibrėžimas, t. y. žaidėjas – fizinis asmuo, dalyvaujantis loterijoje, kuris šių Taisyklių nustatyta tvarka yra įsigijęs Bilietą. Taisyklių 9.5 punkte nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti laimintis bilietas, kad pagal jį būtų išmokėtas laimėjimas, t. y.: 1) bilietas turi turėti visus rekvizitus, nurodytus Taisyklių 4.4-4.6 punktuose; 2) bilietas turi būti įsigytas asmens, turinčio teisę dalyvauti Loterijoje; 3) neturi būti jau išmokėtas laimėjimas pagal tą bilietą ar bilietą, turintį tokį pat bilieto numerį, pagal kurį laimėjimas jau buvo išmokėtas; 4) bilietas neturi būti pripažintas netinkamu bilietu; 5) žaidėjas, įsigijęs bilietą internetinėje svetainėje, privalo jį būti atsispausdinęs ir turi pateikti bilietą asmeniui, išmokančiam laimėjimą; 6) žaidėjas, įsigijęs bilietą trumpąja žinute (SMS), privalo būti išsaugojęs jį telefone (SIM kortelėje), iš kurio buvo bilietas įsigytas. Taisyklių 9.2 punkte numatyta, kad laimintys Bilietai, įsigyti siunčiant trumpąją žinutę (SMS) ar skambinant telefonu, atsiimant laimėjimą tikrinami lyginant juos su išrašais iš Centrinės kompiuterinės duomenų bazės apie laiminčius bilietus žaidėjui pateikus savo vardu sudarytą abonento sutartį su telefoninio ryšio operatoriumi, kurioje nurodytas telefono numeris, iš kurio žaidėjas siuntė trumpąją žinutę (SMS) ar skambino (jei tokia sutartis yra), ar kitą dokumentą, patvirtinantį žaidėjo teisę naudoti nurodytą telefono numerį. Teismas, aiškindamas nurodytos normos turinį, daro išvadą, kad Taisyklių 9.2 punkte įtvirtinta veiksmų alternatyva, kuria siekiama vieno ir to paties tikslo – patvirtinti žaidėjo teisę naudoti telefono numerį, iš kurio žaidėjas siuntė trumpąją žinutę (SMS) ar skambino. Kitaip tariant, tikrinant laimėjusį bilietą kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar žaidėjas yra teisėtas telefono numerio naudotojas. Minėta aplinkybė, priklausomai nuo situacijos, gali būti nustatoma žaidėjui pateikiant arba savo vardu su telefoninio ryšio operatoriumi sudarytą abonento sutartį nurodytam telefono numeriui, arba kitą (-us) dokumentą (-us), įrodančius, kad žaidėjas teisėtai naudojasi šiuo telefono numeriu.
Nagrinėjamo ginčo atveju bylos duomenys patvirtina, kad R. T. (žaidėjas) pateikė pareiškėjai dokumentus – UAB „Metalo įranga“ 2009-07-10 įsakymą Nr. 08 „Dėl telefono naudojimo“ (b.l. 92, 104) ir 2010-12-13 pažymą (b.l. 51, 91, 103, 109), – patvirtinančius, kad UAB „Metalo įranga“ priklausantis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas naudotis R. T., taip pat 2010-12-31 UAB „Metalo įranga“ išrašytą kompensacinę sąskaitą telefono numeriui (duomenys neskelbtini) (b.l. 87, 99) ir kasos pajamų orderio kvitą serija MIK (duomenys neskelbtini) (b.l. 86, 98), kurie patvirtina, kad R. T. kompensavo UAB „Metalo įranga“ loterijos bilieto įsigijimo išlaidas (iš viso 6 Lt). 2011-01-19 paaiškinime Komisijai R. T. patvirtino, kad loterijos bilietas buvo pirktas jo asmeninėms reikmėms (b.l. 113). UAB „Metalo įranga“ 2011-01-27 rašte Nr. 2011-09 pažymėjo, kad R. T., įsigydamas UAB „Žalgirio loto“ didžiosios klasikinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos „TAIP arba NE“ bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), veikė ne bendrovės vardu ir ne bendrovės naudai, neįgyvendino juridinio asmens teisių ir pareigų, veikė ne kaip bendrovės atstovas, o savo naudai (b.l. 114). Teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad R. T., būdamas teisėtas telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas, turėjo teisę dalyvauti loterijoje pasinaudojant nurodytu telefono numeriu, ir kad jis, įsigydamas loterijos „TAIP arba NE“ bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) iš nurodyto telefono numerio, veikė savarankiškai (savo rizika ir sąskaita), t. y. atskirai nuo UAB „Metalo įranga“, kaip fizinis asmuo, įgyvendinantis savo asmeninius turtinius interesus. Šios nagrinėjam ginčui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad R. T. laikytinas žaidėju LĮ 2 straipsnio 9 dalies ir Taisyklių 2 punkto nuostatų prasme. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas nenumato draudimo įsigyti loterijos bilietą iš telefono, registruoto juridinio asmens vardu. Todėl tokio draudimo negali numatyti ir Taisyklės, kurių nuostatos turi atitikti minėto įstatymo reikalavimus ir kurios negali nustatyti daugiau apribojimų asmens teisėms realizuoti, nei šių apribojimų numato Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas. LĮ 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems yra draudžiama žaisti loterijos organizatoriaus organizuojamoje loterijoje (tai yra asmenys (veikdami patys arba per kitą asmenį, arba įgalioti kito asmens), kurie yra loterijos organizatoriaus dalyviai, stebėtojų tarybos, valdybos nariai ir administracijos vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji buhalteriai, bilietų platintojai, juridinį asmenį kontroliuojantys asmenys). Nagrinėjamu atveju tretysis suinteresuotas asmuo nepatenka į nustatytą sąrašą asmenų, kuriems draudžiama žaisti UAB „Žalgirio loto“ organizuojamoje didžiojoje klasikinėje tiesioginio ryšio kompiuterinėje loterijoje „TAIP arba NE“. Tuo pačiu pažymėtina, kad Bendrovė nepagrįstai remiasi Taisyklių 12.4 punkto nuostatomis, kurios numato, jog žaidėjas negali reikšti Bendrovei pretenzijų dėl to, kad jis pasinaudojo telefono numeriu dalyvauti loterijoje, tam neturėdamas teisės, kadangi, kaip minėta, tretysis suinteresuotas asmuo turėjo (turi) teisę naudotis telefono numeriu, iš kurio buvo įgytas laimėjęs bilietas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo įsigijo UAB „Žalgirio loto“ didžiosios klasikinės tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos „TAIP arba NE“ bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) Taisyklių nustatyta tvarka. Bilietas atitinka aukščiau išvardintus Taisyklių 9.5 punkto reikalavimus, t. y.: bilietas turi visus privalomus rekvizitus, jis įsigytas asmens, turinčio teisę dalyvauti loterijoje, R. T. išsaugojo bilietą telefone (SIM kortelėje), iš kurio šis bilietas buvo įsigytas (b.l. 102, 159), ir kt. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas galiojančiu laiminčiu bilietu, pagal kurį galėtų būti išmokėtas laimėjimas (Taisyklių 9.5 p.). Be to, bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad R. T. yra apmokėjęs už loterijos bilietą telefoninio ryšio operatoriui (b.l. 86-87, 98-99), kaip to reikalauja Taisyklių 10.5 punkto nuostatos, tretysis suinteresuotas asmuo kreipėsi į UAB „Žalgirio loto“ dėl laimėjimo išmokėjimo Taisyklių 10.2 punkte nustatyta tvarka ir terminais (b.l. 38, 108, 123), taip pat pateikė Bendrovei dokumentus, patvirtinančius jo teisę naudoti nurodytą telefono numerį (b.l. 51, 91-92, 103-104, 109).
Taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad Bendrovė ir žaidėjai įsipareigoja laikytis Loterijos įstatymo ir kitų poįstatyminių aktų nuostatų bei šių Taisyklių, kurios sukuria sutartines Bendrovės teises ir pareigas su žaidėjais ir jų atstovais dėl loterijos per visą loterijos organizavimo laikotarpį. Vadovaujantis Taisyklių 2 punkto nuostatomis, Bilietas laikomas loterijos organizatoriaus ir loterijos žaidėjo sutartimi, kurios sąlygos nurodytos šiose loterijos taisyklėse. Taisyklių 9.8 punkte numatyta, kad Bendrovės sprendimas dėl to, ar asmuo turi teisę į laimėjimą, turi būti priimtas atsižvelgiant į Taisyklėse nustatytus reikalavimus Bilieto galiojimui. Taisyklių 11.1.2 punkte įtvirtinta žaidėjo teisė atsiimti laimėjimą šių Taisyklių 10 skyriuje nustatyta tvarka. Teismas, vadovaudamasis nurodytomis Taisyklių normomis bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja juridinių faktų visuma – t. y. turintis teisę dalyvauti loterijoje žaidėjas, galiojantis laimintis bilietas ir specialus laimėjimas pagal šį bilietą (b.l. 107), – kad pareiškėja vykdytų savo įsipareigojimus trečiajam suinteresuotam asmeniui, t. y. išmokėtų jam laimėjimą (10 000 Lt) pagal laimintį bilietą. Todėl atsakovė, atlikusi pareiškėjos specialų tikrinimą pagal R. T. 2011 m. sausio 6 d. skundą ir nustačiusi, kad UAB „Žalgirio loto“ 2010-12-23 raštu Nr. (07-4275) atsisakė išmokėti R. T. laimėjimą (b.l. 39, 88, 100), ginčijamu 2011-02-17 nutarimu Nr. N-38 (Nutarimo 1 punktu) pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė pažeidė loterijų organizavimo tvarką: LĮ 17 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad organizuoti loterijas, nenurodytas šiame įstatyme arba pažeidžiant jame nustatytą tvarką, draudžiama, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatantį, jog žaidėjas turi teisę pateikęs loterijos bilietą atsiimti laimėjimą loterijos taisyklėse nustatyta tvarka, ir Taisyklių 9.8 punktą, nustatantį, kad bendrovės sprendimas dėl to, ar asmuo turi teisę į laimėjimą, turi būti priimtas atsižvelgiant į taisyklėse nustatytus reikalavimus bilieto galiojimui.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundžiamas Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011-02-17 nutarimas Nr. N-38 „Dėl atlikto UAB „Žalgirio loto“ specialaus tikrinimo pagal R. T. 2011 m. sausio 6 d. skundą“ yra teisėtas bei pagrįstas ir negali būti naikinamas pareiškėjos skunde nurodytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, UAB „Žalgirio loto“ skundas dalyje dėl Nutarimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo
Pareiškėja skundu taip pat prašė priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tačiau įvertinus tai, kad šiuo sprendimu yra netenkinamas pagrindinis pareiškėjos reikalavimas (dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011-02-17 nutarimo Nr. N-38 panaikinimo), bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad pareiškėja neturi teisės į savo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo.
Dėl prašymo perduoti bylą prokuratūrai
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė perduoti bylą prokuratūrai dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pareiškėjai dėl galimai neteisėto pinigų už loterijos bilietus rinkimą ir piliečių laimėtų piniginių prizų išmokėjimo vilkinimą (b.l. 157-158).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Tokiu būdu, ši norma taikytina tais atvejais, kai teismas nustato pažeidimo faktą, kuris nesudaro nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyko. Nagrinėjamo ginčo atveju loterijų organizavimo tvarkos pažeidimą nustatė ir dėl jo specialų tikrinimą savo kompetencijos ribose atliko Valstybinė lošimų priežiūros komisija. Komisija 2011-02-23 nutarimo Nr. N-42 3 punktu taip pat nutarė persiųsti tikrinimo metu surinktą medžiagą dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011-02-17 nutarimo Nr. N-38 1 punkte nustatyto galimo komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (b.l. 84, 151, 153), 2011-03-04 Komisijos raštu Nr. 2-K-236 nurodyta medžiaga buvo persiųsta Inspekcijai nagrinėti pagal kompetenciją (b.l. 155-156). Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teismo išvadai, kad pareiškėjos veikla apskritai yra neteisėta ar neteisėta tam tikroje jos dalyje, kuri nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti LR administracinių bylų teisenos įstatymo 108 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio nuostatas kiekvienas asmuo (išskyrus kodekso numatytas išimtis) turi teisę kreiptis su skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną, kurie sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradžios.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., 45 str., 2 d., teismas
n u s p r e n d ė :
atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ skundą.
Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens R. T. prašymo perduoti bylą prokuratūrai.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rosita Patackienė
Rūta Miliuvienė
Arūnas Dirvonas