Civilinė byla Nr. e2-669-790/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00265-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 26 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Beleza Medica“ dėl lėšų grąžinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Daroda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Beleza Medica“ ieškovės UAB „Daroda“ naudai 272 900,32 Eur skolą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 272 900,32 Eur sumai atsakovei priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose, turtines teises priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, ir/arba atsakovei priklausančius nekilnojamuosius daiktus ieškinyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pajamos ir darbuotojų skaičius mažėja, generuojamas pelnas siekia tik 739 Eur, o reikalavimo suma atsakovei yra didelė.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. 

4.       Ieškovė 2021 m. balandžio 15 d. pateikė pakartotinį prašymą atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nurodė, kad ieškiniu reikalaujama 272 900,32 Eur suma, yra itin didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis, pasunkėti ar tapti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Mažėjančios įmonės pajamos (2016 – 2017 metais jos siekė 1 000 000 – 2 000 000 Eur, tačiau 2018 – 2019 metais jos stipriai sumažėjo ir siekia tik 50 000 – 100 000 Eur), mažėjantis darbuotojų skaičius padarys itin neigiamą įtaką teismo sprendimo vykdymui. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.

6.       Teismas pažymėjo, kad vien ieškinio sumos dydis ir prasta atsakovės turtinė padėtis negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė pakankamų argumentų teigti, jog atsakovė yra nesąžininga. Tokių veiksmų nenustatė ir teismas. Vien ieškinio padavimas, ieškovei nepateikus įrodymų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą, atsisakys nuosavybės teisių, arba atliks kitus veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.

8.       Teismas pripažino, kad nenustačius naujų aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

9.1.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė pateikė pakartotinį prašymą su iš esmės tais pačiais argumentais. Ieškovė pateikė naujus argumentus, kurių teismas išsamiai nevertino.

9.2.                      Teismas nevertino ieškovės pateiktų naujų, reikšmingų aplinkybių apie atsakovės blogą finansinę padėtį. Atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. aiškinamasis raštas pagrindžia, kad atsakovė per 2019 metus įsigijo vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), už 326 446,26 Eur, kuris yra įsigytas išsimokėtinai. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas apie atsakovo įsigytą nekilnojamąjį turtą, tačiau nuosavybės teisės į šį objektą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Daugiau jokio nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Atsakovės ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė net 243 421 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 165 926 Eur.

9.3.                      Teismas neįvertino ieškovės pateiktų duomenų, kad atsakovė nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sugeneravo tik 4 138 Eur grynojo pelno, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo bus praktiškai neįmanoma vykdyti arba jo įvykdymas bus labai apsunkintas.

9.4.                      Teismas ieškovės prašymą išnagrinėjo per itin trumpą laiką. Tai patvirtina, kad teismas neįsigilino į pateiktą prašymą, jame nurodytas svarbias aplinkybes, nebuvo nagrinėjami ir vertinami dokumentai, kurie pagrindžia realią riziką, jog atsakovė nesugebės vykdyti teismo sprendimo.

10.       Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 

10.1.                      Ieškovė, pateikusi pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių iš esmės naujų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių aplinkybių pasikeitimą ar pavojaus, kad palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti nebeįmanomas, atsiradimą, todėl teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.

10.2.                      Ieškovė tik struktūriškai kitaip išdėstė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvus, tačiau tai savaime nepanaikino reikalavimo nurodyti papildomas aplinkybes, pagrindžiančias grėsmės būsimam teismo sprendimui vykdyti atsiradimą.

10.3.                      Ieškovės argumentai, kuriais įrodinėjama atsakovės sunki finansinė situacija, nevertintini. Kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą, todėl didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų

12.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų, negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.

13.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, todėl dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

14.       Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, svarbu yra įvertinti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, (ne)sąžiningumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui iš esmės grindžia didele ieškinio suma ir prasta atsakovės finansine padėtimi, kadangi ieškovė išsimokėtinai įsigijo nekilnojamojo turto, tačiau nuosavybės teisės į šį objektą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, o daugiau jokio nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Be to, pasak ieškovės, atsakovės ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė net 243 421 Eur, atsakovė 2019 metais turėjo tik 4 138 Eur grynojo pelno, atsakovės darbuotojų skaičius mažėja, jos finansinė padėtis blogėja.

16.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Ieškovė pateikė dar vieną prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurio pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat netenkino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad vien ieškinio sumos dydis ir prasta atsakovės turtinė padėtis negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).

18.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra duomenų apie bent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti, perleisti ar pan. Byloje nesant bent tikėtinų duomenų apie atsakovės siekius vengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovės turtinė padėtis, jos veiklos perspektyvos šiuo atveju yra neaktualūs ir patys savaime laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesuponuoja.

20.       Ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo per itin trumpą laiką, neįvertinęs visų ieškovės pateiktų duomenų, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad prašymas buvo atmestas nepagrįstai. Ieškovė nenurodė jokių naujų ar pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, ir kurių skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neįvertino. Ieškovė antrą kartą šioje byloje pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakartotinai motyvavo tik prastėjančia atsakovės finansine padėtimi, kuri, kaip jau buvo minėta, nelemia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą.

21.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a : 

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėjas                                                        Marius Bajoras