Administracinė byla Nr. ATP-489-135/2011
Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00499-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos:39.1.; 39.2.; 39.4.; 45.4.7.; 79.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos K. V. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, ir
n u s t a t ė :
Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK įgaliotasis pareigūnas 2012-05-13 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) K. V. už tai, kad ji 2012-05-13 d. 09.05 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, važiavo automobilyje keleivio vietoje neužsisegusi saugos diržo ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 202 punkto reikalavimą. Administraciniu nurodymu buvo siūloma iki 2012-05-25 sumokėti 50 Lt baudą.
2012-06-07 administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kada pagal 2012-05-13 surašytą administracinį nurodymą paskirta 50 Lt bauda nebuvo sumokėta, todėl administracinis nurodymas laikytas negaliojančiu ir 2012-06-17 byloje buvo surašytas naujas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo ir K. V. skirta 150 Lt bauda.
Nesutikdama su paskirta nuobauda K. V. minėtą nutarimą apskundė Akmenės rajono apylinkės teismui. Skundu K. V. prašė minėtą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
2012 m. rugpjūčio 10 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi K. V. skundas netenkintas.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad K. V. kaltė padarius ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų L. R. ir A. B. tarnybiniais pranešimais bei jų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, daliniais liudytojo D. V. parodymais, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai pažeidimą užfiksavo vykdydami tarnybines pareigas, o jų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, iš esmės neprieštarauja vieni kitiems ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms bei faktinėms bylos aplinkybėms. Tuo tarpu K. V. bei liudytojo D. V. teiginius, jog K. V. automobilyje keleivio vietoje važiavo prisisegusi saugos diržą, teismas vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jis prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika buvo kvalifikuota tinkamai, todėl ginčijamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o asmeniui paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta K. V. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Teigia, jog teismas iš esmės rėmėsi tik pareigūnų teiginiais, o teisės pažeidimo protokolas yra tik antrinis įrodymas, kuris yra pirminio šaltinio – pareigūno teiginio – atspindys. Nurodo, kad 2012-06-13 tarnybinio patikrinimo išvada taip pat pagrįsta vien tik pareigūnų A. B. ir L. R. paaiškinimais apie susiklosčiusią situaciją, tvirtina, kad patikrinimas buvo atliktas paviršutiniškai ir išvada buvo surašyta remiantis tik pareigūnų parodymais, neapklausiant jos kaip liudytojos ir neprašant D. V. papildomo paaiškinimo, todėl ši išvada taip pat negali būti vertinama kaip tiesioginis įrodymas. Pažymi, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus pareigūnų niekuo nepagrįstus teiginius. Nurodo, kad pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, jie elgėsi netinkamai pirmiausia sustabdydami transporto priemonę, tada leisdami vėl važiuoti ir vėl stabdydami, nepranešdami budėtojui apie sustabdymo priežastį ir kt. Tvirtina, kad toks pareigūnų elgesys, kai leidžiama važiuoti patikrinus dokumentus, o po to stabdoma iš naujo, rodo, jog A. B., kuris priėjęs prie automobilio tikrino vairuotojo D. V. dokumentus, suabejojo buvus pažeidimui, kas rodo, kad jis nematė ar pažeidimai iš tiesų buvo padaryti, o pasikliovė kolega L. R.. Tai, kad A. B. nematė, ar ji padarė pažeidimą, apeliantės nuomone, patvirtina tai, kad jis priėjęs prie automobilio paprašė tik jos sutuoktinio ir automobilio dokumentų. K. V. teigimu, A. B. turėjo teisę patikrinti jos dokumentus ir turėjo pareigą pasakyti apie tai, kad ir ji yra padariusi pažeidimą, tačiau apie tai jis net neužsiminė, dokumentų neprašė. Apie tai, kad vairuotojas ir keleivė važiavo be saugos diržų pareigūnai nepranešė ir budėtojui, kuriam pagal patrulių veiklos instrukciją pareigūnai ryšio priemone privalo pranešti. Nurodo, kad į teisėjos klausimą, kodėl nepranešė, jog keleivė važiavo be saugos diržo, pareigūnai paaiškino, kad „gali būti dešimt pažeidėjų, mes stabdydami nežinom", tačiau prieš tai teigė aiškiai matę du asmenis automobilyje ir kad abu pažeidė taisykles ir teismas šios aplinkybės neanalizavo ir nevertino, nors tai rodo, kad pareigūnų elgesys prieštaravo jų teiginiams. K. V. nesutinka, kad teismas, pripažindamas ja kalta, atsižvelgė ir į tai, kad vairuotojas buvo nubaustas už tai, jog važiavo be saugos diržo ir to neginčijo, kas, apeliantės nuomone, yra nepagrįsta ir neatitinka įrodymų vertinimo teorijos ir praktikos. Pažymi, kad nuo pat pradžių neneigė, kad matomumas buvo geras, greitis nedidelis, tačiau aiškino, kad būtent dėl netinkamai užsegto vairuotojo diržo pareigūnai ir suklydo, pamanę, kad jis neprisegtas, o tai, kad jos sutuoktinis D. V. neginčijo pažeidimo dėl netinkamai prisegto saugos diržo, jokiu būdu nėra įrodymas, kad ir ji važiavo be saugos diržo.
Nurodo, kad teismas atmetė jos argumentus, jog pareigūnai surašė pažeidimo protokolą tik dėl to, kad gynė sutuoktinį, nevertino, kad konfliktas buvo būtent tą dieną, kai jos sutuoktinis buvo apkaltintas įžeidęs pareigūną. Tvirtina, kad nors pareigūnai neigė buvus konfliktui su ja, tačiau kitos bylos aplinkybės, t.y. tai, kad tik sustabdžius automobilį jai nebuvo pasakyta apie pažeidimą, jos dokumentai nebuvo tikrinami, apie tai, kad bus rašomas protokolas pareigūnas L. R. pasakė tik PK aikštelėje po to, kai ji pradėjo ginti sutuoktinį, patvirtina, kad protokolas buvo surašytas už pažeidimą, kurio ji nepadarė, siekiant pamokyti. Nurodo, kad L. R. pareikalavo asmens dokumento, tačiau nenurodė, jog bus rašomas protokolas, į ją kreipėsi tik po to, kai surašė protokolą su administraciniu nurodymu ir liepė pasirašyti, o ji, nežinodama kaip elgtis, dokumentus pasirašė, tačiau tai nereiškia, kad sutiko su pažeidimu.
Tvirtina, kad teismas, nurodydamas, jog ji anksčiau buvo bausta 4 kartus už KET pažeidimus, buvo šališkas, kadangi paskirtas baudas yra įvykdžiusi ir nuo paskutinio pažeidimo yra praėję daugiau kaip metai, pažymi, kad niekada nebuvo bausta už važiavimą neprisisegus saugos diržo, kadangi puikiai suvokia šios apsaugos priemonės paskirtį.
Nurodo, kad byloje nėra automobilio nuotraukų, kitų kaltę patvirtinančių įrodymų, išskyrus pačių protokolą surašiusių pareigūnų parodymus, o visos aplinkybės patvirtina, jog ji pažeidimo nepadarė.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija teigia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra pagrindo jos naikinti, priimtas sprendimas teisiškai motyvuotas, objektyvus ir teisingas, o K. V. nurodyti argumentai yra jos gynybinė pozicija.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju K. V. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 200 Lt.
Administracinėn atsakomybėn patraukta K. V. apeliaciniame skunde neigia padariusi minėtą pažeidimą iš esmės argumentuodama tuo, kad nagrinėjamo įvykio metu (duomenys neskelbtini) sankryžoje, važiavo automobilyje keleivio vietoje prisisegusi saugos diržu, o policijos pareigūnai pažeidimo protokolą surašė tik siekdami ją pamokyti, nes ji gynė savo sutuoktinį.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. V. padarė ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Pažymėtina, kad policijos pareigūnai L. R. ir A. B. savo tarnybiniuose pranešimuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu važiavo su savo tarnybiniu automobiliu Gamyklos gatve, privažiavo sankryžą su Algirdo gatve, norėjo sukti į kairę pusę Algirdo gatve, jiems degė raudonas šviesoforo signalas. Automobilis Mitsubishi Lancer, v.n. (duomenys neskelbtini) važiavo A. gatve ir sukosi į kairę G. gatve, pravažiavo pro jų stovintį automobilį ir jie akivaizdžiai matė, kad automobilio vairuotojas ir keleivė neprisisegę saugos diržų, tada jie įjungė švyturėlius ir minėtą automobilį, apsisukę sankryžoje, sustabdė, per radijo stotį informavo budėtoją, kad yra sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas ir keleivė yra neužsisegę diržų, nors juos sustabdžius, jie jau buvo užsisegę saugos diržus. Iš tarnybinių parnešimų matyti, kad K. V. pažeidimo protokolas buvo surašytas policijos komisariato kieme todėl, kad jos sutuoktinį dėl galimo pareigūnų įžeidimo policininkai pristatė į budėtojų dalį apklausai dėl neteisėtų jo veiksmų. Protokolą K. V. surašė pareigūnas L. R., o tuo metu pareigūnas A. B. su D. V. nuėjo į budinčią dalį (40-41 b. l.). Minėtas aplinkybes, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pareigūnai L. R. bei A. B. patvirtino ir apklausiami liudytojais pirmosios instancijos teisme (49-52 b. l.), kur, be kita ko, pažymėjo, jog buvo diena, automobilis pravažiavo pro jų automobilio kairės pusės priekinį sparną, suko į kairę, akivaizdžiai matėsi, kas viduje, abu pastebėjo, kad ir vairuotojas ir keleivė važiavo be saugos diržų. L. R. tai pat nurodė, kad K. V., surašius jai pažeidimo protokolą, nuo paaiškinimo atsisakė. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti.
Tuo tarpu pareiškėjos teiginiai, kad pareigūnai surašė protokolą už pažeidimą, kurio, jos teigimu, ji nepadarė, tik dėl to, jog ji siekė apginti savo sutuoktinį D. V. prieštarauja objektyviems byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Iš byloje esančio 2012-05-13 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad K. V. protokolą pasirašė, tačiau nuo paaiškinimų atsisakė (3, 5 b. l.) ir tik surašius 2012-06-07 protokolą pateikė paaiškinimą, kuriame neigė pažeidimo padarymą (4, 7-8 b. l.). Neįtikinamais teismas laiko K. V. argumentus, jog ji po protokolu pasirašė tik todėl, kad nežinojo kaip elgtis, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, K. V. anksčiau ne kartą buvo bausta ATPK tvarka (6 b. l.), todėl pažeidimo fiksavimo tvarka jai turėjo būti žinoma. Aplinkybė, jog pareigūnai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui protokolą surašė ne įvykio vietoje, o PK kieme nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės neturi ir K. V. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą nepaneigia bei nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir Institucijos nutarimą, kadangi iš nustatytų objektyvių aplinkybių matyti, kad tokį pareigūnų elgesį lėmė D. V. padaryti teisės pažeidimai, o atlikus tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų L. R. ir A. B. veiksmų nebuvo nustatyta, kad jie netinkamai vykdė savo pareigas (97-115 b. l.).
Dėl apeliantės teiginio, jog pirmosios instancijos teismas, nutartyje nurodydamas, jog ji anksčiau buvo bausta 4 kartus už KET pažeidimus, nors nuobaudos jau yra nebegaliojančios, buvo šališkas, pažymėtina, kad minėti duomenys laikomi charakterizuojančiais pažeidėjo asmenybę ir būtinybę juos įvertinti numato įstatymas (ATPK 30 str. 2 d.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211 straipsniu, 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
n u t a r i a :
Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį nepakeista ir K. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Bronius Zalaga