Administracinė byla Nr. I-363-386/2010
(Proceso Nr. 3-63-3-00190-2010-8)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. prašymą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
nustatė:
pareiškėjas A. B. 2010-04-07 paštu pateiktu prašymu prašo priteisti iš atsakovo - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, viso – 213,23 Lt, už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimą, taikymo. Reikalavimo sumą įrodinėja darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių duomenimis (b.l. 4-5, 7). 2010-05-17 teisme gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 21).
Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė atsiliepimu pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė apskaičiuodamas ir išmokėdama pareiškėjui darbo užmokestį vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Teigia, kad nėra tinkama atsakovė byloje, o gali turėti tik trečiojo suinteresuoto asmens statusą. Prašo priimto sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui. Informuoja, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvaus (b.l. 13-14).
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su prašymu nesutinka ir prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Konstitucinio Teismo nutarimai nukreipiami į ateitį ir taikomi tiems sprendimams, kurie yra neįvykdyti. Taip pat prašo atsižvelgti į senaties terminus pareikštiems reikalavimams tenkinti. Prašo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, jeigu teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjo reikalavimus. Informuoja, kad bylą nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvaus (b.l. 17-18).
Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, dalyvaujantys byloje asmenys ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 79 straipsnio 5 dalis).
Prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).
Byloje spręstinas ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui A. B. , iš viso – 213,23 Lt, už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, kai atsakovė nemokėjo jam priedų ir priemokų už viršvalandžius darbe. Prašymo reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi 2010-04-07 (b.l. 9). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 27 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas ir reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, teismas pagrįstu laiko pareiškėjo nurodytą ginčo laikotarpį – nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31. Iš darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės duomenų už 2008 m. sausio - gruodžio mėn. matyti, kad prašoma priteisti suma – 213,23 Lt, tai pareiškėjui už 2008 m. kovo mėnesį priskaičiuota iš faktiškai nesumokėta ginčo suma (b.l. 7). Pareiškėjas A. B. ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinėje specialisto pareigose (b.l. 7). Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovė (darbdavys) iki šiol už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.
KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.
LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.
Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės atsiliepimo argumentas, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė nėra tinkama atsakove byloje ir pan. Pažymėtina, kad byloje įrodyta, jog pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo tiesiogiai susijęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktine, t.y. subjektu (pareiškėjo darbdaviu), privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys. Akcentuotina, kad valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakove yra tiesioginis pareiškėjo darbdavys, ginčo atveju - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė.
Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).
Teismas išanalizavęs faktines bylos aplinkybes ir teisinius ginčo situacijos aspektus, atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, susijusius su reikalavimo neteisėtumu ir (ar) nepagrįstumu.
Atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams, laikytinas juridiškai nepagrįstu, kadangi tai nenumatyta įstatymu (ABTĮ 97 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali būti išspręstas šalių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Pareiškėjo A. B. prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas
nusprendžia:
prašymą tenkinti - priteisti A. B. iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iš viso – 213,23 Lt (du šimtai trylika litų ir 23 centai), už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Laimutė Jokubauskaitė