Administracinė byla Nr. A-826-552/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01262-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 6.1.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas N. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. S-8 „Dėl N. P. skundo“ (toliau – Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (iki 2024 m. sausio 1 d. – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) (toliau – ir atsakovas, ir Agentūra) Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. SS-3772 „Dėl N. P. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių“ (toliau – Skyriaus Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nustatyti pareiškėjo darbingumo lygį (nuo 2024 m. sausio 1 d. – dalyvumas) ir specialiuosius poreikius.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. 2023 m. balandžio 14 d. pareiškėją gydančios gydytojos, dėl nepakankamo žinių kiekio gydant (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ligą, nukreipė jį konsultuotis pas aukščiausios kvalifikacijos medicinos specialistus, kad būtų patvirtinta arba paneigta pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) liga, (TLK-10-AM). 2023 m. balandžio 14 d. siuntime gydantys gydytojai nurodė nepatikslintą diagnozę (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ligą. 2023 m. rugpjūčio 10 d. atlikus tyrimus Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (toliau – ir Santaros klinikos), aukščiausios kvalifikacijos medicinos specialistai bei docentė gastroenterologė G. S. patvirtino pareiškėjo pagrindinę diagnozę (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ligą. Kaip (duomenys neskelbtini) ligos paaštrėjimo pasekmes, aukščiausios kvalifikacijos Santaros klinikų specialistė docentė gastroenterologė patvirtino gretutinius susirgimus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai). Pasak pareiškėjo, po to, kai aukščiausios kvalifikacijos Santaros klinikų medicinos specialistai patvirtino jo pagrindinę diagnozę – (duomenys neskelbtini) ligą bei gretutines diagnozes – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gydanti gydytoja R. J. nukreipime į Agentūrą neįrašė vieno gretutinio susirgimo (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų aplinkybių Komisija Sprendimo išvadoje neteisingai nurodė pareiškėjo darbingumo procentą pagal jo pagrindinę diagnozę (duomenys neskelbtini), nes rėmėsi neteisingomis Agentūros išvadomis, kuri ignoravo aukščiausios kvalifikacijos Santaros klinikų specialistės docentės gastroenterologės išvadą, taip pat gretutines diagnozes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaip pareiškėjo pagrindinio susirgimo – (duomenys neskelbtini) ligos – (duomenys neskelbtini) paūmėjimo pasekmes.
2.2. Komisija padarė klaidingą išvadą ir nepašalino pareiškėjo gydančios gydytojos R. J. apsirikimo, taip pat nepašalino Agentūros apsirikimo. Pareiškėjo nuomone, Komisija pati padarė klaidą Sprendime ir neįtraukė visų išvadų, dėl ko netiksliai nurodė pareiškėjo darbingumo procentus pagal jo pagrindinę ligą, kurios diagnozė – (duomenys neskelbtini). Komisija neperžiūrėjo Agentūros sprendimų pagal kuriuos pareiškėjas gali dirbti 1,3 m aukštyje ir kelti 15 kg svorį, nors pagal pareiškėjo diagnozę jam kategoriškai draudžiama kelti svorius, lipti į aukštį.
2.3. Santaros klinikų aukščiausios kvalifikacijos medicinos specialistai, docentė gastroenterologė, po tyrimų 2023 m. rugpjūčio 10 d. patvirtino pareiškėjo pagrindinę diagnozę (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ligą (TLK-10-AM kodai). Komisija netiksliai ir neteisingai nustatė pareiškėjui 80 proc. darbingumo lygį pagal jo pagrindinę diagnozę – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ligą ir ją lydinčias diagnozes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai), kurios buvo nustatytos Santaros klinikų aukščiausios kvalifikacijos medicinos specialistų, docentės gastroenterologės, taip pat ignoravo Santaros klinikų aukščiausios kvalifikacijos medicinos specialistų, docentės gastroenterologės išvadas ir pareiškėjo gretutinius susirgimus, t. y. diagnozes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaip (duomenys neskelbtini) ligos paūmėjimo pasekmes.
3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
3.1. Pareiškėjo negalią (darbingumo lygį ir specialiuosius poreikius) ginčo laikotarpiu (nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 16 d.) vertino Agentūros Kauno II teritorinis skyrius (toliau – ir Teritorinis skyrius), kuris 2023 m. spalio 16 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-3788 ir specialiųjų poreikių vertinio akto Nr. SP-3788 pagrindu, priėmė administracinius sprendimus ir pareiškėjui nustatė 35 proc. darbingumo lygį (netektas darbingumas – 65 proc.) dėl priežasties ,,ligos arba būklės“ nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 18 d. (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) (2023 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. STS-6299 „Dėl darbingumo lygio“) (toliau – ir Sprendimas dėl darbingumo lygio) ir antrojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. neterminuotai (2023 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. STS-6300 „Dėl specialiųjų poreikių“) (toliau – ir Sprendimas dėl specialiųjų poreikių) (toliau abu kartu – 2023 m. spalio 16 d. sprendimai). Agentūros Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2023 m. spalio 25 d. skundą su priedais (Agentūroje skundas gautas 2023 m. spalio 30 d., reg. Nr. SK-3250), 2023 m. lapkričio 29 d. priėmė Skyriaus Sprendimą, kuriuo skundžiamus Teritorinio skyriaus 2023 m. spalio 16 d. sprendimus paliko galioti nepakeistus. Pareiškėjas, nesutikdamas su Skyriaus Sprendimu, kreipėsi į Komisiją, kuri 2024 m. sausio 18 d. Komisijos Sprendimu pripažino, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
3.2. Pareiškėjo skunde išdėstyta jo subjektyvi nuomonė ir nepateikti nauji įrodymai. Nors pareiškėjas skundžia Komisijos Sprendimą , tačiau atsakovas pasisako tik dėl tos skundo dalies, kuria skundžiami Teritorinio skyriaus ir Skyriaus priimti sprendimai, kadangi už jų sukurtas teisines pasekmes pareiškėjui tiesiogiai atsakinga Agentūra.
3.3. Atsakovas dėl darbingumo lygio vertinimo tvarkos nurodė, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. darbingumo lygis buvo vertinamas ir nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Skyriaus 2023 m. lapkričio 29 d. Sprendimo 1–4 puslapiuose (taip pat Komisijos 2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Nr. 1 6–11 puslapiuose) detaliai nurodyta iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusi darbingumo lygio nustatymo tvarka. Tuo atveju, kai gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs, prieštaringi ar jų nepakanka, Agentūra turi teisę, bet ne pareigą, kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma Nr. (duomenys neskelbtini)) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl medicininių dokumentų (informacijos) patikslinimo pateikimo. Agentūrai suteikta diskrecija spręsti, ar yra poreikis išreikalauti papildomus įrodymus, juo labiau, kad pagal teisinį reguliavimą tokia savo teise Agentūra turėtų naudotis tik tam tikrais išimtiniais atvejais, t. y. jeigu gauti medicininiai dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Objektyvių priežasčių abejoti pareiškėją gydančio gydytojo pateiktais medicininiais dokumentais ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS) paciento kortelėje identifikuota asmens sveikatos informacija, aprašančia pareiškėjo sveikatos būklę bei poreikio kreiptis dėl duomenų (informacijos) patikslinimo nebuvo.
3.4. Pareiškėjas skundą iš esmės pagrindė tik jo asmeniniu sveikatos būklės vertinimu (subjektyvia nuomone). Kadangi turimų medicininių ir kitų duomenų pagrįstam sprendimui priimti pakako, atsakovas, vadovavosi turimais dokumentais, o dėl papildomų duomenų į gydymo įstaigą nesikreipė. Atsakovas akcentavo, kad nėra pateikti jokie konkretūs argumentai, faktai ar kita informacija (įrodymai), kurie iš esmės sudarytų prielaidas suabejoti skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumu ir pagrįstumu, jog atsakovas (Skyrius) būtų netinkamai įvertinęs medicininę dokumentaciją ar netinkamai įvertinęs darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais, o skundas atmestinas. Kadangi atsakovas Skyriaus Sprendime pareiškėjui išsamiai paaiškino darbingumo lygio vertinimo aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti naikinti Skyriaus Sprendimą, nes jis priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas vertino, kad pareiškėjo prašymas atlikti naują darbingumo lygio vertinimą taip pat atmestinas, nes reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti byloje duomenų pakanka. Atsakovas teigė, kad jeigu pareiškėjas mano, jog gydytojas specialistas dėl klaidos galbūt pateikė ne visus ir (ar) neišsamius duomenis ar dėl neatidumo neįrašė tam tikrų duomenų, taip pat jeigu pareiškėjas mano, kad jo sveikatos funkcijos sutrikdymas yra daug sunkesnis nei nustatė gydantys specialistai, jis bet kada gali kreiptis į gydymo įstaigą dėl papildomo ištyrimo ir dokumentų, reikalingų pakartotiniam vertinimui, parengimo.
3.5. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Kriterijų aprašo ir Tvarkos aprašo redakcija, kuri pakeitė iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusią darbingumo lygio nustatymo tvarką. Naujo vertinimo metu, vertinant darbingumo lygį, būtų pritaikyti nauji kriterijai, kurie, remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, labiausiai atitinka dabartinį sveikatos funkcijos sutrikdymo sunkumą. Atsakovas tvirtino, kad Agentūra vertina ne kiekvieną asmeniui diagnozuotą ligą atskirai, o susirgimų sukeltus nuolatinius organizmo funkcijų sutrikimus. Visos ligos, kurios, stiprindamos viena kitą, sukelia vienos organų sistemos sutrikimą, vertinamos vienu Bazinio darbingumo lygio nustatymo lentelė nurodytu kriterijumi, įvertintu atitinkama bazinio darbingumo skaitine verte (nagrinėjamu atveju pareiškėjui yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini)). Kiekvienos organizmo funkcinės sistemos (jos sutrikimų) vertinimą reglamentuoja atskiri Bazinio darbingumo lygio nustatymo lentelės skyriai.
3.6. Pareiškėjo darbingumui lygiui be kitų funkcinių sutrikimų darė įtaką ir jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Esant tokio pobūdžio sveikatos funkcijos sutrikdymui, iki 2023 m. gruodžio 31 d. darbingumo lygis buvo nustatomas vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo VII skyriaus (virškinimo sistemos ligos) 45 punktu, numatančiu, kad vertinant (duomenys neskelbtini) ligos sukeliamą funkcinį sutrikimą bazinis darbingumas priklauso nuo paūmėjimo skaičiaus, tyrimų rezultatų pakitimų, svorio mažėjimo, hipovitaminozės požymių. Ginčo atveju tiek Teritorinio skyriaus prašymo nagrinėjimo metu, tiek Skyriaus skundo nagrinėjimo metu, buvo pritaikytas Kriterijų aprašo 1 priedo VII dalies 45.1 papunktis, kuris naudojamas, kai nustatomas (duomenys neskelbtini) ligos sukeliamas lengvas funkcinis sutrikimas (0,5 metų remisija). Kriterijus įvertintas 80 proc. bazinio darbingumo verte ir taikytas, nes tokio sunkumo sveikatos funkcijos sutrikdymas yra patvirtintas, priešingai nei nurodė pareiškėjas, 2023 m. rugpjūčio 10 d. gastroenterologės konsultacijos ir (duomenys neskelbtini) medicinos dokumento išrašo / 2023 m. rugsėjo 14 d. siuntimo į Agentūrą duomenimis. Diagnozė pagal TLK-10 AM kodą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (atsakovo pastaba: siuntime nurodyta diagnozė pagal TLK-10 AM kodą: (duomenys neskelbtini)) nesukelia (duomenys neskelbtini), atitinkančio vertinimo kriterijų reikalavimus, todėl nevertintina, o diagnozė pagal TLK-10 AM kodą: (duomenys neskelbtini) – priešingai nei teigė pareiškėjas, įvertinta, kartu su (duomenys neskelbtini), sukeliančiais (duomenys neskelbtini) funkcinį nepakankamumą.
3.7. Agentūra pagal paskirtą kompetenciją ir vykdomas funkcijas nėra įgaliota revizuoti gydančių gydytojų parengtų medicininių dokumentų, pasisakyti dėl jų pagrįstumo ar tiesiogiai tirti asmens sveikatos būklę (stebėti asmens sveikatos būklę, atlikti reikalingus tyrimus ar skirti gydymą). Atlikdami vertinimą Agentūros specialistai vadovaujasi asmenį gydančio gydytojo parengtais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais paciento savarankiškumą ribojančius sveikatos funkcinius sutrikimus, todėl priimdami sprendimą vadovaujasi sveikatos priežiūros specialistų pateiktais duomenimis. Agentūros išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nesieja neįgalaus asmens darbingumo su konkrečia darbo vieta ir konkrečiomis darbo sąlygomis. Asmens medicininė knygelė arba privalomo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma darbui atiduodama pacientui, kuris pažymą pristato darbdaviui.
3.8. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ) 18 straipsnio nuostatomis (suvestinė redakcija iki 2023 m. gruodžio 31 d.), Agentūra priima sprendimą dėl asmens su negalia darbo pobūdžio ir sąlygų ir išduoda išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurios forma yra patvirtinta Agentūros direktoriaus įsakymu. Pareiškėjui išduota išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kaip tai ir reglamentuota 2010 m. gruodžio 16 d. Agentūros direktoriaus įsakymu Nr. V-116, suformuota atsižvelgiant į nustatytus ir Agentūrai pateiktais medicininiais dokumentais patvirtintus funkcinius sutrikimus. Kadangi išvadoje nurodyti rizikos veiksniai ne visais atvejais atitinka rizikos veiksnius, numatytus Tvarkos apraše, sprendžiant dėl darbuotojo galimybės dirbti konkretų darbą, tikslinga vadovautis gydymo įstaigos išduota pažyma. Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nesieja neįgalaus asmens darbingumo lygio su konkrečia darbo vieta ir konkrečiomis darbo sąlygomis. Darbuotojui, pateikus išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, darbdavys su šia išvada turėtų jį siųsti tikrintis sveikatą, nurodydamas konkrečius kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, esančius konkrečioje darbo vietoje. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas rinkdamas ligos anamnezę, vertindamas esamą ar buvusį darbo poveikį ir kenksmingus veiksnius dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą parašo išvadą, kuria turi vadovautis darbdavys.
3.9. Aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindė reikalavimą panaikinti Skyriaus Sprendimą, yra materialinio teisinio pobūdžio, todėl pareiškėjas reikalavime turėtų aiškiai nurodyti konkrečius teisės akto straipsnius (jų dalis) ar punktus, kurie, priimant Skyriaus Sprendimą, buvo pažeisti ar netinkamai taikyti. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia išimtinai tik subjektyviu vertinimu ir nepateikia įrodymų, leidžiančių suabejoti Skyriaus Sprendimo pagrįstumu ir (ar) teisėtumu.
3.10. Atsakovas nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad priimant ginčijamus administracinius aktus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, jog jie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas, atlikdamas pakartotinį vertinimą, vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, Skyriaus Sprendimu nustatydamas darbingumo lygį laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodomų, kurie paneigtų atliktų vertinimų ir priimto Skyriaus Sprendimo išsamumą ar pagrįstumą, o tai, kad pareiškėjo netenkina Skyriaus Sprendimo motyvai ir (ar) pareiškėjas nesutinka su priimtais sprendimais dėl darbingumo lygio nustatymo, nesudaro pagrindo išvadai, kad Skyriaus Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų ar kad sprendimai priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
4. Teismo posėdyje pareiškėjas, be kita ko, papildomai nurodė, kad negali atsistoti, nešti sunkumų ir kelti jų, o paskutiniu metu juda neįgaliojo vežimėlyje.
5. Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad pirmiausia sprendimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio priėmė Agentūros Teritorinis skyrius, o pareiškėjas jį apskundė Agentūros Skyriui, kurio sprendimas buvo apskųstas Komisijai. Atsakovas pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo negalią buvo vertinti keturi funkciniai sutrikimai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) liga. Šeimos gydytojas pagrindinę diagnozę nurodė (duomenys neskelbtini) ligą, o kitos diagnozės buvo kaip gretutiniai susirgimai. Išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas, bet jis neatitiko kriterijų, nes tai nėra (duomenys neskelbtini). Diagnozė (duomenys neskelbtini) buvo įvertinta ne kaip komplikacija, o kaip gretutinė liga. Dėl pareiškėjo argumento, susijusio su darbo sąlygomis, atsakovas akcentavo, kad tai ką konkrečiai gali dirbti pareiškėjas, nustato šeimos gydytojas arba darbo komisija, o Agentūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Pareiškėjui buvo atliktas nedarbingumo lygio įvertinimas, nustatytas 35 proc. darbingumas iki senatvės pensijos amžiaus, kurio pareiškėjas jau yra sukakęs, be to, buvo nustatyti specialieji poreikiai. Pagrindinis susirgimas, kurio pagrindu nustatytas nedarbingumas buvo (duomenys neskelbtini), dėl kurių pareiškėjui tenka naudotis pagalbinėmis priemonėmis (ramentais), o ne (duomenys neskelbtini) liga. Taip pat buvo įvertinta (duomenys neskelbtini) liga, tačiau ne kaip pagrindinis, o kaip gretutinis susirgimas pagal darbingumo lygio nustatymo tvarką. Vertinant darbingumo lygį buvo įvertinta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), galutinai nustatytas 35 proc. darbingumas iki senatvės pensijos amžiaus.
II.
6. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Kauno miesto poliklinikos siuntimu į Agentūrą Nr. 18 pareiškėjas buvo nukreiptas darbingumo lygio nustatymui, nurodant tokias diagnozes: pagrindinė diagnozė: (duomenys neskelbtini) liga, remiantis TLK-10-AM, įvardyta kodu (duomenys neskelbtini); kitos diagnozės: konsultavimas, nepatikslintas; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); kita (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kurios įvardytos TLK-10-AM kodais (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kartu pateikti atitinkami medicininiai dokumentai. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Agentūrą, prašydamas nustatyti darbingumo lygį. Agentūros Teritorinis skyrius 2023 m. rugsėjo 18 d. – 2023 m. spalio 16 d. vertino pareiškėjo darbingumo lygį, remdamasis minėtu siuntimu, specialistų ir konsultantų išvadų bei Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) duomenimis. Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2023 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą Nr. STS-6299, kuriuo nustatė pareiškėjui 35 proc. darbingumo lygį nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 18 d., t. y. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos ir 2023 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą Nr. STS-6300, kuriuo nustatė pareiškėjui antrojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, galiojantį nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. neterminuotai. Pareiškėjas 2023 m. spalio 30 d. apskundė Agentūros direktoriui 2023 m. spalio 16 d. sprendimus. Skyrius 2023 m. spalio 30 d. – 2023 m. lapkričio 29 d. pakartotinai vertino pareiškėjo darbingumo lygį, remdamasis Siuntimu, specialistų ir konsultantų išvadų bei Valstybinės ligonių kasos duomenimis ir 2023 m. lapkričio 29 d. priėmė Skyriaus Sprendimą, kuriuo paliko galioti Agentūros Teritorinio skyriaus Sprendimą dėl darbingumo lygio ir Sprendimą dėl specialiųjų poreikių. Pareiškėjas Skyriaus Sprendimą apskundė Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo negalią, vertina ne kiekvieną asmeniui diagnozuotą ligą atskirai, o susirgimų sukeltus nuolatinius organizmo funkcijų sutrikimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjui yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini).
9. Teismas pažymėjo, kad kiekvienos organizmo funkcinės sistemos (jos sutrikimų) vertinimą reglamentuoja atskiri Bazinio darbingumo lygio nustatymo lentelės skyriai. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo darbingumo lygiui be kitų funkcinių sutrikimų įtaką daro ir asmeniui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Kadangi diagnozė pagal TLK-10 AM kodą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atitinkančio vertinimo kriterijų reikalavimus, todėl nevertintina, o diagnozė pagal TLK-10 AM kodą: (duomenys neskelbtini) įvertinta kartu su (duomenys neskelbtini), sukeliančiais (duomenys neskelbtini) funkcinį nepakankamumą. Teismas vertino, kad Agentūra vadovaujasi pareiškėją gydančio gydytojo parengtais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais pareiškėjo savarankiškumą ribojančius sveikatos funkcinius sutrikimus, todėl priimdama sprendimą vadovaujasi sveikatos priežiūros specialistų pateiktais duomenimis.
10. Teismas akcentavo, kad dėl pareiškėjo darbingumo, galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas ir kontraindikacijas. Agentūros išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, suformuota atsižvelgiant į nustatytus ir Agentūrai pateiktais medicininiais dokumentais patvirtintus funkcinius sutrikimus, tačiau ji nesieja pareiškėjo darbingumo su konkrečia darbo vieta ir konkrečiomis darbo sąlygomis. Darbuotojui, pateiktus išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, darbdavys su šia išvada turėtų jį siųsti tikrintis sveikatą, nurodydamas konkrečius kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, esančius konkrečioje darbo vietoje. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas rinkdamas ligos anamnezę, vertindamas esamą ar buvusį darbo poveikį ir kenksmingus veiksnius dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą parašo išvadą, kuria turi vadovautis darbdavys. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsniu, darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką. Neįgaliųjų sveikata privalomai tikrinama jiems įsidarbinant ir pasikeitus jų darbo sąlygoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, tik sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą yra privaloma darbdaviui ir darbuotojui.
11. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs, paremti jo subjektyvia nuomone, o ne konkrečiomis aplinkybėmis ar įrodymais. Teismas nenustatė pagrindo, kuriuo remiantis galima būtų panaikinti Komisijos Sprendimą ir Skyriaus Sprendimą. Teismas darė išvadą, kad priimant minėtus sprendimus nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, atsakovas, atlikdamas pakartotinį vertinimą, vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Todėl teismas pareiškėjo skundo argumentus atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.
12. Teismas konstatavo, kad Komisijos Sprendimas ir Skyriaus Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Be to, teismas nurodė, kad nustačius, jog Skyriaus Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti jį iš naujo nustatyti pareiškėjo darbingumo ir specialiųjų poreikių lygį.
13. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad pasikeitus jo sveikatos būklei ar organizmo funkciniams sutrikimams jis gali šeimos gydytojo siuntimu iš naujo kreiptis į Agentūrą dėl darbingumo (nedarbingumo) lygio ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą; atsižvelgti į pareiškėjo nurodytus objektyvius duomenis; grąžinti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pagrįsti, kokiu būdu pareiškėjas gali kilnoti 15 kg svorius bei kelti lipant kopėčiomis šiuos svorius į 1,30 m aukštį, tuo pačiu naudodamasis techninėmis pagalbos priemonėmis – remiantis dvejais ramentais; priimti sprendimą perduoti pareiškėjo objektyvius duomenis, kuriuos ignoravo Komisija, nustatant jo darbo pobūdį bei sąlygas nagrinėti iš naujo, kad būtų nustatyta 70 proc. darbingumo netekimas pagal (duomenys neskelbtini) ligos (kodas pagal TLK10AM– (duomenys neskelbtini)) diagnozę ir jos pasekmes bei kad būtų nustatytas pirmojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis dėl negrįžtamo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ligos paūmėjimo proceso, pažeidusios pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir padariusios tiesioginę įtaką jo judėjimo funkcijai; priimti administracinėje byloje pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą sprendimą.
15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nenurodė, kaip jis gali nustatytomis sąlygomis kilnoti rankomis 15 kg svorius bei lipti su šiuo svoriu kopėčiomis į 1,30 m aukštį, tuo pačiu remdamasis į techninės pagalbos priemones (dvejus ramentus), kuriems pareiškėjui 2022 m. vasario 11 d. gydytojas išrašė receptą dėl judėjimo funkcijos sutrikimo ir kurie buvo 2022 m. vasario 17 d. pareiškėjui išduoti Invalidų techninės pagalbos centro. Pasak pareiškėjo, teismas kaip esminius įrodymus vertino atsakovo argumentus ir ignoravo jo pateiktus objektyvius duomenis.
16. Pareiškėjo teigimu, pagal balų paskaičiavimo lenteles jam turėjo būti nustatytas ne 65 proc. darbingumo netekimas ir antrasis priežiūros (pagalbos) lygis, o 70 proc. darbingumo netekimas ir pirmasis priežiūros (pagalbos) lygis. Kadangi esant judėjimo funkcijos sutrikimams dėl (duomenys neskelbtini) ligos, sveikatos būklės pareiškėjas negali kilnoti svorių sunkesnių nei 3 kg, o dirbti aukštyje jam uždrausta, tai reiškia, kad darbas aukštyje turėtų atitikti nulio reikšmę, o ne 1,30 m, kaip nurodyta 2023 m. spalio 16 d. akte Nr. 3788 ir buvo įteisinta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pasak pareiškėjo, teismas, į jo pateiktus įrodymus neatsižvelgė, todėl pažeidė šalių rungimosi principą.
17. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo, kad visi jo negalavimai, susiję su (duomenys neskelbtini) pažeidimu, o tai ilgas ir negrįžtamas (duomenys neskelbtini) ligos paūmėjimo procesas, kurios kodas pagal TLK10AM yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, tai reiškia, kad jo darbingumo netekimas pagal pagrindinę diagnozę – (duomenys neskelbtini) ligą – kurios kodas pagal TLK10AM yra (duomenys neskelbtini), neatitinka 20 proc., priešingai nei 2024 m. sausio 18 d. sprendime nurodė Komisija ir patvirtino pirmosios instancijos teismas. Pasak pareiškėjo, sveikatos netekimas pagal jo pagrindinę diagnozę – (duomenys neskelbtini) ligą – kurios kodas pagal TLK10AM yra (duomenys neskelbtini), turi sudaryti 70 proc., kadangi visi jo negalavimai, judėjimo funkcijos sutrikimai – tai negrįžtami procesai, susiję su pagrindinės ligos – (duomenys neskelbtini) ligos (pagal TLK10AM – (duomenys neskelbtini)) – paūmėjimu.
18. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pakankamai žinių apie (duomenys neskelbtini) ligą, nepagrindė jo darbo pobūdžio sąlygų, nesivadovavo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ligos paūmėjimo faktu bei jos poveikiu jo (duomenys neskelbtini), be kita ko, skundžiamame sprendime vadovavosi tik Komisijos melagingomis išvadomis.
19. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, jog darbingumo lygio vertinimas atliktas neišsamiai. Agentūra dėl Siuntime į ją nurodytų organizmo funkcinių sutrikimų į sveikatos priežiūros įstaigą nesikreipė, nes diagnozės ir susirgimų sukelti funkciniai sutrikimai patvirtinti išsamiomis gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis ir atliktų tyrimų duomenimis, kurių pakako priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas pažymi, kad negalia gali būti nustatoma tik tais atvejais, kai asmenį gydantis gydytojas nustato, jog po asmeniui taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, taigi, tik tokiu atveju asmenį gydantis gydytojas rengia siuntimą į Agentūrą negaliai nustatyti. Todėl pasikeitus asmens sveikatos būklei (atsiradus naujoms diagnozėms) ir įvertinus taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos poveikį, asmenį gydantis gydytojas rengia naują siuntimą į Agentūrą ir atliekamas naujas asmens negalios vertinimas. Pakartotinis dalyvumo lygio vertinimas asmeniui nesutikus su Agentūros teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, kai Agentūros direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas priima sprendimą atlikti pakartotinį asmens dalyvumo lygio vertinimą, atliekamas remiantis tik tais dokumentais ir (ar) informacija, kuri Agentūrai buvo pateikta arba Agentūros turėjo būti surinkta priimant skundžiamą sprendimą (vadovaujantis Kriterijų aprašo ir Tvarkos aprašo 58 punktu).
21. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas remiasi iš esmės tais pačiais argumentais ir įrodymais kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, o naujų įrodymų, pagrindžiančių reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikia, taip pat nekelia naujų reikalavimų.
22. Atsakovas akcentuoja, kad dalyvumo lygio vertinimo teisė suteikta Agentūrai, kuri darbingumo lygį nustato teisės aktų nustatyta tvarka. Agentūros specialistai, administracinės procedūros metu vertindami pareiškėjo darbingumo lygį, vadovavosi tuo metu galiojančiais darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją ir objektyviai įvertinę asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus, tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas. Pavestas funkcijas vykdančio vertintojo nesivadovavimas teisės aktuose griežtai apibrėžtomis procedūromis ir kliovimasis subjektyviais reikalavimais ir motyvais arba nuomone yra nesuderinamas su teisinės valstybės principais.
23. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą remiantis pareiškėjo nurodytais argumentais, jis atmestinas.
24. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atsiliepimą prašo dėl jo pagrindinės ligos ((duomenys neskelbtini) ligos), kurios kodas pagal TLK10AM yra (duomenys neskelbtini) bei jos pasekmių – judėjimo funkcijų sutrikimo – nustatyti jam tokias darbo sąlygas: aukštyje – 0,00 m, o keliant svorį iki 3 kg; peržiūrėti ir nustatyti pareiškėjui 70 proc. darbingumo (sveikatos) netekimą dėl pagrindinės ligos –(duomenys neskelbtini) ligos, kurios kodas (duomenys neskelbtini) bei ją lydinčių diagnozių, kurių kodai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal TLK10AM, atsižvelgiant į būklę iki 2023 m. spalio 18 d. (iki pensinio amžiaus); vietoje antrojo priežiūros (pagalbos) lygio nustatyti pareiškėjui pirmąjį priežiūros (pagalbos) lygį nuo pareiškėjo gydančio gydytojo siuntimo į Agentūrą nagrinėjimo datos, t. y. 2023 m. spalio 16 d. iki gyvos galvos. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, neturėdami pakankamai žinių (duomenys neskelbtini) ligos srityje, šiurkščiai pažeidė etiketą ir Hipokrato priesaiką, taip pat mano, jog atsakovo atsiliepimo į jo apeliacinį skundą, kaip ir skundžiamo teismo sprendimo argumentai yra prieštaringi ir nepagrįsti loginiais argumentais.
25. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. rugpjūčio 25 d. ir 2025 m. lapkričio 7 d. buvo gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose iš esmės pakartojamos faktinės bylos aplinkybes ir anksčiau išdėstyti argumentai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Nagrinėjamos bylos dalykas – Agentūros Skyriaus 2023 m. lapkričio 29 d. Sprendimo, kuriuo 2023 m. spalio 16 d. sprendimai paliki galioti nepakeisti, taip pat Komisijos 2024 m. sausio 18 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.
27. Pareiškėjo darbingumo lygį ir specialiuosius poreikius ginčo laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 16 d. vertino Agentūros Teritorinis skyrius, kuris, vadovaudamasis Kriterijų aprašo (2019 m. sausio 4 d. redakcija) 1 priedo: IV skyriaus 33.1.4 punktu, VI skyriaus 42.7.1 punktu, VII skyriaus 45.1 punktu ir XIII skyriaus 77.3.2 punktu nustatė pareiškėjui 36,45 procentų bazinį darbingumą, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus (31) prilygino koeficientui 1, ir nustatė 35 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 18 d., t. y. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Teritorinis skyrius taip pat suformulavo išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje nurodė, kad pareiškėjas negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: dėl visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams); dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu; veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: viršvalandinių darbų; veikiant fiziniams veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m. Teritorinis skyrius, remdamasis 2023 m. spalio 16 d. darbingumo vertinimo aktu Nr. DL-3788 priėmė 2023 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. STS-6299, kuriuo pareiškėjui nustatė 35 procentų darbingumo lygį, galiojantį 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 18 d., t. y. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, o, remdamasis specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-3788, priėmė 2023 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. STS-6300, kuriuo nusprendė nustatyti pareiškėjui specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, galiojantį nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. neterminuotai. Agentūros Skyrius nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d. pakartotinai vertino pareiškėjo darbingumo lygį, remdamasis siuntimo į Agentūrą, specialistų ir konsultantų išvadų bei Valstybinės ligonių kasos duomenimis. Agentūros skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo: IV skyriaus 33.1.4 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodas) nustatė 80 procentų bazinį darbingumą; VI skyriaus 42.7.4 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) nustatė 70 procentų bazinį darbingumą; VII skyriaus 45.1 punktu, dėl ligų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) nustatė 80 procentų bazinį darbingumą; VIII skyriaus 77.3.2 punktu, dėl ligų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) nustatė 45 procentų bazinį darbingumą; gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) nevertino, taikė įtakos koeficientą. Skyrius, atsižvelgdamas į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiška, kriterijus, juos įvertino 31 balu ir prilygino koeficientui 1. Skyrius paliko suformuluotą išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Agentūros Skyrius, remdamasis 2023 m. lapkričio 29 d. darbingumo vertinimo aktu Nr. DL-3084 priėmė 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. SS-3772, kuriuo paliko galioti Agentūros Teritorinio skyriaus pareiškėjui nustatytą 35 procentų darbingumo lygį, 65 procentų netektą darbingumą dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 18 d. t. y. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, taip pat remdamasis 2023 m. lapkričio 29 d. specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-3084, priėmė 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. SS-3772, kuriuo nusprendė pareiškėjui nustatyti antrojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, galiojantį nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. neterminuotai, o remdamasis 2023 m. lapkričio 29 d. specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SPL-3084, priėmė 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. SS-3772, kuriuo nusprendė pareiškėjui nustatyti vidutinių specialiųjų poreikių lygį, galiojantį nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. neterminuotai. Komisija Sprendime, konstatavusi, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, sprendė, jog nėra pagrindo keisti Agentūros Skyriaus Sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė, o Agentūros Skyriaus Sprendimą paliko nepakeistą bei įpareigojo Agentūrą per 10 dienų pakeisti Skyriaus Sprendimą.
28. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Komisijos Sprendimas ir Agentūros Skyriaus Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir sprendė, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo nustatyti pareiškėjo darbingumo ir specialiųjų poreikių lygį.
29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas kaip esminius įrodymus vertino atsakovo argumentus ir ignoravo pareiškėjo pateiktus objektyvius duomenis, mano, jog teismas neatsižvelgė į jo pateiktus įrodymus, todėl pažeidė šalių rungimosi principą. Pasak pareiškėjo, teismas neturėdamas pakankamai žinių apie (duomenys neskelbtini) ligą, nepagrindė jo darbo pobūdžio sąlygų, nesivadovavo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ligos paūmėjimo faktu bei jos poveikiu jo (duomenys neskelbtini), be kita ko, skundžiamame sprendime vadovavosi tik Komisijos melagingomis išvadomis.
30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
31. Akcentuotina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; kt.).
32. Dėl argumentų, susijusių su konkrečiu pareiškėjo darbingumo lygio nustatymu, pažymėtina, kad teismas vertina ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016).
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012, 2013 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). Taigi teismas, vadovaudamasis NSIĮ, Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, šiuo atveju turėjo įvertinti, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjo netekto darbingumo bei specialiųjų poreikių nustatymo klausimas buvo atliktas ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
34. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. A1-78/V-179 (Žin., 2005, 38-1253; ginčui aktuali redakcija) atitinkamai nustatyta, jog asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą; funkcinius; profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (3 p.); medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4 p.).
35. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų, patikrino pareiškėjo apskųstus aktus teismui suteiktos kompetencijos ribose. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros Skyriaus 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. SS-3772 bei Komisijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. S-8, nes, jo manymu, sprendimai priimti netinkamai įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę.
36. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad tiek Agentūros Skyrius, tiek Komisija pareiškėjo netekto darbingumo lygį ir specialųjį poreikį nustatė įvertinusios medicininių dokumentų apie pareiškėjo sveikatos būklę ir organizmo funkcinius sutrikimus visumą. Atliekant medicininių kriterijų vertinimą, t. y. nustatant asmens bazinį darbingumą, buvo analizuojamos visos pareiškėjui nustatytos ligos, atsižvelgiant į Kriterijų apraše nurodytus kriterijus.
37. Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 punktas). Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis (5 punktas). Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų 6.1–6.4 punktuose nustatyta tvarka. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Pagal Kriterijų aprašo 11 punktą, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.
38. Nagrinėjamu atveju taikyta Kriterijų aprašo nuostata, kuri numato, kad jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9. Remiantis tokiu atliktu procentų dauginimu iš nurodyto koeficiento, asmeniui nustatytas 32,805 procentų bazinis darbingumas, kuris atitinkamai tikslintas ir suapvalintas. Tuo remiantis pareiškėjui nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (netektas darbingumas – 65 procentai). Jis nepakito taikant nuostatas dėl asmens gebėjimo dalyvauti kasdieniniame gyvenime (dirbti, panaudoti profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam) įvertinimo.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų Agentūros Skyriaus Sprendimo ir Komisijos Sprendimo teisėtumą, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo procedūrą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, neperžengė administracinio teismo kompetencijos ribų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių naujų argumentų, kurie nebūtų išsakyti jo skunduose Komisijai ir pirmosios instancijos teismui dėl jam nustatyto darbingumo lygio nenurodo, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
40. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo neturi ir negali turėti esminės reikšmės argumentai dėl asmens sveikatos būklės, jos pasikeitimų, asmeniui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, nes darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiuose dokumentuose sveikatos priežiūros įstaigos nurodytais duomenimis, užfiksuotais siuntimo išdavimo metu, kadangi darbingumo lygio nustatymo metu vertinami pateiktus asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentai, kuriuose nurodyta asmens sveikatos būklė.
41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A-765/V-1530 „Dėl specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašas) 4 punktu, asmenims gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: specialusis nuolatinės slaugos poreikis; specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos. Minėto tvarkos aprašo 15 punkte numatyta, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, o pagal 6.1 ir 6.2 punktus bazinis funkcionavimo lygmuo – balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus; asmens savarankiškumo koeficientas – tai asmens galimybių matas, kuriuo įvertinami asmens funkcionavimo kasdieniame gyvenime (judamumas, mityba, asmens higiena, socialiniai santykiai) bei jo mąstymo, suvokimo gebėjimai, elgesio sutrikimai. Taigi, tam, jog asmeniui būtų nustatyti tam tikri specialieji poreikiai, tiek asmens sveikatos būklė, asmens organizmo funkciniai sutrikimai, tiek šių sutrikimų sąlygoti asmens gebėjimai būti savarankiškam kasdienėje veikloje turi atitikti nurodytame tvarkos apraše nustatytus kriterijus, kurie įvertinami pagal Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelę. Iš pradžių vertinama asmens sveikatos būklė ir asmens organizmo funkciniai sutrikimai, o jei šie neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas toliau nebevertinamas.
42. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjo specialiojo poreikio nustatymo klausimą, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui nustatytas bazinis funkcionalumo lygmuo – 40 balų, o pildant pareiškėjo veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną surinkta balų suma – 23. Pagal Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašo 16.2.4 papunktį, kai klausimyno balų suma yra nuo 23 iki 43 balų, ji prilyginama asmens savarankiškumo koeficientui 1,0. Taigi, pareiškėjo bazinio funkcionavimo lygmuo, asmens veikslo ir gebėjimų dalyvauti kriterijų vertinimas taip pat buvo įvertinti pagal Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos apraše nustatytus kriterijus, kuriais remiantis sprendžiama dėl specialiųjų poreikių nustatymo.
43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kaip jis gali nustatytomis sąlygomis kilnoti rankomis 15 kg svorius bei lipti su šiuo svoriu kopėčiomis į 1,30 m aukštį, tuo pačiu remdamasis į techninės pagalbos priemones (dvejus ramentus), jog pareiškėjas negali kilnoti svorių sunkesnių nei 3 kg, o dirbti aukštyje jam uždrausta. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Agentūros išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, suformuota atsižvelgiant į nustatytus ir Agentūrai pateiktais medicininiais dokumentais patvirtintus funkcinius sutrikimus, nesieja pareiškėjo darbingumo su konkrečia darbo vieta ir konkrečiomis darbo sąlygomis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, darbuotojui pateikus išvadą, darbdavys su minėtu dokumentu turėtų asmenį siųsti tikrintis sveikatą, nurodydamas konkrečius kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, esančius konkrečioje darbo vietoje. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas dėl neįgaliojo ar asmens, netekusio dalies darbingumo, galimybės dirbti konkretų darbą parengia išvadą, kuria turi vadovautis darbdavys. Taigi, darytina išvada, kad dėl pareiškėjo galimybės dirbti konkretų darbą turėtų nuspręsti šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas.
44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundžiamame Skyriaus Sprendime aiškiai nurodyta, kad pasikeitus sveikatos būklei asmuo turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į Agentūrą ir medicininių dokumentų parengimo, kurie turėtų būti pateikti Agentūros teritoriniam skyriui dėl pakartotinio darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimo. Be kita ko, Komisijos Sprendime pareiškėjui taip pat išaiškinta, kad pasikeitus jo sveikatos būklei ar organizmo funkciniams sutrikimams, jis gali šeimos gydytojų siuntimo iš naujo kreiptis į Agentūrą dėl darbingumo lygio nustatymo, o pagal Tvarkos aprašo 45 punktą už išsamų ir teisingą pareiškėjo medicininių duomenų pateikimą Agentūrai atsako šeimos ar gydantis gydytojas.
45. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, ne kartą yra nurodęs, jog paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčijamų sprendimų turinį, kitą byloje esančią medžiagą, pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir remiantis jais nustatytų faktinių aplinkybių. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
47. Akcentuotina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo dėl Agentūros Skyriaus Sprendimo ir Komisijos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
48. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo N. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius