Civilinė byla Nr. e2-1321-178/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01330-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės D. Z. ir atsakovo M. G. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. Z. ieškinį M. G. dėl laidavimo pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. Z. 2017 m. gruodžio 6 d. pateiktame teismui ieškinyje prašė pripažinti nesudarytu (negaliojančiu) laidavimo sandorį pagal 2013 m. sausio 30 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir priteisti iš atsakovo M. G. bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl laidavimo pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinimo negaliojančiu, kadangi Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. priėmė įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-15091-528/2015, kuriuo iš D. Z. ir D. Z. kreditoriaus M. G. naudai priteisė 42 195,46 Eur skolą, 2 739,81 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei žyminį mokestį. Teismo įsakymas priimtas nepridėjus kreditoriui prie pareiškimo faktinį reikalavimo pagrindą patvirtinančio įrodymo (2013 m. sausio 30 d. paprastojo neprotestuotino vekselio). Ieškovė, iš antstolio gauto patvarkymo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sužinojusi apie 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymą, kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo ir prieštaravimų dėl teismo įsakymo priėmimo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi skolininkės prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė ir atsisakė priimti jos prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. įsakymo. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi minėta teismo nutartis palikta nepakeista.

3.       Ieškovė 2018 m. birželio 1 d. pateikė prašymą priimti jos atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukti, kadangi atsakovas patenkino ieškinio reikalavimus ir pripažino, kad ginčijami sandoriai nesudaryti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. nutartimi priėmė ieškovės D. Z. atsisakymą nuo ieškinio atsakovui M. G. dėl laidavimo pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinimo negaliojančiu ir civilinę bylą Nr. e2-1369-413/2018 nutraukė. Iš atsakovo M. G. priteisė ieškovei D. Z. 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš  ieškovės D. Z. 214,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.

5.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo atidėtas 858 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, teismas iš jos valstybės naudai, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, priteisė 25 proc. mokėtino žyminio mokesčio - 214,50 Eur.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Skirdamas byloje parengiamąjį posėdį, teismas įpareigojo atsakovą pateikti ginčijamą vekselį bei laidavimo sutartį pagal minėtą vekselį, taip pat visus su bylos nagrinėjimu susijusius dokumentus. Atsakovas savo ruožtu pateikė teismui pranešimą, kartu pateikdamas 2013 m. lapkričio 23 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymu ir buvo neva priteista skola iš D. Z. bei D. Z., ir paaiškino, kad jis, rašydamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, per apsirikimą neteisingai nurodė vekselio datą (2013 m. sausio 30 d.), nors reikalavimas buvo reiškiamas pagal 2013 m. lapkričio 23 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį.

7.       Remiantis šiomis aplinkybėmis, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-15091-528/2015 buvo atnaujintas procesas CPK 366 straipsnio 1 punkto 2 dalies pagrindu ir panaikintas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. įsakymas. Teismas padarė išvadą, kad 2013 m. sausio 30 d. vekselis ir 2013 m. sausio 30 d. laidavimo sutartis, kurių pagrindu yra priimtas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymas, neegzistuoja (CPK 179 str. 3 d.).  

8.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis viso bylos nagrinėjimo metu naudojosi tinkamai, jomis nepiktnaudžiavo, todėl priteisė jai iš atsakovo visas turėtas atstovavimo išlaidas - 726 Eur, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) maksimalių dydžių.

9.       Teismas sprendė, jog atsakovo elgesys nebuvo tinkamas ir sąžiningas, kadangi jis suklaidino teismą, dėl ko 2015 m. gegužės 26 d. buvo priimtas nepagrįstas teismo įsakymas ir dėl to ieškovė, gindama savo pažeistas teises, patyrė bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovas nustatytu terminu teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir įrodymų, susijusių su nagrinėjamu ginču. Nors atsakovas pats pripažino, jog buvo nurodęs neteisingą vekselio datą, kurio pagrindu iš ieškovės buvo priteista skola, tačiau toliau didino bylinėjimosi išlaidas, sudarė sutartį su advokatu, kuris neatvyko į pirmąjį parengiamąjį posėdį, dėl ko teismui teko atidėti parengiamąjį posėdį. Teismo vertinimu, atsakovas, žinodamas apie nepagrįstai iš ieškovės priteistą skolą, toliau tęsė bylinėjimąsi, teikdamas teismui kitus nepagrįstus prašymus, kurie teismų procesiniais dokumentais buvo netenkinti. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į atsakovo elgesį viso proceso metu, teismas sprendė, kad jo patirtos išlaidos nebuvo būtinos, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo argumentai

10.       Atsakovas M. G. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išspręsti klausimą iš esmės – bylinėjimosi išlaidas priteisti tik atsakovui iš ieškovės, ieškovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisti; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog atsakovas pripažino, jog 2013 m. sausio 30 d. vekselis neegzistuoja, t. y. pripažino ieškinį, nors atsakovas viso proceso metu nurodė nesutinkantis su ieškiniu savo poziciją išdėstydamas atsiliepime į patikslintą ieškinį, pateikdamas rašytinius įrodymus, tarp kurių buvo ir 2013 m. sausio 30 d. vekselis.

10.2.       Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškinio atsisakymas ir civilinės bylos nutraukimas prilyginamas bylos išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal ieškovės pareikštus reikalavimus. Šiuo atveju skundžiama nutartimi teismas turėjo išspręsti tik ieškinio atsisakymo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau kartu tarsi pripažino, kad pareikštas ieškinys buvo pagrįstas.

10.3.       Teismas netinkamai vertino ieškovės procesinį elgesį pareiškiant ieškinį, t. y. vertindamas ieškovės sužinojimo apie teismo įsakymą momentą, neva ji apie teismo įsakymą sužinojusi tik gavusi iš antstolio dokumentus dėl skolos sumokėjimo, nors teismo įsakymas neįsiteisėja, jeigu skolininkui šis dokumentas nėra įteikiamas. Kadangi teismo įsakymas dėl D. Z. ir D. Z. įsiteisėjo, vadinasi, ieškovei buvo žinoma tiek apie teismo įsakymo priėmimą, tiek skolos priteisimo pagrindus.

10.4.       Ieškovė, inicijuodama nagrinėjamą bylą, sąlygojo tiek savo, tiek atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, nors šiuo atveju galėjo sulaukti prašymo dėl proceso atnaujinimo išsprendimo bei ikiteisminio tyrimo baigties.

10.5.       Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlygintos, kadangi atsakovas pasinaudojo teise būti atstovaujamam advokato, kas atitinkamai sąlygojo išlaidas už atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose.

11.       Ieškovė D. Z. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas 242 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Tik atsakovo pranešime nurodomos aplinkybės, jog rašant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo buvo per apsirikimą parašyta ne ta neprotestuotino vekselio data (2013 m. sausio 30 d.), nors reikalavimas buvo reiškiamas pagal 2013 m. lapkričio 23 d. neprotestuotiną vekselį, sudarė pagrindą Kauno apylinkės teismui 2018 m. kovo 12 d. priimti nutartį, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl proceso atnaujinimo ir panaikintas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-15091-528/2015.

11.2.       Ieškinio buvo atsisakyta dėl to, kad atsakovas patenkino ieškinio reikalavimus ir pripažino, kad ginčo sandoriai yra nesudaryti.

11.3.       Atsakovo elgesys nebuvo tinkamas ir sąžiningas, kadangi jis žinodamas, kad iš ieškovės yra nepagrįstai priteista skola, toliau tęsė bylinėjimąsį.

12.       Ieškovė D. Z. (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuria buvo priteista iš ieškovės 214,50 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovo M. G. 53,63 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 214,50 Eur žyminio mokesčio dalį iš ieškovės. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškovei turėjo būti grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė nebuvo sumokėjusi žyminio mokesčio (žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas), todėl iš ieškovės galėtų būti priteista tik 53,63 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalis (214,50 Eur – 160,88 Eur (214,50 x 75 proc.)).

12.2.       Teismo procesas baigėsi ieškovės naudai, todėl nėra pagrindo įpareigoti šalį, laimėjusią bylą, sumokėti žyminį mokestį. Kaip antai, jos naudai buvo priteistos visos jos patirtos atstovavimo išlaidos.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas teismui nutraukus bylą (nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apelianto M. G. atskirojo skundo argumentų

15.       Apeliantas M. G. ginčija Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai atmetant jo prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

16.       CPK 94 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kuomet byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.).

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, taikant CPK         94 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

18.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog atsakovas pripažino 2013 m. sausio 30 d. vekselį neegzistuojančiu, kadangi viso teisminio nagrinėjimo metu laikėsi priešingos pozicijos, ieškinio nepripažino ir į bylą, be kita ko, pateikė  2013 m. sausio 30 d. vekselį.

19.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog esant pirmosios instancijos teismo įpareigojimui pateikti prašomą pripažinti negaliojančiu 2013 m. sausio 30 d. vekselį ir laidavimo sandorį pagal minėtą vekselį pagrindžiančią sutartį bei visus kitus su bylos nagrinėjimu susijusius dokumentus, apeliantas teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog rašant pareiškimą dėl teismo įsakymo apsirikus nurodyta ne ta vekselio data, t. y. 2013 m. sausio 30 d., nors reikalavimas buvo reiškiamas pagal 2013 m. lapkričio 23 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Apeliantas pateikė būtent 2013 m. lapkričio 23 d. vekselį su 150 000 Lt (43 443 Eur) reikalavimu dėl kurio negrąžintos dalies (42 195,46 Eur), jo teigimu, ir buvo išduotas teismo įsakymas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-15091-528/2015.

20.       Pažymėtina, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje ginčijo atsiradusią prievolę pagal 2013 m. sausio   30 d. vekselį 42 195,46 Eur skolai, kuris įsiteisėjusia teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eA2-7039-748/2018 pripažintas neegzistuojančiu, t. y. pagal dokumentą, kurio atsakovas nepateikė į bylą ir pagal kurį ieškovei negali kilti jokios pareigos. Šiuo atveju sutiktina, kad apeliantas taip pat pateikė ir 2013 m. sausio 30 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tačiau jis išduotas 6 500 Lt (1 882,53 Eur) sumai ir jo pagrindu Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-14690-475/2015 minėtą sumą išieškojo iš skolininko D. Z.. Netgi paties apelianto byloje pateikti priminimai dėl atsiradusio įsiskolinimo pagrindžia aplinkybę, kad prašomas pripažinti negaliojančiu vekselis, t. y. būtent vekselis, kurio pagrindu Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-15091-528/2015  buvo išduotas 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymas, neatitinka turinio ir šiais vekseliais kylančių prievolių dydžio.

21.       Kaip antai, 2013 m. sausio 30 d. vekselis išduotas 6 500 Lt (1 882,53 Eur) sumai, o 2013 m. lapkričio 23 d. vekselis – 150 000 Lt (43 443 Eur) sumai. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, jog egzistuotų 2013 m. sausio 30 d. vekselis 150 000 Lt (43 443 Eur) sumai. Šiuo atveju bylos dalykas nėra tai, kokias iš esmės ieškovė turi prievoles atsakovo atžvilgiu, šios aplinkybės ir nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, nes byloje esantys duomenys aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad pagal 2013 m. sausio 30 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovė neturi pareigos atlyginti 150 000 Lt (43 443 Eur) skolos (ar jos negrąžintos dalies). Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog jis šios aplinkybės nepripažino, kadangi pripažino apsirikęs ir duomenų apie tokį apsirikimą teismui savalaikiai nepateikė.

22.       Taip pat laikytinas nepagrįstu apelianto teiginys, jog nagrinėjamu atveju bylos nutraukimas prilygintinas bylos išsprendimui apelianto naudai. Šiuo atveju akivaizdu, kad civilinio proceso pradėjimas šioje byloje bei joje esantys duomenys ir įrodymai buvo pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-15091-528/2015 ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymą. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eA2-7039-748/2018 savo 2018 m. kovo 12 d. nutartyje, kuri yra įsiteisėjusi, konstatavo, kad tapo žinoma, jog 2013 m. sausio 30 d. vekselis ir 2013 m. sausio 30 d. laidavimo sutartis, kurių pagrindu yra priimtas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. teismo įsakymas, neegzistuoja. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas buvo patenkintas, t. y. pareikštu ieškiniu ji pasiekė siekiamą tikslą ir apgynė pažeistus interesus – proceso baigtis buvo palanki būtent ieškovei. Atsižvelgiant į tai, neturi teisinės reikšmės teiginys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tarsi pripažino, kad pareikštas ieškinys buvo pagrįstas, kadangi juo reikšti reikalavimai iš esmės buvo patenkinti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eA2-7039-748/2018 atnaujinus civilinę bylą Nr. eL2-15091-528/2015.

23.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, neabejotina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas kieno naudai išspręstas ginčas ir atsižvelgdamas į susiklosčiusias aplinkybes, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju byla nutraukta ieškovės naudai, kadangi būtent dėl apelianto veiksmų – suklydimo ir savalaikio neveikimo – buvo pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai, t. y. nesant egzistuojančio pagrindo (2013 m. sausio 30 d. paprastojo neprotestuotino vekselio 150 000 Lt (43 443 Eur) sumai) jai priteista prievolė.

24.       Apelianto atskirojo skundo argumentai, jog teismas netinkamai vertino ieškovės procesinį elgesį pareiškiant ieškinį ir inicijuojant civilinę bylą, nesudaro pagrindo priešingai apeliacinės instancijos teismo nuomonei, kadangi teisės aktai nedraudžia asmeniui pačiam pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą (CK. 1.138 str.). Be to, kaip jau minėta, nagrinėjama civilinė byla buvo inicijuota anksčiau nei pateiktas prašymas atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. eL2-15091-528/2015, kadangi tik šioje byloje gauti duomenys sudarė pagrindą minėtą bylą atnaujinti.

25.       Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovei buvo įteiktas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. įsakymas ir jai buvo žinoma apie jį, neturi įtakos byloje nustatytoms aplinkybėms ir nėra teisiškai reikšmingas, kadangi aplinkybė, jog ieškovė galbūt ir anksčiau žinojo apie minėto teismo įsakymo priėmimą, nekeičia fakto, jog šis teismo įsakymas priimtas neegzistuojančio skolos dokumento pagrindu.

26.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi dėl advokato suteiktų paslaugų patirtos šalies išlaidos atlyginamos, jei teismui raštu pateikiamas prašymas jas atlyginti su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė pateikė advokato parengtas išlaidų pagrindimus bei jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus – PVM sąskaitą faktūrą už suteiktą teisinę pagalbą bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį bankinės operacijos išrašą. Apeliantas nagrinėjamu atveju nekvestionuoja ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių.

27.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto  M. G. atskirojo skundo, todėl jis atmetamas, o skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista.

Dėl apeliantės D. Z. atskirojo skundo argumentų

28.       Apeliantė D. Z. atskirajame skunde ginčija iš jos priteistą atidėto ir mokėtino žyminio mokesčio dalį. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo argumentaciją bei šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad teismas, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavęs tinkamą apeliantės elgesį ir netinkamą atsakovo elgesį bei apeliantei iš atsakovo priteisdamas visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nepriteisė iš jo apeliantės mokėtinos žyminio mokesčio dalies, o priteisė ją iš ieškovės.

29.       Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi atidėjo apeliantei mokėtino 858 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, apeliantei atsisakius nuo ieškinio, ji atleistina nuo 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio, o 25 proc. žyminio mokesčio, t. y. 214,50 Eur priteistina valstybės naudai.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, sutikdamas su apeliantės skundo argumentu, jog mokėtino žyminio mokesčio dalis šiuo atveju priteistina iš atsakovo, kita vertus, nesutinka su apeliantės atskirajame skunde nurodomu klaidingu mokėtino žyminio mokesčio dydžio skaičiavimu. Šiuo atveju visas mokėtinas žyminis mokestis – 858 Eur, 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio apeliantė atleista sudaro 643,50 Eur (858 Eur x 75 proc.), o mokėtina 25 proc. žyminio mokesčio dalis sudaro 214,50 Eur (858 Eur – 643,50 Eur), kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš esmės tenkintinas apeliantės atskirasis skundas pakeičiant skundžiamą nutarties dalį, kuria iš jos priteista mokėtino žyminio mokesčio dalis, ir valstybės naudai priteisiant 214,50 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 242 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme – atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (353,92 Eur) (Rekomendacijų 8.16 p.), iš atsakovo priteistina ieškovei 242 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 214,50 Eur (du šimtus keturiolika eurų 50 centų) žyminio mokesčio.“

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                Alvydas Poškus