Civilinė byla Nr. 2S-610-154/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01387-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 122.4.;129.1.;129.19.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4641-192/2014, iškeltoje pagal pareiškėjos I. R. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – AB DNB bankas, I. K., R. K., ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja I. R. kreipėsi į antstolę R. G. su skundu dėl antstolės neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0090/13/00837, nesutikdama su antstolės R. G. 2013-12-30 patvarkymu „Dėl atsisakymo pasirašyti turto pardavimo aktą skolininkų pasiūlytam pirkėjui“ ir prašė jį panaikinti bei įpareigoti antstolę R. G. pasirašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.

Nurodė, kad antstolės R. G. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0090/13/00837, kurioje vykdomi vykdomieji veiksmai iš skolininkų I. K. ir R. K. hipoteka įkeisto turto. Vykdomojoje byloje Nr. 0090/13/00837 antstolė įkainojo turtą ir priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių, varžytynių numatyta data 2013-12-09 - 2013-12-16. Antstolė 2013-12-09 priėmė patvarkymą, kuriuo atšaukė varžytynes dėl to, jog skolininkų pasiūlytas pirkėjas I. R. sumokėjo visą sumą, kuri atitinka turto arešto akte nurodytą Nekilnojamojo turto vertę (275 000,00 Lt).  Antstolė 2013-12-30 priėmė patvarkymą, kuriuo patvarkė atsisakyti surašyti ir patvirtinti turto pardavimo skolininkų pasiūlytam pirkėjui aktą ir skirti dar vieną turto vertės nustatymo ekspertizę bei paskelbti turto varžytynes. Patvarkymo priėmimo pagrindas suinteresuoto asmens AB DnB banko pateiktas 2013-12-23 prašymas „Dėl atsisakymo surašyti turto pardavimo aktą skolininkų pasiūlytam pirkėjui“. Banko prašymas grindžiamas tuo, jog, neva, atsirado pirkėjas, kuris sutiktų turtą nupirkti už didesnę kainą. Pažymėjo, jog jokiais realiais įrodymais nepagristas Banko nurodomo pirkėjo „susidomėjimas“ galimu turto pirkimu už didesnę kainą (net nepateikiant įrodymu, jog toks pirkėjas yra pajėgus sumokėti tokia kaina) niekaip nepatvirtina to, jog turto vertė (kaina) nustatyta netinkamai. Pareiškėja pabrėžė, kad šioje vykdomojoje byloje turtas buvo įkainotas pagal Bankui priimtino turto vertintojo nustatytą turto rinkos vertę ir, kaip pažymėta pačiame patvarkyme, bankas su tokiu įkainojimu sutiko. Be to, dėl tokio turto įkainojimo ir visi suinteresuoti asmenys neturėjo jokių prieštaravimų. Labai svarbu tai, kad visi vykdomosios bylos dalyviai su tokiu įkainojimu sutiko ir paties turto varžytynių fakto neginčijo. Tačiau, kai pasiūlyta pirkėja sumokėjo visą turto įkainojimo sumą (275 000,00 Lt), Bankas, kardinaliai pakeisdamas savo iki tol buvusią poziciją, išreiškė nesutikimą ir 2013-12-23 prašymu pradėjo reikalauti turto perkainojimo. Išdėstyti argumentai, pareiškėjos manymu, patvirtina, jog 2013-12-30 Patvarkymas negali būti laikomas teisėtu, dėl to turėtų būti panaikintas, o antstolė turėtų būti įpareigota surašyti turto pardavimo skolininkų pasiūlytam pirkėjui aktą.

A. R. G. 2014 m.  sausio 27 d. patvarkymu pareiškėjos I. R. skundą atsisakė patenkinti ir vadovaudamasi CPK 510 str., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui.

Nurodė, išieškotojas AB DNB bankas 2013 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą atsisakyti surašyti turto pardavimo aktą skolininkų pasiūlytam pirkėjui. Vadovaudamasis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2004, 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2006) išieškotojas teigia, kad skola Bankui viršija 3 mln. litų, todėl 275 000 Lt sumos akivaizdžiai nepakanka skolos padengimui. Kadangi pasiūlyto pirkėjo įmokėta suma yra 11,5 karto mažesnė nei išieškotina suma, todėl Bankas prašo turtą perkainoti ir tęsti turto pardavimo varžytynes, nes yra pagrindo manyti, jog varžytynių metu už turtą bus pasiūlyta didesnė kaina. Dėl šių motyvų 2013 m. gruodžio 30 d. buvo priimtas patvarkymas tenkinti Banko prašymą ir atsisakyti surašyti ir patvirtinti turto pardavimo aktą skolininkų pasiūlytam pirkėjui bei skirti turto, esančio Savanorių pr. 305, Kaune, vertinimo ekspertizę ir paskelbti turto pardavimo varžytynes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi skundo netenkino.

Teismas nustatė, kad AB DNB banko naudai išieškoma suma yra 3 215 549,83 Lt skolos ir 269111,92 Lt palūkanų, skolininko priverstinai parduodamą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), bei nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini) (turto vertė 740000 Lt, pradinė pirmųjų varžytinių kaina 592000 Lt, b. l. 110). Todėl konstatavo, kad antstolio galimybės visiškai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribotos dėl skolininkų turtinės padėties ir tai sudaro pagrindą antstoliui toliau vykdyti areštuoto turto realizavimą, atsižvelgiant į išieškotojo, o ne į skolininko pageidavimą (CPK 634 str. 2 d., 695 str. 1 d.). Pažymėjo, jog CPK 681 straipsnis reglamentuoja areštuoto turto įkainojimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi, įstatymas antstoliui suteikia realias galimybes nustatyti tokį areštuoto turto įkainojimą, kuris atitiktų galimas realias rinkos kainas ir kartu apsaugotų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsirado pirkėjas, kuris pasiūlė didesnę priverstinai parduodamo turto, esančio, adresu (duomenys neskelbtini), kainą nei pasiūlė skolininkų pirkėja (b. l.36). Todėl konstatavo, kad vertinant antstolio veiksmus šiuo aspektu, nėra pagrindo pripažinti, kad antstolio veiksmai – atsisakyti surašyti ir patvirtinti turto pardavimo skolininkų pasiūlytam pirkėjui aktą ir skirti dar vieną turto vertės nustatymo ekspertizę bei paskelbti turto varžytynes, buvo neteisėti, nes antstolis norėdamas pašalinti kilusias abejones siekė teisingo turto įvertinimo bei realaus vykdomojo dokumento įvykdymo. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, paskaičiavimų, vertinimų, patvirtinančių teisingą ankstesnį turto rinkos vertės nustatymą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nustačius tikrąją rinkos vertę ir paskelbus varžytines, skolininkai vėl turės teisę iki varžytynių pradžios pasiūlyti pareiškėjai įsigyti parduodamą turtą, taip pat pažymėjo, kad antstolio atsisakymas neužkirto kelio pareiškėjai dalyvauti varžytynėse ir įsigyti turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja I. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą patenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vadovaujantis CPK 681 str. 1 dalimi, areštuojamą turtą antstolis privalo įkainoti rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į išieškotojo ir skolininko nuomones. Ginčo turto vertinimą prieš varžytynes atliko antstolės paskirtas ir išieškotojui priimtinas turto vertintojas (ekspertas), todėl tokia eksperto nustatyta turto vertė, laikytina areštuoto turto įkainojimo verte (CPK 681 str. 4 d.). Vadinasi šioje vykdomojoje byloje jau buvo atlikta Turto vertės nustatymo ekspertizė, todėl nereikėjo skirti pakartotinę ekspertizę. Visi vykdomosios bylos dalyviai su įkainojimu sutiko ir paties turto varžytynių fakto neginčijo, t. y. sutiko, kad jos būtų vykdomos pagal nustatytą Turto rinkos vertę. Išieškotojas (Bankas) taip pat nereiškė jokių pretenzijų ir tik kai pareiškėja sumokėjo visą turto įkainojimo sumą (275 000,00 Lt), Bankas, iš esmės pakeitęs savo iki tol buvusią poziciją, išreiškė nesutikimą ir 2013-12-23 pradėjo reikalauti turto perkainojimo.

2. Su antstolės nustatyta turto rinkos verte tinkamai buvo supažindintos visos šalys ir nė viena iš šalių neturėjo pretenzijų dėl netinkamos turto vertės. Vadovaujantis CPK 681 str. 3 dalimi, skolininkas ar išieškotojas prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo turto arešto dienos arba nuo turto arešto akto gavimo dienos, tačiau per CPK nustatytą terminą nė viena iš šalių pretenzijų nepateikė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką turto įvertinimo neskundimas ir prieštaravimų nereiškimas patvirtina, kad konkretus turtas buvo įvertintas tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2006).

3. Išieškotojo (Banko) veiksmai, kai praleidus įstatymo nustatytus terminus kvestionuojamas Turto įkainojimas, yra nepagrįsti ir neteisėti, be to Bankas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad turtas buvo įkainotas netinkamai. Banko nurodomo pirkėjo „susidomėjimas“ galimu turto pirkimu už didesnę kaina nepagrįstas realiais įrodymais, nepateikti įrodymai, kad toks pirkėjas yra pajėgus sumokėti, neva, siūlomą kainą.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog tais atvejais, kai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertės suma, antstolis turi imtis atitinkamų procesinių veiksmų turtui realizuoti skolininko pasirinktu būdu ir nutraukti turto pardavimo iš varžytynių procesą, nepaisant to, kad minėta suma nepadengia įsiskolinimo ar vykdymo išlaidų, tačiau atitinka nustatytą įsigyjamo turto rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005). Pareiškėja įvykdė visas įstatymo numatytas sąlygas tam, kad būtu surašytas turto pardavimo aktas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Iki varžytynių pradžios buvo sumokėta ne mažesnė pinigų suma, kaip turto arešto akte nurodyta turto vertė (275 000,00 Lt), ir tai buvo pripažinta pačios antstolės 2013-12-09 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0090/13/00837. Turtas buvo įkainotas, laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo atsisakyti surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.

5. Skundžiamojoje nutartyje minimų nutarčių faktinės aplinkybės neatitinka tarp šalių esamų faktinių aplinkybių, kadangi nurodomose nutartyse išieškojimas buvo nukreiptas į vieną objektą, o ne į kelis, kaip yra šios bylos atveju. Be to, ginčo vykdomojoje byloje jau buvo paskirta Turto vertės nustatymo ekspertizė. Šis faktinių aplinkybių skirtumas yra reikšmingas faktorius, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, kurio teismas neanalizavo. Be ginčo objekto (turto, esančio (duomenys neskelbtini)), Banko skolos išieškojimas bus nukreiptas ir į kitą skolininkams priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl teismas turėjo atsižvelgti į ginčo situacijos faktinę ir teisinę specifiką ir besąlygiškai  nesivadovauti pakankamai senomis (2004 -2006 m.) Banko nurodytomis teisminės praktikos formuluotėmis, po kurių vykdymo proceso teisinis reglamentavimas buvo ne kartą pakeistas.

6. Visos vykdomosios bylos šalys turi lygias teises, tarp jų ir pareigas - laikytis įstatymų nustatytos vykdomojo proceso tvarkos. Bankas šios pareigos neįgyvendino ir būdamas stipresne šalimi, pažeidė vykdymo proceso nuostatas, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į šias aplinkybes. Tokia Banko pozicija pastatė pareiškėją į nepavydėtiną padėtį, kai ji yra sumokėjusi visą turto kainą ir yra likę atlikti tik patį paskutinį veiksmą (surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą), tačiau Banko nepagrįstų ir nenuoseklių veiksmų pagrindu pareiškėjos sumokėta suma yra įšaldyta antstolės sąskaitoje, o pareiškėja nėra įgijusi nuosavybės teisės į turtą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė R. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Joks turto vertinimas antstolės nebuvo paskirtas ir nebuvo atliktas. Kainą pasiūlė išieškotojas (Bankas), vadovaudamasis tam tikrais kriterijais. Kadangi nebuvo daryta turto vertinimo ekspertizė, Bankas galėjo suklysti, pasiūlydamas 275 000 Lt kainą.

2. Konkretus asmuo kreipėsi į išieškotoją, pasiūlydamas nupirkti turtą iš varžytynių už kur kas didesnę sumą, t. y. 400 000 Lt, nei sumokėjo skolininkų pasiūlyta pirkėja. Tai rodo, kad parduodamas turtas yra paklausus ir varžytynių metu už šį nekilnojamąjį turtą gali būti pasiūlyta kur kas didesnė suma, nei sumokėjo pirkėja I. R.. Be to, skolininko pasiūlytam pirkėjui pardavus turtą už žymiai mažesnę pinigų sumą nei jo įsiskolinimas išieškotojui, būtų buvę pažeisti išieškotojo turtiniai interesai. Vykdymo proceso tikslas ir yra užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą. Todėl, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, antstolė atsisakė tvirtinti aktą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas AB DNB bankas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 

1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad varžytynės, skolininko pasiūlytam pirkėjui į antstolio depozitinę sąskaitą įnešus pinigus, gali būti nutraukiamos tik tuo atveju, kai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama suma, kurios užtenka įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms visiškai padengti, t.y. visais atvejais, jei skolininko pasiūlytas pirkėjas įneša nors ir turto arešto akte nurodytą sumą, bet mažesnę nei skolos suma, antstolis visais atvejais turi teisę netenkinti skolininko prašymo parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2004, 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-412/2006). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo suformuota teismų praktiką, nes, priešingai nei nurodo apeliantė, (duomenys neskelbtini) str. įtvirtintų normų reglamentavimas, susijęs su sumų įmokėjimu iki varžytynių pradžios ir varžytynių nutraukimu, nėra pasikeitęs, kaip ir nėra suformuota nauja teismų praktika, kuri skirtųsi nuo tos, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas.

2. Skola išieškotojui (Bankui) viršija 3,4 mln. litų, todėl akivaizdu, kad 275 000 Lt sumos nepakanka skolos padengimui. Ši svarbi aplinkybė, jog iš varžytynių parduodamo turto vertė, taip pat ir skolininkų pasiūlyto pirkėjo įmokėta suma į antstolės sąskaitą yra daugiau kaip 12 kartų mažesnė nei išieškotina suma, nesuteikia skolininkams teisės pasiūlyti pirkėją, juo labiau, tai neįpareigoja antstolę surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Taip pat svarbu tai, jog antstolės galimybės visa apimtimi vykdyti teismo sprendimą yra ribotos, nes skolininkų turimo turto nepakanka visai skolai padengti, todėl tai yra pagrindas antstoliui pasirinkti tokį turto realizavimo būdą, kuris labiau atitinka išieškotojo pageidavimą pagal CPK 695 str. 1 dalį. Be to, aplinkybė, kad yra asmenų, kurie sutinka sumokėti žymiai didesnę sumą (įrodymai yra vykdomojoje byloje), nei turto arešto akte nurodyta, suponuoja išvadą, kad turto kaina nustatyta neteisinga, t. y. per maža. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju susidomėjimas turtu yra realus, o ne deklaratyvus, kaip bando įteigti apeliantė (įrodymai yra pateikti į bylą), todėl yra tikslinga spręsti dėl turto perkainojimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė R. G. vykdė 3 215 549,83 Lt skolos iš skolininkų UAB „Modus“, I. K., R. K. išieškojimą pagal Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 14-1623/2013 išieškotojo AB DNB banko naudai iš hipoteka įkeisto I. K. ir R. K. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-120). Iš byloje esančio išieškotojo AB DNB banko 2013 m. rugsėjo 3 d. rašto „Dėl vykdomųjų dokumentų vykdymo“ matyti, kad išieškotojas siūlė antstolei įkeistam turtui, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti bendrą 275000 Lt kainą, o pirmųjų varžytinių kainą – 220000 Lt (b. l. 110). Vykdant išieškojimą buvo paskelbtos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės, pradinė kaina 220000 Lt, data nuo  2013-12-09 iki 2013-12-16 (b. l. 65-68). Skolininkai I. K. ir R. K. 2013 m. gruodžio 4 d. prašymais kreipėsi į antstolę, pasiūlydami parduodamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), savo pirkėją I. R. (b. l. 49, 50), kuri už visą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini) pasiūlė 275000 Lt kainą (b. l. 51). Pareiškėja I. R. 2013-12-06 į antstolės kontoros depozitinę sąskaitą sumokėjo išieškotojo pasiūlytą turto kainą - 275 000 Lt, todėl 2013-12-09 patvarkymu antstolė atšaukė paskelbtas varžytines (b. l. 48). 2013-12-23 išieškotojas AB DNB bankas antstolei R. G. pateikė prašymą atsisakyti surašyti turto pardavimo aktą skolininkų pasiūlytam pirkėjui ir pateikė kito asmens – G. F. pasiūlymą nupirkti ginčo turtą už 400 000 Lt (b. l. 34-36). 2013 m. gruodžio 30 d. antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą „Dėl atsisakymo pasirašyti turto pardavimo aktą skolininkų pasiūlytam pirkėjui“, kuriuo atsisakė surašyti ir patvirtinti turto pardavimo aktą skolininkų pasiūlytam pirkėjui bei skyrė turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizę, paskelbė turto pardavimo varžytynes (b. l. 32-33).

CPK 704 straipsnyje numatyta, kad iki varžytinių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją. Jeigu iki varžytinių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytinių nutraukiamas ir varžytinės atšaukiamos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytinių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai; jis atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008). Tačiau pažymėtina, kad CPK 704 str. 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytinių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir išieškotojo turtinių interesų pusiausvyros.

Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad išieškotojas gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 str. 4 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamoje byloje turto vertės nustatymo ekspertizė nebuvo skirta, o skelbiant turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes, antstolė vadovavosi išieškotojo AB DNB banko nuomone, kur tik formaliai buvo nurodyta, kad siūloma nustatyti įkeistam turtui, adresu (duomenys neskelbtini), bendrą 275000 Lt kainą, o pirmųjų varžytinių kainą nustatyti 220000 Lt (b. l. 110). Be to, VĮ Registrų centro duomenimis, minėto turto vidutinė rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei 275000 Lt, nes vien žemės sklypo (be gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, dviejų garažų ir kiemo statinių) vidutinė rinkos vertė nurodyta 278 000 (b. l. 96-99), o kito šiame žemės sklype esančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė viešame registre nurodyta daugiau kaip 232 000 litų (b. l. 100-106). Todėl antstolė, nors ir 2013-12-09 patvarkymu atšaukusi paskelbtas varžytines (b. l. 48), tačiau gavusi išieškotojo AB DNB banko prašymą atsisakyti surašyti turto pardavimo aktą skolininkų pasiūlytam pirkėjui kartu su kito asmens – G. F. pasiūlymu nupirkti ginčo turtą už 400 000 Lt (b. l. 34-36), teisėtai ir pagrįstai atsisakė surašyti ir patvirtinti turto pardavimo aktą skolininkų pasiūlytam pirkėjui bei skyrė turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizę, paskelbė turto pardavimo varžytynes (b. l. 32-33).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad antstolė R. G. vykdo net 3 215 549,83 Lt skolos iš skolininkų UAB „Modus“, I. K., R. K. išieškojimą, todėl pareiškėjos I. R. sumokėta 275 000 Lt kaina yra ženkliai mažesnė už skolą. Šios sumos taip pat nepakaktų skolos padengimui, jei viešosiose varžytynėse būtų parduotas ir kitas skolininkų išieškotojui įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 111-118), kurio skelbtos pirmosios  varžytinės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, kai turto pradinė kaina buvo 592 000 Lt (b. l. 30).

Pažymėtina, kad antstoliui iš naujo patvarkius skelbti turto pardavimą iš varžytynių, skolininkai turės teisę siūlyti turto pirkėją kiekvienam iš varžytynių parduodamam nekilnojamojo turto objektui už nustatytą kainą (CPK 704 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).

Pareiškėjai išaiškintina, kad ji turi teisę kreiptis į antstolę dėl sumokėtų piniginių lėšų gražinimo.

Dėl išdėstyto, Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis paliktina nepakeista. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                                       Danutė Matiukienė