Baudžiamoji byla Nr. 2K-73-677/2016

Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00132-2014-2

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                    1.2.14.10;

                                                                                    2.1.3.1;

                                                                                    2.6.7.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. ir jos gynėjos advokatės Gintarės Girdzijauskienės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir nubausta 8 MGL (304 Eur) dydžio bauda.

Iš R. M. priteista nukentėjusiajai R. S. 328,86 Eur turtinei ir 289,62 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria atmestas nuteistosios R. M. apeliacinis skundas ir iš jos priteista nukentėjusiajai R. S. 300 Eur proceso išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. R. M. nuteista už tai, kad 2014 m. gegužės 20 d., apie 12.45 val., prie (duomenys neskelbtini), tyčia įlenkė R. S. automobilio ,,Citroen C4“ ((duomenys neskelbtini)) keleivio pusės galines dureles ir nuplėšė šių durelių šoninę apsaugą; taip sugadino svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajai R. S. 328,86 Eur turtinę žalą.

2. Kasaciniu skundu nuteistoji R. M. ir jos gynėja advokatė G. Girdzijauskienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atmestas nuteistosios apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo iš privačios kaltintojos priteisti nuteistajai šios patirtas proceso išlaidas visų instancijų teismuose.

2.1. Kasatorių nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai ir neteisingai vertino byloje pateiktus duomenis kaip įrodymus, šių įrodymų vertinimo nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepagrįstai konstatavo, kad šie duomenys patvirtina nusikalstamos veikos padarymą, taip padarė esmines įrodymų vertinimo klaidas, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

2.1.1. Kasatorių teigimu, teismai netinkamai vertino byloje pateiktus dokumentus, neva pagrindžiančius apgadintos transporto priemonės vertę. Byloje esanti transporto priemonės vertinimo ataskaita, aiškinamasis raštas, apžiūros aktas ir kiti dokumentai, susiję su transporto priemone, rodo tik nukentėjusiajai priklausančio automobilio apgadinimus. Be to, laiko aplinkybė, kada nukentėjusioji kreipėsi į autoekspertų biurą dėl ekspertizės atlikimo (po šešių dienų nuo byloje nagrinėjamo įvykio), patvirtina tikimybę, kad žalos dydis galėjo būti netinkamai apskaičiuotas arba transporto priemonė galėjo būti apgadinta jau po įvykio. Dėl to minėta vertinimo ataskaita turi būti vertinama kritiškai, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu.

2.1.2. Skunde plačiai aptariami nuteistosios, nukentėjusiosios, liudytojų K. S., U. G. parodymai, nesutinkama su šių parodymų teismų atliktu vertinimu ir teigiama, kad šie įrodymai nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kasatorės pažymi, kad nuteistosios viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus (kad automobiliui staiga pajudėjus iš vietos, atidarytos durelės atsitrenkė į kelio atitvarą) patvirtina teisme apklaustas liudytojas K. S.. Be to, R. M., būdama apsiavusi vasarinėmis basutėmis, negalėjo fiziškai veikti automobilio durelių, juolab kad tuo pat metu siekė paimti savo dukrą. Dėl to kasatorės teigia, kad nuteistosios veiksmuose nebuvo jokios pavojingos veikos, ir priešingai – pati nukentėjusioji elgėsi itin rizikingai pradėdama staigiai važiuoti, taip sukeldama pavojų šalia stovėjusiems R. M. ir liudytojui K. S..

Anot kasatorių, teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios ir liudytojo U. G., kuris, beje, įvykyje net nedalyvavo, parodymai yra nenuoseklūs, pagrįsti spėjimais ir turi būti vertinami kaip nepatikimi, juolab kad šie proceso dalyviai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Kasatorės nurodo, kad nukentėjusioji vienoje parodymų dalyje teigia, jog durelės buvo atidarinėjamos prieš jai važiuojant, o kitoje dalyje – durelės buvo pravertos ir užsidarė pačios pradėjus važiuoti. Be to, nors nukentėjusioji skunde teismui tvirtino, kad nusikalstama veikia padaryta aktyviais veiksmais – trankant, plėšiant, draskant, laužant – viešoje vietoje ir be jokios priežasties, tačiau teisiamojo posėdžio metu ji teigė nemačiusi kokie buvo tariami trenksmai, ar R. M. turėjo ką nors rankose ir (ar) trenkė. Kartu kasatorės pažymi ir tai, kad bylos protokole surašyti nukentėjusiosios R. S. parodymai neatitinka teisiamojo posėdžio garso įrašo.

2.2. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistosios apeliaciniame skunde ir nepasisakė dėl visų svarbių šiame skunde išdėstytų argumentų dėl jos kaltę paneigiančių įrodymų viseto; taip nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260-303/2015). Kasatorių nuomone, skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta dėl dalies apeliacinio skundo argumentų, į kuriuos neatsakyta, o kita jų dalis, nors ir nurodyta nutartyje, iš esmės neišnagrinėta.

2.3. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nenustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų (pavojingos veikos, priežastinio ryšio, padarinių) ir subjektyviųjų (kaltės) požymių visumos.

2.3.1. Kasatorės teigia, kad nuteistosios veiksmuose pavojingos veikos požymis grindžiamas tik prielaidomis ir spėjimu. Tačiau teismų praktikoje apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje           Nr. 2K-P-218/2009). Kasatorių nuomone, nagrinėjamoje byloje yra daug nepašalintų abejonių dėl fizinio poveikio transporto priemonei, nes teismai nenustatė, ar nuteistoji savo fizine jėga trankė ir sulenkė automobilio metalines dureles, ar šios trenkėsi į atitvarą dėl to, kad pačios nukentėjusiosios vairuojamas automobilis staigiai pajudėjo iš vietos. Anot kasatorių, šios abejonės turi būti vertinamos nuteistosios naudai, vadovaujantis in dubio pro reo principu, ir turi būti laikoma, kad nuteistosios veiksmuose nėra turto sugadinimo vieno iš sudėties požymio – pavojingos veikos.

2.3.2. Skunde teigiama ir tai, kad byloje nebuvo nustatytas ir kitas šios veikos požymis –priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346/2008). Kasatorių nuomone, teismai neišsiaiškino: 1) ar nuteistosios tariamas fizinis poveikis transporto priemonei galėjo sukelti tokius padarinius, kokie buvo nustatyti pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, 2) ar šie padariniai negalėjo kilti būtent dėl R. S. vairuojamo automobilio staigaus pajudėjimo iš vietos bei atidarytoms durelėms atsitrenkus į kelio atitvarą.

2.3.3. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti ir veikos padariniai, nes teismai turėjo nustatyti ne sugadinto turto atkuriamąją, o sugadinto turto įvykio metu buvusią vertę, nuo kurios ir priklauso nusikalstamos veikos kvalifikavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2009). Tačiau skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta transporto priemonei padaryta žala yra atkuriamoji vertė, t. y. suma, susidedanti iš remonto darbų, detalių ir dažymo bei eksploatacinių medžiagų kainų, PVM ir biuro paslaugų (t. 1, b. l. 16). Tai, kad automobilio durelės ir (ar) jų apdaila gali būti išmontuojama ir pritaikyta naudoti kitam automobiliui, reiškia, jog tokios detalės laikytinos atskiru daiktu, turinčiu savo vertę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykio metu apgadintos transporto priemonės dešinės pusės galinių durelių apdailos vertė yra 252,05 Lt (73 Eur). Tačiau BK 187 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik tada, kai sugadinto turto vertė viršija 5 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis). Dėl to kasatorės teigia, kad nagrinėjamu atveju nuteistajai BK 187 straipsnio 1 dalis taikyta nepagrįstai.

2.3.4. Anot kasatorių, teismai nenustatė ir nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio – kaltės – tiesioginės arba netiesioginės tyčios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje             Nr. 2K-495/2009). Skunde nurodoma, kad įvykio metu automobilio, vairuojamo R. S., durelės buvo atidarytos, tarp durelių ir automobilio stovėjo R. M., kuri siekė iš automobilio paimti savo dukrą, ir automobiliui staigiai pajudėjus iš vietos durelės trenkėsi į kelio atitvarą ir taip jos užsidarė. Kasatorių nuomone, nukentėjusiosios ir liudytojo U. G. teiginiai, kad durelės buvo plėšiamos, yra nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis.

Kasatorės nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistosios kaltę patvirtina UAB „K.“ autotransporto priemonės vertinimo ataskaita (duomenys neskelbtini). Nuteistajai ir jos gynėjai yra visiškai neaišku, kokiu būdu ši vertinimo ataskaita ir visi jos priedai, beje, kuriuose yra nustatytas tik žalos dydis (vertinimo tikslas – patirto nuostolio nustatymas) ir jokie kiti faktai nebuvo nustatomi, gali įrodyti R. M. tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir priežastinį ryšį. Maža to, skundžiamo nuosprendžio išvada, kad nuteistosios kaltė taip pat įrodyta visa kita baudžiamosios bylos medžiaga, turi būti vertinama kritiškai, nes yra visiškai neargumentuota, teismas nenurodė kokia yra ta kita bylos medžiaga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-942/2015).

Dėl to kasatorės teigia, kad nuteistoji nesuvokė savo veiksmuose jokio pavojingo veikimo, nenumatė galimų padarinių ir nesiekė apgadinti transporto priemonės, priklausančios R. S., t. y. jos veiksmuose nebuvo tyčios.

2.4. Anot kasatorių, teismai nukrypo ir nuo teismų praktikos dėl ultima ratio (paskutinė priemonė, paskutinis argumentas) principo taikymo, nes byloje nepagrįstai nebuvo aiškintasi, kad nuteistosios veikoje galimai yra deliktinės civilinės atsakomybės požymiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-677/2012).

2.5. Nagrinėjamoje byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai, nes jis neparemtas jokiais duomenimis ir teismai nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų bei nenurodė neturtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Skunde pažymima, kad tam, jog priteisti iš asmens neturtinę žalą, jam turi būti taikoma civilinė atsakomybė, kurios taikymui būtina nustatyti jos sąlygų visetą: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015). Be to, turi būti pateikti įrodymai ir aiškūs motyvai dėl neturtinės žalos fakto ir jos dydžio. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma. Tačiau šioje byloje privati kaltintoja nepateikė jokių motyvų ir įrodymų dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo nuteistosios veiksmuose, nepateikė neturtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, nors būtent ji (civilinė ieškovė) turi pareigą įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

3. Nuteistosios R. M. ir jos gynėjos advokatės G. Girdzijauskienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl baudžiamojo įstatymo – BK 3 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 1 dalies, 190 straipsnio 1 dalies – taikymo

4. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Be to, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose          Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo.

6. Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Nors nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, tačiau kasacine tvarka skundžiamų teismų sprendimų priėmimo metu jau galiojo naujoji BK 190 straipsnio 1 dalies reakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.

Palyginus ankstesnę ir naująją BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą BK XXVIII skyriuje numatytas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (188,30 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio. Taigi, ši naujojo teisinio reguliavimo nuostata laikytina švelninančia nuteistosios R. M. padėtį ir taikytina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.  

7. Nukentėjusiosios skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui BPK 412 straipsnio tvarka, teigiama, kad šiame skunde nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis R. M. tyčia sugadino jos (R. S.) turtą (įlenkė automobilio dureles ir nuplėšė šių durelių apsaugą), padarydama 1135,50 Lt (328,86 Eur) turtinę žalą. Ši suma nurodyta ir nukentėjusiosios R. S. pateiktoje autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje. Tačiau iš šios ataskaitos skaičiuotės santraukos (t. 1, b. l. 16–17) matyti, kad R. S. priklausančio automobilio detalių, t. y. apatinio ir išorinio dešinės pusės galinių durų sandarintuvų ir dešinės pusės galinių durų apdailos juostos, bendra kaina yra 252,05 Lt. Maža to, į aptariamą orientacinį patirto nuostolio dydį yra įtraukta automobilio remonto darbų kaina – 461 Lt, dažymo kaina – 136 Lt, eksploatacinės medžiagos – 17,35 Lt, orientacinė atstatomojo remonto kaina – 866,40 Lt, pridėtinės vertės mokestis 21 proc. bei biuro paslaugos – 200 Lt, ir apskaičiuota, kad iš viso tokį orientacinį nuostolį sudaro 1135,50 Lt, t. y. 328,86 Eur. Kartu pažymėtina ir tai, kad nors aptariamoje vertinimo ataskaitoje yra nurodytas vertinimo tikslas – patirto nuostolio nustatymas, tačiau skaičiuotės santraukoje jau nurodomas orientacinis patirtas nuostolis ir atkuriamoji vertė, į kurių paskaičiavimus yra įtrauktos ir kainos bei mokesčiai, nesudarantys sugadinto turto vertės, buvusios įvykio metu.

7.1. Pirmosios instancijos teismas R. M. pripažino kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jai paskyrė 8 MGL dydžio baudą ir iš jos priteisė nukentėjusiajai atlyginti padarytą turtinę žalą, t. y. 328,86 Eur. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, kvalifikuodamas R. M. padarytą veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, rėmėsi minėtoje autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodytu orientaciniu viso patirto nuostolio dydžiu, t. y. vadovavosi minėtoje ataskaitoje atliktu rinkos tyrimu, skaičiavimais ir nustatytomis automobilio atkūrimo sąnaudomis bei biuro paslaugomis.

Apeliacinės instancijos teismas, šia bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka pagal nuteistosios apeliacinį skundą, kuriame be kitų argumentų buvo keliamas klausimas ir dėl nusikalstamos veikos vieno iš sudėties objektyviųjų požymių – padarinių, nebuvimo, taip pat vadovavosi minėtoje vertinimo ataskaitoje nurodyta visa padaryta turtine žala. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad teismas neturi pagrindo abejoti autotransporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta sugadintos automobilio detalės ir padaryta žala, t. y. kad R. M. veiksmais buvo sugadintas R. S. priklausantis turtas, taip padarant nukentėjusiajai turtinę žalą.

7.2. Kasacinės instancijos teismas su tokiais žemesnių instancijų teismų argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistosios veiką kaip tyčinį svetimo turto sugadinimą, nepagrįstai vadovavosi ne tokio turto verte, bet sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra kvalifikuojantis šią nusikalstamą veiką požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Tačiau nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nėra. Šioje nutartyje aukščiau aptartoje R. S. automobilio vertinimo ataskaitoje yra nurodytas orientacinis patirtas nuostolis ir turto atkuriamoji vertė, kuri neparodo turto sugadinimo metu buvusios turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje ataskaitoje nurodyta, jog nuteistosios sugadinto svetimo turto (detalių) vertė yra 252,05 Lt (73 Eur), t. y. net nesiekia 3 MGL (113 Eur) dydžio sumos, o galinių dešinės pusės durelių remonto kaina nurodyta kaip orientacinė atkuriamojo remonto kaina ir apskaičiuota atkuriamoji vertė. Taigi tokių duomenų visuma leidžia teigti, kad R. M. nepadarė veikos, kuri pagal galiojančią nuo 2015 m. sausio 1 d. BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją būtų laikoma nusikalstama, t. y. turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, aiškindami BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai R. M. taikė baudžiamąją atsakomybę, nes nagrinėjamu atveju nuteistosios veikoje nėra būtinųjų jai inkriminuotos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl abiejų instancijų teismų sprendimai naikintini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o baudžiamoji byla R. M. dėl jos nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kolegijai priėmus sprendimą nutraukti bylą, kiti kasacinio skundo argumentai nesvarstomi ir paliekami nenagrinėti.

8. Tais atvejais, kai nustatoma, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamoji byla nutraukiama, nutraukiamas ir procesinių prievartos priemonių, tarp jų ir dėl civilinio ieškinio užtikrinimo taikymas, nes baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 235, 254 straipsniai) nenumato reikalavimo ir galimybės tenkinti byloje pareikšto civilinio ieškinio. Nutraukus baudžiamąją bylą, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta asmens pareiga atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. Taigi, kai teismas nutraukia bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, o civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį bei prašyti imtis ieškinio užtikrinimo priemonių civilinio proceso tvarka.

Šiuo atveju nutraukus baudžiamąją bylą, naikintina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš R. M. privačiai kaltintojai nukentėjusiajai R. S. priteista 328,86 Eur turtinei ir 289,62 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat naikintina apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria iš R. M. priteista 300 Eur proceso išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Nukentėjusiosios privačios kaltintojos R. S. civilinis ieškinys turtinei žalai už sugadintą turtą atlyginti paliktinas nenagrinėtas.

Dėl atstovavimo išlaidų

9. Teismo proceso metu R. M. pateikė prašymą dėl jos patirtų išlaidų už advokatės atstovavimą visų instancijų teismuose priteisimo iš privačios kaltintojos R. S.. Kartu su kasaciniu skundu buvo pateikta išankstinė sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas 605 Eur. Byloje taip pat yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams R. M. pateikti dokumentai (sąskaitos faktūros bei pinigų priėmimo kvitai), atitinkamai 3000 Lt ir 350 Eur (t. 1, b. l. 57–59,126–127). Prašymas netenkintinas.

9.1. BPK 105 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų (BPK 105 straipsnio 7 dalis).

9.2. Nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos sprendimu R. M. baudžiamoji byla nutraukta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinant kasacine tvarka skundžiamus Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju R. M. nėra išteisintoji ir jai byla nutraukta kitu pagrindu nei yra nurodytas BPK 105 straipsnio 7 dalyje ir leidžiantis teismui spręsti atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimus.

10. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį dėl R. M. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Privačios kaltintojos nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Teisėjai                                                                                                                                Dalia Bajerčiūtė

                                                                                                                                              Olegas Fedosiukas

  Viktoras Aidukas