Civilinė byla Nr. 3K-3-427-611/2015

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16350-2013-1

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 71

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inventora“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujas būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inventora“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl jungtinės veiklos sutarties sąlygų, susijusių su prievole mokėti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), aiškinimo.

Ieškovė UAB „Naujas būstas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB „Inventora“ 9302,40 Lt skolą ir 6 proc. procesinių palūkanų. Ieškovė nurodė, kad šalys 2012 m. birželio 1 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė, jog kooperuos savo patirtį, žinias, finansinius, materialinius-techninius išteklius ir dalyvaus atvirame konkurse „Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugos“. Sutarties 2.3 punkte šalys apibrėžė kiekvienai tenkančią bendro projekto pasiūlymo vertės dalį: ieškovei – 14 proc., atsakovei – 86 proc. Ieškovės teigimu, galutinė projekto vertė buvo 382 853,68 Lt, t. y. ieškovei tenkanti dalis turėjo būti 53 599,52 Lt, tačiau atsakovė už atliktus darbus sumokėjo 44 297,12 Lt ir liko skolinga ieškovei 9302,40 Lt.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

Atsakovė UAB ,,Inventora“ pareiškė prieštaravimus, prašydama ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, jungtinės veiklos pagrindu vykdytos konsolidacijos projekto pirkimo–pardavimo sutarties galutinė kaina buvo 3l6 408 Lt be PVM, todėl ieškovės dalis buvo 44 297,20 Lt, jie ieškovei ir buvo sumokėti. Ieškovės prašomi priteisti 9302,40 Lt yra PVM, jį už ieškovę valstybei sumokėjo atsakovė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. galutiniu sprendimu preliminarų Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą: priteisė ieškovei UAB ,,Naujas būstas“ iš atsakovės UAB ,,Inventora“ 9302,40 Lt skolą ir 6 proc. procesines palūkanas. 

Teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 1 d. ieškovė UAB „Naujas būstas“ ir atsakovė UAB „Inventora“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią partnerės įsipareigojo dalyvauti atvirame Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugos konkurse, laimėjimo atveju, įvykdyti su perkančiąja organizacija sudarytą pirkimo sutartį. Šalys sutiko, kad jų dalys, sudarančios bendrąją pasiūlymo vertę, yra 14 proc. ir 86 proc. Atsakovė įsipareigojo sumokėti visus dėl sutarties vykdymo priklausančius mokesčius. Teismas taip pat nustatė, kad galutinė Žemės konsolidacijos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties suma buvo 382 853,68 Lt, todėl ieškovė pateikė atsakovei 53 599,52 Lt PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė pagal šią sąskaitą atsiskaitė atimdama 9302,40 Lt PVM, t. y. ieškovei sumokėjo 44 297,12 Lt. 

Teismas sprendė, kad atsakovė, iš ieškovei mokėtinos sumos atimdama PVM, netinkamai vykdė savo prievolę sumokėti už atliktą darbą nuo visos projekto kainos; tokie atsakovės veiksmai neatitinka prievolių vykdymo būdo, dėl kurio buvo susitarta jungtinės veiklos sutarties 2.3; 2.3.1; 2.3.2 punktuose (CK 6.38, 6.205 straipsniai, 6.200 straipsnio 1 dalis). Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties 2.3.2 punktu susitarta dėl įsipareigojimo dalių apmokėjimo nuo viso projekto vertės, įskaitant PVM. Sutartimi nebuvo nustatyta, kad atsakovė sumokės PVM už ieškovę. Teismas taip pat pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutartį ieškovei pasiūlė sudaryti atsakovė, ieškovė yra sutarties sąlygas priėmusi šalis, todėl abejonės dėl sutarties sąlygų aiškinamos atsakovės nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių jungtinės veiklos sutarties sąlygas, nenukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, teisėtai sutarties sąlygas aiškino atsakovės nenaudai (CK 6.193 straipsnis), todėl pagrįstai nustatė, jog šalys susitarė dėl įsipareigojimo dalių apmokėjimo nuo viso projekto vertės, įskaitant PVM, o atsakovė nebuvo įsipareigojusi sumokėti šio mokesčio už ieškovę. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB ,,Inventora“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo. Teismai neteisingai aiškino jungtinės veiklos sutartį, neįsigilino į PVM sąvoką, esmę ir juo apmokestinamą projektą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Nors jungtinės veiklos sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kad atsakovė sumokės PVM už ieškovę, tačiau kitos sutarties nuostatos leidžia daryti logišką ir pagrįstą išvadą, jog visus su jungtine veikla susijusius mokesčius abiejų partnerių sąskaita sumokės kasatorė (jungtinės veiklos sutarties 1.1, 1.3, 2.2, 2.4, 3.1, 3.2, 3.3 punktai). Didesnės dalies pareigų jungtinėje veikloje prisiėmimas negali būti suprantamas kaip kasatorės įsipareigojimas savo sąskaita kompensuoti ieškovės daliai tenkančias projekto vykdymo išlaidas, taip pat ir pareigą mokėti PVM valstybei. Teismų pateiktas sutarties aiškinimas yra nesąžiningas kasatorės atžvilgiu. Be to, teismas nepagrįstai ir be jokių įrodymų sprendė, kad ieškovė yra jungtinės veiklos sutarties sąlygas priėmusi šalis. Ši išvada neatitinka tikrovės. 

2. Dėl CK 6.969, 6.976 straipsnių pažeidimo. Ginčo jungtinės veiklos sutarčiai aiškiai nenustatant pelno paskirstymo klausimo, teismai privalėjo vadovautis įstatyme nustatytu reglamentavimu ir spręsti, kad iš jungtinės veiklos gautas pelnas partnerėms paskirstomas proporcingai kiekvienos jų indėlio į bendrą veiklą vertei (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Konsolidacijos paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties 9, 10 punktuose aiškiai nurodytas 73 500 Lt PVM, kuris negali būti laikomas partnerėms dalytinu pelnu. Ši suma laikoma mokesčiu, kuris sumokamas į valstybės biudžetą nuo abiejų partnerių darbu sukurto produkto papildomai sukurtos vertės. Atsižvelgiant į CK 6.976 straipsnio reikalavimus, jungtinės veiklos sutartimi partnerės susitarė nustatytomis proporcijomis pasidalinti gautą pelną po PVM sumokėjimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB ,,Naujas būstas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

1. Jungtinės veiklos sutarties 2.3.2 punkte nustatyta, kad ieškovės įsipareigojimų dalis sudaro 14 proc. viso projekto sumos, todėl ieškovės dalis turi būti skaičiuojama nuo visos 382 853,68 Lt projekto sumos, įskaitant PVM. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nori savo mokesčių mokėjimo naštą perkelti ieškovei. Be to, atsakovė neįrodė, kad apskritai sumokėjo 9302,40 Lt valstybei ieškovės vardu, ir nepateikė jokių įrodymų, kokią sumokėto PVM dalį susigrąžino.

2. Atsakovė nepagrįstai remiasi CK 6.976 straipsnio nuostatomis. Sutartimi nebuvo susitarta dėl pelno paskirstymo, nes šalys susitarė tik dėl jų įsipareigojimų ir atlyginimo dalies. Ieškovė visiškai nesutinka su atsakovės vienašališku sutarties pakeitimu ir interpretavimu, jog neva ieškovės įsipareigojimų dalis yra 14 proc. viso projekto sumos be PVM. Toks vienašališkas sutarties pakeitimas neatitinka ieškovės valios, todėl yra neteisėtas. Be to, atsakovė neteisingai aiškina sutarties 4.2 punktą: PVM ir kiti valstybėje nustatyti mokesčiai nėra nuostoliai, todėl kiekvieno juridinio ar fizinio asmens privalomi mokėti mokesčiai negali būti traktuojami kaip nuostoliai ir dalijami proporcingai įnašo dydžiui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Dėl to teisėjų kolegija, nenustatinėdama bylos faktų, šioje nutartyje pasisako kasaciniame skunde keliamais klausimais dėl bendrų išlaidų sampratos jungtinėje veikloje ir partnerių pareigos mokėti pridėtinės vertės mokestį.

Dėl prievolės mokėti PVM ir bendrų išlaidų jungtinėje veikloje santykio

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl partnerių teisių ir pareigų, susijusių su PVM mokėjimu, pagal 2012 m. rugpjūčio 13 d. Žemės konsolidacijos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, vykdytą ginčo šalių, veikusių 2012 m. birželio 1 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

CK 6.969 straipsnio 1 dalis nustato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis, o jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 straipsnio 1 dalis). Taip pat ir pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Taigi partnerių įnašų proporcijos, įnešto turto nuosavybė, pelno, išlaidų bei nuostolių paskirstymas reglamentuojamas įstatymu, jei šalys nesusitaria kitaip.

Kilus ginčui dėl prievolės mokėti PVM naštos paskirstymo partneriams, svarbu nustatyti, ar dėl šios prievolės šalys buvo susitarusios jungtinės veiklos sutartyje. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, jog teismas, aiškindamas sutartį, pirmenybę teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Energijos taupymo centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ignalinos rajono savivaldybė v. UAB „Nekilna“, bylos Nr. 3K-3-421/2013; 2015 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Medicinos bankas“ v. M. J., bylos Nr. 3K-3-145-219/2015; kt.). Kartu pabrėžtina, kad tai, jog įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė-komercinė zoofirma ,,Akvariumas”, bylos Nr. 3K-3-22/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą  civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju 2012 m. birželio 1 d. jungtinės veiklos sutartimi partnerės UAB ,,Inventora“ ir UAB ,,Naujas būstas“ susitarė, kad dalyvaujant viešajame pirkime atsakovė UAB ,,Inventora“ skiriama jungtinei veiklai atstovaujančia atsakinga partnere (sutarties 2.1 punktas), kuri atliks visus veiksmus (įskaitant ir partnerių atstovavimą santykiuose su perkančiąja organizacija ir trečiaisiais asmenimis) pagal pasirašytą su perkančiąja organizacija sutartį visų partnerių vardu (sutarties 3.1 punktas), visų partnerių vardu pasirašys su sutarties vykdymu susijusius dokumentus (sutarties 3.2 punktas). Taip pat atsakinga partnerė įsipareigojo sumokėti visus dėl sutarties vykdymo priklausančius mokesčius (sutarties 3.4 punktas). Jungtinės veiklos sutarties 2.3.1 ir 2.3.2 punktuose šalys susitarė dėl partnerių įsipareigojimo dalių, sudarančių bendrąją pasiūlymo vertę: atsakovei nustatyta 86 proc., o ieškovei – 14 proc. viso projekto sumos. Ieškovė įsipareigojo vykdydama pirkimo sutartį atlikti 14 proc. darbų ir vykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Aptardamos partnerių atsakomybę, šalys susitarė, kad kiekviena partnerė atsako už bendras, susijusias su dalyvavimo viešajame pirkime ir pirkimo sutarties vykdymu, išlaidas ir bendrus, susijusius su dalyvavimo viešajame pirkime ir pirkimo sutarties vykdymu, nuostolius proporcingai savo įnašo dydžiui (sutarties 4.2 punktas).

Atsižvelgiant į šias šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties sąlygas, akivaizdu, kad partnerės aiškiai susitarė dėl bendrų išlaidų, susijusių su jungtine veikla, t. y. atsiradusių vykdant Žemės konsolidacijos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, bei gauto pelno paskirstymo. Šis paskirstymas iš esmės atitinka prieš tai šioje nutartyje nurodytą įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą – kiekviena partnerė atsako už bendras išlaidas proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 straipsnio 1 dalis) ir turi gauti šiam dydžiui proporcingą pelno dalį (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Šio pasiskirstymo nekeičia susitarimas dėl papildomų atsakingos partnerės pareigų ir įgaliojimų veikti visų partnerių vardu tvarkant dokumentus.

Iš Žemės konsolidacijos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties 8 punkto matyti, kad konkurso metu nustatyta sutarties kaina yra 423 500 Lt, tačiau ji gali kisti, priklausomai nuo projekto vykdymo apimties, t. y. projektuojamos teritorijos dydžio. Į šią kainą įskaičiuotos visos išlaidos ir visi mokesčiai, taip pat ir PVM, kuris sutartyje nurodytas konkrečiai – 73 500 Lt (pirkimo–pardavimo sutarties 10 punktas). Taigi, nors sutarties kaina yra nurodyta fiksuoto dydžio, tačiau į ją įtrauktas ir PVM. Pridėtinės vertės mokestis yra į valstybės biudžetą mokėtina suma, kurią sumoka paslaugos gavėjas per paslaugos teikėją kaip tarpininką. Dėl to PVM negali būti laikomas pagal pirkimo–pardavimo sutartį gautu pelnu, kuris galėtų būti skirstomos partneriams jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

Pažymėtina, kad konkrečiai dėl prievolės mokėti PVM, kylančios iš pirkimo–pardavimo sutarties, partnerių susitarta nebuvo, todėl laikytina, jog ši prievolė skirstytina šalims pagal bendrą pirmiau aptartą iš sutarties ir teisinio reglamentavimo kylantį principą. Atsižvelgiant į tai, kad jungtinės veiklos sutartyje šalys sutarė, jog prievoles mokėti mokesčius pagal pirkimo–pardavimo sutartį partnerių vardu įvykdys atsakinga partnerė atsakovė UAB ,,Inventora“, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai sumokėjo visą iš pirkimo–pardavimo sutarties kylantį PVM, neatsižvelgdama į jos ir ieškovės dalis jungtinėje veikloje. Minėta, kad PVM nėra laikytinas šalims dalytina suma, todėl jungtinės veiklos partnerėms turėtų būti proporcingai jų daliai jungtinėje veikloje dalijamas pagal pirkimo–pardavimo sutartį gautas pelnas, neįskaičiuojant PVM. Šio mokesčio prigimtis ir surinkimo į valstybės biudžetą mechanizmas lemia, kad PVM nėra pajamos pagal pirkimo sutartį, kurį partnerės būtų galėjusios tikėtis gauti, ir dėl to bendra, su PVM, nurodyta pagal Žemės konsolidacijos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį gauta suma nėra vykdant jungtinę veiklą gautas ir partneriams dalytinas pelnas. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepakankamai įvertino PVM mokesčio prigimtį ir specifiką, todėl nepagrįstai sprendė, jog šalims pagal jų dalį bendroje jungtinėje veikloje turėtų būti dalijamos visos gautos pajamos, į jas įskaitant ir PVM.

Kartu pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje, analizuojant jungtinės veiklos sutarties esmę, yra išaiškinta, jog pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. U. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-378/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-392/2009; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. P. v. UAB „Rodena“, bylos Nr. 3K-3-435/2013). Šiame kontekste yra reikšminga aplinkybė, kad atsakovė yra PVM mokėtoja, o tai reiškia, kad jai įstatymų nustatyta tvarka sumokėtas PVM gali būti grąžinamas. Dėl to, nustatant galutinę partnerių pagal pirkimo–pardavimo sutartį gautą ir joms, proporcingai jų daliai jungtinėje veikloje dalytiną sumą, būtina įvertinti, kokią dalį šio mokesčio galėjo susigrąžinti (ir susigrąžino) atsakovė. Ši susigrąžinta suma turi būti įskaitoma į  bendras pagal sutartį gautas pajamas ir įtraukiama nustatant partnerėms dalytiną pelną. Kaip matyti iš skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų, teismai šios aplinkybės netyrė, t. y. nenustatė galutinės pagal parnerių vykdytą pirkimo–pardavimo sutartį gautos pajamų sumos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė jungtinę veiklą ir pareigų paskirstymą partneriams reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į PVM ypatumus, todėl neįvertino ir netyrė visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumą patikrina tik teisės aspektu ir faktinių aplinkybių nenustatinėja, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas turėtų nustatyti, ar atsakovė susigrąžino su Žemės konsolidacijos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartimi siejamą PVM ar tam tikrą jo dalį, koks realiai buvo gautas bendras pelnas pagal šią sutartį, ir tada spręsti dėl proporcingo šio pelno padalijimo sutartį vykdžiusioms partnerėms ir jų tarpusavio skolų (ne)buvimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniam teismui grąžinant bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, šalių patirtos ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusios bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos. Šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                      Andžej Maciejevski

                                                                      Antanas Simniškis