Skundo Nr. 1S-248-1053/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35407-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,

dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei,

kaltinamojo K. K. gynėjui advokatui Artūrui Panomariovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusio, turinčio aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbančio, teisto (teistumas neišnykęs), baudžiamojoje byloje Nr. 1-2109-486/2022 kaltinamo įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, gynėjo advokato Artūro Panomariovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 10 d.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė :

I.                      Nagrinėjamų klausimų esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2109-486/2022 K. K. yra kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2021 m. spalio 7 d. iš UAB „T“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „T“ priklausantį didelės – 35 839,41 eurų vertės turtą: 35 nešiojamus kompiuterius „Dell Latitude E5520“ bendros 23 202,20 eurų vertės, 14 nešiojamų kompiuterių „Dell Latitude 5420 FR“ bendros 9 244,76 eurų vertės ir 5 nešiojamus kompiuterius „Dell Latitude 5510 15.6“ bendros 3 392,45 eurų vertės. Šiais savo veiksmais K. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2.       Kaltinamajam K. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. To paties teismo 2022 m. birželio 12 d. nutartimi K. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti ir nustatytas jos terminas – vienas mėnesis nuo 2022 m. birželio 10 d.

3.       2022 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 10 d. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas nutartyje padarė išvadą, kad kaltinamasis nėra susijęs stipriais ryšiais su socialine ir ekonomine aplinka ir, būdamas laisvėje, suvokdamas savo atsakomybės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl konstatavo, kad yra išlikęs pagrindas pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

II.                      Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4.       Nesutikdamas su minėta nutartimi kaltinamojo gynėjas padavė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį, esant pagrindui skirti kaltinamajam K. K. švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę, kuri būtų pakankama kaltinamojo dalyvavimui baudžiamajame procese užtikrinti, pavyzdžiui, intensyviąją priežiūrą; leisti kaltinamajam dalyvauti šio skundo nagrinėjime.

4.1.       Gynėjas skunde remdamasis tarptautinių ir Lietuvos teismų praktika, BPK nuostatomis teigia, kad skundžiamos nutartimi pratęsiant kaltinamajam K. K. suėmimo terminą buvo iš esmės pažeistas proporcingumo principas.

4.2.       Skunde teigiama, kad teismas nepasisakė, kodėl buvo ignoruojamas gynybos prašymas skirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę, taip pat nurodė tikrovės neatitinkančius motyvus (tariamai K. K. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, pabėgdamas į užsienį), nulėmusių sprendimą pratęsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo terminą. Skundžiamojoje nutartyje nėra nurodyta, kokios konkrečiai baudžiamosios bylos aplinkybės leidžia teigti, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus įmanoma užtikrinti netrukdomą teisminį nagrinėjimą ir kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese.

4.3.       Gynėjo teigimu, teismas nevertino, kad kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones, neatsižvelgė, į tai, kad kaltinamasis iš esmės pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus dėl šios veikos. Nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2021 m. spalio 12 d., tačiau K. K. šaukimas į apklausą įtariamuoju buvo išsiųstas tik 2021 m. lapkričio 25 d. t. y. tuo metu, kai K. K. jau buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, siekdamas susirasti darbą ir įsidarbinti užsienio valstybėje. K. K. nepareiškus įtarimų ir nepaskyrus kardomosios priemonės, draudžiančios palikti Lietuvos teritoriją, niekas netrukdė kaltinamajam palikti Lietuvos teritoriją ir oficialiai įsidarbinti užsienyje. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atvesdinti K. K. apklausai buvo priimtas tik 2021 m. gruodžio 16 d., t. y. tuomet, kai K. K. jau buvo išvykęs iš Lietuvos. Kadangi K. K. buvimo vieta nebuvo žinoma, prokuroro nutarimas pripažinti jį įtariamuoju buvo priimtas jam už akių tik 2022 m. vasario 14 d., tą pačią dieną buvo priimtas nutarimas paskelbti įtariamojo paiešką. K. K. nežinojo, kokie procesiniai veiksmai yra atliekami jo atžvilgiu, niekad nesislapstė nuo atliekamo ikiteisminio tyrimo, taip pat nežinojo apie savo procesinį statusą ar apie paskelbtą jo paiešką.

4.4.       Gynėjas skunde pažymi, kad ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai susisiekti su K. K. žinomais jo kontaktais nebandė. 2022 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi leido klausytis K. K. pokalbių (telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)), daryti jų įrašus, kontroliuoti kitų elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti. Taigi, turėdami duomenis apie K. K. naudojamas elektroninio ryšio priemones, ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai neatliko visų būtinų veiksmų, kad K. K. būtų pakviestas apklausai. Tyrimą vykdę pareigūnai K. K. tėvų apklausos metu neišreiškė pageidavimo, kad jie informuotų sūnų, jog jo ieško ikiteisminio tyrimo pareigūnai, ir kad pastarasis su jais susisiektų. Pareigūnai turėjo informacijos, kad N. K. kaltinamajam periodiškai pervedinėja įvairias pinigų sumas ir šį faktą interpretavo kaip įrodymą, kad motina padeda K. K. slapstytis, nepaisydami fakto, kad ji pervedimus vykdė dar tuo metu, kai K. K. neturėjo jokio procesinio statuso.

4.5.       Gynėjas akcentuoja, kad pareigūnai bei vėliau ir teismas, skyręs K. K. suėmimą, nesistengė susižinoti, jog K. K. motina buvo pažadėjusi sūnui, kad kai bus parduotas namas, esantis (duomenys neskelbtini), pusę gautos sumos perves į sūnaus sąskaitą ir kad, pats pinigų pervedimo faktas nėra ryšių su išvažiavusiu į užsienį dirbti sūnumi palaikymas ar padėjimas slapstytis.

4.6.       Gynėjo teigimu, faktą, kad K. K. nesislapstė nuo atliekamo ikiteisminio tyrimo, patvirtina ir aplinkybė, kad nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki pat jo sulaikymo, K. K. darbo tikslais, oficialiai, nesislapstydamas judėjo po Ukrainą, buvo Airijoje, Vokietijoje, Švedijoje, kadangi jo darbas buvo susijęs su nuolatiniu keliavimu. 2022 m. vasarį jis atvyko dirbti į Švediją, kurioje buvo iki sulaikymo oro uoste, kuomet ketino vykti atostogų į Turkiją. K. K. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jam yra skirtas suėmimas ir jo atžvilgiu yra išduotas Europos arešto orderis. Šios aplinkybės rodo, kad K. K. niekada nebuvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tokio tikslo neturi ir dabar.

4.7.       Gynėjas skunde akcentuoja, kad K. K. turi kur gyventi. K. K. tėvai gyvena Vilniuje ir sutinka, kad jų sūnus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gyventų jų bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir gauna nedarbo išmokas. Be to, jis yra išsiėmęs individualios veiklos pažymą ir gali vykdyti individualią veiklą, teikdamas programavimo paslaugas. K. K. turi dukrą, kuria rūpinasi ir išlaiko, o suimtas jis negali išlaikyti savo nepilnametės dukros.

4.8.       Gynėjas skunde pažymi, kad slapstytis nuo baudžiamojo proceso apskritai gali tik toks asmuo, kuris žino, kad jis tame procese turi tam tikrą procesinį statusą (pavyzdžiui, įtariamojo ir (ar) kaltinamojo, liudytojo ir pan.), vengia vykdyti savo pareigas, pavyzdžiui, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, neinformuoja, kur jis tuo metu yra ir, atitinkamai, šaukiamas vengia atvykti pas baudžiamąją procesinę veiklą įgaliotą vykdyti pareigūną. Tuo metu, asmuo, kuriam joks procesinis statusas (net liudytojo) nėra suteiktas, kurio konstitucinė teisė išvykti už šalies teritorijos ribų nėra įstatymų nustatyta tvarka suvaržyta, ir kuris yra teisėtai išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, objektyviai negali būti laikomas besislapstančiu nuo ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo proceso asmeniu.

4.9.       Gynėjas skunde teigia, kad skundžiamoje nutartyje suėmimo skyrimo pagrindai nurodyti deklaratyviai, nepateikiant jų taikymo pagrįstumo įrodymų, nenurodant, kaip situacija pasikeitė per tą mėnesį, kuomet įtariamasis buvo suimtas, ir kokie nauji duomenys rodo būtinumą taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Teismas nepagrindė dėl kokių priežasčių kaltinamasis turėtų bėgti (slėptis) nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme. Tai, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje, ten dirbo, taip pat pasislėpimo metu buvo ne vienoje, o net keliose valstybėse nėra pakankamas pagrindas teigti ir (ar) prognozuoti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo baudžiamojo persekiojimo, tuo labiau, kad kaltinamasis niekada nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, o tai, kad tyrimą vykdę pareigūnai, žinodami, jog K. K. yra išvykęs dirbti į užsienio valstybę, nebandė su juo susisiekti tiesiogiai ar per kaltinamojo tėvus, parodo pareigūnų negebėjimą lanksčiai dirbti, esant netipinei faktinei situacijai.

4.10.       Gynėjas skunde akcentuoja, kad darbo užsienyje faktas bei aplinkybė, kad K. K. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nėra tie duomenys, kurie leistų neabejotinai teigti, jog kaltinamasis žinodamas gręsiančią bausmę planuoja slėpsis užsienio valstybėje nuo teisminio proceso, kuris vyksta Lietuvoje. Pažymėtina, kad K. K. pargabenus į Lietuvą, jis išėjo iš darbo Švedijos Karalystėje, tad joks darbas kaltinamojo šiuo metu užsienyje nesaisto. Kaltinamojo tėvai, sesuo ir dukra gyvena Lietuvoje, tad kaltinamasis neturi jokio pagrindo ar būtinumo vykti į užsienį. Gynėjas pažymi, kad sulaikytas Švedijos Karalystėje oro uoste, kaltinamasis dėjo visas pastangas, kad būtų kuo greičiau išduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį. Kaltinamasis iš esmės yra prisipažinęs padaręs nusikaltimą, todėl jam nėra jokio tikslo bandyti bėgti ir (ar) slėptis užsienyje arba kitais būdais trukdyti procesui ar jį vilkinti teisminio nagrinėjimo metu.

5.       Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti, gynėjas prašė skundą tenkinti.

I.                      Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Skundas tenkinamas iš dalies.

7.       Pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

8.       Būtina kardomųjų priemonių, taip pat ir suėmimo, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti K. K. apklausos protokole, kuriame užfiksuotas dalinis kaltinamojo prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, liudytojų parodymų protokoluose, poėmių protokoluose, apžiūros protokoluose ir kt. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, sprendžiant kardomųjų priemonių skyrimo ir pratęsimo klausimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Nagrinėjamu atveju, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

9.       Kaltinamajam K. K. kardomoji priemonė – suėmimas – buvo skirtas, o vėliau – skundžiama nutartimi pratęstas jo terminas, konstatavus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą suėmimo taikymo pagrindą, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes, t. y. turi būti įvertinta nurodytų aplinkybių visuma.

10.       Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino tai, kad K. K. yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas kartu įvertino ir aplinkybę, kad kaltinamasis jau buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, pabėgdamas į užsienį. K. K. turi ryšių užsienyje, ten dirbo, taip pat slapstėsi keliose valstybėse. Jis yra išsiskyręs, Lietuvoje nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių. Kaltinamojo tėvai galimai jam padėjo slapstytis.

11.       Skunde aukštesniajam teismui gynėjas iš esmės nesutinka su teismų nustatyta aplinkybe, kad kaltinamasis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Gynėjas pažymi, kad K. K. išvykimo iš Lietuvos Respublikos metu jam nebuvo žinomas jo kaip įtariamojo statutas. Gynėjas teigia, kad asmuo neturintis procesinio statuso negali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, kadangi asmuo aiškiai suvokdamas, kad padarė nusikalstamą veiką, kad ši veika bus neišvengiamai atskleista ir jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, gali atlikti veiksmus, kad teisėsaugos institucijoms būtų sunkiau jį atrasti, net ir tikėdamasis, kad tuo metu apie nusikalstamą veiką šioms institucijoms nėra žinoma.

12.       Ikiteisminis tyrimas dėl K. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas 2021 m. spalio 12 d., o 2021 m. spalio 15 d. civilinis ieškovas pareiškime dėl kompiuterių vagystės nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo įtaria K. K., taigi nuo šios dienos teisėsaugos institucijoms buvo žinoma, kad nusikalstamą veiką galimai padarė kaltinamasis. Nors iš tarnybinio pranešimo (t. 3, b. l. 18) matyti, kad K. K. buvo ieškoma jo gyvenamojoje ir kitoje jo nurodytoje vietoje dar 2021 m. spalio 27 d., tačiau šaukimas jam el. paštu siųstas buvo tik 2021 m. lapkričio 25 d. Iš baudžiamosios bylos duomenų apie kaltinamąjį (t. 4, b. l. 91) matyti, kad jis iš Lietuvos Respublikos išvyko 2021 m. spalio 18 d. taigi tuo metu jam nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą.

13.       Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, jog kaltinamasis K. K. galimai bandė bėgti (slėptis) nuo potencialiai gresiančios atsakomybės. Kaip matyti iš jo apklausos protokolo, jam išeinant iš darbo IT skyriaus vadovas V. klausė jo apie dingusius 4 kompiuterius, o kaltinamasis pateikė 4 asmenų duomenis, kuriems esą juos atidavė, norėdamas užtempti laiko, pamelavo, nors minėti kompiuteriai buvo priduoti lombarde. Tačiau bylos medžiagoje yra duomenų, kurie patvirtina, kad K. K. iš tiesų dirbo užsienio valstybėje ir gavo atlyginimą. Būdamas užsienyje skelbėsi socialiniame tinkle LinkedIn, ten nurodė savo duomenis, pažymėjo, kad gyvena Airijoje, Dubline, kur tuo metu ir gyveno (t. 1, b. l. 145). Jis buvo sulaikytas Švedijos Karalystėje, oro uoste, kai ketino skristi į Turkiją atostogų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie kaltinamojo veiksmai logiškai nesiderina su veiksmais asmens, kuris žino apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą ir bėga (slepiasi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

14.       Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors 2021 m. spalio 18 d. išvykdamas iš Lietuvos Respublikos K. K. galėjo numanyti, kad dėl savo veiksmų bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tuo metu šios aplinkybės galėjo nevertinti kaip neišvengiamos. Todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šiuo metu, jau žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą, jame iš dalies prisipažinęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamąją bylą jau nagrinėjant teisme, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tokia išvada savaime nereiškia, kad tokia tikimybė visai neegzistuoja, vis dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, ji nėra pakankama pagrįsti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – kaltinamajam taikymą.

15.       Papildomai pažymėtina, kad K. K. po suėmimo gyventų su tėvais, taigi Lietuvoje jis turi socialinius ryšius, posėdyje nagrinėjant suėmimo klausimą nurodė galintis dirbti iš namų (yra informacinių technologijų specialistas). K. K. vieną kartą teistas dėl kitokio pobūdžio veikos (kyšio davimas), minėtame baudžiamajame proceso kaltę pripažino, baudžiamosios atsakomybės nevengė, byla buvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu. Anksčiau nebuvo suimtas ar atlikęs laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu yra suimtas beveik du mėnesius, todėl galima manyti, kad kardomosios priemonės taikymas jau padarė reikšmingą poveikį kaltinamajam. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu BPK 119 straipsnio tikslai gali būti įgyvendinti kaltinamajam taikant kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones (BPK 121 straipsnio 3 dalis) – intensyvią priežiūrą (BPK 1311 straipsnis) ir dokumentų paėmimą (BPK 134 straipsnis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnio 3 dalimi, 130 straipsnio 2 dalimi, 1311 straipsniu, 134 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kaltinamojo K. K. gynėjo advokato Artūro Panomariovo skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti kitomis kardomosiomis priemonėmis, kaltinamajam K. K. paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant K. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus dalyvavimą teismo posėdžiuose ar lankymąsi sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose, iš anksto suderinus su šią kardomąją priemonę prižiūrinčiu pareigūnu;

2) dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio paso, Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimą.

Išaiškinti kaltinamajam K. K., kad už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 1311 straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Nutarties vykdymą dėl paskirtų kardomųjų priemonių pavesti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaltinamąjį K. K. paleisti iš suėmimo laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Ugnė Gailiūnienė

        Mindaugas Povilanskas

        Giedrė Telksnienė

Nuorašas tikras