Civilinė byla Nr. 2-934-1009/2016
(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00800-2016-1)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.2.6.1.
RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugpjūčio 12 d.
Raseiniai
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė,
sekretoriaujant Rasai Budreckienei,
nedalyvaujant ieškovui R. J., dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui,
dalyvaujant atsakovei V. S.,
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei V. S. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, institucija teikianti išvadą, Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
n u s t a t ė :
Ieškovas prašo nustatyti jo, t. y. R. J., bendravimo su dukra B. J., tokią tvarką: tėvas R. J. dukrą B. J. pasiima iš jos motinos V. S. namų kas antrą savaitgalį, penktadienį 18.00 val. ir grąžina atsakovei į namus sekmadienį 18.00 val.; tėvas R. J. pasiima dukrą B. J. ir su ja leidžia laiką per visas R. J. kasmetines atostogas, apie jų datą V. S. informuodamas prieš 2 mėnesius; vaikas tėčio namuose svečiuojasi kas antras Šv. Kalėdas, kas antras Šv. Velykas bei kas antrus Naujuosius metus. Jei vienais metais Naujuosius metus dukra sutinka su tėčiu, tai tais pačiais metais, Šv. Kalėdas sutinka su mama ir atvirkščiai. 2016 metais Šv. Kalėdas sutinka su tėčiu, o Naujuosius metus su mama. 2017 metų Šv. Velykas dukra švenčia su tėčiu. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove V. S. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters B. J., kuri gyvena su savo motina, t. y. atsakove V. S.. Atsakovė neleidžia ieškovui matytis su jo dukterimi. Ieškovas ne kartą bandė tartis su atsakove dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau ji ieškovą ignoruoja, su dukra matytis neleidžia, tuo pažeidžia jo, kaip tėvo teisę dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, sudaryti sąlygas harmoningai vystytis bei jų dukters teisę žinoti, kas yra jos tėvas, būti jo auklėjama, aprūpinta, bendrauti su juo. Prašo, kad bendravimo su vaiku tvarką nustatytų teismas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas R. V. ieškinį palaikė, nurodė analogiškas aplinkybes.
Atsakovė su ieškiniu sutiko.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. B. pateikė išvadą, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus.
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. J. yra B. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o atsakovė V. S. mergaitės motina. Vaiko gyvenamoji vieta yra kartu su motina. Šalys santuokos sudarę nebuvo, gyvena atskirai.
Pagal CK 3.169 str. 2 d., jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. Nauckūnas v. A. Skėrienė, bylos Nr. 3K-3-202/2014).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas grindžiamas vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.
Teismo nuomone, ieškovo ieškinio reikalavimai dėl bendravimo su nepilnamete dukra yra pagrįsti, atitinkantys vaiko interesus, reikalaujama nustatyti bendravimo tvarka vaikui optimali ir geriausia, užtikrinanti stabilią vaiko aplinką, užtikrinanti abiejų tėvų dalyvavimą auklėjant vaiką, nepažeidžianti tėvų lygybės, atsakovė su ieškiniu dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sutinka, todėl ieškinys tenkintinas.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas: 41,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 500,00 atstovavimo išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos pridėtais rašytiniais įrodymais: atstovavimo sutartimi, mokėjimo pavedimu ir mokėjimo kvitu. Ieškinį patenkinus pilnai iš ieškovės atsakovui priteistina 41,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.). Nors ieškovo sumokėta 500,00 Eur suma advokato padėjėjui už teiktas teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, į tai, kad byla išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, kad ginčas yra neturtinis, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, teisminė praktika susiformavusi, kad ieškovė ieškinį pripažino, nukrypsta nuo CPK 93 str. 1, 2, 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisia iš atsakovės ieškovui 250,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 4 d.). Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nėra ieškinio dalykas.
Vadovaujantis LR CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: 1) tėvas R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dukrą B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pasiima iš jos motinos V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) namų kas antrą savaitgalį, penktadienį 18.00 val. ir grąžina atsakovei į namus sekmadienį 18.00 val.; 2) tėvas R. J. pasiima dukrą B. J. ir su ja leidžia laiką per visas R. J. kasmetines atostogas, apie jų datą V. S. informuodamas prieš 2 mėnesius; 3) vaikas tėčio namuose svečiuojasi kas antras Šv. Kalėdas, kas antras Šv. Velykas bei kas antrus Naujuosius metus. Jei vienais metais Naujuosius metus dukra sutinka su tėčiu, tai tais pačiais metais, Šv. Kalėdas sutinka su mama ir atvirkščiai. 2016 metais Šv. Kalėdas sutinka su tėčiu, o Naujuosius metus su mama. 2017 metų Šv. Velykas dukra švenčia su tėčiu.
Priteisti iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 41,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 250,00 Eur išlaidų, sumokėtų advokato padėjėjui už teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Sigita Kazlauskienė