(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-533-721/2018 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo nepilnamečiams vaikams bei bendravimo tvarkos nustatymo, kuriuo prašė pakeisti 2010 m. gruodžio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3606-169/2010, kuriuo nepilnamečiams vaikams G. D. ir M. D. iš jų tėvo buvo priteista po 120 Eur ir priteisti nepilnamečiams vaikams G. D. ir M. D. iš jų tėvo A. D. po 200 Eur dydžio išlaikymą, mokant jį kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašė paskirti nepilnamečių vaikų motiną, ieškovę D. Š., taip pat prašė nustatyti tėvo A. D. bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovė nurodė, kad nuo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo praėjo septyneri metai, vaikų poreikiai išaugo.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė netenkinti ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo vaikams dydžio padidinimo, tačiau nurodė, kad, atsižvelgus į periodinių išmokų indeksavimo tvarką sutiktų, jog išlaikymo jo ir ieškovės nepilnamečiams vaikams dydis būtų padidintas iki 130-140 Eur. Atsakovas teigė, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, D. Š. neįrodė, kad būtų iš esmės pasikeitusi jos ar atsakovo padėtis, neįrodė, kad būtų iš esmės pasikeitę vaikų poreikiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismas skundžiamu 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3606-169/2010 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisė iš atsakovo A. D. nepilnamečiams vaikams G. D. ir M. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas paskyrė nepilnamečių vaikų motiną D. Š. nepilnamečių vaikų G. D. ir M. D. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, taip pat priteisė iš atsakovo 32 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai ir 74 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. Š. naudai. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė
4. Teismas sprendė, kad įvertinus ieškovės byloje nurodytus nepilnamečių vaikų poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra pagrįstas ir realus. Teismas taip pat nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus septyneriems metams pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiams vaikams augant padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų sumą, todėl vaikams priteistos ir atsakovo mokamos po 120 Eur kas mėnesį išlaikymo sumos jų būtiniausiems poreikiams patenkinti nebepakanka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atsakovas A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-533-721/2018 dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – arba šią ieškovės D. Š. ieškinio dalį atmesti, arba ją tenkinti tik iš dalies – nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilnametystės priteisti iš atsakovo jo ir ieškovės nepilnamečiams vaikams po 130 – 140 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti iš ieškovės atsakovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius ir aiškinus materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, kadangi išlaikymo dydį šioje byloje teismas pakeitė nesurinkus į bylą duomenų, patvirtinančių ieškovės įrodinėjamas aplinkybes.
2. Skundžiamo teismo sprendimo dalis taip pat priimta pažeidus procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismo sprendimas byloje priimtas padarant procesinės teisės normų pažeidimą, dėl kurio ši byla buvo neteisingai išspręsta, o priimta skundžiamo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta.
3. Pakeisti išlaikymo dydį ir formą teismas turi teisę ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais atvejais, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo priėmimo, ir jei dėl to iš esmės padidėja vaiko poreikiai arba iš esmės pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo turtinė padėtis ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.
4. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, grįsdama savo ieškinio reikalavimą padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį, turėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį faktinių aplinkybių pasikeitimą, įvykusį po teismo sprendimo priėmimo, dėl kurio iš esmės padidėjo nepilnamečių vaikų poreikiai arba iš esmės pagerėjo įpareigoto mokėti išlaikymą atsakovo turtinė padėtis.
5. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino kiekvieno į bylą pateikto dokumento, atsakingai neištyrė kiekviename konkrečiame dokumente esančių faktinių duomenų, todėl negalėjo vertinti, jog juose esanti informacija patvirtina, kad ieškovės prašomas padidinti išlaikymo dydis yra pagrįstas ir realus. Tai sudaro pagrindą teigti, kad skundžiamas sprendimas nagrinėjamoje byloje buvo priimtas netinkamai pritaikius ir aiškinus CK 3.201 str. 2 d. nuostatą, taip pat ir pažeidus CPK 176, 178, 185 str. nuostatas.
6. Ieškovė turėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą, tačiau ji teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių esminį jos turtinės padėties pablogėjimą po teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, priėmimo.
7. Teismas reikšminga laikė aplinkybę, kad ieškovė laukiasi trečiojo vaiko, tačiau priimdamas sprendimą jis neatsižvelgė į tai, kad ieškovė trečiojo vaiko laukiasi ne nuo atsakovo, todėl atsakovas neturi pareigos materialiai išlaikyti ieškovės būsimą vaiką, nes tokią pareigą įstatymas nustato tėvams.
8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas, dėl jam atliktos širdies operacijos negali dirbti ar yra apribotas jo darbingumas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovui rekomenduojama vengti sunkaus fizinio darbo, taip pat jis turi reguliariai kas du metus lankytis pas kardiologus.
6. Ieškovė D. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. D. apeliacinį skundą, kuriuo prašo A. D. apeliacinį skundą atmesti, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-533-721/2018 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Išlaikymas vaikams buvo priteistas 2010 metais, kai sūnui buvo penkeri, o dukrai – dveji metai. Vaikams išaugus, pradėjus lankyti mokyklą, padidėjo ir jų poreikiai. Taip pat per septynerius metus pasikeitė ekonominė situacija.
2. Esminis pokytis nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo įvyko, nes vaikai pradėjo lankyti mokyklą, padidėjo išlaidos vaikų maistui, aprangai, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui. Dukrai sunkus neįgalumo lygis nustatytas nuo 2015 metų neterminuotai, sūnui specialieji poreikiai atsirado laikotarpyje po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
3. Šalių sūnus lanko sporto būrelius, kuriems reikalingos papildomos išlaidos. Atsakovas nesirūpina vaikais ir nesidomi jų sveikata, laisvalaikiu. Atsakovas, be to, ne visada vykdė savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu. Ieškovei teko kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikams išieškojimo iš atsakovo.
4. Atsakovo pateikta pažyma apie jo gaunamą darbo užmokestį turi būti vertintina kritiškai, kadangi ji surašyta neinformatyviai, neregistruota ir neantspauduota.
5. Ieškovė neturi galimybės dirbti, kadangi šalių dukrai reikalinga nuolatinė priežiūra neatsižvelgiant į tai, kad ji mokosi mokykloje.
6. Kadangi vaikai gyvena su ieškove, jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

7. Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo naujus įrodymus (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo ligos istorijos Nr. E17-1PS-2700 epikrizę ir stacionaro epikrizę, LSMU ligoninės išrašą iš medicininių dokumentų, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimą, VSDFV pažymą apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, antstolio patvarkymą, vykdomąjį raštą, prašymą antstoliui dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo). CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių ieškovės įrodymams priimti ir įvertinti kartu su kita bylos medžiaga.

Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pasikeitusius vaikų poreikius ir atskirai gyvenančio tėvo turtinę padėtį bei pagrįstai priteisė iš apelianto A. D. nepilnamečiams vaikams G. D. ir M. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui.
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. Š. ir apeliantas A. D. yra nepilnamečių vaikų G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2010 m. gruodžio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3606-169/2010 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys susitarė, kad vaikų tėvas A. D. teiks nepilnamečiams vaikams G. D. ir M. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt, o pasikeitus nacionalinei valiutai, ne mažiau kaip po 120 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Ieškovė D. Š. 2017 m. spalio 3 d. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2010 m. gruodžio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3606-169/2010 šalių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį ir priteisti jiems periodinę kas mėnesį mokamą išmoką po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo dienos iki jų pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3606-169/2010 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisė iš atsakovo A. D. nepilnamečiams vaikams G. D. ir M. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutiko, nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes. Ieškovas nurodo, kad ieškovė neįrodė padidėjusių išlaidų, reikalingų vaikų išlaikymui, kad jos yra nepagrįstos ir neįrodytos, vaikų poreikiai iš esmės yra nepasikeitę, todėl teismas nepagrįstai padidino nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo sumas.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, įstatyme taip pat nedetalizuoti vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties kriterijai, tačiau jie yra nuosekliai išplėtoti teismų praktikoje.
11. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
12. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
13. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
14. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo klausimai yra reglamentuoti CK 3.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 str. 2 d. nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.
15. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
16. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad ieškovė neįrodė išaugusių vaikų poreikių, padidėjusių savo išlaidų vaikų poreikių patenkinimui, taip pat neįrodė savo turtinės padėties pablogėjimo. Su tokiu apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra M. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra beveik 10 metų amžiaus, turi sveikatos problemų, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos. Šalių nepilnametis sūnus, gim. (duomenys neskelbtini) yra 12 metų amžiaus, jam nustatyta (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3606-169/2010 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų tėvas A. D. teiks nepilnamečiams vaikams G. D. ir M. D. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt, o pasikeitus nacionalinei valiutai – po 120 Eur. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3606-169/2010 metu G. D. buvo penkeri, o M. D. – dveji metai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad po minėto sprendimo praėjus daugiau nei septyneriems metams, pasikeitė vaikų poreikiai, vaikai išaugo, pradėjo lankyti mokyklą, šalių vaikai turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių didėja ir būtinosios išlaidos vaikų išlaikymui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl šalių nepilnametės dukros sveikatos būklės išlaidos vaistams, kitoms priemonėms yra būtinos. Taip pat yra akivaizdžios ir padidėjusios išlaidos dėl šalių nepilnamečio sūnaus – atsiradus išlaidoms mokykloje, lankomiems papildomiems užsiėmimams, laisvalaikio praleidimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje, dėl ko 120 Eur dydžio kiekvienam vaikui kas mėnesį teikiamas išlaikymas nebėra pakankamas ir nebepatenkina šalių vaikų poreikių.
18. Taip pat nesutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė kiekvieną ieškovės pateiktą įrodymą ir dėl to negalėjo vertinti, jog juose esanti informacija patvirtina, kad ieškovės prašomas padidinti išlaikymo dydis yra pagrįstas ir realus. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai M. D. sunkus neįgalumo lygis nustatytas nuo 2015-12-10, taip pat nuo 2015-12-10 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ieškovė taip pat pateikė dokumentus, pagrindžiančius išlaidas šalių nepilnametės dukros medikamentams, kitoms priežiūros priemonėms. Taip pat, kaip minėta, vaikai išaugo, pradėjo lankyti mokyklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas nepaneigė padidėjusių šalių nepilnamečių vaikų poreikių, savo poziciją iš esmės grindžia tik samprotavimais ir prielaidomis, kuriais remtis teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 263 str.).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti šalių nepilnamečių vaikų poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, lavinimo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui užteiktų 130 – 140 Eur.
20. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra pasikeitę dėl jų amžiaus ir sveikatos pokyčių, dėl ko reikalingas didesnis išlaikymas, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių nepilnamečių G. D. ir M. D. poreikius ir pagrįstai sprendė, kad jų išlaikymui reikia po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Dėl šalių turtinės padėties vertinimo

21. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
22. Byloje nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos ieškinio pateikimo metu sudarė 224 Eur šalpos neįgalumo pensija vaikui ir 280 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, t. y. 504 Eur. Apelianto gaunamos pajamos sudaro 1170 £ per mėnesį. Apeliantas nurodo, kad jis turi sveikatos problemų, dėl kurių jam nerekomenduojam dirbti sunkaus fizinio darbo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai nėra pakankamas pagrindas sumažinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 500 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šio dydžio neviršija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovo A. D. priteistina 500 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                    Irena Stasiūnienė