Civilinė byla Nr. e2-3290-1014/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34516-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Melstat“ atstovui advokatui R. D., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Traida“ atstovui advokatui V. P., vadovui P. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Melstat“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Traida“ dėl išlaidų daiktų trūkumams ištaisyti atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“, M. N..
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė Melstat“ (toliau – UAB ,,Melstat“, ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Traida“ (toliau - atsakovas), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 11 608,53 Eur išlaidų parduotų daiktų trūkumams ištaisyti ir nuostoliams atlyginti, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija vykdė projektą „Kompleksinis Švenčionėlių m. daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio tarp (duomenys neskelbiami) gatvių sutvarkymas“, kurio vertė 1 050 489,57 eurų. Paaiškino, kad projektui vykdyti buvo pasirinktas AB „Eurovia Lietuva“. Ieškovas, kaip subrangovas, pagal vykdomą projektą įsipareigojo įrengti 59 vnt. ąžuolinių suoliukų su ketaus kojomis, kurias ieškovas nupirko iš atsakovo pagal 2018 m. liepos 5 d. sudarytą Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), sumokėdamas už juos iš viso 9 637,65 Eur kainą su PVM. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas suoliukus pristatė 2018 m. spalio mėnesį. Ieškovas teigia, kad remiantis pasirašytos sutarties 5.1 punktu atsakovas suteikė suoliukams 24 mėn. kokybės garantiją, tačiau nesibaigus garantiniam laikotarpiui suoliukų lentos suskilinėjo, deformavosi, išbluko, lentų dažai ėmė tekėti ant grindinio, suoliukai tapo nesaugūs naudoti, prarado estetinį vaizdą, buvo nustatyta, jog suoliukų gamybai buvo panaudota netinkama mediena, dėl ko deformavosi apie 80 proc. suoliukų lentų. Ieškovas nurodė, kad elektroniniu paštu 2019 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į atsakovą dėl minėtų defektų, tačiau atsakovas jokių veiksmų defektams pašalinti nesiėmė. Švenčionių rajono savivaldybės administracijai 2020-05-27 besikreipiant į AB „Eurovia Lietuva“ su raštiška pretenzija dėl suoliukų defektų šalinimo, ieškovas ir AB „Eurovia Lietuva“ nupirko tinkamos kokybės ąžuolo lentas 2020 m. rugpjūčio 6 dieną už bendrą 9566,26 Eur kainą. Ieškovas atsigabeno ir demontavo senas bei sumontavo naujas suoliukų lentas savo jėgomis. Atliktų darbų vertė pagal ieškovo parengtą detalų resursų poreikio žiniaraštį sudaro 2042,27 Eur, Ieškovas kompensavo AB „Eurovia Lietuva“ už nupirktas naujas lentas, todėl ieškovas dėl suoliukų kokybės trūkumų patyrė viso 11 608,53 Eur nuostolių (9 566,26 Eur + 2 042,27 Eur). Ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovą šį kartą jau dėl nuostolių kompensavimo, tačiau atsakovas atsisakė padengti ieškovui nuostolius, susijusius su suoliukų defektų šalinimu.
Atsakovas UAB „Traida“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime paaiškino, kad 2018-07-05 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbiami), kuria atsakovas įsipareigojo tiekti ieškovui vaikų žaidimo aikštelės įrenginius, mažosios architektūros gaminius, betoninius laisvalaikio gaminius su transportu be montavimo, kurie privalėjo atitikti užsakyme nustatytus reikalavimus. Sutarties priede be kitų gaminių buvo pateikti reikalavimai ir suoliukams, t.y. suoliuko kojos gaminamos iš ketaus, o naudojama mediena - ąžuolas, spalvos - juoda arba grafito, tiko, riešuto, raudonmedžio. Visi šie reikalavimai buvo perkelti iš ieškovo nurodyto Projekto. Atsakovas sutartyje numatytus gaminius patiekė ieškovui, pasirašė atliktų darbų aktą bei jų pagrindu išrašė PVM sąskaitas - faktūras. Atsakovo teigimu, po maždaug metų nuo gaminių perdavimo ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl tariamai nekokybiškos suoliukams panaudotos medienos, reikalaudamas pakeisti visų suoliukų visus medinius elementus - lentas, nors akivaizdžiai buvo matyti, kad išsikraipė tik nedidelė dalis lentų (kelių suoliukų). Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovas (jo užsakovai) turėtų atlikti ir pateikti defektacijos aktą, kuriame būtų tiksliai įvardijamas keistinų lentų kiekis joks defektinis aktas surašytas ir pateiktas nebuvo, o ieškovas ultimatyviai reikalavo keisti visų suoliukų visas be išlygų lentas, nors akivaizdu, jog didžioji jų dalis buvo nei išsikraipiusios, nei suskilinėjusios, nei kaip nors kitaip deformuotos. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad pakeitus atskiras lentas, skirtųsi suoliukų vientisumas ir kokybė, nes pasak atsakovo, nudažius lentas tais pačiais dažais būtų išlaikyta ir kokybė, ir gaminio vientisumas. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nepateikiami jokie defektiniai aktai, specialistų išvados ir pan., kurie patvirtintų, kad suoliukų lentos yra nekokybiškos ir kiek konkrečiai tokių nekokybiškų lentų yra. Atsakovas nesutiko ir su ieškovo teiginiu, kad suoliukų lentų įskilimai yra jų nekokybiškumo įrodymas, nes bet kuri mediena, veikiama atmosferos kritulių skilinėja, kas yra natūralaus medienos eksploatavimo pasekmė, bet tokie medienos įskilimai nelaikytini tokios medienos nekokybiškumu, ypač turint omenyje, kad tai niekaip neatsiliepia tam, kad suoliukus būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad suoliukai tapo nesaugūs naudoti. Netgi ir tuo atveju jei lentos ir būtų išblukusios, tai jas galima iš naujo nudažyti, bet nebūtina jas visas pakeisti. Atsakovas teigia, kad ieškovui perduotų suoliukų kokybė atitinka visus reikalavimus, jie galėjo būti naudojami pagal paskirtį, todėl ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Be to, atsakovas kategoriškai nesutinka ir dėl ieškovo apskaičiuotos žalos dydžio, nes ieškovas prašo kompensuoti patirtas išlaidas naujos medienos įsigijimui po 33,50 Eur + PVM vienos ąžuolinės suolo lentos (1800 x 100 x 40 mm) kaina, tačiau kaip matyti iš ieškovui pateiktų ir pastarojo prie ieškinio pridėtų tiekėjų pasiūlymų, tokių parametrų lentos kaina svyruoja nuo 9,60 Eur + PVM iki 10,50 Eur + PVM, t.y. ieškovo nurodoma kaina yra daugiau kaip tris kartus didesnė nei rinkos kaina, kas leidžia manyti, jog nepagrįstai siekiama pasipelnyti atsakovo sąskaita.
Tretieji asmenys byloje AB „Eurovia Lietuva“, M. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
2021 m. vasario 2 d. teismo nutartimi nustatytas pasirengimo nagrinėti civilinę bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdas.
2021 m. vasario 23 d. ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriuo iš esmės palaiko ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašo ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą pateikti ginčo lentų atitikties sertifikatus (kokybės pažymėjimus) arba atitikties deklaracijas, kitus prekėms priklausančius dokumentus pagal šių prekių pirkimo – pardavimo sutarties 4.1 ir 4.2 punktus.
2021 m. kovo 29 d. ieškovo atstovas pateikė rašytinį įrodymą dėl ginčo prekių defektų, specialių žinių turintis asmuo dr. D. A., padarė išvadą, kad pateiktų ąžuolo medienos elementų, skirtų suoliukų, eksploatuojamų lauke, gamybai, defektų atsiradimo priežastys yra netinkamas ir nekokybiškas medienos džiovinimas, panaudotos netinkamos apsaugos priemonės, parinkta nekokybiška mediena.
Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškovo ieškinio reikalavimų netenkinti, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nagrinėjamu atveju visų suolų lentų keitimas buvo perteklinis ir atsakovas neturi kompensuoti visų lentų pakeitimą. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas pervedė ieškovui 251,20 Eur sumą už 20 brokuotų suolų lentų. Atstovas paaiškino, kad likusių lentų defektai nėra nustatyti ir įrodyti, todėl ieškinys turi būti atmestas, kaip nepagrįstas. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad atsakovas lentų suoliukams pats nepjovė ir negamino, o pirko iš trečio asmens M. N..
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Rimtautas A. S. paaiškino, kad pas atsakovą UAB „Traida“ dirba projektų vadovu apie tris metus. Nurodė, kad suoliukų montavimo darbuose nedalyvavo. Paaiškino, kad kažkur prieš pusantrų metų jis buvo nuvykęs apžiūrėti suoliukų, siūlė ieškovui pakeisti netinkamas lentas, galėjo būti defektuotų lentų, viena kita persikreipusi ir pablukusi, apie 10-15 vienetų.
Ieškinys tenkintinas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2018 m. liepos 5 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovas, be kita ko, nupirko, o atsakovas pardavė mažosios architektūros gaminius – 59 vienetus suoliukų (be montavimo), kurių matmenys 50x180x44 (plotis x ilgis x aukštis), svoris 28 kg, kojos pagamintos iš ketaus, o medinė dalis pagaminta iš ąžuolo medienos, tvirtinimas ankeriais (toliau — ir ginčo prekė, ginčo suoliukai). Pagal Sutarties 5.1 punktą prekėms suteikiama gamintojo nustatyta kokybės garantija, kurios terminas yra 24 mėnesiai nuo prekių perdavimo pirkėjui momento.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas įvykdė įsipareigojimus, numatytus Sutarties 3.2 punkte, t. y. ginčo prekes pristatė 2018 m. spalio mėnesį. Byloje nėra ginčo ir dėl to, jog ieškovas priėmė ginčo prekes ir už jas atsakovui sumokėjo pagal Sutartį sulygtą kainą, t. y. iš viso 9 637,65 Eur kainą (su PVM).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pateikto šalių atstovų susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad:
2019 m. rugpjūčio 2 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas informavo atsakovą apie atsiradusius ginčo suoliukų medinės dalies (ąžuolinių lentų) kokybės problemas, išsiųsdamas 23 ginčo prekių (sumontuotų suoliukų) fotofiksacijas, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad dalis šių suoliukų lentų deformavosi, suskilinėjo, išbluko, prarado estetinį vaizdą, kai kurie jų tapo nesaugūs naudoti.
2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakovo atstovas patvirtino, kad nuotraukas gavo ir pripažino, kad ,,kai kurių situacija prasta“, prašė informuoti apie tikslius lentų skaičius pakeitimui.
2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas elektroniniu laišku nurodė, kad Švenčionėlių kvartalui būtinai reikia keisti apie 40 vienetų lentų, taip pat prašė ateityje reikalauti iš medienos tiekėjų gaminių kokybės, akcentavo, kad yra pastabų dėl medienos dažymo– pigmentą išplauna lietus.
2019 m. gruodžio 7 d. ieškovo atstovas elektroniniu laišku teiravosi atsakovo dėl ginčo prekių trūkumų šalinimo ,,kaip ten reikalai su suoliukų medienos pakeitimu pagal priedą Nr. 1“.
2020 m. gegužės 27 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracija informavo rangovą AB ,,Eurovia Lietuva“, jog eksploatavimo metu atsirado defektų, nes deformavosi ir suskilinėjo įrengtų suoliukų mediena, o dalis suoliukų kelia pavojų gyventojams.
2020 m. gegužės 28 d. ieškovas UAB ,,Melstat“(subrangovas) gavo AB ,,Eurovia Lietuva“(rangovo) pagal 2017 m. spalio 27 d. sudarytą Sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) raštą, kuriuo buvo informuota, jog užsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija pateikė raštą dėl defektų pašalinimo, prašė ištaisyti užsakovo rašte nurodytus atliktų darbų defektus.
2020 m. gegužės 28 d. ieškovas elektroniniu paštu informavo atsakovą, kad gavo pretenziją dėl ginčo suoliukų medienos. Teiravosi, kada sulauks žadėtų gaminių pakeitimui.
2020 m. liepos 2 d. AB ,,Eurovia Lietuva“ pateikė reikalavimą ieškovui iki 2020 m. liepos 12 d. atlikti visus defektų šalinimo darbus bei nurodė, jog tokių darbų neatlikus, rangovas be atskiro pranešimo savo nuožiūra pasamdys kitą kvalifikuotą juridinį asmenį, kuris pašalins defektus subrangovo sąskaitą.
2020 m. liepos 7 d. ieškovas atsakovui siuntė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos pretenziją žiniai.
2020 m. liepos 15 d. ieškovas atsakovui siuntė pretenziją, reikalaudamas nedelsiant pateikti visas defektų pašalinimui reikalingas medžiagas.
2020 m. liepos 29 d. atsakovas nurodė ieškovui, kad sutinka pakeisti netinkamas suolų lentas, tačiau prašo pirkėjo pateikti išsamų defektinį aktą, kuriame būtų nurodytas tikslus netinkamos kokybės lentų kiekis.
2020 m. rugpjūčio 6 dieną už 9566,26 Eur (su PVM) AB „Eurovia Lietuva“ nupirko tinkamos kokybės ąžuolo lentas, ieškovas kompensavo AB „Eurovia Lietuva“ už nupirktas naujas lentas, jas atsigabeno ir demontavo senas bei sumontavo naujas ginčo suoliukų lentas savo jėgomis.
2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas informavo atsakovą, kad rengti išsamų defektinį aktą nėra tikslo, nes suoliukų medienos keitimo darbai baigti. Informavo, kad ginčo suoliukų mediena (59 vienetų) pakeista į naują ąžuolinę, senos lentos sandėliuojamos ieškovo dirbtuvėse ir parengtos grąžinti atsakovui. Nurodė, kad gavus sąskaitą už medieną iš rangovo AB ,,Eurovia Lietuva“ , ji bus pateikta atsakovui, o išlaidas už medienos pakeitimo darbus ir kitus panaudotus išteklius ieškovas prisiima sau.
2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu ieškovas, be kita ko, priminė, kad 2020 m. liepos 21 d. pasitarime, įvykusiame Švenčionių rajono savivaldybės patalpose, kuriame atsakovo vadovas dalyvavo mobilaus ryšio pagalba, buvo priimtas sprendimas keisti visą medieną ir atsakovo vadovas sutiko, kad gaminius patiektų kitas tiekėjas.
2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas išsiuntė atsakovui PVM sąskaitas faktūras garantinio objekto trūkumų šalinimui reikalingų medžiagų apmokėjimui ir prašė apmokėti sąskaitą.
2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovas siuntė atsakymą į 2020 m. rugsėjo 21 d. raštą dėl defektų šalinimo išlaidų apmokėjimo, informuodamas, kad atsiųsta PVM sąskaita- faktūra MST Nr. 518 nepriimama ir į buhalterinę apskaitą neįraukiama, kaip be pagrindo išrašyta.
2020 m. gruodžio 2 d. ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas išlaidų daiktų trūkumams ištaisyti ir nuostolių atlyginimo. Ieškovas teigia, kad dėl suoliukų kokybės trūkumų patyrė iš viso 11 608,53 Eur nuostolių (atliktų darbų vertė pagal ieškovo parengtą detalų resursų poreikio žiniaraštį sudaro 2042,27 Eur, ieškovas kompensavo AB „Eurovia Lietuva“ už nupirktas naujas lentas 9566,26 Eur).
Dėl ginčo šalių santykių kvalifikavimo, pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą
Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp dviejų verslo tikslais veikiančių asmenų iš kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartinių santykių, todėl ginčo santykiams taikytinos pirkimo-pardavimo sutarčių santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos CK šeštosios knygos XXXIII skyriuje. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ch. v. UAB „Sklypas“, bylos Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. UAB „Mechanika“,bylos Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką (CK 6.335 straipsnis).
Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos; pagal CK 6. 327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009).
Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant vieną iš pirmiau įvardytų jo atsakomybę šalinančių pagrindų.
Tarp šalių nekyla ginčo dėl to, kad tik po kurio laiko, bet nesibaigus garantiniam laikotarpiui, dalis lentų, sudarančių ginčo suoliukų medinę dalį, deformavosi, suskilinėjo, išbluko, suoliukai prarado estetinį vaizdą, dalis jų tapo nesaugūs naudoti, t. y. iš esmės nekyla ginčo buvus dalies ginčo prekių kokybės trūkumų faktą. Byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad apie nustatytus parduotų ginčo suoliuko medinės dalies kokybės trūkumus ieškovas žinojo Sutarties sudarymo ir/ar jų montavimo objekte vykdyto 2018 m. spalį, metu. Byloje taip pat nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad šie ginčo prekių trūkumai buvo tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas teikė rašytinius įrodymus dėl defektų atsiradimo priežasčių, t.y. 2021 m. kovo 5 d. Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro išvadą, kurioje nurodyta, kad pateiktų ąžuolo medienos elementų, skirtų suoliukų, eksploatuojamų lauke, gamybai, defektų atsiradimo priežastys yra : netinkamas ir nekokybiškas medienos džiovinimas, panaudotos netinkamos apsaugos priemonės, parinkta nekokybiška mediena, esamus defektus nulėmė kažkuri viena iš paminėtų priežasčių, dvi, arba visos trys.
Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, teikė argumentus, esą ginčo suoliukams buvo parinkta netinkamos eksploatuoti lauko sąlygomis rūšies mediena,– ąžuolo. Teismas dėl šių atsakovo argumentų pažymi, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui; laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotas kitos rūšies daiktas, negu numatyta sutartyje (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 7 dalys). Teismo vertinimu, įvertinus aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas negali remtis aplinkybe, kad ieškovas užsakė lauko darbams netinkamos rūšies medieną,– atsakovas yra savo veiklos profesionalas, ilgą laiką tiekiantis medžiagas mažosios architektūros gaminiams, eksploatuojamiems lauke. Tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat atsakomybės už savo veiklą standartai. Akcentuotina, kad teismo posėdžio metu atsakovas neginčijo, jog jam buvo žinoma ginčo prekių paskirtis, t. y. kad ginčo suoliukai bus eksploatuojami lauke, nurodė esantis konkrečios srities profesionalas, įmonė, turinti didelę patirtį, taigi turėjo pareigą parduoti tinkamai apdorotą, reikiamai impregnuotą ąžuolo medienos gaminį, nes jam, kaip šios srities profesionalui, turėjo būti žinoma, kad medieną, eksploatuojamą lauke, rekomenduojama ne tik padengti (nudažyti) apsauginėmis dangomis, bet ir įmirkyti antiseptinėmis ir kitomis medžiagomis, apsaugančiomis nuo biologinių kenkėjų poveikio. Be kita ko, paminėtina ir tai, kad aukščiau minėtoje 2021 m. kovo 5 d. Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro išvadoje nėra duomenų, jog ąžuolo rūšies mediena apskritai netinkama naudoti lauko darbams. Taigi atsakovas (pardavėjas) privalėjo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus (ginčo suoliukų medinę dalį), kad juos būtų galima naudoti lauko sąlygomis. Neįvykdžius šios pareigos, jam tenka iš to kylantys padariniai. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu kėlė prielaidą, esą lentų deformacijos galėjo atsirasti ir dėl netinkamo ginčo prekių montavimo (jas tvirtinant), tačiau šiai prielaidai pagrįsti įrodymų neteikė, taigi neįrodė sąlygų, šalinančių pardavėjo atsakomybę, tuo tarpu ieškovas, jau minėta, teikė įrodymus dėl ginčo prekių defektų atsiradimo priežasčių, t. y. 2021 m. kovo 5 d. Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro išvadą.
CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Aptariamo straipsnio 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti; šio straipsnio 4 punkte – pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (LAT 2016 m. liepos 21 d. nutartis Nr. e3K3-379-686/2016). Atsakovas teigė esą ieškovo teisės gynimo priemonė yra neproporcinga. Tai, ar teisės gynimo priemonė yra neproporcinga, turėtų būti nustatoma objektyviai, teisės gynimo priemonė būtų neproporcinga, jeigu ja, lyginant su kita teisės gynimo priemone, būtų nustatytos nepagrįstos išlaidos, siekiant nuspręsti, ar išlaidos yra nepagrįstos, išlaidos, nustatytos viena teisės gynimo priemone, turėtų būti žymiai didesnės negu kita teisės gynimo priemone nustatytos išlaidos. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, jog ieškovo pasirinkta teisės gynimo priemonė yra akivaizdžiai neproporcinga.
Pirmiau nurodyta, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas trūkumams pašalinti, pirkėjas gali reikšti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti, pavyzdžiui, suremontuojant daiktą, pakeičiant detales, sudedamąsias dalis ir pan. Kai daikto trūkumams pašalinti reikia neproporcingai didelių išlaidų, laikytina, kad trūkumus šalinti yra neprotinga. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima, trūkumai gali būti pašalinti. Galimybė reikalauti pašalinti daikto trūkumus, kurių pašalinti neįmanoma, prieštarautų proporcingumo principui, ginant pirkėjo teises. Be to, sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“, turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Trūkumų pašalinimas atliekamas pardavėjo sąskaita. Pirkėjas daikto trūkumus gali pašalinti pats ar trečiųjų asmenų pagalba. Tokiu atveju jam turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes. Be to, pirkėjas, pasinaudojęs reikalavimu ištaisyti daikto trūkumus, nepraranda teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
Byloje yra nustatyti tam tikri ginčo prekių (suoliukų medinės dalies) kokybės trūkumai, kai kuriuos pripažįsta ir pats atsakovas, atlyginęs 251,20 Eur ieškovui po bylos iškėlimo teisme. Atsakovo vertinimu, ieškinys yra nepagrįstas, nes ginčo suoliukus buvo galima naudoti pagal jų funkcinę paskirtį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant ginčo suoliukų naudojimo pagal paskirtį galimybes, atsižvelgtina ne tik į jų (lauko baldo) funkcinę paskirtį, bet ir į jų estetinę paskirtį. Dėl to vertinant ieškovo pasirinktų jo pažeistų teisių gynybos būdų proporcingumą, būtina atsižvelgti į nustatytų ginčo suoliukų medinės dalies kokybės trūkumų įtaką tiek ginčo suoliukų funkcinei paskirčiai, tiek ir estetinei funkcijai atlikti. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl nustatytų ginčo prekių medinės dalies trūkumų ginčo suoliukų negalima buvo naudoti pagal jų estetinę paskirtį, o dalies ir pagal funkcinę (2020 m. gegužės 27 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracija informavo rangovą AB ,,Eurovia Lietuva“, jog eksploatavimo metu atsirado defektų, nes deformavosi ir suskilinėjo įrengtų suoliukų mediena, o dalis suoliukų kelia pavojų gyventojams). Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad šie ginčo suoliukų trūkumai pašalinti, pakeičiant nekokybišką medinę ginčo suoliukų dalį.
Tokio ieškovo teisių gynimo būdo pasirinkimas suprantamas, be kita ko, ir dėl to, kad juo ieškovas pasinaudojo ne iš karto, o tik po to, kai atsakovas elgėsi ilgą laiko tarpą pasyviai, komunikuojant dėl ginčo prekių kokybės problemų. Byloje surinkti įrodymai liudija, kad negalimumas naudoti ginčo prekių pagal paskirtį (estetinę ir funkcinę) išaiškėjo senai, vėliausiai 2019 m. rugpjūtį, dėl ko ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas ilgą laiką kryptingai ir aiškiai siekė, kad atsakovas pats neatlygintinai pašalintų parduotų ginčo suoliukų trūkumus, pakeistų nekokybiškas lentas tinkamos kokybės lentomis. Nepaisant to, atsakovas be prašymo pateikti defektuotų lentų skaičių, nesiėmė jokių efektyvių priemonių nustatyti tikrąją ginčo prekių kokybės trūkumų priežastį, defektų mastą, kad juos pašalintų ir net 2019 m. rugpjūtį gavęs papildomų duomenų dėl tai datai nustatytų defektuotų lentų kiekio, tų trūkumų nešalino. Toks atsakovo elgesys , teismo vertinimu, neatitiko sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperacijos bei jos vykdymo ekonomiškumo principų, sutarties neatitinkančių prekių taisymas ar keitimas turi būti atliekamas ne tik nemokamai, bet ir per protingą laiką bei nesukeliant didelių nepatogumų pirkėjui. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato alternatyvą: arba ieškovas reikalauja, kad daikto trūkumus neatlygintinai pašalintų atsakovas, arba ieškovas juos pašalina pats, o atsakovą reikalauja atlyginti tokių trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovui ilgą laiką šiuo klausimu delsiant atlikti konkrečius aktyvius veiksmus, Švenčionių rajono savivaldybės administracijai reikalaujant taisyti defektus, ir atitinkamai trečiajam asmeniui AB ,,Eurovia Lietuva“ patyrus išlaidas suoliukų medinės dalies kokybės trūkumams taisyti, ieškovas iš esmės pasirinko tinkamą jo teisių gynybos būdą, įtvirtintą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Atsakovas teikė argumentus, esą išsikraipė, deformavosi nedidelė dalis lentų ir ieškovas pasirinko neracionalų problemos sprendimo būdą, pakeisdamas visas ginčo lentas naujomis, o ne jų dalį. Ieškovas argumentavo, kad pakeitus atskiras lentas, būtų pažeistas gaminio (ginčo suoliukų) vientisumas ir jų estetinis vaizdas ir teismas sutinka su šiais argumentais. Atsakovo vertinimu, buvo galimas kitoks parduotos prekės trūkumų šalinimo būdas, t. y. pakeitus tik dalį deformuotų ir skilusių lentų ir visas lentas nudažius tais pačiais dažais, būtų išlaikyta ir kokybė, ir gaminio vientisumas. Teismas kritiškai vertina šiuos atsakovo argumentus: tokio pobūdžio lauke esančių lentų deformacija, skilinėjimai ir kt. yra tęstinis procesas, vykstantis ilgą laiko tarpą, esant duomenų, kad dalis partijos, naudotų objekte lentų jau 2019 m. buvo deformuota (23 ginčo prekių(suoliukų) fotofiksacijos) dėl galimai netinkamo tos partijos medienos paruošimo ir(ar) apdorojimo (impregnavimo), atsakovo nurodytas būdas problemai spręsti nelaikytinas racionaliu ir ekonomišku, turint omenyje medienos gaminių specifines savybes. Atsakovas, teigdamas, jog nebuvo poreikio visų suoliukų lentų (jų demontavimo 2020 m. metu) keisti, tą teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, gi ieškovas byloje teikė 2019 m. rugpjūčio mėn. 23 ginčo gaminių nuotraukas, kuriuose matyti, kad dalis ginčo lentų su kokybės trūkumais, teikė paaiškinimus, kad ginčo lentų demontavimo metu ( 2020 m.) didžioji dauguma lentų jau turėjo reikšmingų trūkumų, savo teiginiams pagrįsti teikė išmontuotų ginčo lentų fotofiksacijas, iš kurių akivaizdžiai matyti jų prasta būklė. Atsakovas įrodinėjo, kad kaina, už kurią buvo pašalinti šie ginčo prekių trūkumai yra neprotinga, kad lentas galima buvo nupirkti kur kas pigiau, ieškovas siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita. Dėl daikto trūkumų šalinimo kainos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas pateikė duomenis, jog pirko už aktualiu laikotarpiu tinkamai eksploatuoti lauke paruoštų gaminių buvusias rinkos kainas (byloje pateikta eksploatacinių savybių deklaracija), o iš atsakovo pateiktų duomenų nėra aišku, ar duomenys teikiami dėl jau tinkamai paruoštų (impregnuotų) lentų kainos, be to, trečiasis asmuo lentas pirkto praėjus ilgam laiko tarpui nuo ginčo prekių pristatymo ieškovui, taigi situacija rinkoje dėl minėtų gaminių kainos, tikėtina, galėjo pasikeisti. Taigi nurodytais argumentais ieškovui turi būti atlyginamos protingos, būtinos 9315,06 Eur (9566,26- 251,20 (atsakovo faktiškai sumokėta išlaidų dalis) ginčo prekių kokybės trūkumų ištaisymo išlaidos.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.334 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas). Taigi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaidas ginčo prekių trūkumams ištaisyti vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, jis reiškiamas remiantis netinkama parduotų prekių kokybe. Greta reikalavimo atlyginti pirkėjo išlaidas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento parduotų netinkamos kokybės prekių patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Taigi reikalavimai atlyginti pirkėjo išlaidas parduoto daikto trūkumams ištaisyti ir atlyginti dėl parduotų netinkamos kokybės prekių atsiradusius nuostolius nėra alternatyvūs teisių gynimo būdai ar prieštaraujantys vieni kitiems. Nuostolių atlyginimas yra bendrasis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo padarinys, o atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisų gynimo būdais.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovui buvo perduota netinkamos kokybės prekė (suoliukų medinės lentos) ir dėl to buvo atlikti tų lentų demontavimo (ir naujų lentų montavimo) darbai, iš esmės naudojasi dviem savo teisių gynimo būdais – pirma, prašo atlyginti išlaidas ginčo prekių trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas); antra, reikalauja nuostolių, kuriuos grindžia būtinų darbų atlikimo kaštais, atlyginimo, argumentuoja buvus būtinybę atlikti netinkamos kokybės lentų išmontavimą, jų transportavimą ir naujų, tinkamos kokybės lentų montavimą ginčo objekte.
Reikalavimas atlyginti nuostolius reiškia reikalavimą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Dėl to ieškovas turi pareigą įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą), nuostolių faktą, jų dydį, taip pat nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) priežastinį ryšį. Atsakovas, kaip savo srities verslininkas, atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, pardavus nekokybiškas ginčo prekes, netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Taip pat įrodytas nuostolių faktas, pagrįstas ir priežastinis neteisėtų atsakovo veiksmų bei kilusių nuostolių ryšys – pardavus nekokybiškas ginčo prekes, ieškovas buvo priverstas atlikti papildomus nekokybiškų ginčo lentų išmontavimo ir naujų įrengimo darbus. Atsakovas teisingai nurodė, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti nuostolių dydį. Ieškovas detalizavo nuostolių dydžio sudėtį ir prašo teismo pripažinti, kad dėl atsakovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų, jis patyrė 2042,27 Eur nuostolių, kurie, pasak ieškovo, nustatytini pagal jo pateiktus kaštų paskaičiavimus (suolų demontavimo, jų įrengimo ir suolų medienos atvežimo darbams), atliktų darbų vertė pagal ieškovo parengtą detalų resursų poreikio žiniaraštį yra 2042,30 Eur su PVM. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį nurodo, kad nuostolių suma negali būti priteista su pridėtinės vertės mokesčiu, nes darbai buvo atlikti paties ieškovo, byloje nėra duomenų, kad būtų samdomi kiti asmenys, taigi ieškovas pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) niekam nebuvo sumokėjęs. Teismas dėl, atsakovo vertinimu, netinkamo nuostolių dydžio skaičiavimo, pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius (CK 1.1. straipsnio 1 dalis). Apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos, veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys. Teismas, spręsdamas ginčą dėl asmenų civilinių teisių ir pareigų, paprastai neturi galimybės įvertinti ir nevertina privatinių teisinių santykių poveikio vėliau atsirasiantiems mokestiniams teisiniams santykiams. Mokestines prievoles valstybei vykdo mokesčių mokėtojas specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka, tai, be kita ko, reiškia ir gautų pajamų priskyrimo vienokiai ar kitokiai apmokestinimui reikšmingai pajamų kategorijai vertinimą konkrečių mokesčių įstatymų taikymo, kai atliekamos mokesčių apskaičiavimui skirtos procedūros, momentu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mokestinės prievolės vykdymui gali turėti reikšmės įvairios specifinės aplinkybės, kurių nustatymas priskiriamas mokesčių administratoriaus, o ne civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. UAB „Veroeva“, bylos Nr. 3K-3-138/2011). Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovui už ginčo prekes buvo sumokėta pinigų suma, į kurią PVM buvo įskaičiuotas, todėl atsakovo argumentai dėl PVM įskaičiavimo, pagrindžiant nuostolių dydį, atmestini kaip nepagrįsti. Taigi nurodytais argumentais teismas ieškovui priteisia iš atsakovo 2042,27 Eur nuostoliams atlyginti.
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas šioje byloje prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad ieškovas ją praleido. Ieškovas su tuo nesutinka, tačiau teismo posėdžio metu prašė spręsti senaties termino atnaujinimo klausimą, jei teismas manytų priešingai.
Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjo teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013). Taigi, kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo.
Byloje nustatyta, kad Sutartimi atsakovas nustatė 24 mėnesių garantiją, skaičiuotiną nuo 2018 m. spalio 10 d. Ieškovas dėl ginčo prekių kokybės bendravo su atsakovu elektroniniais laiškais laikotarpiu nuo 2019 rugpjūčio 2 d. ir šių laiškų turinys neleidžia teismui spręsti, kad atsakovas būtų aiškiai išreiškęs poziciją neatlyginti ieškovui daikto trūkumų šalinimo išlaidų, nekeisti nekokybiškų ginčo lentų. 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas išsiuntė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą garantinio objekto trūkumų šalinimui reikalingų medžiagų apmokėjimui ir prašė apmokėti sąskaitą. 2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovas siuntė atsakymą į 2020 m. rugpjūčio 21 d raštą dėl defektų šalinimo išlaidų apmokėjimo, informuodamas, kad atsiųsta PVM sąskaita- faktūra MST Nr. 518 nepriimama ir į buhalterinę apskaitą neįtraukiama, kaip be pagrindo išrašyta. Ieškovui pateikto atsakovo 2020 m. rugsėjo 21 d. rašto (atsakymo į pretenziją) turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas atsisakė atlyginti ieškovui daikto trūkumų šalinimo išlaidas, todėl nuo šio pranešimo pateikimo ieškovui momento prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga, nes nuo tada ieškovui tapo žinoma, kad reikalavimų dėl pažeistų jo teisių atsakovas nevykdys. Ieškovas nagrinėjamu atveju pateikė ieškinį 2020 m. gruodžio 2 d., nepraleisdamas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto ieškinio dėl parduotų daiktų trūkumų šešių mėnesio senaties termino. Todėl atsakovo prašymas tenkinti ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad siekis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą turi būti derinamas su asmens teise į veiksmingą jo pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybą, kai konkrečių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad tokia teisė ir (arba) teisėtas interesas turi būti ginami. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Druskininkų autobusų parkas“ v. V. V., bylos Nr. 3K-3-356/2013).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 261,00 Eur žyminis mokestis ir 3025,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Dėl prašomų atlyginti advokato pagalbos išlaidų teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius. Ieškovo advokatas parengė daug procesinių dokumentų, aktyviai padėjo ieškovui rinkti įrodymus, atstovavo teismo posėdžiuose, teikė išsamius paaiškinimus dėl pareikštų reikalavimų. Atsižvelgdamas į ieškovo atstovo bylos nagrinėjimo metu atliktus procesinius veiksmus, galimas laiko ir darbo sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose, teismas konstatuoja, kad ieškovo patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl turi būti atlygintos. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,03 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybės naudai iš atsakovo priteistinos nagrinėjant bylą patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Melstat“, juridinio asmens kodas 302782186, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Traida“, juridinio asmens kodas 302621293, 11357,33 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus, 33 euro centus), 3286 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 00 euro centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Traida“, juridinio asmens kodas 302621293, 7,03 Eur (septynis eurus ir 03 euro centus) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Kazlauskienė