Civilinė byla Nr. 2A-1609-260/2016

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01468-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.2.4.2; 2.6.4.4.2; 2.6.5.2.1; 3.3.1.18

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-831/2016 pagal patikslintą ieškovės E. B. ieškinį bei atsakovo A. J. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė E. B. 2015 m. gruodžio 8 d. patikslintu ieškiniu  prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo A. J. B. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. J. B. kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei E. B. palikti santuokinę pavardę „B.“, padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, iš atsakovo A. J. B. už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį priteisti ieškovei E. B. 1 895,12 Eur piniginę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovės atžvilgiu, todėl nuo (duomenys neskelbtini) jie gyvena visiškai atskirai. Atsakovas prie šeimos išlaikymo materialiai neprisidėjo, šeima buvo išlaikoma iš ieškovės gaunamų pajamų. Gyvenant santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas nekilnojamasis turtas: gyvenamoji patalpa - butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 000 Eur bei 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Eur, viso nekilnojamojo turto vertė 18 000 Eur, taip pat 15 790,25 Eur santuokos metu sukauptos piniginės lėšos, esančios atsakovo sąskaitose AB DNB banke bei automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ieškovė minėto automobilio prašo neįtraukti į dalintino turto sąrašą, kadangi ši turtas nedalintinas, automobilis buvo įsigytas iš 2004 m. rugsėjo 1 d. skirtų lėšų (kompensacijos), kurios buvo skirtos ieškovei dėl jos sveikatos būklės motorinei transporto priemonei įsigyti. Nurodė, jog dalijant turtą lygiomis dalimis kiekvienam turėtų atitekti turto už 16 895,12 Eur. Siūlė tokį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimą: E. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti butą su rūsiu esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15000 Eur, A. J. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti 0,600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Eur bei 15 790,25 Eur pinigines lėšas, pagal 2015 m. balandžio 20 d. Terminuotojo banko indėlio sutartį, 2015 m. liepos 20 d. Terminuotojo banko indėlio sutartį ir 2015 m. liepos 20 d. Terminuotojo banko indėlio sutartį, sudarytas su AB DNB banku. Kadangi atsakovui atitektų turto daugiau, iš atsakovo jai priteisti 1895,12 Eur piniginę kompensaciją.

Atsakovas A. J. B. 2015 m. gruodžio 23 d. priešieškiniu prašė teismo A. J. B. ir E. B. santuoką nutraukti dėl E. B. kaltės, E. B. po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę „B.“, nustatyti, kad dalijamas tik turtas bendrai įgytas iki sutuoktiniai A. J. B. ir E. B. faktiškai nustojo kartu gyventi ir pradėjo gyventi skyrium. 15790,25 Eur santaupas prašė pripažinti A. J. B. asmenine nuosavybe. E. B. nuolatiniam valdymui, naudojimui ir disponavimui asmeninės nuosavybės teise prašė priteisti visą santuokoje bendrai įgytą nekilnojamąjį turtą, iš E. B. už jai tenkančią didesnę turto dalį, priteisti 9000 Eur dydžio piniginę kompensaciją A. J. B., įpareigoti E. B. 9000 Eur dydžio piniginę kompensaciją A. J. B.,  išmokėti per du metus, įpareigoti E. B. užtikrinti piniginės kompensacijos išmokėjimą A. J. B., jai asmeninės nuosavybės teise priteisto viso nekilnojamojo turto įkeitimu A. J. B. ir nustatyti, kad E. B. neturi disponavimo teisės į visą įkeistą turtą iki įkeitimu užtikrintos jos prievolės visiško įvykdymo. Automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prašė pripažinti E. B. asmenine nuosavybe, 2.0000 ha žemės sklypą,  esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti A. J. B., asmenine nuosavybe.

Nurodė, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji nebuvo lojali šeimai, visada žiūrėjo savo interesų. Tikslios datos, kada pradėjo gyventi visiškai atskirus, savarankiškus gyvenimus, atsakovas neprisimena, kadangi tai įvyko labai seniai, maždaug prieš 26 metus, todėl manė, jog sąžininga, protinga ir teisinga laikyti, kad šalių bendras gyvenimas baigėsi apie 1989 m. vasarą. Sutiko, kad į dalintino turto sąrašą būtų įtrauktas ir dalijamas santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas nekilnojamasis turtas, kurio bendra vidutinė rinkos vertė – 18000 Eur, kurį sudaro 64,91 kv. m patalpa - butas su 2,76 kv. m rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 15000 Eur ir 0,0600 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 3000 Eur. Nesutiko su ieškovės reikalavimu į dalintino turto balansą įtraukti atsakovo vardu AB DNB banke esančias 15790, 25 Eur santaupas, kadangi jis šias lėšas pagal banko indėlio sutartis sukaupė šalims jau gyvenant visiškai atskirai ir nevedant bendro ūkio. Minėtas santaupas prašė pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe ir neįtraukti į dalintino turto sąrašą, kadangi priešingu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Taip pat nurodė, jog 2.000 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo įgytas 2000 m. gruodžio 28 d. turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prašė pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe ir nedalyti, kadangi jis įgytas už ieškovės asmenines lėšas. Manė, jog santuokoje įgytas visas turtas šalims turėtų būti padalintas laikantis įstatyme įtvirtinto sutuoktinių lygių dalių principo, t. y. po 1/2 viso dalintino turto dalį kiekvienam turto tektų už 9000 Eur. Siūlė visą dalintiną nekilnojamąjį turtą: 3 kambarių būtą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 15000 Eur, ir 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 EUR, priteisti ieškovės E. B. asmeninėn nuosavybėn, priteisiant atsakovui iš ieškovės 9000 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę nuosavybės dalį. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovės E. B. patikslintą ieškinį ir atsakovo A. J. B. priešieškinį patenkino iš dalies: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. B. ir A. J. B. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – „B.“, o atsakovui – „B.“; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą padalijo taip: ieškovei E. B. priteisė – 64,91 kv. m. butą su 2,76 kv. m. rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 000 Eur, atsakovui A. J. B. priteisė 0,0600 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 Eur, pripažino bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir priteisė atsakovui A. J. B. asmeninėn nuosavybėn laikomas atsakovo vardu DNB banke, pagal 2015 m. balandžio 20 d. terminuotojo banko indėliu sutartį, 2015 m. liepos 20 terminuotojo banko indėlio sutartį ir 2015 m. liepos 20 d. terminuotojo banko indėlio sutartį pinigines lėšas – 15790,25 Eur, priteisė ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją už sutuoktiniui tenkančią didesnę kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį – 1895,12 Eur; automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovės asmenine nuosavybe; 2.0000 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažino atsakovo asmenine nuosavybe. Likusioje dalyje patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus teismas atmetė. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisė iš atsakovo 1612,60 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei ir 486,40 Eur ieškovei, iš ieškovės priteisė 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendime teismas nurodė, jog, įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, pripažintina, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi ieškovė ir atsakovas negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio ir nėra jokio pagrindo tikėtis, kad ateityje situacija pasikeis. Nenustatęs aplinkybių, pagrindžiančių kito sutuoktinio kaltę, teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl termino susitaikyti nenustatė (CK 3.61 str.). Kadangi ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nekilo, ieškovei teismas paliko santuokoje turėtą B. pavardę (CK 3.69 str. 1 ir 2 d.). Spręsdamas dėl santuokoje įgyto bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausančio turto balanso sudarymo, teismas nurodė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 15790,25 Eur piniginių lėšų, laikomų atsakovo vardu DNB  banke, pagal 2015 m. balandžio 20 d. terminuotojo banko indėlio sutartį, 2015 m. liepos 20 d. terminuotojo banko indėlio sutartį ir 2015 m. liepos 20 d. terminuotojo banko indėlio sutartį, įtraukimo į bendro dalintino turto balansą. Teismas nustatė, jog remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis nepakanka duomenų daryti išvadai, kad šalys ne tik gyveno atskirai, bet ir nevedė jokio bendro ūkio. Vien ta aplinkybė, kad šalys buvo iš dalies atsiriboję vienas nuo kito, dar neleidžia manyti, kad jie nevedė bendro ūkio. Dėl šios priežasties teismas netenkino priešieškinio reikalavimo dėl kredito įstaigoje esančių pinginių lėšų pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe. Automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įsigytas (duomenys neskelbtini) m.), teismas neįtraukė į dalintino turto sąrašą, kadangi šalys sutiko, jog jis skirtas ieškovei asmeniškai, ryšium su jos sveikatos būkle, įgytas (duomenys neskelbtini) gavus tikslinę  kompensaciją motorinei transporto priemonei įsigyti. Kadangi 2.000 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2000 m. gruodžio 28 d. atsakovo buvo įsigytas turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, teismas jo į dalintino turto sąrašą neįtraukė. Taip pat teismas nustatė, jog dėl likusio santuokoje įgyto turto apimties ir vertės ginčo tarp šalių nėra. Todėl sprendė, kad šalių dalintiną turtą sudaro: Gyvenamoji patalpa - Butas su rūsiu 2,76 kv.m., buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 000 Eur; 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Eur, viso nekilnojamojo turto už 18 000 Eur, o piniginių santaupų - 15 790,25 Eur, dalintino turto vertė yra 33 790,25 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, šalims neprieštaraujant bei nesant galimybės toliau jiems gyventi bendrame bute, nusprendė E. B. priteisti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 000 Eur, o atsakovui A. J. B. priteisti 0,600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3 000 Eur bei 15 790,25 Eur pinigines lėšas, pagal 2015 m. balandžio 20 d. Terminuotojo banko indėlio sutartį, 2015 m. liepos 20 d. Terminuotojo banko indėlio sutartį ir 2015 m. liepos 20 d. Terminuotojo banko indėlio sutartį, sudarytas su AB DNB banku, kadangi ieškovei priteistino turto vertė 15000 Eur, o atsakovui 18790,25 Eur, siekdamas išlyginti šalims tenkančio turto vertę bei vadovaujantis CK 3.117 straipsniu, nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovei iš atsakovo priteisė 1895,12 Eur piniginę kompensaciją.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. B. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė atsakovo reikalavimą nustatyti, kad dalijamas turtas bendrai įgytas iki tada, kai abu sutuoktiniai A. J. B. ir E. B. faktiškai nustojo gyventi kartu ir pradėjo gyventi skyriumi panaikinti ir priimti naują sprendimą: nustatyti, kad dalijamas turtas bendrai įgytas iki tada, kai abu sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu ir pradėjo gyventi skyriumi; sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė atsakovo reikalavimą 15790,25 Eur dydžio sumą, laikomą DNB banke pagal atsakovo ir banko sudalytas terminuotas indėlio sutartis, pripažinti asmenine A. J. B. nuosavybe, panaikinti ir priimti naują sprendimą: pripažinti, kad A. J. B. vardu DNB banke pagal 2015 m. balandžio 20 d., 2015 m. liepos 20 d. ir 2015 m. liepos 20 d. terminuotas indėlio sutartis laikomos piniginės lėšos - 15790,25 Eur yra asmeninė A. J. B. nuosavybė; sprendimą dalyje, kurioje teismas sprendė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. B. ir A. J. B., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės pakeisti ir santuoką nutraukti dėl ieškovės E. B. kaltės; pakeisti sprendimą dalyje dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis tarp ieškovo ir atsakovės turto padalijimo jį išdėstyti taip: ieškovei E. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti 64,91 kv. m. butą su 2,76 kv. m. rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15000 Eur; atsakovui A. J. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti 0,6 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 Eur; priteisti atsakovui A. J. B. iš ieškovės E. B. 6000 Eur piniginę kompensacijų už sutuoktiniui tenkančių didesnę nekilnojamojo turto dalį, įpareigojant ieškovę E. B. šią sumą sumokėti atsakovui per du metus, atsižvelgiant į ieškovės E. B. pajamas, siekiant užtikrinti pinigines kompensacijos išmokėjimą atsakovui A. J. B., nesuteikiant galimybės ieškovei sumažinti turimo turto vertę, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo areštuoti ieškovei E. B. asmeninės nuosavybės teise priteistą nekilnojamą turtą – butą su rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15000 Eur. Taip pat prašė priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo prie bylos medžiagos prijungti ieškovės ranka rašytą raštelį su mokesčių ieškovei ir atsakovui detalizavimu ir padalijimu, kadangi šio rašytinio įrodymo pirmosios instancijos teismas nepriėmė.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo remiantis kitomis byloje ištirtomis aplinkybėmis apie ieškovės elgesį, tvirtinančias ieškovės nepagarbą santuokai ir šeimai, nepakankamą lojalumą, nepakankamą sutuoktinio rėmimą, nenorą išsaugoti santuoką ir pačios aktyvius veiksmus, lemiančius santuokos nutrūkimą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino, jog turto dovanojimas ir disponavimas juo patvirtina bendrą šalių gyvenimą, kadangi aplinkybė, jog šalys padovanojo dalį savo nekilnojamojo turto anūkui patvirtina, jog jos abi labai myli anūką, tačiau neįrodo jokio bendrumo tarp jų ar jų bendro ūkio vedimo.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, detaliai neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų ir priėmė neteisėtą bei neteisingą sprendimą.

Ieškovė E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo A. J. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apelianto apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir teismo neturėtų būti tenkinamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas ir jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino galiojančias teisės normas, išvadas padarė remdamasis visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą sprendžiamas šalių ginčas dėl to, kuris iš buvusių sutuoktinių kaltas dėl santuokos nutraukimo, bei dėl buvusių sutuoktinių santuokos metu įgyto turto padalijimo, nuo kada santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms.

Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį skundžia atsakovas, jis nesutinka su teismo priimtu sprendimu dėl turto dalybų ir dėl sutuoktinių kaltės dėl  šeimos iširimo, teigia, kad dalijamas turtas turi būti tik tas, kuris įgytas iki tada, kai abu sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu ir pradėjo gyventi skyrium, todėl atsakovo vardu DNB banke pagal terminuoto indėlio sutartis laikomos pinginės lėšos – 15790,25 Eur yra asmeninė jo nuosavybė, santuoką nutraukti dėl ieškovės E. B. kaltės, turtą padalinti jį išdėstant: ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisti 64,91 kv. m. butą su 2,76 kv. m. rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15000 Eur, atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisti 0,6 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 Eur, priteisti atsakovui iš ieškovės piniginę kompensaciją už sutuoktiniui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį – 6000 Eur, įpareigojant ieškovę šią sumą sumokėti atsakovui per du metus, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog ieškovė E. B. patikslintu ieškiniu prašė šalių santuoką, nutraukti, nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „B., padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, iš atsakovo už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį priteisti ieškovei 1895,12 Eur piniginę kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. A. J. B. priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės  kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „B.“, nustatyti, kad dalijamas tik turtas bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi ir pradėjo gyventi skyrium, 15790,25 Eur pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, ieškovei nuolatiniam valdymui, naudojimui ir disponavimui asmeninės nuosavybės teise priteisti visą santuokoje bendrai įgytą nekilnojamąjį turtą, iš E. B. už jai tenkančią didesnę turto dalį, priteisti 9000 Eur dydžio piniginę kompensaciją atsakovui, kurią išmokėti per du metus, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, 2.0000 ha žemės sklypą,  esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies, santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – „B.“, o atsakovui – „B.“, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą padalino taip: ieškovei E. B. asmeninėn nuosavybėn priteisė – 64,91 kv. m. butą su 2,76 kv. m. rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 000 Eur, atsakovui A. J. B. asmeninėn nuosavybėn priteisė 0,0600 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 Eur, pripažino bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir priteisė atsakovui A. J. B. asmeninėn nuosavybėn laikomas atsakovo vardu DNB banke, pagal 2015 m. balandžio 20 d. terminuotojo banko indėliu sutartį, 2015 m. liepos 20 terminuotojo banko indėlio sutartį ir 2015 m. liepos 20 d. terminuotojo banko indėlio sutartį pinigines lėšas – 15790,25 Eur, priteisė ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją už sutuoktiniui tenkančią didesnę kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį – 1895,12 Eur, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovės asmenine nuosavybe, 2.0000 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažino atsakovo asmenine nuosavybe. Likusioje dalyje patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus ir kitus įrodymus apie netinkamą ieškovės elgesį šeimoje. Apelianto įsitikinimu, santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Su šia skundo nuostata, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima sutikti. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalies nuostatas gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos normos sutuoktiniams numato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas pareigas. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir netvarko bendro ūkio nuo (duomenys neskelbtini) metų antros pusės, kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal byloje esančius duomenis konfliktai ieškovės ir atsakovo šeimoje prasidėjo šalims dar gyvenant kartu. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, jog ieškovė su atsakovu elgėsi nepagarbiai, o atsakovas buvo nelojalus šeimai, todėl akivaizdu, kad tiek ieškovė tiek ir atsakovas ieškovas pažeidė įstatyme numatytas sutuoktinio pareigas. Pažymėtina, jog atsakovo skundo argumentais nėra paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, jog abu sutuoktiniai nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų išspręsti nesutarimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog abiejų sutuoktinių kaltės laipsnis dėl santuokos iširimo yra vienodas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių nesugebėjimas spręsti šeimoje kilusius nesutarimus leidžia konstatuoti, kad sutuoktiniai netinkamai įgyvendino įstatyme numatytas pareigas būti vienas kitam lojaliais, vienas kitą gerbti ir visapusiškai remti bei rūpintis šeima, todėl sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių santuoka pagrįstai buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad teismas neteisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą dėl santuokoje bendrąja jungtine nuosavybe įgyto ir bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausančio turto padalijimo. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, pagal kurią santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Šioje byloje atsakovas įrodinėjo, kad piniginės santaupos, laikomos jo vardu DNB banke, pagal 2015 m. balandžio 20 d. terminuotojo banko indėliu sutartį, 2015 m. liepos 20 d. terminuotojo banko indėlio sutartį ir 2015 m. liepos 20 d. terminuotojo banko indėlio sutartį yra jo asmeninė nuosavybė. Atsakovas savo reikalavimą grindė aplinkybe, jog šalys nuo (duomenys neskelbtini) metų neveda bendro ūkio. CK 3.89 straipsnio  1 dalies 7 punktas numato, kad tam, jog turtas, įgytas santuokos metu, būtų pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, jis turi būti įgytas panaudojant tik asmenines lėšas ir turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tokį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Taigi vien sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo fakto nepakanka tam, kad turtas būtų pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Iš byloje esančių šalių ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai daugelį metų gyveno viename bute, kartu disponavo santuokoje įgytu turtu, jį kartu išlaikė, kartu dalį jo (duomenys neskelbtini) metais padovanojo vaikaičiui, t. y. nors ir buvo atsiriboję vienas nuo kito, tačiau jų vedamas ūkis buvo bendras. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aiškiai išreikštą atsakovo valią pinigines lėšas, laikomas atsakovo vardu DNB banke, turėti asmeninės nuosavybės teise (CPK 178 str.). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog yra labiau tikėtina, kad piniginės lėšos, laikomos atsakovo vardu DNB banke buvo kaupiamos kaip bendras šeimos turtas siekiant sukurti tinkamas šeimos gyvenimo sąlygas, o ne kaip asmeninė atsakovo nuosavybė. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nebuvo paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 15790,25 Eur pinigines lėšas, laikomas atsakovo vardu DNB banke, pagal 2015 m. balandžio 20 d., 2015 m. liepos 20 d. ir 2015 m. liepos 20 d.  terminuoto banko indėlio sutartis pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir sprendė dėl šio turto padalijimo.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, koks turtas yra tarp šalių dalijamas ir koks konkretus turtas, jį padalijus, atitenka kiekvienai iš šalių. Sutikti su atsakovo prašymu, kad ieškovei būtų paskirtas visas nekilnojamasis turtas ir iš jos priteista atsakovui piniginė kompensacija,  nėra pagrindo.

Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė ieškovės ranka rašytą raštelį dėl mokesčių paskirstymo už 2016 m. vasario mėnesį. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas į bylą negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.), jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktas rašytinis įrodymas, kuris, pasak jo, patvirtina, jog jis visą laiką prisidėjo prie sutuoktiniams priklausančio būsto išlaikymo, kadangi ieškovė atlikdavo mokesčių paskirstymą, šioje proceso stadijoje, kuomet byla jau nagrinėjama teisme, neturi jokios reikšmės, kadangi dokumento laikotarpis yra už 2016 m. vasario mėnesį. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto su apeliaciniu skundu pateiktas rašytinis įrodymas atsisakytinas priimti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus ir sąlygas, jos nutraukimo teisines pasekmes ir sutuoktinių turto padalijimo principus (CK 3.60 str., 3.70 str., 3.87 str.) taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, atmetusi atsakovo apeliacinį skundą, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų jam iš ieškovės nepriteisia. Paduodamas apeliacinį skundą atsakovas prašė atidėti jam  reikalingo sumokėti 178 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016-05-09 nutartimi šį atsakovo prašymą patenkino, atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija, atmetusi atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisia 178 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 6,83 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 184,83 Eur bylinėjimosi  apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 96 str.).  

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 184,83 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus ir 83 centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. (Šią sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Raimondas Buzelis

Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas