Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-313-360/2018

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00625-2018-7

                Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.11.10.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimo,

n u s t a t ė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas M. J. 2017 m. lapkričio 27 d. surašė D. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu iki 2017 m. gruodžio 12 d. savanoriškai sumokėti 5 eurų baudą už tai, kad ji 2017 m. lapkričio 20 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktą, 136.4, 136.5 papunkčius, vairavo transporto priemonę „Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, neįvertino atstumo iki lenkiamo dviratininko ir baigdama lenkimą neįsitikino, kad ji galės saugiai grįžti į savo eismo juostą, grįždama į savo eismo juostą nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė dviratininką A. Ž., eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir dviratis. D. B. 2017 m. gruodžio 5 d. sumokėjo administraciniu nurodymu paskirtą 5 eurų baudą. 

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika, vadovaudamasis ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 661 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimu atnaujino administracinės bylos administracinę teiseną, motyvuodamas tuo, kad administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, jog A. Ž. dviračiui prakirsta padanga, apgadintas priekis, o D. B. automobiliui apgadintas automobilio veidrodėlis, perbrauktas automobilio šonas. A. Ž. (nukentėjusysis) liko eismo įvykio vietoje, o D. B. iš eismo įvykio išvyko savo automobiliu; tokie D. B. veiksmai atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalies nusižengimo požymius. Šį nutarimą D. B. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. tenkino D. B. skundą, panaikino Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimą atnaujinti administracinę teiseną administracinio nusižengimo byloje bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė motyvuojant tuo, jog jokių išskirtinių naujų aplinkybių, turinčių pagrindą atnaujinti administracinę teiseną byloje, nepaaiškėjo; visos faktinės aplinkybės dėl galimai padarytos žalos transporto priemonei – A. Ž. dviračiui, nurodytos 2017 m. lapkričio 27 d. -administracinio nusižengimo protokole. Šį nutarimą nukentėjusysis A. Ž. apskundė Klaipėdos apygardos teismui.

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutarimą ir paliko galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos viršininko M. Džermeikos 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimą atnaujinti administracinę teiseną.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė E. K. 2018 m. gegužės 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą D. B. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2017 m. lapkričio 20 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 9 punktą, 136.4, 136.5 papunkčius, vairavo transporto priemonę („Mitsubishi Lancer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, neįvertino atstumo iki lenkiamo dviratininko ir baigdama lenkimą neįsitikino, kad ji galės saugiai grįžti į savo eismo juostą, grįžtant į savo eismo juostą nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė dviratininką A. Ž., eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir dviratininkas; iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė V. K. 2018 m. gegužės 18 d. nutarimu D. B. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskyrė 11 eurų baudą, pagal 426 straipsnio 1 dalį 725 eurų baudą, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskyrė galutinę 725 eurų baudą. Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. B. atstovas advokatas Vytautas Agintas nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu D. B. atstovo advokato skundą tenkino iš dalies ir panaikino 2018 m. gegužės 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje dalį, kuria D. B. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirta 11 eurų bauda bei dalį, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, D. B. paskirta galutinė 725 eurų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukta D. B. apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino KET pažeidimo padarymo aplinkybes ir abejones vertino ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. A. Ž. 2017 m. lapkričio 20 d. 8.02 paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą nenurodė, kad įvykio metu būtų buvęs apgadintas dviratis, todėl manoma, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami dėl jį sumušusio vyriškio veiksmų, o ne dėl eismo įvykio. Dviratis, kaip transporto priemonė, dalyvavusi eismo įvykyje vizualiai buvo apžiūrėtas 2017 m. lapkričio 20 d. policijos pareigūnų, atvykusių į eismo įvykio vietą, ir nenustačius jokių dviračio apgadinimų, buvo atiduotas A. Ž. žmonai, A. Ž. atvykusiems pareigūnams jokių dviračio apgadinimo požymių nenurodė. Apgadinimų nematyti ir nešiojamo vaizdo registratoriaus vaizdo įraše. Tik kitą dieną po įvykio į Klaipėdos kelių policiją besikreipusio A. Ž. pateiktame 2017 m. lapkričio 20 d. pareiškime nurodoma aplinkybė dėl tiriamo įvykio metu galimai sugadintos dviračio padangos A. Ž., galimai išsigandus gresiančios atsakomybės dėl D. B. automobiliui padaryto apgadinimo. A. Ž. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl D. B. neteisėtų veiksmų patyrė žalą, tai yra buvo sugadintas jo dviratis, todėl šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp D. B. veiksmų ir atsiradusios žalos, tai yra sugadintos dviračio padangos. Taip pat nagrinėjamu atveju, kokia žala buvo padaryta A. Ž., lieka neaišku, nes jis teisme nurodė, kad keitė dviračio padangą, tačiau, ar iš tiesų buvo keista padanga, už kokią sumą buvo pirkta nauja padanga, ar įvykio metu iš tiesų padanga buvo prakirsta. Todėl nenustatyti visi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką, tam, kad asmuo būtų patrauktas atsakomybėn už sukeltą eismo įvykį, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė už sukeltą eismo įvykį nekyla.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nepraėjus valandai po įvykio, jai, D. B., atvykus į policiją, Kelių policijos tarnybos tyrėjas M. J. nurodė, kad jokio eismo įvykio nebuvo, tačiau kitą dieną pareigūnas asmeniškai priėmė A. Ž. 2017 m. lapkričio 20 d. pareiškimą (kaip gautas skundas neužregistruotas Kelių policijos tarnyboje), ir 2017 m. lapkričio 21 d., dalyvaujant tik A. Ž., sudarė eismo įvykio vietos schemą pagal A. Ž. nurodytas aplinkybes. Su sudaryta schema apeliantė nebuvo supažindinta, eismo įvykio schemoje pasirašė tik A. Ž., o jai 2017 m. lapkričio 22 d. atvykus į policijos komisariatą pas M. J. dėl įvykio bei pareigūnui apžiūrėjus automobilį ir nuvykus į įvykio vietą, buvo iškviestas A. Ž. ir nubraižyta kita schema. Pareigūno M. J. 2017 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, dviratis eismo įvykio vietoje nebuvo apžiūrėtas, dviračio nuotraukos kartu su transporto priemonės techninės apžiūros aktu pateiktos tik 2018 m. gegužės 5 d., taigi dviračio apžiūra tinkamai procesiškai nebuvo atlikta. Nei kitą dieną po įvykio, nei po A. Ž. 2018 m. gruodžio 6 d. skundo, dviratis nebuvo išreikalautas ir apžiūrėtas. Todėl neaišku, kokiais objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis tiek tyrėjas M. J. administracinio nusižengimo protokole, tiek specialistė V. K., formuluodami pažeidimo esmę, įrašė, jog eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir dviratis. Kaip matyti, ši aplinkybė dėl dviračio apgadinimo, tikėtina dėl aplaidaus pareigūnų darbo, tirta nebuvo. Jei ir tikėti, kad A. Ž. dviratis policijos pareigūnų buvo nufotografuotas 2017 m. lapkričio 21 d. po 20.00 val., tai yra praėjus daugiau kaip parai laiko po įvykio, tai per tokį laiką galima imituoti bet kokius dviračio apgadinimus, priderinant juos prie eismo įvykio aplinkybių. 

Apeliaciniame skunde D. B. pažymi, kad nepraėjus nė valandai po įvykio, sutvarkiusi svarbius darbinius reikalus, apie 9 val. jau buvo atvykusi į Klaipėdos apskrities VPK, kur ikiteisminio tyrimo pareigūnui pranešė apie įvykį. 2017 m. lapkričio 20 d. po 9.00 val., tai yra po apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, ji nuvyko pas teismo ekspertus dėl po eismo įvykio jai padaryto A. Ž. sumušimo, kadangi tyrėja jai davė siuntimą atlikti ekspertizę ir buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės (išvada pridėta prie administracinės bylos) patvirtino, kad 2017 m. lapkričio 20 d. apie 8 val., jai buvo suduotas smūgis kietu, buku daiktu į lūpą. 

Apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad jokio skuboto pasišalinimo iš eismo įvykio nebuvo, kad įvykio vietoje jokie apgadinimai A. Ž. dviračiui nebuvo nustatyti ir užfiksuoti, o vėliau administracinėje byloje atsiradęs dviračio techninės apžiūros aktas ir fotonuotraukos kelia pagrįstų abejonių, kad ji, D. B., po įvykio nepraėjus nė valandai po įvykio, apie 9.00 val. pati nuvyko į policijos komisariatą ir pranešė apie įvykį, bei tai, kad tiek Kelių policijos pareigūno M. J. tarnybiniuose pranešimuose neįžvelgiamos jokių jos pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybių, tiek Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarime nenustatyti ANK 426 straipsnio 1 dalies sudėties požymiai, konstatuotina, kad jos elgesyje nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad Kelių policijos tarnyba atsiliepimu į skundą prašė palikti galioti 2017 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos kelių policijos tarnybos nutarimą, kuriuo D. B. buvo nubausta tik pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, be to, 2017 m. lapkričio 27 d. administracinio nusižengimo protokole jai nebuvo inkriminuotas pažeidimas, numatytas ANK 426 straipsnio l dalyje. Taigi, iš Institucijos pateikto atsiliepimo galima suprasti, kad jie sutinka su jos skundu, nes prašo palikti galioti sprendimą tik dėl teisės pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje padarymo. Teismas, atmesdamas skundą, konstatavo, kad D. B., vairuodama automobilį, kliudė dviratį, dėl ko jis buvo apgadintas, tačiau kaip jau buvo anksčiau minėta, dviračio sugadinimas, kaip faktinė aplinkybė, jai inkriminuota nebuvo (ANK 618 straipsnio 2 dalis – nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas šios aplinkybė nevertino ir atmetė toje dalyje skundą, konstatuodamas, kad D. B. įvykio metu sugadino dviratį, kurio sugadinimas Kelių policijos tarnybos nutarime nenurodytas ir jai nutarimu nekonstatuotas. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodymui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. Ž. bei Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. 

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. 

Nagrinėjamu atveju D. B. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu pakeitus ne teismo tvarka priimtą nutarimą, patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde D. B. neneigia, jog atlikdama lenkimo manevrą, grįždama į savo eismo juostą kliudė dviratininką, sutinka su jai dėl šio įvykio 2017 m. lapkričio 27 d. administracinio nusižengimo protokole surašytu administraciniu nurodymu dėl ANK 417 straipsnio 8 dalies pažeidimo, kurį įvykdė 2017 m. gruodžio 5 d., tačiau apeliantė nesutinka su jos nubaudimu dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos ir ginčydama įrodymų vertinimą, pažymi, jog į policiją nepraėjus pilnai valandai ji kreipėsi įvykio dienos rytą, iš pareigūnų sužinojo, kad eismo įvykio nebuvo, tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, be to, nenustatyta tiksli A. Ž. dviračiui padaryta žala, dviračio apgadinimai tinkamai neužfiksuoti, todėl, remiantis praktika, nebebuvo pagrindo taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnį. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, su apeliantės argumentais nesutinka.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. 

Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs D. B. atstovo advokato skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, itin išsamiai, visapusiškai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko plačios apimties įrodymų tyrimą, išvadas išsamiai motyvavo remdamasis įrodymų visuma, nutarime įrodymai aptarti, sugretinti tarpusavyje, jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamo nutarimo išvadoms dėl D. B. kaltės.

Administracinėn atsakomybėn patraukta D. B. neneigia sukėlusi eismo įvykį, t. y. atlikdama lenkimo manevrą kliudžiusi dviratininką, kaip patvirtino apylinkės teismo posėdyje, ji pajuto kontaktą ir dėl to sustojo, išlipo iš automobilio, pastebėjo ant savo automobilio paliktas žymes bei nuėjo prie taip pat sustojusio dviratininko, tačiau įvykus konfliktus, dviratininkui jai sudavus, ji dėl patirto smurto ir šoko sėdo į automobilį ir išvažiavo į darbą. Tokia apeliantės pozicija vertinama kaip pasirinkta gynybinė, kuri argumentuotai paneigta skundžiamame nutarime. Apygardos teismas visiškai pritaria skundžiamo nutarimo išsamiems ir labai konkretiems motyvams. Ištirtų įrodymų visuma leidžia neabejotinai spręsti, jog D. B. suprato vairuodama kliudžiusi dviratininką, tai pajuto ir sustojo, automobilio ir dviračio kontaktas ant apeliantės automobilio paliko aiškiai matomas žymes, taigi, suprasdama, kad kliudė kitą eismo dalyvį, D. B. turėjo pareigą su dviračiu važiavusiu A. Ž. išsiaiškinti įvykio aplinkybes, kiekvieno iš eismo dalyvių patirtą žalą, kaip to ir reikalauja skundžiamame nutarime išsamiai aptarti KET punktai, nepavykus rasti sutarimo, į eismo įvykio vietą kviesti policiją. Tačiau, kaip apylinkės teismo posėdyje pripažino pati D. B., ji neklausė A. Ž. nei dėl sveikatos, nei dėl dviračio būklės, tiesiog vizualiai įvertino, jog nieko nenutiko ir, pati darydama lenkimo manevrą kliudžiusi kitą eismo dalyvį, iš esmės pokalbį pradėjo priekaištais, kodėl dviratininkas nereagavo į jos signalą ir nepasitraukė į kelkraštį. Taigi šiuo atveju D. B. elgesys negali būti suderinamas su KET reikalavimais, įvykus konfliktui su A. Ž., nesant tarp eismo dalyvių jokio sutarimo, kas už ką yra atsakingas, aiškiai suvokdama, jog vairuodama automobilį kliudė kitą eismo dalyvį, teisindamasi išgąsčiu, šoku ir svarbiais darbiniais reikalais, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, kitas eismo dalyvis A. Ž., nors taip pat tuo metu vyko į darbą, įvykio vietoje vis dėlto pasiliko ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu bei pranešė apie eismo įvykį, sprendžiant iš apylinkės teismui pateikto Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo, operatorei nupasakojo įvykio aplinkybes bei įvykio vietoje liko laukti pareigūnų. Taigi akivaizdu, jog vienas iš dviejų eismo dalyvių aiškiai suvokė, kad įvyko eismo įvykis, kitas jo dalyvis nuvažiavo neišsiaiškinus aplinkybių, todėl skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti, jog ir D. B. galėjo ir turėjo suvokti savo pareigą, nesant sutarimo dėl eismo įvykio aplinkybių, pasilikti įvykio vietoje ir kviesti pareigūnus.

KET reikalavimas kviesti policijos pareigūnus nesant eismo įvykio dalyvių sutarimo dėl eismo įvykio aplinkybių ir pasilikti įvykio vietoje nėra bereikšmis, kadangi tik tokiu būdu, eismo įvykio dalyviams nepasitraukus iš įvykio vietos, atvykę pareigūnai gali operatyviai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, atlikti reikalingus proceso veiksmus, užfiksuoti paliktus pėdsakus, nustatyti atsakingus asmenis, priešingu atveju tokių veiksmų atlikimas yra itin apsunkinamas bei užsitęsia, kas šiuo atveju ir atsitiko bei dėl ko priekaištauja ir pati apeliantė (eismo įvykio schemos braižymo, dviračio apgadinimų fiksavimo aplinkybių). Taigi, įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą, apygardos teismui nekyla jokių abejonių, kad D. B. tikrai suprato, kad kliudė dviračiu važiavusį A. Ž. ir taip sukėlė eismo įvykį, tačiau, nesant sutarimo dėl eismo įvykio aplinkybių, nepranešusi policijai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Nors apeliantė savo pasitraukimą iš įvykio vietos teisina šoku, mobiliojo telefono išsikrovimu, tačiau D. B. nurodomos aplinkybės nepateisina jos pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, A. Ž. turėjo veikiantį mobilųjį telefoną, todėl D. B. telefonui neveikiant, kitas eismo dalyvis turėjo galimybę susisiekti su pareigūnais, ką ir padarė. Be to, kaip savo paaiškinimuose teigia ir pati apeliantė, nuvykusi į darbą ji jau turėjo galimybę skambinti telefonu, paskambino savo draugui D. V., tačiau ne į policiją. Kita vertus apeliantės argumentai apie jos išgąstį ir šoką neįtikinantys, kadangi, kaip proceso metu nurodė tiek D. B., tiek ir A. Ž., būtent ji pati atėjo prie dviratininko pareikšti priekaištų, jog šis kelyje nereagavo į jos signalą, dviratininkas tuo metu buvo ant šaligatvio, apžergęs dviratį, taigi jis tiesiog objektyviai negalėjo užpulti apeliantės, todėl net jei tarp jų ir įvyko susistumdymas, pagal abiejų konflikto dalyvių pasakojimus, tai negalėjo būti tokio intensyvumo agresija, dėl kurios D. B. turėjo natūraliai tiek išsigąsti, kad nebesuvoktų savo, kaip eismo įvykį sukėlusios vairuotojos pareigų. Būtent ji atėjo prie dviratininko ir laisvai galėjo nuo jo pasitraukti, jeigu iš tikrųjų pajuto kokią nors grėsmę iš A. Ž. pusės, apeliantė neužsimena, kad nukentėjusysis ją būtų vijęsis ar kokiais nors kitais veiksmais įbauginęs. Asmenų tarpusavio konfliktai, kaltininkų nustatinėjimas nesant bendro sutarimo, be abejo gali sukelti nemalonias emocijas, stresą, tačiau tai savaime nepateisina teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymo.

Apygardos teismas pastebi ir tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-60554-17 (apie tyrimą D. B., paklausta nukentėjusiojo A. Ž. atstovo advokato apylinkės teismo posėdyje, taip pat užsiminė) dėl to paties įvykio aplinkybių, kurio metu buvo aiškinamasi, ar A. Ž. po eismo įvykio, nagrinėjamo ir šioje administracinio nusižengimo byloje, kilusio konflikto metu, dešinės rankos kumščiu sudavė D. B. į lūpas, tačiau ikiteisminis tyrimas įsiteisėjusiais sprendimais yra nutrauktas  nustačius, kad jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta, o pati D. B. įvykio metu elgėsi agresyviai, šaukė ant A. Ž., aktyviais veiksmais jį provokavo, stumdė, bandė suduoti jam smūgius, A. Ž. po įvykusio eismo įvykio elgėsi adekvačiai įvykusiai situacijai, D. B. neprovokavo, ramino, stengėsi išvengti konflikto. Šias baudžiamajame procese nustatytas aplinkybes atitinka ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teikti A. Ž. paaiškinimai, kuriuos patvirtina kiti įrodymai (jo skambučio į bendrąjį pagalbos centrą įrašas, į įvykio vietą atvykusio pareigūno J. M. tarnybinis pranešimas bei parodymai apylinkės teisme, taip pat pareigūno turėtos kameros vaizdo įrašas, kur užfiksuota, ką nukentėjusysis nurodė po įvykio). Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia paneigti apeliantės argumentus apie jos neva patirtą šoką dėl tariamo A. Ž. smurto.

Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad D. B. elgesys nagrinėjamu atveju atitinka požymius nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnyje. Nors apeliantė atkreipia dėmesį, kad nepraėjus valandai po įvykio pati kreipėsi į policiją, tačiau toks jos prieštaringas argumentas jos atsakomybės dėl inkriminuoto nusižengimo nepašalina ir vertinamas tik kaip bandymas sušvelninti savo kaltę, kadangi duodama parodymus apylinkės teisme, D. B. pabrėžė, jog iš įvykio vietos nuvažiavo galvodama, jog apgadintas tik jos automobilis, vadinasi, vertindama, jog pareigos pasilikti įvykio vietoje neturėjo, į policiją ji kreipėsi dėl kitų priežasčių, t. y. norėdamas pateikti pareiškimą dėl jos sumušimo, o ne siekdama pranešti apie savo sukeltą eismo įvykį.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į pareigūnų tarnybinius pranešimus, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutarimą, kuriuose, pasak apeliantės, jos veiksmuose nebuvo įžvelgta ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių. Tačiau administracinio nusižengimo byloje sprendžiant dėl asmens kaltės padarius inkriminuojamą nusižengimą, vertinami ne pavieniai duomenys, atskiri dokumentai, o vadovaujamasi įrodymų visuma. Šiuo atveju, kaip jau minėta, apylinkės teismas laikėsi aptartų ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo. 

Nemaža dalis apeliacinio skundo argumentų susiję su A. Ž. dviračio apgadinimų nustatymu, akcentuojant, kad apgadinimai iškart nebuvo užfiksuoti, jų iš pradžių nenurodė ir pats A. Ž., apgadinto dviračio nuotraukos byloje atsirado vėliau, neaiškus žalos dydis. ANK 426 straipsnyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui yra reikšmingas žalos dydis, jeigu jis neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nusižengimas kvalifikuojamas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, pagal kurią nagrinėjamu atveju ir yra nubausta D. B.. Iš bylos duomenų (A. Ž. paaiškinimų, transporto priemonės techninės apžiūros akto) matyti, kad dėl eismo įvykio buvo prakirsta padanga bei nubrėžta kairės pusės rankena. Nors A. Ž. dviračio apgadinimai procese iš tikrųjų nebuvo operatyviai užfiksuoti, į įvykio vietą atvykęs pareigūnas J. M. detaliai dviračio neapžiūrėjo (tą jis patvirtino ir apylinkės teismo posėdyje), apžiūros aktas surašytas praėjus tik pusmečiui po įvykio, prie jo pridėtos nuotraukos, darytos dar 2017 m. lapkričio 21 d., taigi praėjus dienai po įvykio, tačiau šie trūkumai apygardos teismo vertinimu neduoda pagrindo D. B. veiksmus vertinti kitaip nei tai padaryta skundžiamame nutarime. Iš dalies galima sutikti su apeliante, jog administracinio nusižengimo medžiaga nebuvo parengta kokybiškai, kai kurie procesiniai dokumentai surašyti nedėmesingai (pvz. Institucijos atstovė apylinkės teisme pripažino, jog netiksliai suformuluotas atsiliepimo į D. B. skundą reikalavimas; 2018 m. gegužės 18 d. administracinio nusižengimo protokole bei ne teismo tvarka priimtame nutarime, aprašant nusižengimo esmę, nurodoma, kad apgadinti automobilis ir dviratininkas, nors akivaizdu, jog apgadintas gali būti dviratis, o ne dviratininkas). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinis procesas yra vieningas, pareigūnų padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas. Nesant tokios galimybės, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti priimtas kitoks ANK numatytas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-14-139/2016). Šioje byloje apylinkės teismas ėmėsi priemonių ir pašalino D. B. keltas abejones dėl A. Ž. dviračio apgadinimų detalizavimo, nesavalaikio jų užfiksavimo. Nagrinėjant D. B. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teisme buvo itin išsamiai aiškinamasi A. Ž. dviračio apgadinimai, jų pobūdis, galimybė juos pastebėti, užfiksavimo aplinkybės, teisėjas aktyviai uždavinėjo klausimus apklausiamiems asmenims, pačiam A. Ž., kada ir kaip jis pastebėjo apgadinimus, kaip juos remontavo. A. Ž. paaiškino, kokias dviračio dalis keitė, nurodė, kad dėl savo darbo specifikos dviračių dalis gali gauti pigiau, pats ir susitvarkė savo dviratį, todėl apygardos teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl eismo įvykio padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Netikėti, kad dėl eismo įvykio buvo padaryti būtent tokie apgadinimai, kurie yra nustatyti, taip pat nėra jokio pagrindo, kadangi jie visiškai atitinka tiek A. Ž., tiek ir pačios D. B. nurodomas eismo įvykio aplinkybes bei mechanizmą, automobilio ir dviračio kontakto vietą bei pobūdį, apgadinimai atitinkamai sutampa ir vieni kitus atitinka.

Administracinėn atsakomybėn patraukta D. B. tap pat nurodo, kad dviračio sugadinimas kaip faktinė aplinkybė jai nebuvo inkriminuota. Tačiau apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog apeliantė nežinojo ar galėjo būti suklaidinta dėl to, kuo yra kaltinama. Dar 2017 m. lapkričio 27 d. jai surašytame administracinio nusižengimo protokole dėl ANK 417 straipsnio 8 dalies pažeidimo, aprašant nusižengimo esmę, be kita ko nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilis ir dviratis. Iš esmės identiškos faktinės aplinkybės nurodomos ir 2018 m. gegužės 18 d. atnaujintoje administracinio nusižengimo teisenoje surašytame administracinio nusižengimo protokole, tik klaidingai įrašyta, kad apgadinti automobilis ir dviratininkas bei papildomai nurodomas dar vienas veikos vertinimui reikšmingas faktas, jog D. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Kaip girdima iš teimo posėdžio garso įrašo, Klaipėdos apskrities VPK atstovė E. K. teismo posėdyje paaiškino procesinių dokumentų surašymo aplinkybes bei ypatumus, padarytas rašymo klaidas, administracinėn atsakomybėn patraukta D. B. bei jos atstovas advokatas turėjo galimybę Institucijos atstovei užduoti klausimų, ką ir darė. Iš byloje pateiktų D. B. skundo bei apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jai nekyla jokių abejonių dėl inkriminuojamų faktinių  aplinkybių ir būtent susijusių su dviračio apgadinimais, kadangi šių aplinkybių nustatymui skiriama nemaža dalis skundų argumentų, taigi apeliantei nekyla jokių abejonių, dėl ko ji patraukta administracinėn atsakomybėn, atsižvelgdama į tai bei nesutikdama su jos veiksmų vertinimu, ji pasirinko ir tam tikrą gynybinę taktiką, kuri skundžiamame nutarime, remiantis ištirtų įrodymų visuma, buvo motyvuotai paneigta. Taigi nagrinėjant D. B. skundą apylinkės teisme, jai buvo visiškai užtikrintas naudojimasis ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis. Ji naudojosi įgalioto atstovo – advokato pagalba, pati tiesiogiai ar per įgaliotą atstovą susipažino su bylos medžiaga, viešame teismo posėdyje davė teismui paaiškinimus, teikė įrodymus, kurie buvo ištirti, reiškė prašymus, dėl kurių priimti atitinkami sprendimai, apklausti liudytojai, kuriems ji ir jos atstovas uždavinėjo klausimus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl D. B. kaltės padarius jai inkriminuotą ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimą nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas