Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-02-21][nuasmeninta nutartis byloje][2-225-450-2019].docx
Bylos nr.: 2-225-450/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Faulana" 121713723 atsakovas
UAB “Klaipėdos administratoriai“ 304719971 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
UAB "Lavysas" 152036575 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
bankas "Snoras" 112025973 Kreditorius
"DAIK" 302568079 Kreditorius
UAB "MS Transport" 153647128 Kreditorius
UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 303939377 pareiškėjas
"PERDANGA" 140518037 trečiasis asmuo
Kategorijos:
CIVILINIS PROCESAS
Įmonių bankrotas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

?

Civilinė byla Nr. 2-225-450/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00802-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 (S)

 

img1 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. vasario 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. R. ir A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atmestas prašymas įpareigoti bankroto administratorių pateikti dokumentus, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Faulana“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-2627-345/2018), 

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Faulana“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (nutartis pakeista Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi sumažinus AB banko Snoras“ kreditorinį reikalavimą), kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tikslintas. 2012 m. sausio 27 d. nutartimi BUAB „Faulana“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Kreditoriai M. R. ir A. R. kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti BUAB „Faulana“ administratorių A. S. per BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimo nustatytą terminą pateikti M. R. ir A. R. išrašus iš BUAB „Faulana“ banko sąskaitų LT91 7044 0600 0036 0561 ir LT24 7044 0600 0091 4085 už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., arba išreikalauti iš BUAB „Faulana“ administratoriaus A. S. išrašą iš BUAB „Faulana“ banko sąskaitų LT91 7044 0600 0036 0561 ir LT24 7044 0600 0091 4085 už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., arba išduoti liudijimą apie teisę gauti iš AB SEB banko išrašą iš BUAB „Faulana“ banko sąskaitų LT91 7044 0600 0036 0561 ir LT24 7044 0600 0091 4085 už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d.

3.       Nurodė, kad 2018 m. liepos 4 d. ir 2018 m. liepos 20 d. kartu su prašymais bankroto administratoriui, susijusiais su kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymu, gautomis pajamomis ir patirtomis išlaidomis, paslaugų teikėjų pasirinkimu, pateikė prašymą pateikti BUAB „Faulana“ išrašą iš banko sąskaitos. Minėtas išrašas yra tiesiogiai susijęs su vykdomomis bankroto procedūromis ir turi esminę reikšmę kreditorių teisių įgyvendinimui. Kadangi prašoma pateikti informacija nėra perteklinė bei nesusijusi su kasdieniais darbais, atsisakymas tokią informaciją suteikti yra nepagrįstas. Negaudami išrašo iš įmonės banko sąskaitos kreditoriai neturi išsamios ir aiškios informacijos apie jos gautas pajamas, patirtas išlaidas, lėšų panaudojimą ir pan. Bankroto administratoriaus pateikta informacija nėra išsami, todėl nėra galimybės tinkamai įvertinti įmonės finansinius rodiklius ir jos bankroto procese priimti tolimesnius veiksmus, turinčius įtakos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi atmetė kreditorių M. R. ir A. R. prašymą dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo pateikti dokumentus, juos išreikalauti arba išduoti teismo liudijimą.

5.       Teismas nustatė, kad kreditoriai prašymą iš esmės grindė tuo, kad bankroto administratoriaus teikiama informacija yra neišsami ir riboto kiekio, nesudaro galimybės įvertinti BUAB „Faulana“ finansinius rodiklius ir priimti sprendimus dėl tolimesnių pareiškėjų veiksmų bankroto procese.

6.       Teismo vertinimu, kreditorių pateiktame prašyme nurodyta informacija negali būti laikoma nesusijusia su bankroto bylos eiga, kadangi tokios informacijos turinys atskleidžia bankrutuojančios įmonės finansines operacijas, tačiau teismas sprendė, kad kreditoriai neįrodė, kaip minėtos informacijos negavimas gali pažeisti jų ar kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus BUAB „Faulana“ bankroto byloje, neįvardijo konkrečių bankroto administratoriaus neatliekamų veiksmų įmonės bankroto byloje, dėl ko atsirastų pagrindas patiems pareiškėjams tokius veiksmus inicijuoti.

7.       Teismas konstatavo, kad abstraktūs prašymo argumentai dėl tolesnių sprendimų priėmimo ar negalėjimo įvertinti įmonės finansinius rodiklius, kai tokia informacija kreditoriams yra teikiama kreditorių susirinkime nustatyta tvarka, negali būti laikoma pakankamu pagrindu tokį prašymą tenkinti.

8.       Teismas, įvertinęs M. R. 2018 m. liepos 4 d. prašymą bankroto administratoriui pateikti informaciją apie sutarties su BUAB „Faulana“ turto vertintoja UAB „Inreal“ sudarymą, sudarytos sutarties nuorašą ir jos pagrindu teiktą informaciją; 2018 m. liepos 19 d. bankroto administratoriaus atsakymą, kad tokia informacija apie kasdienį įmonės darbą neteikiama; 2018 m. liepos 20 d. A. R. elektroninį laišką su informacija apie nepateiktus bankroto administratoriaus ataskaitos priedus, nurodymą pateikti banko sąskaitos išrašus bei perkelti kreditorių susirinkimo datą; 2018 m. liepos 20 d. bankroto administratoriaus atsakymą, kad buhalterinės apskaitos dokumentai teikiami nebus, sprendė, kad minėti dokumentai nesudaro pagrindo spręsti apie konkrečius pareiškėjų ketinimus ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ir, atitinkamai, įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo atlikimą.

9.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2012 m. sausio 11 d. vykusiame BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkime šeštuoju darbotvarkės klausimu priimtame nutarime baigtinis kreditoriams teiktinos informacijos sąrašas nėra apibrėžtas ir prašoma pateikti informacija laikytina susijusia su bankroto bylos eiga, konstatavo, kad kreditoriai nėra atleidžiami nuo pareigos detaliai, bet ne deklaratyviai, pagrįsti teikiamą prašymą, motyvuotai išdėstyti jo pagrindą ir tikslą. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai kreditorių teisė gauti informaciją apie bankroto bylos eigą ne tik prieštarautų kreditorių susirinkimo nutarimams, bet ir būtų suabsoliutinta. 

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atskirajame skunde kreditoriai M. R. ir A. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti BUAB „Faulana“ administratorių A. S. per BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkimo nustatytą terminą pateikti M. R. ir A. R. išrašus iš BUAB „Faulana“ banko sąskaitų LT91 7044 0600 0036 0561 ir LT24 7044 0600 0091 4085 už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., arba išreikalauti iš BUAB „Faulana“ administratoriaus A. S. išrašą iš BUAB „Faulana“ banko sąskaitų LT91 7044 0600 0036 0561 ir LT24 7044 0600 0091 4085 už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., arba išduoti liudijimą apie teisę gauti iš AB SEB banko išrašą iš BUAB „Faulana“ banko sąskaitų LT91 7044 0600 0036 0561 ir LT24 7044 0600 0091 4085 už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. 

11.       Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.                      Prašoma pateikti informacija (banko sąskaitos išrašai) yra tiesiogiai susijusi su kreditorių teisėmis, kadangi tai leidžia įvertinti įmonės finansinę būklę, patirtas administravimo išlaidas bei galimybes tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

11.2.                      Išrašuose iš banko sąskaitų esanti informacija nei pagal įmonės įstatus ar kitus įmonės veiklą reglamentuojančius dokumentus, nei pagal savo esmę nėra laikytina komercine (gamybine) paslaptimi (konfidencialia informacija), todėl kreditorių teisė gauti šią informaciją (išrašus iš banko sąskaitų) negali būti ribojama.

11.3.                      Teigiama, kad kreditoriai negali būti įpareigoti nurodyti bankroto administratoriui priežasčių, dėl kurių kreditoriai pageidauja gauti informaciją (dokumentus) apie bankroto bylos eigą, kadangi toks įpareigojimas daugeliu atveju ribotų kreditorių galimybes tinkamai įgyvendinti savo teises. Priešingu atveju, kiekvienu konkrečiu atveju bankroto administratoriui būtų suteikta teisė vertinti kreditoriaus nurodytų priežasčių (aplinkybių) pagrįstumą bei jų reikšmę bankroto procedūrų vykdymui, o tai vėlgi ribotų kreditoriaus teisę gauti informaciją (dokumentus) apie bankroto bylos eigą bei sąlygotų naujų teisminių ginčų inicijavimą.

11.4.                      Skunde kreditoriai paaiškina, kad prašoma informacija jiems reikalinga dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. bei 2018 m. rugsėjo 14 d. įmonės kreditorių susirinkimo metu svarstant bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą, bankroto administratorius nepateikė informacijos, kurios reikalavo kreditoriai. Taip pat poreikį gauti prašomus išrašus iš įmonės banko sąskaitų sąlygojo aplinkybė, kad bankroto administratorius be kreditorių susirinkimo priimto nutarimo išsimokėjo sau 62 000 Eur avansą, todėl kreditoriams kilo pagrįstos abejonės, ar įmonės bankroto administratorius nėra panaudojęs įmonei priklausančių lėšų, neteisėtai tenkinant savo ar kitų trečiųjų asmenų asmeninius interesus.

11.5.                      Bankroto administratorius turi visas technines galimybes operatyviai, pasinaudojant elektroninės bankininkystės paslauga, pateikti kreditoriams prašomus dokumentus, tačiau to nedaro ir verčia kreditorius savo pažeidžiamas teises ginti teismine tvarka.

12.                      BUAB „Faulana“ bankroto administratorius A. S. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Atskirajame skunde dėstomi argumentai nesuteikia teisės atlikti BUAB Faulana auditą. Kreditorių prašomi dokumentai apima visą įmonės buhalteriją. Kreditorių tikslas peržiūrėti visas įmonės buhalterines operacijas, sudaryti savo ataskaitas ir reikšti nepagrįstus skundus, kreditoriai nuolatos trukdo vykdyti bankroto procedūras. BUAB „Faulana bankroto byla iškelta 2011 m. kovo 31 d. ir tęsiasi iki šiol vien dėl to, kad M. ir A. R. skundžia kreditorių nutarimus, kitų kreditorių kreditorinius reikalavimus, teismo nutartis, užveda naujas bylas, skundžia administratorių ir visaip kitaip trukdo vykdyti bankroto procedūras.

12.2.                      BUAB „Faulana buhalterinę apskaitą tvarko specializuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonės. 2015 m. apskaitą tvarkė UAB P&P investicijos, o nuo 2016 metų liepos mėn. UAB „Audito paslauga“. Šios įmonės pagal pirminius buhalterinius dokumentus sudarė metines finansinės atskaitomybės balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, kurios buvo pateiktos kreditoriams, tvirtinant administratoriaus veiklos ataskaitą.

12.3.                      Kreditorių nurodomi teiginiai, kad jie nežino kokias pinigų sumas įmonė yra gavusi nuo įmonės bankroto administratoriaus paskyrimo, kokios išlaidos buvo patirtos ir koks įmonės sąskaitos likutis, yra nepagrįsti jokiais įrodymais.

12.4.                      Kreditoriai, teikdami prašymą išreikalauti iš administratoriaus banko sąskaitų išrašus, nenurodė, kam jiems ta informacija reikalinga, kas ir kaip pažeidžia jų kaip įmonės kreditorių teises. Jų teiginiai deklaratyvūs ir nieko bendro su tariamu kreditorių teisių pažeidimu neturi.

12.5.                      Nei prašyme, nei skunde nenurodyta kokius įmonės sandorius kreditoriai ginčys actio Pauliana pagrindu ir ar sieks, kad įmonės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, nes priimtus kreditorių nutarimus jie ir taip ginčija.

12.6.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorių prašoma pateikti informacija susijusi su bankroto medžiaga, tačiau kreditoriai neįrodė, kaip minėtos informacijos negavimas gali pažeisti jų ar kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus, neįvardijo konkrečiai bankroto administratoriaus neatliekamų veiksmų įmonės bankroto byloje, dėl kurių atsirastų pagrindas patiems kreditoriams tokius veiksmus inicijuoti. Abstraktūs argumentai dėl tolesnių sprendimų priėmimo ar negalėjimo įvertinti įmonės finansinių rodiklių, kai tokia informacija kreditoriams yra teikiama kreditorių susirinkime nustatyta tvarka, negali būti laikoma pakankamu pagrindu tokį prašymą tenkinti. 

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.                      Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas įpareigoti bankroto administratorių pateikti dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

14.                      Atskirajame skunde apeliantai nurodė priežastis, kodėl jiems yra reikalinga prašoma pateikti informacija BUAB Faulana banko sąskaitų LT91 7044 0600 0036 0561 ir LT24 7044 0600 0091 4085 išrašai už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d.

15.                      Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis (CPK 338 str.). Taigi, atskirojo skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1775-553/2018). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta būtent pirmosios instancijos teisme, ir būtent šiam teismui pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus(CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai

16.                      Nagrinėjamu atveju apeliantai atskirąjį skundą grindžia naujomis aukščiau minėtomis aplinkybėmis. Bylos duomenimis, šių aplinkybių apeliantai pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodę. Priežasčių, dėl kurių yra reikalaujami pateikti BUAB „Faulana“ banko sąskaitos išrašai, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, todėl jos laikytinos naujomis aplinkybėmis, kuriomis atskirasis skundas negalėjo būti grindžiamas (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl šios priežasties atskirajame skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos apeliacinės instancijos teisme, nes tai prieštarauja imperatyvioms procesinėms teisės normoms.

17.                      Kreditoriai, kaip teisinių santykių, susiklostančių vykstant bankroto procesui dalyviai, yra vieni pagrindinių bankroto proceso subjektų, lemiančių bankroto proceso kolektyvinį pobūdį. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises. Taip visų kreditorių interesai yra sujungiami ir jiems atstovaujama, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, tęs ar nutrauks įmonė savo ūkinę komercinę veiklą, įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis ir pan. Kreditorių kaip visumos teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška.

18.                      ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte nurodyta, kad įmonės administratorius teikia informaciją kreditoriams, savininkui (savininkams) kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Tokios informacijos teikimas yra viena iš bankroto administratoriaus funkcijų. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą.

19.                      Lietuvos teismų praktikoje yra suformuoti kriterijai, kokia informacija laikytina informacija apie įmonės bankroto veiklą. Sprendžiant, kokia konkrečiai informacija sudaro sąvokos „informacija apie bankroto bylos eigą“ turinį, ši sąvoka turėtų apimti ne tik tiesioginę informaciją, susijusią su bankroto bylos procesine eiga, bet ir kitą teisiškai reikšmingą informaciją, susijusią su nagrinėjama bankroto byla. Kreditoriams turėtų būti suteikiama galimybė susipažinti su bankrutuojančios įmonės veiklos dokumentais tam, kad jie galėtų susidaryti teisingą vaizdą apie įmonės būklę ir priimti sprendimus dėl savo tolimesnių veiksmų, kurie turėtų įtakos ir tolimesnei bankroto eigai, pavyzdžiui, spręsti dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, spręsti, ar pagrįsti kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, kad galėtų priimti sprendimą dėl kreipimosi į teismą, siekiant nuginčyti nepagrįstus kitų kreditorių reikalavimus, spręsti dėl kreipimosi į teismą ginčijant įmonės sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu, nes gali būti atveju, kai bankroto administratorius dėl vienokių ar kitokių priežasčių to nedaro, bei kita. Savo teises bankroto byloje kreditoriai gali tinkamai realizuoti tik tuomet, kai jiems suteikiama galimybė susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais, turinčiais reikšmės kreditorių interesų gynimui. Teisės susipažinti su įmonės turima viešai neprieinama informacija kreditoriams suteikimas atitinka vieną iš bankroto proceso tikslų - ginti kreditorių teises, siekiant kuo greičiau patenkinti jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1087/2012, 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428-330/2018).

20.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditorių teisės susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija negali būti absoliutinamos. Turi būti išlaikoma tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesų pusiausvyra, kad kreditoriai jiems suteikta teise susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija nepiktnaudžiautų ir gautos informacijos nepanaudotų priešingai bankrutuojančios įmonės interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428-330/2018).

21.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad kreditorių pateiktame prašyme nurodyta informacija yra susijusi su bankroto bylos eiga, kadangi tokios informacijos turinys atskleidžia bankrutuojančios įmonės finansines operacijas. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditoriai neįrodė, kaip minėtos informacijos negavimas gali pažeisti jų ar kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus BUAB „Faulana“ bankroto byloje, nes kreditoriai neįvardijo konkrečių bankroto administratoriaus neatliekamų veiksmų įmonės bankroto byloje, dėl ko atsirastų pagrindas patiems kreditoriams tokius veiksmus inicijuoti.

22.                      Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdami, kad prašoma pateikti informacija (banko sąskaitos išrašai) yra tiesiogiai susijusi su kreditorių teisėmis, nes tai leidžia įvertinti įmonės finansinę būklę, patirtas administravimo išlaidas bei galimybes tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, prašoma informacija nėra komercinė paslaptis, be to kreditoriai negali būti įpareigoti nurodyti priežasčių, dėl kurių pageidauja gauti informaciją (dokumentus) apie bankroto bylos eigą, kadangi tokiu būdu būtų ribojamos kreditorių teisės.

23.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. sausio 11 d. vykusiame BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkime šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas dėl informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą (procedūras) suteikimo tvarkos patvirtinimo. Minėtame kreditorių susirinkimo nutarime nustatyta, kad administratorius informaciją teikia įmonės kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas patvirtintas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Informacija teikiama per 15 darbo dienų. Kreditorius pateikia raštišką prašymą nurodydamas, konkrečiai kokią informaciją apie bankroto bylos eigą administratorius turėtų pateikti. Kreditoriui gali būti teikiama tik susijusi su bankroto bylos eiga informacija: dėl atliekamų bankroto procedūrų, kreditorių priimamų sprendimų, teismuose nagrinėjamų bylų ir priimamų nutarimų, skolų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, sandorių patikrinimo ir pan. Informacijos suteikimas negali būti paverčiamas reikalavimu teikti ataskaitas apie einamąjį kasdienį darbą arba reikalavimu teikti įvairaus pobūdžio nepatvirtintų formų, ataskaitų, duomenų (analitinių lentelių), dokumentų ir jų kopijų bei panašios informacijos ir kt.

24.                      Apeliacinis teismas pažymi, jog įmonių bankroto proceso normos tiesiogiai gina tik kreditoriaus teisę į informaciją apie bankroto proceso eigą (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsisakymas pateikti apeliantų reikalaujamą informaciją riboja (gali riboti) kreditoriaus teisę gauti informaciją apie bankroto proceso eigą. Kaip matyti apeliantai tiek kreipdamiesi į bankroto administratorių, tiek teikdami prašymą pirmosios instancijos teismui dėl BUAB „Faulana“ banko sąskaitos išrašų pateikimo, nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių tokių dokumentų pateikimo būtinumą. Apeliantai savo prašymus grindė deklaratyviais teiginiais. Remiantis 2012 m. sausio 11 d. BUAB „Faulana“ kreditorių susirinkime priimtu nutarimu dėl informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą teikimo tvarkos patvirtinimo, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditoriai nėra atleidžiami nuo pareigos pagrįsti teikiamą prašymą, motyvuotai išdėstyti jo pagrindą ir tikslą. Besąlygiškai suteikiant teisę kreditoriams susipažinti su visa bankrutuojančios įmonės informacija, nepateikiant motyvų dėl tokios informacijos pateikimo kreditoriams būtinumo, būtų pažeista bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesų pusiausvyra.

25.                      Pažymėtina, kad kreditoriams nėra užkirstas kelias pakartotinai kreiptis su prašymu į bankroto administratorių dėl informacijos pateikimo, nurodant konkrečias priežastis kam ši informacija (banko sąskaitų išrašai) yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju apeliantai tik atskirajame skunde nurodydami priežastis, dėl kurių buvo pateiktas prašymas gauti informaciją (banko sąskaitų išrašus) elgiasi nesąžiningai, nes tokių prašymo argumentų negalėjo įvertinti nei BUAB „Faulana“ bankroto administratorius, ne pirmosios instancijos teismas.

26.                      Apeliacinis teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

27.                      Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. 

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. 

 

 

Teisėja                                                Asta Radzevičienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 306 str. Apeliacinio skundo turinys
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • 2-1775-553/2018
  • 3K-3-488/2011
  • 2-1087/2012
  • 2-1428-330/2018
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010