Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-504-628-2013].doc
Bylos nr.: ATP-504-628/2013
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 191688326 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP byloje
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)

Administracinė byla Nr

 

 

Administracinė byla Nr. ATP-504-628/2013

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01515-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 45.4.2.

 

 

 


VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

 

 

2013 m. gegužės 21 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties, kuria netenkintas R. G. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės 2013 m. sausio 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas;

n u s t a t ė :

R. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės 2013 m. sausio 20 d. nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis 2013 m. sausio 20 d., 8 val. 50 min., Vilniaus m. Kareivių ir Ozo gatvėmis vairuodamas automobilį Volvo V70, valstybinis numeris T 11474, keitė važiavimo kryptį, neparodydamas atitinkamo posūkio signalo, važiavo tarp antro ir trečios eismo juostų, nepasitraukęs kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, jį tikrinančiam pareigūnui sustabdžius automobilį, neįjungė avarinio sustojimo signalo. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 88, 97.3, 122, 125 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2, 7 d.

Šį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės nutarimą, R. G. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti kaip nepagrįstą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi R. G. apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės 2013 m. sausio 20 d. nutarimą paliko nepakeistu.

Apeliaciniu skundu R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vienintelis pažeidimas, kurį R. G. padarė ir su kurio inkriminavimu sutinka – tai avarinio signalo neįjungimas jį sustabdžius policijos pareigūnams.

Pažymima, kad policijos pareigūnai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu davė klaidingus parodymus, apelianto teigimu, dėl to, kad policijos pareigūnai įsižeidė dėl R. G. atlikto lenkimo manevro, kurio metu buvo aplenktas policijos pareigūnų automobilis.

Teigiama, kad vienas R. G. atliktas persirikiavimo manevras buvo priverstinis, kadangi jo vairuojamą automobilį užmetė.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

R. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės 2013 m. sausio 20 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2, 7 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d., inter alia, įtvirtinta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas ,užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 7 d., numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Apeliaciniu skundu R. G. nesutinka su jam inkriminuojamais pažeidimais, skundą iš esmės grįsdamas tuo, kad  policijos pareigūnas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu davė klaidingus parodymus, tokius jo veiksmus lėmė tai, kad R. G. aplenkus policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, dėl tokių R. G. veiksmų jie įsižeidė. Apeliantas sutinka tik su vienu pažeidimu – kad sustabdžius jo vairuojamą automobilį policijos pareigūnams, šis neįjungė avarinio signalo, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės.

Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės 2013 m. sausio 20 d. nutarimo  (b. l. 6-7) matyti, kad R. G. buvo nubaustas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį ir keisdamas važiavimo kryptį neparodė atitinkamos krypties posūkio signalo, toliau tęsdamas judėjimą nevažiavo kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, važiavo tarp antros ir trečios eismo juostų, tikrinančiam pareigūnui sustabdžius – neįjungė avarinio sustojimo signalo. Tokiais savo veiksmais apeliantas pažeidė Kelių eismo taisyklių 88, 97.3., 122 ir 125 punktus.

Iš apelianto paaiškinimo, duoto iškart po nagrinėjimo įvykio matyti, kad su kaltinimais jis nesutiko, nurodydamas, kad kelio danga buvo prastai nuvalyta, nesimatė kelio ženklinimo juostų, posūkius jis visada rodė, o avarinio sustojimo signalo tikrai neparodė.

Apklausus policijos pareigūną R. O. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jis parodė, kad R. G. vairuojamas automobilis manevruodamas nerodė posūkio signalų, važiavo tarp juostų ir tokiais savo veiksmais kliudė eismą, sustabdytas pareiškė, kad skuba pas klientą (b. l. 19). Netikėti šiais policijos pareigūno parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Pareigūno parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu visiškai sutampa su įvykio aplinkybėmis, nustatytomis surašant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje R. G. atžvilgiu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė R. O. suinteresuotumo bylos baigtimi, tokių aplinkybių neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, neva policijos pareigūnai įsižeidė R. G. vairuotam automobiliui aplenkus jų tarnybinį automobilį, nėra patvirtinta jokiais bylos duomenimis, įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė ir apeliantas. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad tokia R. G. apeliaciniame skunde pateikta versija vertintina kritiškai, kaip pasirinkta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos pozicija.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad važiuojamoji kelio danga buvo padengta sniegu, todėl nesimatė kelio ženklinimo juostų, tačiau, apeliacinės instancijos teismas ir su tokiu apelianto argumentu negali sutikti. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų, darytų kelio atkarpoje, kurioje ir buvo nustatyti R. G. daromi pažeidimai (b. l. 5) matyti, kad kelio ženklinimo juostų tikrai nesimato, tačiau aiškiai matomos automobilių ratais padarytos vėžės, kurios atitinka juostų išsidėstymą kelyje. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas R. O. parodė, kad R. G. važiavo 2 ir 3 vėžėmis, t.y. tarp juostų, kiti automobiliai važiavo reikiamomis kelio juostomis, todėl apeliantas tokiais savo veiksmais kliudė eismą, priversdamas kitas transporto priemones trauktis į šoną. Atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis judėjo nedideliu greičiu – apie 30-40 km/h, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad policijos pareigūnai turėjo visas galimybes stebėti pažeidėjo veiksmus ir suklysti negalėjo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, naikinti kurį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r ė :

R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

               Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėja                                                                                                         Sigita Bieliauskienė


Paminėta tekste:
  • ATPK