Civilinė
byla Nr. 3K-3-303/2008
Procesinio
sprendimo kategorija
78.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės
Ambrasienės ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. L. kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei V. L., dalyvaujant
trečiajam asmeniui R. L. ir Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių
apsaugos tarnybai, dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovės
V. L. priešieškinį ieškovui A. L. dėl priteisto išlaikymo dydžio ir
formos pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. L. prašė pakeisti Kauno miesto
apylinkės teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimu priteisto išlaikymo
dydį ir priteisti iš jo išlaikymą sūnui T. L., gimusiam (duomenys
neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį iki sūnaus
pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad jo ir atsakovės V. L. santuoka yra
nutraukta, Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 11 d.
nutarimu iš jo priteistas išlaikymas sūnui T. y. po 1/4 dalį visų rūšių
pajamų, bet ne mažiau kaip įstatymo nustatytas minimalus dydis. Ieškovas antroje
santuokoje su trečiuoju asmeniu R. L. turi du nepilnamečius vaikus, gyvena
jo motinai priklausančiame name, kuriam renovuoti sutuoktiniai yra paėmę
paskolą. Ieškovo sveikatos būklė neleidžia dirbti visą darbo dieną, jo mėnesio
pajamos yra apie 600 Lt. Ieškovas nurodė, kad jis stengėsi uždirbti daugiau
pinigų ir padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą (įsigijo verslo
liudijimą, vertėsi autotransporto priemonių pervežimu), tačiau verslas buvo
nuostolingas.
Atsakovė V. L. priešieškiniu
prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 11 d.
nutarimu priteisto išlaikymo dydį bei formą ir priteisti iš ieškovo sūnaus
T. L. išlaikymui 16 250 Lt dydžio sumą, t. y. po 650 Lt kas
mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Atsakovė nurodė, kad ieškovas vaikams
išlaikymą mokėjo nereguliariai, išlaikymo įsiskolinimas yra apie 20 000
Lt. Sūnaus T. L. išlaikymui per mėnesį reikia 1100 Lt, jis specialiųjų
poreikių neturi, mokosi muzikos mokykloje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir
nutarties esmė
Kauno miesto
apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį
ir priešieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo
1999 m. gegužės 11 d. nutarimu priteisto išlaikymo dydį bei
formą ir priteisė iš ieškovo A. L. išlaikymą sūnui T. L. periodinėmis
išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. rugsėjo 10 d.
iki sūnaus pilnametystės. Teismas nustatė, kad ieškovas A. L. ir atsakovė
V. L. yra nepilnamečio T. L. tėvai. Kauno miesto apylinkės teismo
1999 m. gegužės 11 d. nutarimu iš ieškovo A. L. buvo
priteistas išlaikymas po 1/3 dalį visų rūšių pajamų sūnui J. L., gimusiam
(duomenys neskelbtini), o po to po 1/4 dalį visų rūšių pajamų, bet ne
mažiau kaip įstatymo nustatytas minimalus dydis kiekvienam vaikui, sūnui T. L.,
gimusiam (duomenys neskelbtini). Ieškovas antroje santuokoje turi dar du
nepilnamečius vaikus: E. L., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M. L.,
gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovo draudžiamosios pajamos už
laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d.
buvo 3235,72 Lt, be to, jis turi registruotų transporto priemonių, yra įsigijęs
verslo liudijimą namų ūkio veiklai vykdyti nuo
2007 m. balandžio 10 d. iki
2007 m. gruodžio 31 d. Registruoto nekilnojamojo turto
ieškovas neturi. Jo sutuoktinės (trečiojo asmens) R. L. vidutinis darbo
užmokestis apie 1279 Lt. Ieškovas kartu su sutuoktine R. L. yra paėmę 50 000
Lt banko kreditą gyvenamojo namo, priklausančio ieškovo motinai D. L. L.,
renovacijai. Teismas,
atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš esmės pripažino,
jog anksčiau vertėsi transporto priemonių pervežimu, padarė išvadą, kad jo
pajamos yra didesnės, nei jis nurodo. Atsakovės V. L. vidutinis darbo
užmokestis apie 1479 Lt, ji turi registruoto nekilnojamojo turto. Teismas taip
pat nustatė, kad ieškovo ir atsakovės sūnus T. L. yra 16 metų amžiaus, lanko mokyklą, laisvalaikiu groja muzikos
instrumentais, specialiųjų poreikių neturi. Remdamasis atsakovės pateiktais apskaičiavimais,
teismas nustatė, kad T. L. išlaikymui pakankama suma yra 1000 Lt per
mėnesį. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir atsižvelgdamas į tai,
kad ieškovas kartu su sutuoktine R. L. augina ir išlaiko du nepilnamečius
vaikus, gyvena jo motinai priklausančiame gyvenamajame name, kurio renovacijai yra
paėmę kreditą, taip pat į tai, jog atsakovė viena augina ir išlaiko nepilnametį
sūnų T. L. ir pilnametį J. L., o ieškovas išlaikymą savo vaikams iš
pirmosios santuokos mokėjo nereguliariai ir yra įsiskolinęs nemažą sumą,
teismas padarė išvadą, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis yra panaši. Kadangi
ieškovas turi nuolatines pajamas ir yra susidaręs didelis išlaikymo
įsiskolinimas, tai teismas laikė, kad, užtikrinant nepilnamečio vaiko
interesus, išlaikymą tikslinga priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis
išmokomis, ir priteisė iš ieškovo pusę T. L. išlaikymui reikalingos sumos
– 500 Lt kas mėnesį – iki šio pilnametystės, atitinkamai pakeisdamas Kauno
miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo A. L.
ir trečiojo asmens R. L. apeliacinį skundą,
2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės
teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą pakeitė ir priteistą
iš ieškovo A. L. sūnaus T. L. išlaikymą sumažino iki 300 Lt per
mėnesį, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad
nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą reglamentuoja CK
3.201 straipsnis. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra
svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą
ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Bylos duomenimis, po to, kai
buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. gegužės 11 d.
nutarimas, kuriuo priteistas išlaikymas sūnums, ieškovas sudarė kitą santuoką.
Šioje santuokoje gimė du vaikai, todėl atsirado ieškovo pareiga išlaikyti ir juos.
Vadovaujantis CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, visi ieškovo (skolininko)
vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, jie gimę iš tos pačios ar iš skirtingų
santuokų. Teismas nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos ir
dydžio pakeitimo, svarbi skolininko turtinė padėtis ir galimybė teikti
atitinkamo dydžio išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nustatyta,
kad ieškovo pajamos yra kas mėnesį gaunamas 1050 Lt darbo užmokestis. Teisėjų
kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išlaikymo
nepilnamečiam sūnui iš pirmosios santuokos dydį, nesprendė, ar kiti ieškovo
nepilnamečiai vaikai galės būti aprūpinti lygiaverčiai. CK 3.192 straipsnio 2
dalyje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis
tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismas negali
priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė
padėtis. Be to, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo
teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Teisėjų
kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į vaiko
poreikius ir nevertino ieškovo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, ir
konstatavo, kad ieškovo gaunamos pajamos (1050 Lt), iš kurių jis turi pareigą
išlaikyti dar du kitoje santuokoje gimusius nepilnamečius vaikus, leidžia
sūnaus išlaikymui kas mėnesį skirti po 300 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis
išlaikymo dydis užtikrins ieškovo sūnaus T. L. teisių ir interesų apsaugą
bei bus proporcingas jo tėvų turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija nurodė, kad,
pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai, atsakovei neužkertamas kelias kreiptis
dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio sąlygomis ir
tvarka.
III. Kasacinio skundo ir teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovė V. L. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti
ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo
2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas, pažeisdamas CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis, CPK 185 ir 320
straipsnius, nepagrįstai ieškovo turtinę padėtį vertino tik pagal darbo
užmokestį ir nenustatinėjo visų rūšių jo faktiškai gaunamų pajamų. Atsakovė
nurodė, kad ieškovas vertėsi naudotų automobilių, baldų ir buitinės technikos
gabenimu iš Vokietijos, remontu ir pardavimu, šias aplinkybes patvirtina ir
byloje pateikti rašytiniai įrodymai –VĮ „Regitra“ bei Valstybinės sienos
apsaugos tarnybos duomenys. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad
ieškovas vertėsi prekyba automobiliais ir jo pajamos yra didesnės, nei jis
oficialiai nurodo. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo atsakovės atsiliepime
į apeliacinį skundą nurodytų argumentų dėl ieškovo papildomų pajamų ir
nesiaiškino, ar ieškovas negauna jų daugiau, nei oficialiai nurodo, be to,
motyvuotai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl
ieškovo pajamų iš prekybos automobiliais. Apeliacinės instancijos teismas taip
pat niekaip nevertino pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad
ieškovas yra paėmęs 50 000 Lt banko kreditą. Vadovaujantis Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktika, ši aplinkybė vertintina kaip ieškovo turtinės
padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-345/2006). Be to, apeliacinės instancijos teismas
nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad T. L.
būtina išlaikymo suma yra 1000 Lt per mėnesį.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo
Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti
savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismo praktikoje“ 10 punkte nurodyta, kad
tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas:
darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį
atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir
ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt. Apeliacinės instancijos teismas
neatsižvelgė į šį išaiškinimą.
2. CK 3.192
straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2
ir 3 dalyse vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina
atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę uždirbti,
t. y. darbinį potencialą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje
civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodama šios sąvokos aiškinimą,
reikšminga aplinkybe turtinei padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą
turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą,
dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių,
išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas
išlaikymas vaikams, ir konstatavo, kad žemesniųjų instancijų teismai,
nustatydami priteistiną išlaikymo dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad
išlaikymą privalantis teikti asmuo, būdamas darbingas, turi galimybę rasti
geriau apmokamą darbą. Toks CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų
aiškinimas atitinka taip pat ir prioritetinius vaiko interesus bei CK 1.5
straipsnyje įtvirtintus pagrindinius civilinės teisės principus. Apeliacinės
instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos
praktikos, nurodytas nuostatas taikė siaurai ir nenustatinėjo bei nevertino
ieškovo darbo istorijos, jo gebėjimų, profesinio pasirengimo ir kitų
aplinkybių, reikšmingų nustatant ieškovo darbinį potencialą, t. y. tikrąją,
o ne oficialiąją jo turtinę padėtį.
3. Apeliacinės
instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo tik maždaug 1/3 dalį vaiko
išlaikymui reikalingos sumos, palyginti sunkios ieškovo turtinės padėties
neigiamas pasekmes nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė atsakovei. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tėvo (motinos)
gaunamos minimalios pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant
išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas tėvų
pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus imperatyvas; tėvų neatsakingumas
vaikų atžvilgiu taip pat pripažintinas priežastimi, nepateisinančia išlaikymo
dydžio mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2002 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-790, 2004 m. balandžio 26 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Apeliacinės instancijos teismas
netikrino ieškovo veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningumo bei rūpestingumo
reikalavimams, neanalizavo bylos duomenų, kad ieškovas nuo pat Kauno miesto
apylinkės teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimo, kuriuo
priteistas išlaikymas vaikams, dirbo itin nereguliariai, nuolat keitė
darbovietes, be to, jau iki šios bylos iškėlimo buvo įsiskolinęs maždaug
20 000 Lt išlaikymo sumą. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieškovas
toleravo oficialiai sunkią savo turtinę padėtį, sąmoningai vengė išlaikyti
vaikus, slėpė ir iki šiol slepia tikrąsias savo pajamas, neieško geriau
apmokamo darbo, taigi konstatuotina, jog į esamą turtinę padėtį pateko dėl savo
paties nesąžiningo ir nerūpestingo elgesio, dėl to jo padėties neigiamos
pasekmės negali būti perkeltos atsakovei.
CPK 351
straipsnio nustatyta tvarka atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo
sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo
Tėvų pareiga
išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio
straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų
poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis
sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas
reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir
tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti
išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl
įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201
straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas
pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė
padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti
pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko
turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą
teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti
išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi
vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų –
prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1
dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-369/2003, 2003 m. spalio 29 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003,
2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-321/2004, 2005 m. gegužės 11 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005,
2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo
dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio
aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu
pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar
visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos
arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus
sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo
išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą
loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra,
aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko
ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia
vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas
nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo
specialių išlaidų, ir kt.).
Ieškovas kaip
pagrindą sumažinti teismo priteisto išlaikymo jo nepilnamečiam sūnui dydį nurodė
savo turtinės padėties pablogėjimą dėl to, kad jis antroje santuokoje augina du
nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat turi išlaikyti, taip pat gaunamas
nedideles pajamas. Atsakovės priešieškinio reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį
ir formą iš esmės reiškė prašymą priteistą išlaikymą padidinti, atsižvelgiant į
tai, kad ieškovas išlaikymą teikia nereguliariai, o vaiko poreikiai yra
pakankamai dideli – apie 1000 Lt per mėnesį. Byloje nustatyta, kad ieškovo
atlyginimas yra 1050 Lt, o atsakovės – 1479 Lt per mėnesį, ieškovo vardu
įregistruoti keli automobiliai, nekilnojamojo turto jis neturi, kartu su
sutuoktine yra paėmęs 50 000 Lt banko kreditą ieškovo motinos namui,
kuriame gyvena, renovuoti, atsakovė turi registruoto nekilnojamojo turto. Pirmosios
instancijos teismas taip pat nustatė, kad šalių sūnui T. L. išlaikyti
reikia 1000 Lt per mėnesį, ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo
nepaneigta. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus
įrodymus bei ieškovo paaiškinimus, konstatavo, kad ieškovas turi papildomų
pajamų iš automobilių pervežimo verslo, dėl to jo pajamos yra didesnės, nei
oficialiai nurodyta. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas nereguliariai
teikė išlaikymą vaikams, gimusiems santuokoje su atsakove, ir yra įsiskolinęs
nemažą sumą.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija šioje byloje remiasi tokiais argumentais ir teismų
nustatytomis aplinkybėmis:
Pirma, pagal bendrąją
taisyklę aplinkybė, kad vienas iš tėvų pagal įstatymą turi išlaikyti dar ir
kitus asmenis, kurių išlaikymo prievolės teismo sprendimo dėl išlaikymo
priėmimo metu nebuvo, gali reikšti jo turtinės padėties pasikeitimą, tačiau
šiuo atveju ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis, be šalių sūnaus T. L.,
išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, gimusius antroje santuokoje, nepatvirtina
jo turtinės padėties esminio pablogėjimo. Kauno miesto apylinkės teismo
1999 m. gegužės 11 d. nutarimu išlaikymas iš ieškovo buvo
priteistas ne tik jo ir atsakovės jaunesniajam sūnui T. L., bet ir
vyresniajam sūnui J. L. Šis 2006 m. kovo 21 d. tapo
pilnametis, taigi ieškovo pareiga mokėti jam išlaikymą pasibaigė (išskyrus,
žinoma, išlaikymo įsiskolinimą). Šiuo metu ieškovas turi išlaikyti savo ir
atsakovės jaunesnįjį sūnų T. L. bei vaikus iš antros santuokos. Priteisiant
vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir
daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia
absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko
poreikius. Nustačius, kad, atsiradus ieškovo prievolei išlaikyti antroje santuokoje
gimusius vaikus, pasibaigė prievolė išlaikyti vyriausiąjį sūnų iš pirmos
santuokos, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ir atsakovės jaunesniajam sūnui
yra beveik septyniolika metų, taigi jo poreikiai gerokai didesni nei ieškovo
aštuonerių metų dukters ir septynerių metų sūnaus iš antros santuokos, darytina
išvada, kad atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas
konstatuoti ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą. Pabrėžtina, kad
turtinės padėties pablogėjimas pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį turi būti
esminis. Tik tokiu atveju, nesant kitų reikšmingų aplinkybių, tai gali būti
pagrindas sumažinti nepilnamečio išlaikymo dydį.
Antra, atsižvelgtina
ir į tai, kad ieškovas priteistą išlaikymą vaikams mokėjo nereguliariai, yra
įsiskolinęs nemažą sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą
konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti,
vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Išlaikymas skirtas
vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną,
o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius
patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ieškovo ir
atsakovės sūnus T. L. gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių
vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia
gyvenamąjį būstą, taip pat išlaiko ir gyvena kartu su kitu šalių sūnumi, šiuo
metu jau pilnamečiu J. L. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena
nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai
nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ieškovas, minėta, neužtikrina reguliaraus
ir pakankamo išlaikymo. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas
turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant
išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų
vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais,
nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą
turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju,
tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę,
sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą
pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-259/2004). Dėl to nustatant ieškovo turtinę padėtį vertintinas ne
tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis
ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš
kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Ieškovas neįrodė, kad jis sąžiningai
siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių
priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus,
sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis
aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos atsakovei,
suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.
Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra
abiejų tėvų pareiga.
Trečia, nepaneigta
ir byloje nustatyta aplinkybė, kad T. L. reikalingo išlaikymo dydis yra 1000
Lt. Tai yra esminė bylos aplinkybė, į kurią privalu atsižvelgti vertinant tėvų
galimybes teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Minėta, kad vienas
iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų yra
prioritetinę reikšmę turintis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo
principas.
Ketvirta, pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad ieškovo gaunamos pajamos yra didesnės, nei jis
teigia ir oficialiai nurodo. Be to, aplinkybė, kad ieškovas kartu su sutuoktine
yra paėmęs 50 000 Lt banko kreditą, taip pat netiesiogiai patvirtina ieškovo
gaunamas didesnes, nei jis nurodo, pajamas (atsižvelgtina taip pat į tai, kad
ieškovas prisiėmė papildomus finansinius įsipareigojimus nepaisydamas
susidariusios nemažos skolos dėl išlaikymo vaikams nemokėjimo). Šių aplinkybių
ieškovas nepaneigė bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismuose metu, taip pat nepateikė atsiliepimo į atsakovės kasacinį skundą, kuriame
galėjo išdėstyti savo poziciją ir įrodyti savo tikrąją turtinę padėtį.
Pažymėtina, kad atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimas yra ne tik procesinė
teisė, bet ir pareiga. Tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti
aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti paaiškinimus ir kitus
rodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar
atsikirtimus. Taigi ieškovas neįrodė, kad jis neturi galimybės mokėti sūnui jo
poreikius atitinkantį išlaikymą.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais,
vadovaudamasi CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių
ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei CK 3.192 straipsnio 3 dalies
nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo
teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, kad
pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovo ir atsakovės
galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiam T. L. yra iš esmės panašios, ir pagrįstai
priteisė iš ieškovo pusę vaikui išlaikyti reikalingos sumos – 500 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai argumentavo sprendimą sumažinti
priteistą išlaikymą iki 300 Lt, neatsižvelgė į būtinybę užtikrinti vaiko
interesus bei ieškovo pareigos teikti išlaikymą netinkamą įgyvendinimą, todėl
šio teismo nutartis naikintina, paliekant galioti teisėtu ir pagrįstu
pripažintiną pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir palikti
galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d.
sprendimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas
Jokūbauskas
Dangutė
Ambrasienė
Antanas
Simniškis