Administracinė byla Nr. eA-314-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01448-2015-9

                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. liepos 28 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) viršininką A. V. atsiprašyti pareiškėjo ir raštiškai paaiškinti neteisėto veiksmo ar sprendimo priėmimo priežastis dėl 2014 m. kovo 25 d. priimto nutarimo Nr. 23N-9452769-14; 2) atlyginti turtinę 290 Eur žalą; 3) atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, jog Skyriaus viršininkas 2014 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 23N-9452769-14 pareiškėjui skyrė 43,44 Eur (150 Lt) baudą už tai, kad jis 2014 m. vasario 5 d. buvo kviestas atvykti į Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą apklausai, tačiau į šią apklausą neatvyko, tuo neįvykdydamas teisėto policijos pareigūno reikalavimo atvykti į policijos įstaigą bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 3 dalį. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl 2014 m. kovo 25 d. nutarimo buvo atmestas, tačiau Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino: skundžiamą nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 5-V-734 „Dėl atsiprašymo už neteisėtus sprendimus ar veiksmus“ 1.1 punkte numatyta, kad kiekvienu atveju, kai policijos pareigūnų veiksmai ar sprendimai kompetentingo subjekto sprendimu (konstatavus, kad buvo pažeistos teisės normos) yra pripažįstami neteisėtais ir toks sprendimas įsiteisėja, policijos įstaigų vadovai raštiškai paaiškina tam asmeniui, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas sprendimas ar atliktas neteisėtas veiksmas, tokio veiksmo atlikimo ar sprendimo priėmimo priežastis ir jo policijos įstaigos vardu atsiprašo. Pareiškėjo teigimu, nors šiuo atveju policijos pareigūnų veiksmai ar sprendimai buvo pripažinti neteisėtais, tačiau jam nebuvo raštu paaiškinta tokio veiksmo atlikimo priežastis ir nebuvo gautas atsiprašymas policijos įstaigos vardu. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje neteisėtų veiksmų ir kaltės nustatinėti nereikėjo, nes jie jau buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kuri pasireiškė emocine depresija, išgyvenimu, miego sutrikimu, gyvenimo kokybės sumažėjimu, kadangi jis buvo neteisėtai apkaltintas policijos. Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) pareigūnų padarytas pažeidimas truko labai ilgą laiką, atsakovas turėjo galimybę nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tačiau to nepadarė, todėl dėl ilgo problemos sprendimo pareiškėjui sutriko miegas, jis jautė nuolatinę įtampą, pablogėjo santykiai su sutuoktine, pareiškėjas tapo dirglus. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju buvo pagrindas atlyginti jo patirtą neturtinę žalą.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kartu atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas pažymėjo, kad įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl asmuo, nevykdantis tokio reikalavimo, gali būti traukiamas atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 3 dalyje, nes buvo nustatytas neatvykimo į policijos komisariatą (nustatytu laiku) faktas ir jam dėl to paskirta 43,44 Eur (150 Lt) bauda. Pareiškėjas, nesutikdamas su bauda, šį nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2014 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog šaukime nurodytu laiku į policijos komisariatą neatvyko dėl priežasčių, kurias būtų galima pripažinti svarbiomis. Šį Kauno apylinkės teismo nutarimą pareiškėjas apskundė aukštesnei instancijai – Kauno apygardos teismui. Įrodymus, t. y. 2014 m. vasario 5 d. Lietuvos geležinkelių konteinerio išvežimo-grąžinimo paskyrą, 2014 m. vasario 3 d. Vežimų organizavimo paraišką pareiškėjas pateikė tik su apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, kuris pažymas pripažino įrodymu, jog pareiškėjas į policijos komisariatą neatvyko dėl svarbios priežasties – buvo atliekami neatidėliotini darbai. Teismas padarė išvadą, kad bylos duomenimis nebuvo įrodyta, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Atsakovas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kauno AVPK Panemunės policijos komisariate administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta neturint duomenų apie tai, kad pareiškėjas, kviestas į policijos komisariatą nustatytu laiku, negalėjo atvykti dėl pateisinamų priežasčių, nes jokių paaiškinimų ir įrodymų jis tuo metu nepateikė, tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir Kauno apylinkės teismui. Pareiškėjas nenurodė ir priežasčių, dėl kurių jis šių įrodymų negalėjo pateikti tiek nutarimą surašiusiam pareigūnui, tiek ir pareiškėjo skundą dėl šio nutarimo nagrinėjusiam Kauno apylinkės teismui. Be to, vienas iš pateiktų dokumentų buvo surašytas ir pasirašytas paties pareiškėjo, kitų asmenų parašų jame nebuvo. Atsakovo nuomone, pareiškėjo pateikti įrodymai neginčijamai nepatvirtino, kad jis šaukime nurodytu laiku negalėjo atvykti į policijos įstaigą, o aplinkybės, jog jo dalyvavimas pakraunant konteinerį buvo būtinas ir suderintas iš anksto, nebuvo įrodytos. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė turtinę ir neturtinę žalą, o atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas. Policijos pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimdamas nutarimą, vykdė jam teisės aktais priskirtas funkcijas, neteisėtų veiksmų neatliko, nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimai nei teismo, nei kitų institucijų nebuvo nustatyti. Dėl šių priežasčių, nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, atsakomybė atsakovams negalėjo kilti.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo V. G. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Skyriaus viršininkas A. V. 2014 m. kovo 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjui už tai, jog šis 2014 m. vasario 5 d. 13.00 val. buvo kviestas atvykti į Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą apklausai, tačiau į apklausą neatvyko ir šiais veiksmais nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo atvykti į policiją, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 3 dalyje, už ką jam skundžiamu 2014 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 23N-9452769-14 skirta 43,44 Eur (150 Lt) bauda. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutarimu pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau ne dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 4 d. 18.40 val. gavo šaukimą atvykti pas Kauno miesto Panemunės policijos komisariato budėtoją 2014 m. vasario 5 d. 13.00 val., tačiau neatvyko dėl, pareiškėjo teigimu, užimtumo darbe. Administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjas objektyvių įrodymų apie tai, kad nurodytu laiku neatvyko dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis, nepateikė, administracinio teisės pažeidimo protokole pasiaiškinime apskritai nenurodė jokių konkrečių neatvykimo priežasčių, t. y. nepasinaudojo ATPK 272 straipsnyje numatyta teise pateikti įrodymus, pareikšti prašymus dėl įrodymų pateikimo nagrinėjant bylą teisme. Todėl teismas nusprendė, kad Skyriaus viršininkas A. V., skirdamas administracinę nuobaudą pareiškėjui, ATPK nuostatų nepažeidė.

Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutarime konstatavo, jog formaliai pareiškėjo veiksmai atitiko ATPK 187 straipsnio 3 dalies požymius, tačiau, pareiškėjui pateikus neatvykimo priežastis, kurias minėtas teismas pripažino svarbiomis, patvirtinančius dokumentus, pripažinta, kad pareiškėjas jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Atsižvelgęs į Kauno apygardos teismo išvadas, teismas sprendė, jog Skyriaus viršininkas A. V. neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju neatliko. Pabrėžtina, kad, nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį negalima, todėl teismas pareiškėjo reikalavimus dėl žalos atlyginimo atmetė.

Teismas akcentavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai, būti aktyvus ir domėtis bylos proceso eiga, tačiau pareiškėjas, atstovaujamas teisininko, administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus įgyvendindamas procesines teises, ir tai lėmė formaliai teisingo skundžiamo nutarimo priėmimą. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad nebuvo pagrindo įpareigoti Skyriaus viršininką A. V. atsiprašyti pareiškėjo ir raštiškai paaiškinti neteisėto veiksmo ar sprendimo priėmimo priežastis dėl skundžiamo 2014 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 23N-9452769-14.

III.

Pareiškėjas V. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra nustatyta pareigūnų neteisėtų veiksmų, suponuoja, jog teismas nesutinka su Kauno apygardos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame konstatuota, jog apeliantui nepagrįstai (kas suponuoja, jog neteisėtai) buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir formaliai išnagrinėjus bylą buvo paskirta naikintina nuobauda. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas teikė pirmenybę formaliam, o ne faktiškai teisingam nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog klausimas dėl 2014 m. vasario 5 d. konteinerio išvežimo-grąžinimo paskyros Nr. 4, 2014 m. vasario 3 d. vežimų organizavimo paraiškos Nr. 003 buvo keltas paskutiniame teismo posėdyje Kauno apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir pareiškėjo atstovas prašė posėdyje padaryti pertrauką, kad šie dokumentai būtų pateikti byloje, o, netenkinus šio prašymo, jie buvo pateikti tik apeliacinėje instancijoje. Pareiškėjas paaiškina, kad nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (neteisėtų veiksmų), buvo priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda. Neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu). Taigi tai, kad pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nepadarius inkriminuojamo pažeidimo, yra įrodytas res judicata (lot. – teismo galutinai išspręstas klausimas). Pareiškėjo teigimu, tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kartu atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi tie patys motyvai, kaip ir jo skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas neatkreipia dėmesio į tai, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimu buvo konstatuota, jog pareiškėjo veiksmai formaliai atitiko ATPK 187 straipsnio 3 dalies požymius, tačiau pareiškėjui šiam teismui pateikus jo užimtumą darbe patvirtinančius dokumentus, administracinė teisena buvo nutraukta. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus įgyvendindamas savo procesines teises, kas lėmė formaliai teisingų procesinių sprendimų priėmimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo V. G. prašomo priteisti turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl nepagrįstai nustatyto administracinio teisės pažeidimo ir skirtos baudos, atlyginimo, taip pat įpareigojimo Skyriaus viršininką A. V. atsiprašyti pareiškėjo ir raštiškai paaiškinti 2014 m. kovo 25 d. priimto nutarimo Nr. 23N-9452769-14 priėmimo priežastis.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad A. V., priimdamas skundžiamą nutarimą, neteisėtų veiksmų neatliko.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkintas nustačius neteisėtus Kauno AVPK veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildino pirmiausiai iš to, kad skundžiamu Skyriaus viršininko A. V. 2014 m. kovo 25 d. nutarimu pareiškėjas buvo nepagrįstai ir neteisėtai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamu 2014 m. kovo 25 d. nutarimu (b. l. 14) Skyriaus viršininkas A. V. pripažino pareiškėją 2014 m. vasario 5 d. 13.00 val. neįvykdžius teisėto policijos pareigūno reikalavimo atvykti į apklausą ir taip pažeidus ATPK 187 straipsnio 3 dalį bei skyrė baudą – 43,44 Eur (150 Lt). Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymo panaikinti skundžiamą nutarimą netenkino, tačiau Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutarimu minėtą teismo nutartį panaikino ir tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą – skundžiamą nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjui nutraukė jo veiksmuose nenustatęs administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad skundžiamas 2014 m. kovo 25 d. nutarimas buvo panaikintas, nereiškė, jog jį priėmęs Skyriaus viršininkas A. V. padarė neteisėtus veiksmus, kadangi šis nutarimas buvo priimtas remiantis nutarimo priėmimo metu turėtais duomenimis, o dokumentus, patvirtinančius svarbių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo atvykti į apklausą nurodytu metu, egzistavimą ir kurių pagrindu skundžiamas nutarimas buvo panaikintas, pareiškėjas pateikė tik Kauno apygardos teismui administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis sutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kitaip nei teigia pareiškėjas, atsakovo pareigūnų neteisėti veiksmai ir kaltė Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimu konstatuoti nebuvo. Priešingai, Kauno apygardos teismas minėtame nutarime pabrėžė, kad pareiškėjo veiksmai formaliai atitiko ATPK 187 straipsnyje 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, o aplinkybę, kad pareiškėjas reikalavimo atvykti į apklausą neįvykdė dėl svarbių priežasčių ir todėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, patvirtino tik Kauno apygardos teismui pateikti įrodymai. Skundžiamas Skyriaus viršininko A. V. 2014 m. kovo 25 d. nutarimas buvo panaikintas būtent todėl, kad pareiškėjas Kauno apygardos teismui, apeliacine tvarka nagrinėjusiam pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimą, pateikė papildomus duomenis, kurių nei Kauno AVPK pareigūnams, nei Kauno apylinkės teismui, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam pirmąja instancija, nepateikė. Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų ir kaltės klausimas civilinės atsakomybės aspektu minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nagrinėtas.

Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to valstybei ar savivaldybei kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-116/2008, 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-308/2013, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas teisę į žalos atlyginimą įgys tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, neapsiribojant tik procedūriniais pažeidimais, nors jie ir būtų pakankami skundžiamam nutarimui panaikinti.

Šioje byloje skundžiamo 2014 m. kovo 25 d. nutarimo priėmimą lėmė tai, kad pareiškėjas neįvykdė teisėto pareigūno reikalavimo atvykti į apklausą, tuo pažeisdamas ATPK 187 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas neneigė, kad kvietimas atvykti į 2014 m. vasario 5 d. 13.00 val. numatytą apklausą jam buvo įteiktas 2014 m. vasario 4 d. 18.40 val., tai patvirtino ir pareiškėjo pasirašyta šaukimo šaknelė (Administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 9). Pareiškėjas teigė žodžiu įspėjęs šaukimą įteikusį pareigūną (tyrėją V. D.) apie tai, kad į apklausą atvykti negalės, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas šiuos teiginius būtų patvirtinęs kokiais nors įrodymais. 2014 m. kovo 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (Administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 6), kuriuo pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, pareiškėjas paaiškino, kad jis V. D. kelis kartus žodžiu nurodė, jog atvykti į apklausą nurodytu laiku negalės, tačiau jokių konkrečių priežasčių, jam sukliudžiusių atvykti į šią apklausą, neįvardijo, jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas teismui nenurodė jokių aplinkybių, kurios jam būtų sukliudžiusios iki skundžiamo 2014 m. kovo 25 d. nutarimo priėmimo pateikti atitinkamus dokumentus, ypač atsižvelgiant į tai, kad kartu su apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui pateikti dokumentai, patvirtinę pareiškėjo užimtumą 2014 m. vasario 5 d., buvo 2014 m. vasario 5 d. konteinerio išvežimo - grąžinimo paskyra (Administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 49) ir 2014 m. vasario 3 d. vežimų organizavimo paraiška (Administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 50), pasirašyti pareiškėjo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pareiškėjas ir jo atstovas advokatas D. Gintautas nurodė 2014 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio Kauno apylinkės teisme metu (Administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 34-38), šaukimo įteikimo pareiškėjui metu ir vėliau apklausų policijoje metu kartu su pareiškėju, bei priimant ginčijamą nutarimą be pareiškėjo, dalyvavo jo atstovas D. Gintautas, kuris galėjo ir turėjo pareiškėjui suteikti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Skyriaus viršininkas A. V. skundžiamą 2014 m. kovo 25 d. nutarimą priėmė remdamasis tuo metu turėtais duomenis, kurių pareiškėjas savalaikiai nepaneigė, nors tokia galimybė jam buvo sudaryta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog tam, kad skundžiamo nutarimo surašymas CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju, numatyto ATPK 187 str. 3 d.) sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis, kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, ir ATPK 257 straipsnis, kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs (o įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015,). Šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, o taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, todėl pripažintina, jog Kauno AVPK pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigota veikti, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildino taip pat iš to, kad Skyriaus viršininkas A. V. jo neatsiprašė ir raštiškai nepaaiškino skundžiamo nutarimo priėmimo priežasčių.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 5-V-734 „Dėl atsiprašymo už neteisėtus sprendimus ar veiksmus“ 1.1 punktą, kiekvienu atveju, kai policijos pareigūnų veiksmai ar sprendimai kompetentingo subjekto sprendimu (konstatavus, kad buvo pažeistos teisės normos) yra pripažįstami neteisėtais ir toks sprendimas įsiteisėja, policijos įstaigų vadovai raštiškai paaiškina tam asmeniui, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas sprendimas ar atliktas neteisėtas veiksmas, tokio veiksmo atlikimo ar sprendimo priėmimo priežastis ir jo policijos įstaigos vardu atsiprašo. Iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad policijos įstaigos vadovo pareiga policijos įstaigos vardu atsiprašyti asmens ir paaiškinti neteisėto veiksmo ar sprendimo priėmimo priežastis kyla tik tuo atveju, jei tas veiksmas ar sprendimas kompetentingo subjekto sprendimu buvo pripažintas neteisėtu. Nagrinėjamu atveju Kauno AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumas nustatytas nebuvo, todėl minėto įsakymo „Dėl atsiprašymo už neteisėtus sprendimus ar veiksmus“ 1.1 punkte įtvirtinta policijos įstaigų vadovų pareiga Skyriaus viršininkui A. V. nekilo. Iš to darytina išvada, kad atsakovo pareigūnai įsakymo „Dėl atsiprašymo už neteisėtus sprendimus ar veiksmus“ 1.1 punkto nuostatų nepažeidė, kitaip tariant, neteisėtų veiksmų neatliko.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad valstybės civilinei atsakomybei (įskaitant pareigą atlyginti žalą) kilti yra būtina nustatyti visas CK 6.271 straipsnyje numatytas sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, ir tuo, kad šiuo atveju buvo nustatytas vienos iš šių būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų – neegzistavimas, sprendžia, kad šiuo atveju viešoji deliktinė atsakomybė atsakovui negali kilti. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, teisėjų kolegija kitų sąlygų egzistavimo nevertina, o pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmeta.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės nuostatas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                Audrius Bakaveckas

                                                                                                                 Arūnas Dirvonas

                                                                                                                 Vaida Urmonaitė-Maculevičienė