Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
36.2; 44.5.1; 63.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė
sekretoriaujant Margaritai Armalienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui M. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB bankas SNORAS ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo J. M. (buvusi S.).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas BUAB bankas SNORAS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. S., kaip J. M. laiduotojo, solidariai ieškovo BAB banko SNORAS naudai 681498,99 Lt skolą, 8 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008-04-10 BUAB bankas SNORAS, J. S. pasirašė Būsto paskolos sutartį Nr. 031-03184, pagal kurią skolininkei buvo suteikta 652000 Lt dydžio paskola. Paskolos sumos išdavimą liudija 2008-04-24 memorialinis orderis Nr. 3900500. Pagal kredito sutartį skolininkė įsipareigojo suteiktą paskolą grąžinti iki 2048-04-10, mokėti ieškovui palūkanas už naudojimąsi kreditu, taip pat nuo laiku nesumokėtų sumų mokėti 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Užtikrindama tinkamą prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą, skolininkė įkeitė 139,76 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 547/1297 dalį žemės sklypo, kurio plotas 547 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini). Už prievolės įvykdymo priemonių pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą 2008-04-10 Laidavimo sutartimi Nr. L-031-03184 laidavo R. S.. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartyje nustatytais terminais ir tvarka skolininkė ieškovui laiku negrąžino paskolos, pažeisdama kredito sutarties nuostatas, ieškovas 2012-04-25 raštu Nr. V-00303/12 paragino skolininkę ir laiduotoją susimokėti pagal kredito sutartį tenkančias mokėti sumas bei informavo apie kredito sutarties nutraukimą prieš terminą. Skolininkei tinkamai nevykdant teisėtų ieškovo reikalavimų, ieškovas 2012-05-14 vienašališkai nutraukė Kredito sutartį ir 2012-06-20 kreipėsi su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-05 nutartimi Nr. 4397V/2012 nutarė išieškoti ieškovo naudai iš skolininkės 681498,99 Lt skolos, 5 % metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2012-09-03 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą. 2012-11-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-05 nutartis Nr. 4397V/2012 pateikta vykdyti antstolio V. M. kontorai (LR CK 1.138 str., 6.6 str., 3.37 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.71 str., 6.81 str., 6.210 str., 6.872 str., 6.881 str.).
Atsakovas R. S. ir trečiasis asmuo J. M. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
2008-04-10 AB bankas SNORAS ir J. S. sudarė Būsto paskolos sutartį Nr. 031-03184 dėl 686880 Lt paskolos buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su garažu ir žemės sklypo dalimi, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo (b.l. 44-48).
2008-04-10 AB bankas SNORAS ir R. S. sudarė Laidavimo sutartį Nr. L-031-03184, kuria laiduojama už 2008-04-10 sutartį Nr. 031-03184 (b.l. 50-51).
2008-04-24 AB bankas SNORAS ir J. S. sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1 dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo (b.l. 49).
2008-04-24 AB bankas SNORAS pervedė J. S. pagal memorialinį orderį Nr. 3900500 652000 Lt sumą (b.l. 12).
2008-04-25 BAB SNORAS kreipėsi į J. S. ir R. S. 2012-04-25 raštu Nr. V00303/12 dėl sutarties nutraukimo prieš terminą nuo 2012-05-14 (b.l. 56).
2008-05-20 AB bankas SNORAS ir J. S. sudarė hipotekos lakštą Nr. 01120080013680, kuriuo įkeista žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). (b.l. 13-15).
2012-06-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendimu santuoką, sudarytą tarp J. S. ir R. S., nutraukė bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, pareiškėjos pavardę paliko ikisantuokinę – M. (b.l. 28-31).
2012-09-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi nutarta išieškoti iš J. M. BAB banko „SNORAS“ 629930,62 Lt negrąžinto kredito, 16271,15 Lt palūkanų, 35297,22 Lt delspinigių, iš viso 681498,99 Lt bei 5 % metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2012-09-03 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). (b.l. 19-20).
2012-10-23 B BAB bankas SNORAS kreipėsi į R. S. raštu Nr. C-05-08305/2012 dėl laidavimo įvykdymo (b.l. 21).
2012-11-14 BAB bankas SNORAS kreipėsi į antstolį V. M. raštu Nr. C-08-0/733/2012 dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti (b.l. 22).
2012-12-13 antstolis V. M. priėmė patvarkymą Nr. 0013/12/01986 dėl ekspertizės skyrimo (b.l. 71-72).
2013-02-06 antstolis V. M. priėmė patvarkymą Nr. 0013/12/01986 dėl areštuoto turto įkainojimo (b.l. 75-76).
2013-02-06 antstolis V. M. pranešimu Nr. 0013/12/01986 informavo J. M., R. S. ir BAB banką SNORAS dėl turto arešto (b.l. 76-80).
LR CK 6.70 straipsnyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Laidavimo akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad: kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio (CK 6.78 straipsnio 2 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis); laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas (CK 6.82 straipsnio 2 dalis); jeigu iš esmės pasikeičia pagrindinė prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, tai laidavimas baigiasi, kai laidavimo sutartis nenumato ką kita (CK 6.87 straipsnio 4 dalis); pasibaigus ieškinio senaties terminui reikalavimui dėl pagrindinės prievolės pareikšti, taip pat pasibaigia ir reikalavimui laiduotojui pareikšti nustatytas ieškinio senaties terminas (CK 1.135 straipsnis). Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali šios viršyti. Tai yra laiduotojo teisių apsauga. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas. Nors laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, turi prieš kreditorių solidariąją prievolę, tačiau vien prievolės solidarumas, atsižvelgiant į nurodytus laidavimo ypatumus, bei tai, kad prievolės solidarusis (su skolininku) pobūdis reiškia jos nedalomumą (ne dydžio, o subjektų prasme), nepaneigia ir nepanaikina laiduotojo prievolės akcesorinio pobūdžio ir tuo nulemtų jos ypatumų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo, kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį.
Laidavimo sutarties Nr. L-031-03184 (b.l. 50-51) sąlygos su atsakovu R. S. buvo suderintos ir jo priimtos, nes tokia jo valia buvo išreikšta pasirašant šią sutartį, tuo patvirtinant, kad jis turi teisę sudaryti tokią sutartį, prisiimti bei vykdyti visus joje numatytus įsipareigojimus, kad toks sutarties sudarymas neprieštarauja laiduotojo interesams. Byloje neįrodyta, kad atsakovas R. S. neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromos laidavimo sutarties sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų prievolių apimties bei turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su ieškovu laidavimo sutartį konkrečiomis atsakomybės sąlygomis, ar jos nesudaryti. Teismas konstatuoja, kad atsakovas R. S. nepateikė įrodymų dėl jo valios neatitikimo, pasirašant laidavimo sutartį, nereikalavo šios sutarties pripažinti negaliojančia, todėl teismas neturi teisinio pagrindo ja abejoti ir remiasi, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės pagal 2008-04-10 Laidavimo sutartį Nr. L-031-03184.
Teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovui skolą priteisti iš atsakovo R. S., kaip laiduotojo, pagal laidavimo sutartį ta apimtimi, už ką jis laidavo. Šią išvadą teismas grindžia:
laidavimo sutarties 6.1. p., numatančiu, kad paskolos gavėjui laiku neįvykdžius visos savo prievolės ar jos dalies, laiku nesumokėjus su ja susijusių mokėtų sumų, įskaitant palūkanas, netesybas ir nuostolius, įvykdyti paskolos gavėjo prievolę ar jos dalį per banko nustatytą terminą atsakyti bankui visu savo turtu tomis pačiomis sąlygomis, tą pačia apimtimi, tais pačiais terminais, kaip ir paskolos gavėjas.
Teismas pažymi, jog pagal Laidavimo sutarties Nr. L-031-03184 13 p. sutarties galiojimas pasibaigia paskolos gavėjui įvykdžius įsipareigojimus bankui pagal paskolos sutartį arba laiduotojui įvykdžius įsipareigojimus bankui už paskolos gavėją.
Nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis yra konkreti būsto paskolos sutartis, numatanti kredito gavėjo prievolę grąžinti bankui paimtą kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus, atlyginti jam patirtus nuotolius, šią pareigą privalo vykdyti ir laiduotojas. Teismas pažymi, kad atsakovas R. S. nepareiškė reikalavimų dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl, laidavimo sutartį nepripažinus negaliojančia, teismas ja vadovaujasi, priimdamas sprendimą šioje byloje.
Teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą priteisti solidarios atsakomybės pagrindu iš atsakovo visą prašomą ieškiniu skolą, nes nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, kad būsto paskolos sutartimi įgytas turtas įkeistas 2008-05-21 įregistruotu hipotekos lakštu Nr. 01120080013680, o įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-05 nutartimi nutarta išieškoti iš J. S. 629930,62 Lt negrąžinto kredito, 16271,15 Lt palūkanų, 35297,22 Lt delspinigių, iš viso 681498,99 Lt bei 5 % metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2012-09-03 iki visiško skolos išieškojimo dienos.
Teismas pažymi, kad atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybės ribas apibrėžia įsiteisėjusia 2012-09-05 nutartimi nurodytas skolos dydis. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašomas priteisti iš atsakovo skolos dydis neviršija trečiojo asmens J. M. atžvilgiu nustatyto skolos dydžio. Aplinkybės dėl to, kokia yra ieškovo naudai įkeisto turto vertė, savaime nesudaro teisinio pagrindo mažinti iš atsakovo priteistinos skolos dydį, nes įstatymas nenumato kreditoriui pareigos vykdymo procese pirmiausia realizuoti įkeistą daiktą ir tik po to reikšti ieškinį laiduotojui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo, kaip laiduotojo, ir trečiojo asmens, kaip pagrindinės skolininkės, atsakomybė yra solidarioji ir būsto paskolos sutarties nutraukimas nėra panaikintas ar nuginčytas nustatyta tvarka.
Pagal CK 6.83 str. laiduotojas, įvykdęs prievolę, perima kreditoriaus teises, t. y. įgyja teisę pareikšti skolininkui regresinį reikalavimą, ir atsakovas, atlyginęs ieškovui skolą, galės reikšti reikalavimus trečiajam asmeniui J. M..
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo R. S. ieškovo naudai 8 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Nagrinėjamu atveju reikalavimas priteisti palūkanas tenkintinas iš dalies, priteisiant ne 8 % metinių palūkanų, bet 5 % dydžio metines palūkanas, kadangi įstatymas imperatyviai nurodo, jog jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas. 2008-04-10 Laidavimo sutarties Nr. 031-03184 6.1 p. nurodyta, jog paskolos gavėjui laiku neįvykdžius visos savo prievolės ar jos dalies, laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui ta pačia apimtimi (b.l. 50). Pažymėtina ir tai, jog įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-05 nutartimi nutarta išieškoti 5 % dydžio metines palūkanas iš skolininkės J. M., bet ne 8 % dydžio (b.l. 58).
Pagrindas priteisti 5 % palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, dėl to kreditorius turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas kreditoriaus interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai.
Neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą atsirado laidavimo, kaip papildomos (šalutinės) prievolės, pagrindu, nes atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, o procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš laiduotojo R. S. neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 6.1 str. - 6.4 str., 6.14 str., 6.6 str. 4 d., 6.36 str., 6.37 str. 2 d., 6.70 str. 1 d., 6.76 str., 6.80 str., 6.81 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. - 179 str., 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra bankrutuojantis bankas, kuris iš esmės laimėjo bylą, todėl 10815 Lt dydžio žyminis mokestis ir 23,66 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 1a), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo priteistina valstybės naudai. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl bylos vedimo teisme, todėl atsakovas neįgijo pareigos jas atlyginti (LR CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių
Teismas išaiškina, kad pagal CPK 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese LR CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis LR 259 str., 263 str., 270 str., 293 str. 3 p., 8 p.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidarios atsakomybės pagrindu iš atsakovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 681498,99 Lt skolos ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 681498,99 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 10815 Lt žyminio mokesčio ir 23,66 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Neringa Švedienė