Administracinė byla Nr. I3-142-983/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03946-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos:
14.6; 14.10; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sienų spalvos“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“, dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Sienų spalvos“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 165 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Departamento Sprendimas) ir priteisti pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad su trečiuoju suinteresuotu asmeniu viešąja įstaiga „Žaliasis taškas“ (toliau – ir VšĮ „Žaliasis taškas“) buvo sudariusi sutartį dėl 2013-2015 m. atliekų tvarkymo organizavimo. VšĮ „Žaliasis taškas“ Bendrovei išdavė pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai), kurie patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą. Pareiškėja atitinkamai pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013–2015 m. ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą. VšĮ „Žaliasis taškas“ pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas įsigijo iš uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ (toliau – ir UAB „Metrail“). Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD)
2018 m. vasario 22 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 „Dėl VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“ (toliau – ir Vilniaus RAAD raštas) pareiškėja buvo informuota apie Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Vilniaus RAAD Sprendimas) panaikintus VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotus Patvirtinimus bei apie pareiškėjos prievolę sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius. (toliau – ir Mokestis). Pareiškėjai to nepadarius, atsakovui atlikus Bendrovės patikrinimą, 2018 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo akto Nr. K-128 (toliau – ir Patikrinimo aktas) pagrindu buvo priimtas ginčijamas Departamento Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas ir pareiškėjai nustatytas mokėtinas 2 167 Eur dydžio Mokestis).
Pareiškėjos nuomone, Departamento Sprendimas priimtas atlikus neteisėtą patikrinimą, neatsižvelgus į pareiškėjos pateiktas pastabas, Bendrovės patikrinimas buvo pradėtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų ir taip pažeidžiant Bendrovės teises. Departamento Sprendimo išvada, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MATĮ) 5 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 7 straipsnio 3 dalies reikalavimus yra neteisėta ir nepagrįsta. Bendrovė teikdama Mokesčio deklaracijas rėmėsi galiojančiais teisėtais Patvirtinimais, įstatyme nėra numatyta galimybė Patvirtinimų panaikinti, atitinkamai panaikinti ir mokesčio lengvatą, kuria Bendrovė pasinaudojo.
Pareiškėja nurodo, kad sumokėjusi Mokestį, pareiškėja patirs negrįžtamų neigiamų padarinių. Vilniaus RAAD Sprendimas yra apskųstas teismui, galutiniai ir neginčijami sprendimai dėl UAB „Metrail“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotų dokumentų teisėtumo dar nėra priimti, o tai prieštarauja teisinės valstybės ir teisingumo principams.
Departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis neteisėtu Vilniaus RAAD Sprendimu. Bendrovė yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ) ir PPATĮ nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su VšĮ „Žaliasis taškas“ pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (nulla poena sirte culpa), todėl vien šiais pagrindais Departamento Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, nes pareiškėja yra įpareigojama antrą kartą mokėti žymiai didesnį Mokestį, nors dėl to, kad Vilniaus RAAD Sprendimu buvo panaikinti Patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei VšĮ „Žaliasis taškas“ kaltės.
Departamento Sprendimas priimtas pažeidus Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus. Praėjus 3–5 metams Patvirtinimų, buvusių Bendrovės realizuotos mokestinės lengvatos pagrindu, panaikinimas pažeidžia teisės aktų negaliojimo atgal (lex retro non agit), teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad įstatymai nereguliuoja kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, todėl atsakovas viršijo kompetenciją. Pareiškėja nebuvo įtraukta į Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai procesą, buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai prieš priimant su jos interesais susijusį Vilniaus RAAD Sprendimą. Dėl to vien šiais pagrindais skundžiamas Departamento Sprendimas naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų pagrindu.
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškina, kad vadovaujantis PPATĮ 7 straipsnio 3-5 dalimis, Bendrovei suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą individualiai arba kolektyviai – pavedant vykdyti PPATĮ nustatytas pareigas gamintojų ir importuotojų organizacijai. Pareiškėja, įvertinusi savo interesus, teises, pareigas bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir 2013-2015 m. sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ „Žaliasis taškas“, žinodama apie pareiškėjai išliekančią pareigą MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu neįvykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (PPATĮ 7 straipsnio 3 dalis).
Nurodo, kad Vilniaus RAAD Sprendimu Patvirtinimai buvo pripažinti negaliojančiais remiantis Aprašo 55 punktu (53 punkto redakcija, galiojusi Vilniaus RAAD Sprendimo priėmimo metu), kuris nustato, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Taigi, Patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo.
Mokesčio lengvatą, įvykdžius Gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. Nr. 1168 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Užduotis), suteikia ne VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašyti Patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys metalinės ir PET pakuotės atliekų sutvarkymą. ATĮ 34 straipsnio 1-3 dalyse nurodyti tokie dokumentai, jų negaliojimo pagrindai, institucija, įgaliota juos panaikinti. PPATĮ 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Užduočių. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais (t. y. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais), panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Užduotys tampa neįvykdytos, todėl privaloma apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą MATĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios (2018 m. rugsėjo 13 d.) deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nepatikslino ir Mokesčio nesumokėjo. Departamento 2018 m. rugsėjo 13 d. pranešimu Bendrovė buvo informuota apie planuojamą patikrinimą. Patikrinimo metu įvertinus perdirbtus (sutvarkytus) pakuotės atliekų kiekius, nustatyta, kad Bendrovė ne visiškai, o dalinai įvykdė Užduotis, todėl patikrinimo metu apskaičiuotas privalomas sumokėti Mokestis (2 167 Eur), surašytas Patikrinimo aktas įteiktas pareiškėjai, jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai svarbūs tvirtinant Patikrinimo aktą, pareiškėja nepateikė. Priešingai nei teigia pareiškėja, Departamento Sprendimu pareiškėjai nurodyta įvykdyti mokestinę prievolę už 2013–2015 m., o ne skirta sankcija.
Atsakovas papildomai pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad su pareiškėjos skundo argumentais nesutinka, tačiau remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (toliau – ir Administracinė byla, LVAT Nutartis), atliko Mokesčio perskaičiavimą už 2013 m., už 2014 ir 2015 m. paskaičiuotas Mokestis nekeistas, t. y. bendras perskaičiuotas Mokestis sumažintas iki 2 126 Eur.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepimu skundą palaiko, prašo jį tenkinti ir panaikinti Departamento Sprendimą.
VšĮ „Žaliasis taškas“ paaiškina, kad ji yra organizacija, turinti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir ATĮ bei PPATĮ nustatyta tvarka kolektyviai organizuojanti gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą, įgyvendinanti gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais supakuotus gaminius pagal sudaromas sutartis „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“, kuriomis pastarieji paveda VšĮ „Žaliasis taškas“ vykdyti jiems ATĮ nustatytas pareigas. Analogiška sutartis buvo sudaryta ir su pareiškėja.
VšĮ „Žaliasis taškas“ nuomone, Departamento Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėja yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas. Departamento Sprendimas yra priimtas vadovaujantis neteisėtu Vilniaus RAAD Sprendimu. Dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei VšĮ „Žaliasis taškas“ kaltės. VšĮ „Žaliasis taškas“ įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų.
Vilniaus RAAD sprendimu ir skundžiamu Departamento Sprendimu pareiškėjai yra skiriama sankcija, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės, todėl vien šiuo pagrindu skundžiamas Departamento Sprendimas yra neteisėtas.
VšĮ „Žaliasis taškas“ tvirtina, kad pareiškėja tinkamai vykdė savo pareigas, mokestinė lengvata jai buvo pritaikyta pagrįstai ir remiantis teisės aktų reikalavimais, todėl ji negali būti panaikinta Vilniaus RAAD sprendimu ir Departamento Sprendimu. Įstatymai nenumato nei Patvirtinimų panaikinimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokio pobūdžio sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo institucijų. Mokesčio už aplinkos teršima pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršima apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašu patvirtinimo“ (toliau – Mokėjimo tvarkos aprašas), 7 punkto redakcija, numatanti kaip apskaičiuojamas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, kai panaikinami mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, įsigaliojo tik 2018 m. balandžio 13 d. Tokio teisinio reglamentavimo nebuvo ne tik mokestiniais laikotarpiais, už kuriuos prašoma sumokėti Mokestį, bet ir tuomet, kai buvo panaikinti VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti Patvirtinimai.
Departamento Sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, neatitinka mokestinius teisinius santykius (mokesčio lengvatos taikymą / panaikinimą) reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų, Patvirtinimų pripažinimas išduotais neteisėtai negalimas kaip pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o atlikdamas patikrinimą Patvirtinimus, atsakovas peržengė statymų suteiktas kompetencijos ribas, todėl vien šiais pagrindais Departamento Sprendimas naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu.
VšĮ „Žaliasis taškas“ taip pat pateikė teismui rašytinę nuomonę, kad skundžiamu Departamento Sprendimu atsakovas nustatė pareiškėjai prievolę mokėti 100 proc. dydžio Mokestį už aplinkos teršimą už 2013 metus, tačiau LVAT Nutartimi dalinai panaikino Departamento Sprendimą dėl 2013 m., todėl atsakovas turi patikslinti skundžiamą Departamento Sprendimą pagal LVAT Nutartį.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 165 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Departamento 2018 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo aktas Nr. K-128, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius, taigi, laikytina pakuočių ir pakuočių atliekų gamintoja ir importuotoja. Pareiškėja jai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas 2013–2015 m. sutarties pagrindu buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkytojai VšĮ „Žaliasis taškas“.
Vilniaus RAAD Sprendimu buvo panaikinti VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams, įskaitant Bendrovei išrašyti šie patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0833-4687-4892, metalinės pakuotės kiekis 0,640 t; 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-4687-4892, metalinės pakuotės kiekis 0,378 t; 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-4687-4892, metalinės pakuotės kiekis 0,0771.
Vilniaus RAAD raštu informavo Bendrovę apie Vilniaus RAAD Sprendimą ir apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius iki 2018 m. balandžio 20 d., nes Patvirtinimai netekę galios, pareiškėja deklaracijų VMI nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Departamento 2018 m. rugsėjo 13 d. pranešimu Bendrovė buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius.
Patikrinimo aktu nustatyta, kad Bendrovė dalinai įvykdė (2013 m. (20 proc.), 2014 m. (20 proc.), 2015 m. (49 proc.)) patvirtintą Užduotį, tuo pažeisdama PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį ir MATĮ 5 straipsnio 6 dalį. Vadovaujantis MATĮ 9 straipsnio 1 dalimi ir Mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, apskaičiuotas 2 167 Eur dydžio Mokestis. Ginčijamu Departamento Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktas.
VšĮ „Žaliasis taškas“ Vilniaus RAAD Sprendimą apskundus, Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2023 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023, atmetė pareiškėjos VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą ir paliko galioti Vilniaus RAAD Sprendimą (toliau – ir VAAT Sprendimas).
LVAT Nutartimi VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimą pakeitė ir panaikino Vilniaus RAAD Sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d.
Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d.
Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d.
Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą VAAT Sprendimo dalį dėl Vilniaus RAAD Sprendimo paliko nepakeistą.
Įvertinęs LVAT Nutartį, atsakovas teismui pateikė duomenis, kad po Departamento atlikto perskaičiavimo pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 2 126 Eur dydžio Mokestį.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo Departamento Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MAĮ, ATĮ, PPATĮ ir MATĮ, taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji (poįstatyminiai) teisės aktai.
MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – atsakovas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.
MATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka (nagrinėjamu atveju – atsakovas), vadovaudamasi MATĮ 11 ir MAĮ nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Pagal ATĮ 32 straipsnio 1 dalimi, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 3 dalimi, MATĮ 4 straipsnio 3 dalimi gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal PPATĮ įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.
PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) (1 punktas), kolektyviai (steigdami PPATĮ 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta PPATĮ 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta PPATĮ 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais) (2 punktas) ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal PPATĮ 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami PPATĮ 112 straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą (3 punktas).
Pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Užduočių.
MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), 4 priede nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.
ATĮ 3425 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Ministerijos įgaliota institucija. Aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima Departamentas.
Minėtoje Administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė ginčo šalių šioje byloje keliamais esminiais klausimais. Nėra abejonių, kad šių bylų reikalavimai, motyvai, padarytos išvados yra tarpusavyje susiję, o LVAT Nutartyje nustatytos aplinkybės turi tiesioginę įtaką sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui. LVAT įvertinus Vilniaus RAAD Sprendimo, kurio pagrindu priimtas byloje ginčijamas Departamento Sprendimas, teisėtumą, kartu buvo įvertintos ir visos faktinės aplinkybės, susijusios su Departamento pareigūnų atliktu patikrinimu, jo teisėtumu (kompetencija, aktualių teisės aktų taikymas, terminai ir pan.), todėl teismas, vengdamas pasikartojimų, abiem byloms aktualių ir jau nustatytų faktinių ginčo aplinkybių iš naujo neaptarinės, o šiame sprendime pasisako tik dėl keliamo ginčo iš esmės ir pareiškėjos skunde akcentuotų esminių nesutikimo su skundžiamu Departamento Sprendimu argumentų. Teismas atkreipia dėmesį, kad LVAT nagrinėjant Administracinę bylą pareiškėja buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl preziumuotina, kad Administracinėje byloje priimtos išvados, motyvacija, tame tarpe ir pareiškėjos šioje byloje keliamais klausimais, pareiškėjai yra žinomos.
Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog lengvatos taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis nagrinėjamu atveju perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog MATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje MATĮ nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, kuomet Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.
Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl MATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent Bendrovė šiuo atveju ir turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta tinkamai, be kita ko, šiuo tikslu pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą metalinės pakuotės atliekų kiekį.
Teismas pažymi, kad pareiškėja tik teigia, kad pareigas yra įvykdžiusi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjai nepateikus įrodymų, kad visos metalinių pakuočių atliekos už
2013–2015 m. yra realiai (faktiškai) sutvarkytos ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata, taip iki Patikrinimo akto surašymo ir po jo gavimo nepateikus VMI patikslintų deklaracijų ir nesumokėjus Mokesčio, darytina išvada, kad Mokestis apskaičiuotas pagrįstai.
Bendrovė skunde teigia, kad Departamento Sprendimu negalėjo būti taikoma sankcija, neigiama pasekmė – prievolė antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina VšĮ „Žaliasis taškas“. Tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti. Pats mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ši aplinkybė (kaltės nebuvimas) nėra ir negali būti vertinama kaip pagrindas atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą (jo dalies) mokėjimo ir (ar) remtis tokia, kaip ginčo apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), kai nėra tenkinamos visos įstatymų leidėjo nustatytos materialiosios šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos. Teismo vertinimu, skundžiamu Departamento Sprendimu Bendrovei nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės už 2013–2015 m. liko nesutvarkytos (išskyrus Administracinėje byloje nustatytą kiekį už 2013 m.), todėl Bendrovei atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį.
Pažymėtina ir tai, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų. Mokesčių įstatymai nenumato, kad už prievolę sumokėti Mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai ar atliekų tvarkytojai, kurie, pirma, nedalyvauja apmokestinimo momentą nulemiančiuose santykiuose (pakuočių išleidime į vidaus rinką) ir, antra, Užduotį mokesčio mokėtojo pavedimu (už mokesčių mokėtoją) vykdo sutarties pagrindu. Nagrinėjamu atveju tarp UAB „Metrail“, VšĮ „Žaliasis taškas“ ir Bendrovės susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, aplinkybė, kad kiti subjektai netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, negali daryti ir nedaro įtakos mokesčio mokėtojui viešosios teisės aktais nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad atsakovas tinkamai ir laiku neįvykdė pareigos atlikti licencijuotų įmonių patikrinimus. Įstatymu būtent pareiškėjai nustatyta pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo. Mokesčio mokėtoja (pareiškėja), mananti, kad dėl netinkamo kompetentingų valstybės institucijų veikimo vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę) ji patyrė žalą, turi teisę kreiptis į teismą dėl šios žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Teismas taip pat atmeta pareiškėjos skundo argumentus, kad Departamento Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas neteisėto Vilniaus RAAD Sprendimo pagrindu, nesant galutinio ir neginčijamo teismo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai. Pabrėžtina, kad galutinai išnagrinėjus ginčą, LVAT Nutartimi argumentai, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti VšĮ „Žaliasis taškas“ už 2013–2015 m. išrašytų Pavirtinimų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įteisino atsakovo teisę priimti tokį sprendimą, kad pastarasis prieštarauja atliekų tvarkymo srityje taikytinų teisės aktų nuostatoms bei tikslams ir pan., atmesti kaip nepagrįsti, Vilniaus RAAD Sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, išskyrus dalyje dėl minėto 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų atitinkančių įrodančių dokumentų 2013 m. pagrindu.
Atsakovo, remiantis LVAT Nutartimi, perskaičiuota mokėtina Mokesčio suma yra 2 126 Eur (ginčijamu Departamento Sprendimu buvo apskaičiuota 2 167 Eur). Abejoti atsakovo perskaičiavimu, kuris yra pagrįstas prie rašytinio paaiškinimo pridėtais duomenimis, teismas neturi pagrindo. Paminėtina ir tai, kad Bendrovė nenurodė jokių argumentų dėl minėto perskaičiuoto Mokesčio, iš esmės susijusio su 2013 m., ar taikyto metodo, apskaičiuojant realiai (faktiškai) sutvarkytą atliekų kiekį, nepagrįstumo. Be to, Bendrovė skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad Bendrovei apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis yra mažintinas dėl kitų svarbių priežasčių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, todėl jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Remiantis LVAT Nutartimi, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, Departamento Sprendime nurodytą pareiškėjai sumokėti mokestį už į vidaus rinką 2013–2015 m. išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį dydžio sumažinant nuo 2 167 Eur iki 2 126 Eur.
Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 30 Eur dydžio žyminis mokestis, priteisimo netenkintinas, nes Departamento Sprendimo pakeitimo priežastis sąlygojo ne pareiškėjos skundo šioje byloje argumentai, o proceso dalyvių, dalyvavusių Administracinės bylos nagrinėjime, argumentai. Be to, patenkintų reikalavimų dalis šiuo atveju yra labai neženkli (1,89 proc.) nuo pareikštų reikalavimų dalies, kas sudarytų 0,56 Eur žyminio mokesčio. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nesvarstytinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sienų spalvos“ skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio
30 d. sprendimo Nr. 165 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, sumažinant pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Sienų spalvos“, juridinio asmens kodas 300094892, nurodytą 2 167 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų) dydžio mokestį už į vidaus rinką 2013–2015 m. išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį iki 2 126 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto dvidešimt šešių eurų).
Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Sigita Fomičiova