Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-545-530/2019
Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00071-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r T I s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 9 d. nutarimo K. J. administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko Irmanto Burklio (toliau – Institucija) 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. J. pripažintas padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur bauda, už tai, kad jis 2019 m. kovo 29 d. apie 20.02 val. vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) nepraleido įžengusio į pėsčiųjų perėją pėsčiojo.
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi K. J. skundo netenkino ir Institucijos 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas sprendė, kad K. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, K. J. už šį administracinį nusižengimą Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskirta teisinga administracinė nuobauda, o priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti skunde nurodytais motyvais nebuvo jokio teisinio pagrindo.
3. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatui.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad priimta pirmos instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir dėl to turi būti naikintina, kadangi teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir neįvertino apelianto skunde nurodytų motyvų. Apeliantas nurodo, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės normos dėl ko Institucijos priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra neteisėtas ir nepagrįstas.
3.1.1. Skunde nurodo, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeista procesinė norma, kadangi nebuvo sudaryta galimybė nagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal apelianto faktinę gyvenamąją vietą, t. y. persiunčiant bylą nagrinėti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatui, nors tokį prašymą apeliantas buvo pateikęs 2019 m. balandžio 24 d.
3.1.2. Pasak K. J., priimant skundžiamą nutarimą pažeista procesinė teisės norma, nes nebuvo sudaryta galimybė nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pasinaudoti kvalifikuota advokato ar kitokio teisininko pagalba, šį prašymą Institucijai apeliantas buvo pateikęs 2019 m. gegužės 7 d.
3.1.3. Taip pat apeliantas nurodo, kad priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo išnagrinėtas jo prašymas dėl bylos nagrinėjimo laiko ir datos atidėjimo, kuris buvo išsiųstas 2019 m. gegužės 7 d. 17.17 val., nors Institucija nurodė, jog apelianto prašymą gavo po sprendimo priėmimo.
3.1.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog buvo pažeista ir kita procesinė teisės norma, nes nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo išsiųstas ne jo gyvenamosios vietos adresu, bet kitu, kuriuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą, tačiau faktiškai negyvena – (duomenys neskelbtini), nors ne kartą Institucijai siųstuose raštuose buvo nurodęs, jog jo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
3.1.5. K. J. nurodo, jog Institucija priėmusi nutarimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes, nurodydama, kad apeliantas nepraleido pėsčiojo pėsčiųjų perėjoje, tačiau nesudarius galimybės pateikti bylos nagrinėjimui prašymą su advokato pagalba tam, kad prie bylos būtų pridėti vaizdo stebėjimo kamerų ar policijos patrulių automobilio vaizdo registratoriaus medžiaga, kurioje būtų matyti, jog toks konstatavimas yra netinkamai įvertinta faktinė aplinkybė. Dėl šios priežasties byla turėtų būti grąžinta Institucijai tirti minėtą aplinkybę iš naujo arba šie vaizdo įrašai turėtų būti pateikti pačios Institucijos.
3.2. Apeliantas pažymi, jog apylinkės teismas netinkamai skundžiamoje nutartyje konstatavo bei nustatė, kad apeliantas prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir todėl jokio aplinkybių tyrimo neatlikinėjo. Pasak apelianto, toks konstatavimas neatitinka faktams, kadangi nubaustasis jau skunde nurodė, jog neprisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą. Be to, K. J. nesutinka su teismo vertinimu, kad jis turėdamas galimybę atvykti į teismo posėdžius ir tuo nepasinaudodamas, nusprendė, jog papildomai nereikia įrodinėti pažeidimo aplinkybių ir tuo pagrindu teismas tiki policijos pareigūnų patikinimu, jog apeliantas nepraleido pėsčiojo perėjoje tuo padarydamas teisės pažeidimą.
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
5. K. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. J. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucija pagrįstai pripažino K. J. padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir byloje išdėstytų įrodymų visuma leido ir apylinkės teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad K. J. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Todėl aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos nutartimi.
9. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui bei nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Šiuo atveju K. J. pripažintas padaręs nusižengimą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, tai yra dėl to, kad nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.
10. Apeliantas ginčija savo kaltę teigdamas, jog apylinkės teismas nepagrįstai tikėjo tik pareigūnų parodymais, pažymi, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų ar policijos patrulių automobilio vaizdo registratoriaus medžiaga, kurios neturėdamas advokato negalėjo pateikti administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu. Pasak apelianto, filmuota medžiaga paneigtų patrulių nurodytas faktines aplinkybes, jog jie pastebėjo kaip K. J. nepraleido į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo.
11. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, šis skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Nustatyta, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, iš esmės rėmėsi visa byloje esančia medžiaga, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, liudytojų G. V., B. N. apklausos protokolais bei tų pačių liudytojų duotais paaiškinimais 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir 2019 m. spalio 4 d. teismo posėdžiuose. Liudytojas B. N., nurodė, kad apeliantui sutikus su administracinio nusižengimo padarymu vaizdo įrašas nebuvo peržiūrimas, o liudytoja G. V. posėdžio metu nurodė, jog iš tarnybinio automobilio paimta filmuota vaizdo medžiaga, yra saugoma dvi dienas. Tačiau abu liudytojai teigė, jog K. J. su pažeidimu, kuris buvo akivaizdus, sutiko, todėl papildoma medžiaga nebuvo renkama ir saugojama. Taigi, šių duomenų pagrindu buvo surašytas protokolas, kad K. J. vairuodamas automobilį nepraleido į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pats K. J. iš pradžių prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir tai patvirtino savo parašu administracinio nusižengimo protokole. Praėjus ilgesniam laiko tarpui K. J. 2019 m. gegužės 27 d. ir 2019 m. spalio 27 d. skunduose pakeitė poziciją dėl nusižengimo, neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, todėl tai vertintina tik kaip gynybinė pozicija.
12. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, jog liudytojai parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų šališki, suinteresuoti apkalbėti K. J. ar duoti jį kaltinančius parodymus, todėl netikėti šių liudytojų parodymais ir manyti, kad jų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas daryti kitą išvadą, nei padarė apylinkės teismas neturi pagrindo.
13. Apeliaciniame skunde K. J. taip pat nurodė, jog jam nepasinaudojus galimybe atvykti į teismo posėdį, teismas papildomai neįrodinėjo pažeidimo aplinkybių. Tačiau šis skundo argumentas atmestinas, aukštesnysis teismas pažymi, jog apylinkės teismas visus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus įvertino ir dėl jų pasisakė skundžiamojoje nutartyje, laikydamasis ANK 569 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų.
14. Nepagrįstas skundo argumentas, jog priimant skundžiamą nutarimą pažeista procesinė teisės norma, nes nebuvo sudaryta galimybė nagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal K. J. faktinės gyvenamosios vietos adresą. Iš bylos duomenų matyti, kad K. J. buvo pateikęs 2019 m. balandžio 24 d. prašymą (b. l. 19), kuriuo prašė perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatui. Apeliantui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas Grigonis 2019 m. balandžio 24 d. pateikė atsakymą dėl K. J. prašymo (b. l. 20), kuriame nurodyta, jog vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, kuriame numatyta, jog administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą, o nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas buvo padarytas Kaišiadorių raj., taigi nebuvo teisinio pagrindo persiųsti bylą nagrinėti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad minimo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais atvejais administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą (transporto priemonės registracijos vietą), t. y. kai administracinis nusižengimas užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Nagrinėjamu atveju, nusižengimas buvo pastebėtas ir užfiksuotas policijos pareigūnų, todėl administracinio nusižengimo byla pagrįstai buvo nagrinėjama Kaišiadorių policijoje, nes pagal bendrą administracinių nusižengimų proceso reikalavimą byla turi būti tiriama ir nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas turėjo teisę duoti paaiškinimus raštu, taip pat pateikti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo.
15. Skunde taip pat nurodyta, kad apeliantui nebuvo sudaryta galimybė nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pasinaudoti kvalifikuota advokato ar kitokio teisininko pagalba. Aukštesnysis teismas su šiuo K. J. skundo argumentu nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstą. ANK 577 straipsnio 2 dalyje yra numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos. Minimo straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, jog asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Pažymėtina, kad šios teisės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo išaiškintos 2019 m. kovo 29 d. surašius administracinio nusižengimo protokolą, kurį asmuo patvirtino savo parašu. Nors apeliantas teigia, kad jam buvo neleista pasinaudoti kvalifikuota advokato ar kitokio teisininko pagalba, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats turi rodyti iniciatyvą, siekiant gynėjo paslaugų, t.y. sudaryti sutartį su pasirinktu gynėju ir apie tai informuoti instituciją nagrinėjančią bylą. Taigi, susipažinus su administracinio nusižengimo byla matyti, kad administracinio nusižengimo byla tiek neteisminio nagrinėjimo metu, tiek teisme buvo ne kartą atidėta ir apeliantas galėjo susirasti tinkamą ir kvalifikuotą teisinę pagalbą, siekdamas užtikrinti tinkamą savo atstovavimą tiek neteisminiame, tiek teisminiame procese.
16. Skunde K. J. nurodo, kad jam pateikus prašymą Institucijai, jog nurodytą dieną jis negalės dalyvauti ir kad byla būtų nagrinėjama kitą dieną, jo prašymas išnagrinėtas nebuvo iki bylos nagrinėjimo. Institucija nurodė, kad tokį apelianto prašymą gavo jau po sprendimo priėmimo. Administracinėje byloje yra raštas (b. l. 35), kuriuo Institucija pateikė detalią informaciją apie tai, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 10 d. strigo interneto ryšys, dėl ko netinkamai veikė sistemos ir nebuvo savalaikiai užregistruotas K. J. prašymas. Taigi, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, K. J. buvo tinkamai informuotas ir žinojo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyks 2019 m. gegužės 8 d. 10.30 val. Be to, apeliantas nurodė, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo išsiųstas ne jo gyvenamosios, bet deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl jo nėra gavęs. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato VS viršininkas atliekantis viršininko funkciją Jurgis Ostromeckas 2019 m. birželio 3 d. rašte (b. l. 35), nurodė, kad nutarimas K. J. administracinio nusižengimo byloje buvo išsiųstas tiek adresu (duomenys neskelbtini), tiek ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad pažeidėjas nenurodė, kaip tai pažeidė, ir, ar pažeidė jo teises, ar įtakojo galutinio procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teigti, jog priimant administracinio nusižengimo byloje nutarimą, buvo pažeistos įstatymo normos, nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi prašymo neišnagrinėjimas ir nutarimo išsiuntimas apelianto deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu jokios įtakos teisėtam ir pagrįstam sprendimo priėmimui neturėjo ir, apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, Institucijos nutarimo nedaro neteisėtu. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos K. J. pasinaudojo jam suteiktomis teisėmis ir nutarimą apskundė tiek apylinkės, tiek apygardos teismams.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus bei apeliantui apeliaciniame skunde nepateikus naujų argumentų ar duomenų, kurių nebūtų išnagrinėjęs apylinkės teismas, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir K. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Danutė Giačaitė