Administracinė byla Nr. I-8673-142/2013
Proc. Nr. 3-61-3-06550-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 73
(S)
N U T A R T I S
2013 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, susipažinusi su R. V. skundu,
n u s t a t ė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. lapkričio 8 d. gautas R. V. (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. 1R-237 „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui R. V.“. Šiuo įsakymu ministras iškelia antstoliui R. V., dirbančiam Antstolio R. V. kontoroje, drausmės bylą už Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo ir Antstolių profesinės etikos kodekso nuostatų pažeidimus.
Pareiškėjas skunde ginčija teisingumo ministro įsakyme nurodytus galimus teisės aktų pažeidimus ir nurodytas faktines aplinkybes.
Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Sprendžiant skundo priėmimo klausimą svarbios yra ir Antstolių įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nustato, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais drausmės byla antstoliui turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo iškėlimo dienos. 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas. Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką nustato drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės. Jas tvirtina teisingumo ministras. Antstolių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) nutraukti drausmės bylą nenustačius nusižengimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas; 2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo; 3) skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 „Dėl Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“ (su pakeitimais) patvirtintuose teisės aktuose taip pat yra nustatyti drausmės bylų nagrinėjimo terminai, kurie skaičiuojami nuo drausmės bylos iškėlimo.
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, kad teisingumo ministro įsakymas, kuris yra ginčijamas skunde, yra tik pirminis ir tarpinis administracinės procedūros sprendimas, kuris pareiškėjui dar nesukelia jokių teisinių padarinių, o ginčyti šiame įsakyme nurodytą teisinį ir faktinį argumentavimą pareiškėjas gali tik drausmės bylą nagrinėjant Antstolių garbės teisme, kurio sprendimas ir bus galutinis administracinės procedūros sprendimas, kuris gali būti ginčijamas teisme.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ 2 straipsnio 13 ir 14 dalis teisės aktus apibrėžia kaip norminius ir individualius teisės aktus, kurie sukelia atitinkamas teisines pasekmes tam tikriems subjektams. Pareiškėjo skundžiamas įsakymas yra vienas iš būtinų dokumentų pradedamoje administracinėje procedūroje, tačiau jis nėra galutinis, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiamas įsakymas negali būti administracinės bylos dalykas ir reikalavimas dėl šio įsakymo panaikinimo negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka. Tai neatims iš pareiškėjo galimybės ginčyti nurodyto įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą Antstolių garbės teisme, taip pat skundžiant pareiškėjui nepalankų Antstolių garbės teismo sprendimą teismui.
Pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, todėl atsisakius priimti jo skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui grąžintinas. Pareiškėjui išaiškintina, kad žyminį mokestį, remdamasi teismo nutartimi, grąžina valstybinė mokesčių inspekcija (ABTĮ 42 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 149 straipsniu teisėja
n u t a r ė:
Atsisakyti priimti pareiškėjo R. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 1R-237 „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui R. V.“ panaikinimo.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjui.
Nutarčiai įsiteisėjus, žyminį mokestį sumokėjusiai A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti sumokėtą 100 Lt (vienas šimtas litų) žyminį mokestį (2013 m. spalio 31 d. įmokos mokėjimo kvitas Swedbank AB).
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Halina Zaikauskaitė