Byla Nr. TS-4-224/2020

Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00112-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1; 

2.5.14.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 3 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 357-188 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas

n u s t a t ė :

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio žemės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 52 straipsnį, 53 straipsnį, jam paskirta galutinė 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartimi buvo pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Miunsterio žemės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendis, kuriuo R. R. paskirta 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bei nutarta vykdyti šį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

R. R. bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 5 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 5 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. liepos 18 d.

2019 m. gruodžio 11 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-188 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė nuteistajam R. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo prašymą atmesti 5 mėnesiams 15 dienų. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip ½ dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nors nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, tačiau šios bausmės atlikimo metu dėl neaiškių priežasčių jis pradėjo kartoti 6 klasės kursą, o tai jau nėra prasmingas laiko leidimas pataisos įstaigoje. Dėl įdarbinimo pataisos įstaigoje nuteistasis nesikreipė, nors laisvėje jis turi įgijęs darbo patirties, yra dirbęs apie 5 metus. Nuteistasis pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad laisvėje jis bus įdarbintas (duomenys neskelbtini), kai tik bus išleistas iš pataisos įstaigos. Tačiau minėta aplinkybė, jog nuteistasis nesikreipė pataisos įstaigoje dėl įdarbinimo, leidžia manyti, kad jis neturi teigiamos motyvacijos darbui, o tai yra pažymėta ir socialinio tyrimo išvadoje, nurodant, jog nuteistojo motyvacija darbui nestebima, darbo reikšmė ar svarba jo vertybių sistemoje nedominuoja. Nuteistasis tik iš dalies sugeba analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, jis tai daro paviršutiniškai ir yra linkęs save pateisinti. Nuteistojo elgsenoje stebimi tam tikri impulsyvumo požymiai, pirmenybę jis teikia skubotam veiksmui, o ne planavimui, o tai ir sudaro prielaidas jo nusikalstamam elgesiui. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo sugebėjimas atpažinti problemas vertinamas kaip nepakankamas, jam stinga gebėjimo atpažinti sritis, kurios jo gyvenime yra problematiškos. Nepakankami ir problemų sprendimo įgūdžiai, dažnai pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ar net su teisės normomis nesuderinamos veikimo strategijos. Nuteistojo tikslų siekimo gebėjimai taip pat nepakankamai išugdyti. Nuteistasis nėra visiškai atsiribojęs nuo nuteistųjų kriminalinės subkultūros. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, tačiau ji vis dar išlieka vidutinė – 41 balas pagal OASys vertinimo metodiką. Vis dar išlikę ir nemažai kriminogeninių veiksnių – ankstesni teistumai, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Komisija padarė išvadą, jog dar nėra nustatyta nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo vadovaudamasi Komisija nusprendė, jog nuteistajam R. R. dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

2019 m. gruodžio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas nuteistojo R. R. skundas dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-188 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Savo skunde nuteistasis, pirmiausia, detaliai perrašė Komisijos nutarimo turinį. Toliau skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija, spręsdama jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, netinkamai įvertino visas šio klausimo sprendimui aktualias aplinkybes. Komisija netinkamai išanalizavo jo biografiją bei asmenybę. Komisija iš esmės rėmėsi tik tikrovės neatitinkančiomis „OASys“ vertinimo metodikos išvadomis. Komisija visiškai nepagrįstai nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi Komisijos padarytos išvados visiškai neatitinka tikrovės. Nuteistasis pažymėjo, jog bausmės atlikimo metu jo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo nuo 52 balų iki 41 balo pagal OASys vertinimo metodiką, o tai įrodo jo elgesio pokytį vien teigiama linkme ir leidžia spręsti, jog jis yra linkęs taisytis, daryti teigiamas išvadas. Komisija visiškai nevertino tos aplinkybės, kad jis buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl jo priėmimo į profesinę mokyklą mokytis (duomenys neskelbtini) specialybę. Taip pat Komisija visiškai nevertino to, jog jis jau seniai yra užsiregistravęs į socialinio ugdymo programą (EPP), kuri šiuo metu dar nėra vykdoma. Jis buvo žodžiu kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ir dėl įdarbinimo pataisos įstaigoje, tačiau jam buvo atsakyta, kad šiuo metu laisvų darbo vietų nėra ir reikia jų laukti. Komisija nepagrįstai nurodė, jog jis neturi teigiamos motyvacijos darbui. Jis turi darbo patirties, laisvėje yra dirbęs apie 5 metus. Be to, jo pateikta pažyma patvirtina, jog, vos tik išėjęs į laisvę, jis bus įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose, todėl laisvėje jis turės ir legalų pragyvenimo šaltinį. Komisija visiškai neįvertino to, kad bausmės atlikimo metu jis nė karto nebuvo baustas už pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, visada elgiasi tinkamai, stengiasi vykdyti visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis pažymėjo, jog jis nėra linkęs nusikalsti. Nors realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę jis atlieka jau antrą kartą, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog jis jau yra linkęs nusikalsti ir pažeidinėti įstatymus. Būdamas laisvėje, jis turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, negyveno iš nusikalstamų veikų. Tai, jog jis Vokietijos Federacinėje Respublikoje padarė nusikalstamą veiką, buvo ten nuteistas ir perduotas Lietuvos Respublikai bausmės atlikimui, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog jis yra linkęs nusikalsti. Nuteistasis pažymėjo, jog jis jau yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios atlikimo metu jis pasižymėjo vien teigiamu elgesiu. Šiuo metu jis kartoja 6 klasės kursą bei lanko sporto užsiėmimus, o tai leidžia teigti, jog jis yra motyvuotas prasmingam užimtumui. Pataisos įstaiga jam negali suteikti tinkamų galimybių lankyti būtinus užsiėmimus, mokytis bei tobulėti. Nuteistasis patikino, jog, išėjęs į laisvę, jis ves dorą gyvenimo būdą, dirbs, nenusikals, laikysis įstatymų bei visų teismo paskirtų įpareigojimų. Jis sutinka, jog jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistasis reziumavo, jog jo skunde išdėstyti argumentai paneigia visus skundžiamo Komisijos nutarimo motyvus. Nuteistojo įsitikinimu, visos jo skunde nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Nuteistojo R. R. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai yra išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju šios bausmės atlikimo metu nuteistojo R. R. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Nuteistasis R. R. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą ½ dalį bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam formaliai jau galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatyti vien tik formalųjį paleidimo kriterijų šiuo atveju nepakanka, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-183 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai, iš kurių 3 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir 4 nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą.

Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo R. R. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 41 balas pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 21 balą sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų žymiai sumažinti. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama taip pat kaip vidutinė.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. R. šiuo metu atlieka Vokietijos Federacinėje Respublikoje jam paskirtą galutinę 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę už tęstinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri pagal savo pavojingumą Lietuvos Respublikoje priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis R. R. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo 2 kartus teistas Lietuvos Respublikoje. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Tarp nuteistojo visų įvykdytų nusikalstamų veikų išskirtinai dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei – vagystės. Taigi vien jau šios paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog šis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas pažymi, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių – ir terminuotas laisvės atėmimas, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni jo nusikalstami veiksmai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei, jo paties teigimu – (duomenys neskelbtini) specialybę, kurią įgijo (duomenys neskelbtini). Nors nuteistasis jau turi vidurinį išsilavinimą, tačiau nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio jis mokosi 6 klasėje. Pats nuteistasis teigia, jog tokiu būdu jis tiesiog siekia prasmingesnio laiko praleidimo. Vertinant paminėtas aplinkybes, jog nuteistasis jau turi vidurinį išsilavinimą bei vieną specialybę, jo pasirinkimas dar kartą lankyti vidurinę mokyklą, nors ir negali būti pripažintas beprasmiu laiko leidimo būdu, tačiau, teismo vertinimu, nuteistasis galėtų dalyvauti kur kas tikslingesniuose bei naudingesniuose užsiėmimuose – įvairios socialinės reabilitacijos programos, profesijos mokymasis, darbo paieškos ir pan. Iš pateiktų duomenų matyti, jog 2019 metų rugpjūčio mėnesį nuteistasis buvo kreipęsis dėl profesinio mokymosi, tačiau dėl ribotų vietų skaičiaus jis nebuvo priimtas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba ir dėl įdarbinimo raštu kreipęsis nebuvo. Skunde nuteistasis akcentuoja, jog jis buvo žodžiu kreipęsis dėl įdarbinimo, tačiau jam buvo atsakyta, jog laisvų darbo vietų nėra. Toks nuteistojo teiginys vertinamas kaip niekuo nepagrįstas. Paties nuteistojo teigimu, jis turi apie 5 metų darbo patirtį, yra dirbęs statybų sektoriuje, reklamos srityje. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo motyvacija darbui nestebima, darbo reikšmė ar svarba vertybių sistemoje visiškai nedominuoja. Išėjęs į laisvę, nuteistasis planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini), jis yra pateikęs ir tai patvirtinantį dokumentą. Tačiau vien tokio dokumento pateikimas negali būti išskirtinai sureikšmintas, kadangi toks dokumentas yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs legalų darbą ir gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis pajamomis. Tuo abejoti dar labiau skatina ir tai, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sąraše išskirtinai dominuoja vagystės. Šiuo metu nuteistasis neturi stabilaus pajamų šaltinio, bausmės atlikimo metu jis gauna pajamas tik iš savo artimųjų, nevengia būti kitų asmenų išlaikomas. Būdamas laisvėje, jis pragyvendavo iš gaunamo darbo užmokesčio (kai dirbo) ir iš nusikalstamu būdu įgytų pajamų. Nuteistojo pajamos nebuvo pakankamos, jam nepavykdavo susitaupyti. Nuo 2019 m. liepos 18 d. nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo 850,69 Eur, iš kurių jis savo reikmėms išleido 636,15 Eur.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko ryšius su artimaisiais, jaučia jų emocinę paramą bei palaikymą. Jis turi pažįstamų bei draugų ratą, su kuriais palaiko bendravimo santykius. Nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė ir vienas, ir veikdamas bendrininkų grupėje. Nuteistojo emocijos yra stabilios, save jis vertina adekvačiai, nors pastebimas ir nepagrįstai aukštas pasitikėjimas savimi. Autoagresyvaus ar suicidinio elgesio patirtį nuteistasis kategoriškai neigia. Pokalbio metu nuteistasis bendrauja adekvačiai, jis geba palaikyti bei vystyti pokalbį, atsakyti į klausimus. Nuteistojo mąstymas yra abstraktus, tarpasmeninių įgūdžių lygis vertinamas pakankamu. Nuteistasis tik iš dalies geba analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, jis tai daro paviršutiniškai, netgi yra linkęs save pateisinti, nusikalstamo elgesio pagrindiniu motyvu nurodo pinigų trūkumą. Net ir savo skunde nuteistasis bando sumenkinti savo kaltę apeliuodamas į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė ne Lietuvos Respublikoje. Konfliktinėse situacijose nuteistasis taiko atsitraukimo ir vengimo strategijas. Nuteistojo elgsenoje stebimi tam tikri impulsyvumo bruožai, pirmenybę teikiant skubotam veiksmui, o ne planavimui, o tai ir sudaro prielaidas pasireikšti jo nusikalstamam elgesiui. Nuteistojo gebėjimas atpažinti problemas vertinamas kaip nepakankamas, jam itin stinga savirefleksijos atpažinti sritis, kurios jo gyvenime yra problematiškiausios ar spręstinos. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti itin silpnai, jis dažnai pasirenka neadekvačias, netinkamas ar net su teisės normomis nesuderinamas veikimo strategijas. Nuteistojo tikslų siekimo gebėjimai išugdyti irgi nepakankamai, savo tikslus jis formuoja per daug abstrakčiai, neįvardija konkrečių žingsnių ar veiksmų, nestiprina jų planavimu ar adekvačia motyvacija, nenurodo jokių pavyzdžių apie praeityje pasiektus tikslus, remiasi labiau iliuziniu savo mąstymu, o ne realybe. Nuteistasis buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl dalyvavimo resocializacijos programose, tačiau lig šiol nė vienoje iš tokių programų jis nėra dalyvavęs. Duomenų apie nuteistojo dalyvavimą kokiose nors pozityvaus užimtumo priemonėse nėra.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis neišsako diskriminacinio požiūrio į tam tikras visuomenės grupes ar asmenis, tačiau jis nėra atsiribojęs nuo nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų. Nors nuteistasis akcentuoja šeimos svarbą, tačiau stebimos ir materialinės-hedonistinės gyvenimo vertybės bei nuostatos. Be to, stebimas ir nuteistojo fatališkas požiūris į gyvenimą, kadangi nėra pilnai išvystytos jo atsakomybės bei pareigingumo vertybės.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo nei skatintas, nei baustas drausmine tvarka. Sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, vien ta aplinkybė, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Be kita to, ypač svarbu atkreipti dėmesį bei įvertinti daugybę nuteistojo elgesiui įtaką darančių kriminogeninių veiksnių, kuriais įvardinti ankstesni jo nusikalstami veiksmai (anksčiau 2 kartus teistas, atlikinėjo realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (menka darbo patirtis); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas su bendrininkais); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, silpnai išvystyti problemų atpažinimo, jų sprendimo bei tikslų kėlimo gebėjimai).

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis R. R., būdamas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar nėra maža – daugiau kaip 1 metai 8 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Taigi, vertinant visas nustatytas bei pirmiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra ryški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis R. R. laisvėje nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl negalima teigti, jog nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima toliau taisyti jį neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis R. R. teigiamai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Jį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, nuteistojo R. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 357-188 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. R. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėjas                                                 Jonas Malinauskas