Administracinė byla Nr. A143-1345/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00622-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui A. V. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo       A. V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. P. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. V. P. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 1–6), kurį patikslino (T 1, b. l. 10–11, 100–102), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – atsakovas, Tarnyba) 2010 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-475-10 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ir įpareigoti atsakovą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neatliko savo pareigos kaip įstaiga, teikianti tam   tikras paslaugas, nes vadovavosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktais, kuriuose nurodyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas, atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Pareiškėjo teigimu, advokatas A. Š. konsultacijos su juo metu neįsigilino į pateiktus faktus, kurie pagrindžia, kad įvykio metu jo veiksmuose buvo būtinoji gintis. Be to, nurodė, kad advokatas neįsigilino ir į kitus faktus, kurie nebuvo nagrinėti baudžiamojoje byloje, jog įvykio dieną jis buvo nepakaltinamas dėl senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, o dėl girtumo negalėjo įvykdyti jam inkriminuojamo nusikaltimo, taip pat kad nebuvo tirtos telefoninės stenogramos, aplinkybės, liudijančios, jog buvo sukeistas nusikaltimo įrankis, bei kitos svarbios bylai aplinkybės. Pažymėjo, kad prie prašymo pridėtų dokumentų lapų skaičius pagrindžia, jog jis pateikė išsamią informaciją advokatui apie padarytus pažeidimus, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo manymu, atsakovas vengia atlikti savo pareigą be papildomo piniginio atlygio. Pažymėjo, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 straipsnio, 6 straipsnio 3 dalies c punkto ir 13 straipsnio nuostatos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos suteikia jam teisę į gynybą, numatytą Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 10 straipsnyje,       51 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 51 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 106–110) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Tarnyba 2010 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-475-10 atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą grindė reikalavimo nepagrįstumu ir atstovavimo byloje neperspektyvumu (Įstatymo 11 str. 6 d. 1, 2 p.). Nurodyti pagrindai konstatuoti atsižvelgiant į tai, kad nei advokatas A. Š., nei Tarnyba nenustatė pagrindų, įtvirtintų BPK 444 straipsnyje, kuriems esant galėtų būti atnaujinamas baudžiamosios bylos procesas. Vadovaujantis BPK 444, 446 straipsniais, naujai paaiškėjusios aplinkybės – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokurorui atlikus tyrimą nustatyti faktai, nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėję teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Vadinasi, aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime yra išsamiai nurodyti BPK 444 straipsnyje įtvirtinti baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindai. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės – būtinoji gintis, silpna sveikata, senyvas amžius, apsvaigimas nuo alkoholio – negali būti siejamos su nepakaltinamumo būsena ir juo labiau su pagrindu atnaujinti baudžiamosios bylos procesą. Nurodė, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir įvertintos teismui priimant nuosprendį bei skiriant bausmę. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo girtumas nusikaltimo padarymo metu buvo pripažintas sunkinančia aplinkybe. Pažymėjo, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal BPK 444 straipsnį yra specifinė įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimo forma. Sprendžiant baudžiamosios bylos atnaujinimą pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 1, 2,       3 punktus, būtina sąlyga yra tai, jog liudytojo, nukentėjusiojo parodymų, ekspertizės akto melagingumas, kitų įrodymų netikrumas, teisėjų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas turi būti nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė Tarnybai teismo nuosprendžio, patvirtinančio liudytojo, nukentėjusiojo parodymų, ekspertizės akto melagingumą, kitų įrodymų netikrumą, teisėjų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamą piktnaudžiavimą. Be to, advokatas A. Š. ne tik susipažino su pareiškėjo pateikta bylos medžiaga, bet ir susitiko su pareiškėju jo įkalinimo vietoje, todėl pareiškėjo skundžiamas sprendimas buvo priimtas tiek advokatui, tiek Tarnybai įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, visapusiškai išanalizavus jo pateiktus baudžiamosios bylos dokumentus. Be to, Įstatymas, nustatydamas antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas, taip pat įtvirtina Tarnybos teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą (11 str. 6, 7 d.), jei yra nustatomi atvejai, kuriems esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Atsisakymas suteikti antrinę teisinę pagalbą pats savaime negali būti laikomas neteisėtu. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė savo skundo, jog Tarnyba, atsisakydama suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, pažeidė atitinkamą nuostatą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendimu                   (T 2, b. l. 21–26) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Tarnybos 2010 m. vasario    18 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-475-10 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 3 dalimi. Pažymėjo, jog Tarnybos      2010 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-475-10 atsisakyta teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktų, 18 straipsnio    2 dalies pagrindu. Teismas atsižvelgė į Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktus, 18 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, kurios savo veikloje turi vadovautis ne tik Įstatymu, bet jų veikla turi atitikti ir     kitų teisės aktų reikalavimus, o būtent Viešojo administravimo įstatymą (Įstatymo 9 str. 1 d.). Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo            Nr. X-736 redakcija) 8 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-420/2009. Teismas įvertino skundžiamo Tarnybos sprendimo turinį. Teismas atsižvelgė į baudžiamosios bylos atnaujinimą reglamentuojančios BPK XI dalies nuostatas (444, 451, 456 str.). Nustatė, kad pareiškėjas prašė atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu. Procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradedamas prokuroro nutarimu, atliekant tyrimą laikantis BPK 446 ir 447 straipsniuose nustatytos tvarkos. Prokuroras, manydamas, kad gali būti bent viena     iš BPK 444 straipsnyje numatytų aplinkybių, priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o neradęs pagrindo pradėti tokį procesą, priima nutarimą atsisakyti pradėti procesą. Teismas pažymėjo, jog nesutikimas su bylos aplinkybių tyrimo rezultatais          ir teismų priimtais sprendimais nėra proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje pagrindas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad Tarnyba tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2009 m. spalio 16 d. prašymą Nr. (1.7.)-ATP-2519-09 suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl proceso atnaujinimo ir pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus, todėl atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. Ginčijamas sprendimas taip pat atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 34–35), kurį patikslino (T 2, b. l. 41–43),    prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad yra neteisingai nuteistas, todėl siekia atnaujinti baudžiamąją bylą. Teismas atmetė skundą, palaikydamas atsakovo poziciją, jog jo nurodyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o atstovavimas byloje – neperspektyvus. Pažymi, kad turi teisę gintis       ir tuo pačiu teisę į efektyvią, pilnavertę ir realią gynybą. Jo pozicija baudžiamojoje byloje yra perspektyvi, tačiau nelengva, advokatai tokiose bylose nelinkę ginti tik už valstybinį atlygį, todėl vengiama jam atstovauti. Teigia, jog turi tik pradinį išsilavinimą, dėl to teisininko pagalba jam yra būtina.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 48–50) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė, neteisingai išaiškino ar pritaikė procesinės ir/ar materialinės teisės normas, ar išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Pareiškėjas yra nuteistasis ir antrinės teisinės pagalbos siekimas siejamas su jau išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinimu (Įstatymo 11 str. 8 d.). Asmeniui reikalaujant atnaujinti baudžiamąją bylą nėra privaloma to asmens gynyba. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama (Įstatymo 11, 12 str.). Pažymi, jog pareiškėjo prašymas suteikti jam teisinę pagalbą galėtų būti pripažintas pagrįstu bei perspektyviu Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktų taikymo prasme, jeigu prašyme suteikti teisinę pagalbą būtų nurodytos aplinkybės, įrodymai ar jų šaltiniai, duodantys pagrindą manyti, kad gali būti egzistuoja sąlygos ir pagrindai, kurie atitinka          BPK straipsnių reikalavimus, reglamentuojančius proceso atnaujinimą. Šiuo atveju aplinkybės, pareiškėjo nuomone, sudarančios pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą, yra susijusios su jau įsiteisėjusių teismų nuosprendžių nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, pateikiant savo šių aplinkybių vertinimo versiją, kuri, pareiškėjo teigimu, patvirtintų jo nekaltumą dėl inkriminuoto nusikaltimo. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas paprastai gali būti atnaujintas, kai paaiškėja naujos aplinkybės, kurios atsirado po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, bet negali būti atnaujintas dėl faktinių aplinkybių pervertinimo, kuris yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais. Šios aplinkybės sudarė pagrindą Tarnybai priimti ginčijamą sprendimą atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo matyti, kad atsisakymas suteikti pareiškėjui jo prašomą antrinę teisinę pagalbą atsakovo yra grindžiamas Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais bei atitinkama advokato A. Š. išvada. Nurodyta advokato išvada buvo gauta atsakovui pasinaudojus Įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pagal kurias, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, Tarnyba turi teisę prašyti advokato išvados, ar nėra šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.); atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.). Taigi nagrinėjamai bylai yra aktualus Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų taikymo klausimas, t. y. klausimas, ar pareiškėjo atsakovui pateiktame prašyme bei šio prašymo nagrinėjimo eigoje nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad jo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Pasisakydama dėl faktinių bylos aplinkybių, kolegija pažymi, kad, paduodamas prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, pareiškėjas siekė baudžiamosios bylos, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį 10 metų laisvės atėmimu, atnaujinimo. Pažymėtina, kad šis teismo nuosprendis buvo paliktas galioti, išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine ir kasacine tvarka. Taip pat pažymėtina, kad tokio pobūdžio prašymus nagrinėti kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra) atsisakė patenkinti pareiškėjo paduotą prašymą dėl nurodytos baudžiamosios bylos atnaujinimo. Pastarosios faktinės bylos aplinkybės šalių nėra kvestionuojamos, todėl laikytinos nustatytomis šioje administracinėje byloje.

Pasisakydama dėl Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų aiškinimo, kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka. Kaip pažymima administracinėje jurisprudencijoje, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia pati valstybė savo iniciatyva bei nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1207/2009, 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-71/2011). Aptariamos Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatos įpareigoja Tarnybą atlikti pačiai arba su advokato pagalba siekiančio teisinės pagalbos asmens nurodytų aplinkybių vertinimą bei pateikti išsamias tokio vertinimo išvadas. Pareiškėjo skundžiamame atsakovo sprendime tai ir yra padaryta, todėl procedūros laikymosi aspektu skundžiamas atsakovo sprendimas laikytinas pagrįstu. Atsakovo sprendime nurodyti bei pirmosios instancijos teismo patikrinti argumentai dėl akivaizdaus pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumo, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, kolegijos pripažintini pakankamais taikyti nagrinėjamoje situacijoje Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punktą. Todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais (ir jų nekartodama), pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pagrįstu.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                          Roma Sabina Alimienė

                                                        Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė