(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų G. G. ir L. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-112-544/2023 pagal ieškovų G. G. ir L. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Modera Plius“ dėl pripažinimo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai G. G. ir L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Modera Plius“, prašydami patvirtinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), su pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, įpareigoti ieškovus solidariai sumokėti atsakovei likusią nesumokėtą 144 226 Eur sumą.

2.       Ieškovai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę UAB „Modera Plius“ įjungti elektrą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir uždrausti atlikti kitus veiksmus, bloginančius ieškovų teisinę padėtį ir keliančius grėsmę žalai padidėti.

3.       Nurodė, kad šioje byloje Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patenkino ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei priklausantį ginčo turtą, uždraudžiant atsakovei minėtą turtą parduoti, dovanoti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o taip pat įpareigojo atsakovę atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti ir leisti ieškovams netrukdomai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos naudotis ginčo turto patalpomis 2021 m. gruodžio 9 d. sutarties Nr. 2 sąlygomis. Lietuvos apeliacinis teismas, iš dalies patenkinęs atsakovės atskirąjį skundą, nepagrįstai minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė ir atmetė ieškovų prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę UAB „Modera Plius“ atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, leisti ieškovams netrukdomai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos naudotis ginčo pastatu sutarties sąlygomis. 

4.       Atsakovės UAB „Modera Plius“ direktoriui A. T. toliau atliekant neteisėtą ir nesankcionuotą ieškovų iškeldinimą iš ginčo turto, ieškovai pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi prašymą atmetė. Nesutikdami su šia teismo nutartimi ieškovai ją apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau jis 2023 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-178-464/2023 atskirąjį skundą atmetė, o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-178-464/2023, motyvai, kad apeliantai ne pirmą kartą per laikinųjų pasaugos priemonių institutą faktiškai siekia laikino naudojimosi ginčo turtu įteisinimo, nepagrįsti, nes ieškovai ginčo turte gyvena su atsakovės direktoriaus A. T. leidimu. Tai patvirtinantys įrodymai byloje surinkti, todėl nieko įteisinti nereikia, o reikia tik uždrausti atsakovei savavališkai, nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, ieškovus iškeldinti iš ginčo namo kol dar nėra išnagrinėta byla pagal ieškovų ieškinį atsakovei dėl pirkimo–pardavimo sutarties dėl ginčo turto sudarymo patvirtinimo, taip siekiant užkirsti kelią neteisėtais atsakovės veiksmais bloginti ieškovų teisinę padėtį ir daryti dar didesnę žalą ginčo namo būklei bei ieškovams. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovų atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pažeidė lygiateisiškumo, proporcingumo principus, negynė viešojo intereso ginti ieškovų kaip vartotojų teises ir, esant sustabdytai kitai bylai dėl ieškovų iškeldinimo, sankcionavo ieškovų iškeldinimą iš ginčo namo, t. y. išnagrinėjo sustabdytą civilinę bylą Nr. e2-4637-l136/2022.

5.       Savaip įvertinęs minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį ir ankstesnę šio teismo 2022 m. spalio 25d. nutartį bei pasinaudodamas situacija, atsakovės direktorius A. T. inicijavo ir savavališkai su energijos skirstymo operatoriaus darbuotojų pagalba 2023 m. kovo 7 d. atjungė elektros tiekimą ginčo turtui, nors byla dėl iškeldinimo sustabdyta iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Atsakovės direktorius ne tik didina žalą turtui (atjungė elektrą šaltuoju metų laiku, nebeveikia šildymas, nebeveikia vietinė kanalizaciją), bet kelią grėsmę aplinkos saugumui, kuris gali kilti išsiveržus į aplinką nuotekoms, kelia grėsmę ieškovų sveikatai, nors yra taikytas ginčo namui areštas siekiant užtikrinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.       Teismas nurodė, kad byloje taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios ir užtikrina byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Teismo vertinimu, pagal šioje byloje ieškovų pareikštą materialinį teisinį reikalavimą atsakovei ir byloje įrodinėjamas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.       Teismas nustatė, kad byloje jau pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – ginčo turto areštas, kuri užtikrina, kad atsakovė neturės galimybės turto perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, o ieškovų pareikštas materialinis teisinis reikalavimas atsakovei ir yra patvirtinti sutartį dėl ginčo turto įgijimo. Teismo vertinimu, faktinės aplinkybės nepasikeitusios, todėl pritaikytas ginčo turto areštas visiškai užtikina, kad ginčo turtas iki ginčo išsprendimo teisme bus išsaugotas.

9.       Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad netaikius jų prašomos laikinosios apsaugos priemonės iškils grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas – atsakovės įpareigojimas įjungti elektrą ginčo turtui –nedaro įtakos būsimo, galimai palankaus ieškovams, teismo sprendimo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį sudaryta įvykdymo. Kol nepriimtas sprendimas dėl ginčo esmės ir neįrodyta kitaip, ieškovai neturi teisėto pagrindo valdyti ir naudoti ginčo turtą, o jų teisės ir teisėti interesai dėl to, kad ginčo turto savininkė atsakovė atlieka tam tikrus veiksmus, valdydama ir naudodama jai priklausantį turtą, nėra pažeidžiami.

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, susijęs su elektros energijos tiekimu į ginčo turtą, nepareikštas ir nesprendžiamas. Ginčas dėl ieškovų iškeldinimo sprendžiamas kitoje byloje.

11.       Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškovų prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovai G. G. ir L. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydami Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Ieškovai į ginčo namą įsikėlė su atsakovės direktoriaus A. T. leidimu ir sutikimu, ieškovams buvo duoti raktai, namas įrenginėjamas, sumontuoti baldai. Atsakovės direktorius savavališkai inicijavo elektros atjungimą, nepaisant to, kad ieškovai mokėjo mokesčius, atlikinėjo kitus veiksmus, gerinančius namą. Atsakovės atstovas, atjungdamas elektrą šaltuoju metu laiku, ne tik didina žalą turtui, bet ir kelia grėsmę aplinkos saugumui, ieškovų sveikatai.

12.2.                      Teismas neturėjo teisės leisti atsakovei savavaliauti, atlikti iškeldinimo veiksmus iš ginčo namo, nes yra Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4637-1136/2022 sustabdyti bylą, kurioje sprendžiamas ieškovų iškeldinimo klausimas.

12.3.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu turi būti siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovai nesiekia įteisinti laikiną naudojimąsi ginčo turtu, bet siekia užkirsti kelią žalos didinimui. Dėl to apeliacinės instancijos teismui teikia įrodymus, pagrindžiančius žalos darymą ieškovams.

13.       Atsakovė UAB „Modera Plius“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Prašymas taikyti analogiškas laikinas apsaugos priemones jau buvo svarstytas ir yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1042-1120/2022. Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. apeliantams galbūt palankaus šioje byloje priimamo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, tikslu. Šis proceso institutas negali tapti priemone sureguliuoti šalių nesutarimus, dėl kurių nėra pareikštas ieškinys.

13.2.                      Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Modera Plius“, kuri turi teisę atlikti visus veiksmus, susijusius su nuosavybės teise priklausančiu turtu, išskyrus disponavimo teisę, kuri yra apribota teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. UAB „Modera Plius“ niekada neleido, nesuteikė atsakovams teisės naudoti, valdyti nekilnojamąjį turtą. Savavališkas ir piktybinis ieškovų įsikėlimas į pasatą nesuteikia jiems teisės šiuo pastatu naudotis. Iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino ieškovai nesikreipė nei į notarą, nei į atsakovę dėl notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, neatliko jokių kitų veiksmų, kuriais galėtų pabrėžti sąžiningą siekį teisėtai įgyti nekilnojamąjį turtą, priešingai – reiškė pretenzijas dėl netinkamos kainos, pastato būklės, tai sudarė prielaidas vienintelei išvadai, kad preliminarioje sutartyje įvardintas nekilnojamasis daiktas, daikto kaina būsimiems pirkėjams netiko, nepatiko, todėl jie neketino jo pirkti, o turtu naudojasi neteisėtai prieš atsakovės valią.

13.3.                      Elektros tiekimas į namą yra nutrauktas 2023 m. kovo 7 d., ieškovai name negyvena, juo nesinaudoja jau beveik du mėnesius laiko, tačiau raktų negrąžina, tuo ribodami atsakovės galimybes rūpintis namo būkle.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15.       Ieškovai L. G. ir G. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. ieškovų atliktus mokėjimus už suvartotą elektrą, elektroninį laišką apie nutrauką elektros energijos tiekimą, pastate užfiksuotą temperatūrą, atsakovės pranešimą ieškovams dėl savavališkai užimto turto perdavimo ir nuostolių atlyginimo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir kt., ieškovų teigimu, įrodančius žalos padarymo faktą.

16.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus, nusprendžia, kad šie įrodymai neturės įtakos šalių ginčo teisingam išsprendimui. Visų pirma pažymėtina tai, kad ieškovai nepagrindė naujai teikiamų įrodymų pridėjimo prie bylos būtinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių šių įrodymų jie negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ieškovams padarytos žalos atlyginimo klausimas, todėl teikiami nauji įrodymai, kaip minėta, neturės jokios esminės reikšmės ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo išsprendimui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina ieškovų naujai pateiktų įrodymų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo

18.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

20.       Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020)..

21.       Teismų praktikoje laikoma, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-839-302/2018; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019; 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1347-302/2019 ir kt.). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1465-236/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020 ir kt.).

22.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovų L. G. ir G. G. ieškinį atsakovei UAB „Modera Plius“ dėl nekilnojamojo turto sutarties patvirtinimo atmetė. Nors minėtas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė, remiantis aukščiau paminėta teismų praktika, leidžia pagrįstai abejoti dėl galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai preliminariai pagrindė savo ieškinio reikalavimus ir kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

23.       Nustatyta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (grėsmės) egzistavimą apeliantai iš esmės įrodinėjo tuo, kad netaikius tokių priemonių – neįpareigojus atsakovės UAB „Modera Plius“ įjungti elektros energiją pastatui – didės žala ginčo turtui, gali kilti grėsmė aplinkos saugumui, ieškovų sveikatai.

24.       Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovams palankų sprendimą, t. y. patenkinus jų pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

25.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo pripažinti ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties tarp šalių sudarymo faktą, įpareigojant juos solidariai sumokėti atsakovei 144 226 Eur sumą. Nustatyta, kad šiam reikalavimui užtikrinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, kuri buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovei nuosavybės teise priklausantis ginčo turtas (žemės sklypas ir pastatas), uždraudžiant atsakovei minėtą turtą parduoti, dovanoti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Taigi ieškovų pareikštas reikalavimas atsakovei yra visiškai užtikrintas jau pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – ginčo turto areštu. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šioje byloje savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, susijęs su elektros energijos tiekimu į ginčo turtą ir (ar) žalos atlyginimu, nepareikštas ir nesprendžiamas, todėl apeliantų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įpareigoti atsakovę įjungti elektrą ginčo turtui – ne tik nėra susijusi su atsakovei pareikštu materialiniu reikalavimu, bet ir niekaip neužtikrina būsimo ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo įvykdymo.

26.       Nepagrįstas apeliantų skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės leisti atsakovei savavaliauti, esant priimtai Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-4637-1136/2022 sustabdyti bylą, kurioje sprendžiamas ieškovų iškeldinimo klausimas. Apeliacinis teismas pažymi, kad kitos civilinės bylos, kurioje, kaip minėta, yra sprendžiamas ieškovų iškeldinimo klausimas, sustabdymas niekaip neapriboja ir nedraudžia atsakovei UAB „Modera Plius“, kuri yra ginčo nekilnojamojo turto savininkė, atlikti su turto valdymu ir naudojimu susijusius veiksmus, kurie nėra uždrausti teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tokius kaip priimti sprendimą dėl elektros energijos atjungimo ir pan. 

27.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta nei viena laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga, be to, apeliantų prašyta taikyti laikinoji apsaugos priemonė, kaip minėta, net nėra susijusi su šioje byloje atsakovei pareikštu materialiuoju reikalavimu ir jo užtikrinimu, todėl nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovų prašymą taikyti jų prašomą laikinąją apsaugos priemonę, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė