Civilinė byla Nr. e2A-418-936/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10983-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.2.;
2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.9. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-848-1097/2021 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl išmokėtų sumų priteisimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Kauno tiltai“, S. Ž., V. Ž..
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 21 474,19 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
1.1. Ieškovė nurodė, kad Įmonių turto draudimo sutarties pagrindu buvo apdraudusi draudėjo S. Ž. valdomus pastatus, tarp jų ir pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Kauno tiltai“ greta apdrausto pastato vykdė rangos darbus, išardė (duomenys neskelbtini) grindinį ir atidengė apdrausto pastato rūsio išorines sienas, 2018 m. rugsėjo 5 d. lietaus metu iškastos tranšėjos prie atidengtų rūsių sienų užsipildė vandeniu, kuris prasiskverbė pro apdrausto pastato sienas į rūsio patalpas ir apgadino apdraustą turtą. Pažymėjo, kad įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir ieškovė išmokėjo draudėjui 21 474,19 Eur draudimo išmoką.
1.2. Ieškovės teigimu, AB ,,Kauno tiltai“, būdama rūpestinga ir atidi, privalėjo statybos darbus vykdyti tokiu būdu, kad nepadarytų žalos greta statybvietės esančių pastatų valdytojams. Atsakovė darbų vykdymo metu buvo apdraudusi AB ,,Kauno tiltai“ civilinę atsakomybę, todėl jai kyla pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą.
2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2.1. Teigė, kad ieškinyje nėra nurodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko AB ,,Kauno tiltai“, nes pats gatvės dangos nuėmimas atliekant (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus negali būti savaime laikomas neteisėtais veiksmais, byloje nėra įrodymų, kad rangovas, vykdydamas (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, būtų pažeidęs teisės aktus, projektinius dokumentus ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
2.2. Atsakovė nurodė, kad patalpų užliejimą vandeniu lėmė ne rangovo neteisėti veiksmai (neveikimas), o netinkamas pastato įrengimas, nes nebuvo įrengta tinkama pastato pamatų hidroizoliacija. Be to, dalis patalpų trūkumų atsirado dar iki įvykio – dalis sąmatoje nurodytų atliktų patalpų remonto darbų patvirtina, jog vanduo į patalpas patekdavo ir darė joms žalą dar iki rangovui atliekant (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus.
2.3. Neįrodytas padarytos žalos dydis, nes patalpos didele apimtimi buvo paveiktos vandens dar iki įvykio, o ieškovė prašo priteisti žalą, nustatytą neįvertinus patalpų nusidėvėjimo.
3. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje AB ,,Kauno tiltai“ prašė ieškinį atmesti.
3.1. Teigė, kad statybos rangos darbai buvo vykdomi pagal teisės aktų, standartų, taisyklių bei kitų norminių dokumentų reikalavimus. 2018 m. vasarą, dar kai rangos darbai ties ginčo pastatu nebuvo vykdomi, į trečiąjį asmenį kreipėsi patalpų savininkas, nurodydamas, jog liūčių metu patalpos yra apsemiamos. Darbų vykdymo metu, išardžius (duomenys neskelbtini) dangas ties kitais pastatais buvo atkasti pastatų rūsių patalpų švieslangiai, todėl vykdant projektą buvo priimti papildomi sprendimai visiems (duomenys neskelbtini) esantiems pastatų švieslangiams sutvarkyti, juos užsandarinant ir įrengiant hidroizoliaciją. 2018 m. spalio 22 d. visi pastato švieslangiai buvo sutvarkyti. Taip pat buvo atlikti fasadinių lietvamzdžių pajungimo į naujai įrengtą lietaus nuotekų trasą darbai. Bendrovei ties pastatu užbaigus dangos rekonstrukcijos, švieslangių sutvarkymo ir lietvamzdžių įrengimo darbus, po stiprios liūties patalpų savininkas pakartotinai žodžiu kreipėsi į bendrovę, nurodydamas, jog situacija dėl vandens skverbimosi į patalpas palijus gausiam lietui nepagerėjo ir patalpos vis tiek drėksta. Apžiūrėjus pastatą, pastebėta, kad fasade yra paslėptas lietvamzdis, kurio pajungimas į esamą mišrią nuotekų trasą yra toje patalpų dalyje, kur galimai skverbėsi vanduo pastato viduje. Bendrovei suradus pastato sienoje esantį lietvamzdžio vamzdį ir pajungus jį į naujai įrengtą lietaus nuotekų trasą, patalpų savininkas dėl vandens skverbimosi į patalpas į bendrovę daugiau nesikreipė.
3.2. Trečiojo asmens teigimu, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o pasato savininkas dėl vandens patekimo į patalpas kreipėsi gerokai prieš pradedant darbus ties pastatu, o antrą kartą – jau po darbų užbaigimo. Radus paslėptą lietvamzdį, pastato savininkas daugiau nebesikreipė.
4. Atsiliepime į ieškinį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje S. Ž. ir V. Ž. prašė ieškinį tenkinti ir priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4.1. Paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. kilo stiprus lietus, o jo metu ties pastatu buvo nuimtas gatvės grindinys bei atidengtos pastato išorinės rūsio sienos, vanduo į patalpas ėmė sunktis būtent su (duomenys neskelbtini), kur buvo nuimtas grindinys, besiribojančiose vietose. Pažymėjo, kad patalpose dar 2003 metais visi švieslangiai buvo užmūryti, užsandarinti ir jokių ertmių, pro kurias galėtų prasiskverbti vanduo 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykio metu, nebuvo. Trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ nurodytas paslėptas lietvamzdis dėl savo lokacijos taip pat negalėjo turėti ryšio su patalpų užliejimu, abi lietvamzdžio jungtys yra žemiau užlietų lubų ir sienų sandūros.
4.2. Nurodė, kad po 2013-2017 metais kilusių liūčių jokia patalpa ne tik kad nebuvo užlieta, bet ir nebuvo sudrėkusi, iki 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykio jokių problemų nekilo ir į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos nė karto nebuvo kreiptasi. Vienintelį kartą patalpos buvo užlietos tik 2018 m. rugsėjo 5 d., todėl vienintelė patalpų užliejimo priežastis galėjo būti tik atlikti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai.
4.3. Trečiųjų asmenų teigimu, vykdydamas darbus rangovas privalėjo įvertinti pastatų būklę, iš anksto numatyti visas galinčias kilti rizikas ir darbus atlikti taip, kad nebūtų padaryta žalos patalpų savininkams.
5. Dublike ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad AB ,,Kauno tiltai“, būdama rūpestinga ir atidi, privalėjo statybas vykdyti tokiu būdu, kad nepadarytų žalos greta statybvietės esančių pastatų savininkams / valdytojams. Paaiškino, kad gausūs lietūs Lietuvoje yra įprastas reiškinys, todėl rangovas privalėjo užtikrinti, kad atliekant darbus būtų išvengta lietaus metu susikaupusio vandens nutekėjimo į greta esančias patalpas, o tai, kad rangovas šios pareigos neįvykdė, patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas. Pažymėjo, kad hidroizoliacija nėra skirta apsaugoti pastatą nuo itin didelio vandens kiekio, todėl jos (ne)buvimas nelaikytinas reikšminga aplinkybe ginčo atveju, be kita ko, teiginiai dėl lietvamzdžio nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo spręsti, jog tokie darbai būtų atlikti ar kad netinkama lietvamzdžio būklė lėmė žalos atsiradimą.
6. Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad ieškovė nenurodė, kokie konkretūs trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ veiksmai (neveikimas) lėmė pastato apliejimą, nes ieškovė nėra nustačiusi žalos šaltinio – iš ieškovės į bylą pateiktų duomenų ir įrodymų nėra aišku, pro kurią konkrečią pastato vietą pateko vanduo, ieškovė netyrė ir nesiaiškino, ar draudžiamojo įvykio metu tvarkingai veikė pastato inžinerinės sistemos ir kitų reikšmingų aplinkybių. Paaiškino, kad toje pastato vietoje, kuri buvo paveikta vandens, buvo netvarkingai įrengtas/pajungtas lietvamzdis, pastatas dar ir iki gatvės dangos nuėmimo buvo stipriai paveiktas vandens, ką patvirtina trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės – pastato savininkas dėl į patalpas patenkančio vandens informavo dar prieš nuimant gatvės dangą, o vandens pratekėjimas į pastatą buvo sustabdytas tik tinkamai sutvarkius pastate netinkamai įrengtą/pajungtą lietvamzdį. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kaip patalpos atrodė iki apliejimo, todėl negalima nustatyti, kokia žala patalpoms buvo padaryta būtent šio konkretaus draudžiamojo įvykio metu. Akcentavo ir tai, jog ieškovė prašo priteisti patalpų remonto išlaidas, neįvertinusi patalpų nusidėvėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 21 474,19 Eur žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (21 474,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 955,56 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Taip pat priteisė trečiajam asmeniui S. Ž. iš atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, valstybei iš atsakovės priteisė 29,18 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti bei grąžino atsakovei 150 Eur nepanaudotą dalį užstato, sumokėto 2021 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 72114 civilinėje byloje Nr. e2-848-1097/2021.
7.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ADB ,,Gjensidige“ ir draudėjas trečiasis asmuo S. Ž. sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2019 m. liepos 26 d. buvo apdraustas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2728814). Ieškovei nustačius, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties metu patalpos buvo užlietos vandeniu ir apdraustas turtas apgadintas bei atlikus žalos reguliavimą, ji išmokėjo draudėjui 21 474,19 Eur draudimo išmoką. Taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo AB ,,Kauno tiltai“ 2018 m. kovo 28 d. rangos darbų sutarties Nr. SR-0159 pagrindu vykdė (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, o atsakovė ABD ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 2018 m. balandžio 6 d. išdavė Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą Nr. 88893/9001038, kuriuo apdraudė draudėjos AB ,,Kauno tiltai“ pagal rangos sutartį atliekamus darbus bei civilinę atsakomybę.
7.2. Teismas vertino, jog atsakovės ir trečiojo asmens AB ,,Kauno tiltai“ pateikti paaiškinimai ir duomenys nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvadomis, jog didžiausią įtaką patalpų apliejimui turėjo vandens surinkimas nuo statybvietės aikštelės lietaus metu, t. y. rangos darbai.
7.3. Teismas įvertinęs aplinkybę, jog, kaip nurodyta ekspertizės akte, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1880 metais, rekonstruotas 1998 metais ir tuo metu teisės aktuose nesant reikalavimų įrengti pamatų hidroizoliaciją, atmetė atsakovės teiginius, jog pamatų hidroizoliacijos nebuvimas laikytinas neteisėtais pastato savininko veiksmais (neveikimu), lėmusiais žalos atsiradimą. Sprendė, jog aplinkybė, kad tokios senos statybos pastatas neturi pamatų hidroizoliacijos, turėjo būti įvertinta rangos darbus atlikusio profesionalaus rangovo, turinčio pareigą darbus atlikti taip, jog nebūtų daroma žala kitiems asmenims bei jų turtui. Be kita ko, teismas nustatė, jog aplinkybę, kad tai buvo žinoma rangovui, patvirtina ekspertizės akte nurodyta pastaba, kad cokolio sričių hidroizoliacijos darbus vėliau atliko ta pati rangovė AB ,,Kauno tiltai“.
7.4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad trečiojo asmens AB „Kauno tiltai“ nurodytos aplinkybės patvirtina, jog rangovas, profesionaliai atlikdamas darbus ir jau susidūręs su atkastais švieslangiais ties kitais pastatais, turėjo imtis priemonių, jog atliekant rangos darbus ir atkasus švieslangius, atsiradusiose duobėse nesikauptų lietaus vanduo. Taip pat, remdamasis atliktos ekspertizės aktu padarė išvadą, jog nors pats švieslangių buvimas galimai turėjo įtakos tam, jog rūsio patalpos galėjo drėkti ir anksčiau (dėl ko byloje įrodymų nėra), tačiau intensyvų apliejimą vandeniu lėmė rangos darbai, dėl kurių atkasus prieš tai buvusias užkastas šviesduobes, jose besikaupiant vandeniui, drėgmės skverbimasis buvo ženkliai stipresnis.
7.5. Teismas nurodė, jog rangovė AB ,,Kauno tiltai“ teiginių dėl pagal patalpų savininko prašymą atliktų darbų ieškant bei pajungiant lietvamzdį nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, todėl teismas, įvertinęs trečiųjų asmenų pateiktus įrodymus, pažymėjo, jog lietvamzdis vertikalią kryptį į horizontalią keičia žymiai žemiau lubų bei sienų sandūros ir tik į vieną kryptį, todėl darė išvadą, kad logiškai ir objektyviai pagal savo lokaciją lietvamzdis negalėtų būti susijęs su patalpų užliejimu.
7.6. Teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, konstatavo, kad ginčo patalpų užliejimą 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties metu lėmė AB ,,Kauno tiltai“ vykdyti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai. Akcentavo, jog į bylą nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, kokių priemonių rangovas ėmėsi tam, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir saugus paviršinio vandens drenažas iš statybos aikštelės, ar tos priemonės buvo pakankamos greta esantiems pastatams apsaugoti nuo užliejimo vandeniu ir pan. Nurodė, jog būtent atsakovei, neigiančiai rangovo atsakomybę, teko pareiga įrodyti, jog nurodytų priemonių buvo imtasi ir kokių, kad jos buvo pakankamos pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ar kad žalą sukėlusi liūtis prilygo nenugalimai jėgai.
7.7. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, įgijo teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, įvertinęs dispozityvų bylos pobūdį ir šalių įrodinėjimo pareigą, taip pat į tai, jog atsakovė, profesionalus draudimo verslo dalyvis, juridinis asmuo, besinaudojantis kvalifikuota teisine pagalba neteikė konkrečių įrodymų ieškovės pateiktiems rašytiniams įrodymams paneigti, neformulavo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo ar kt., pripažino, kad ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos dydį, o atsakovė ieškovės pateiktų duomenų nepaneigė.
7.8. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog nėra skaičiuotas turto nusidėvėjimas, atsižvelgiant į tai, jog jis draustas nauja verte, nėra pagrindas abejoti žalos fakto buvimu ar nustatytu dydžiu. Konstatavo, kad buvo nustatytos atsakovės draudėjo civilinės atsakomybės sąlygos ir įrodytos prašomos priteisti padarytos žalos dydis, todėl ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti išmokėtą draudimo išmoką tenkino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėms:
8.1. Turtas panašiomis aplinkybėmis yra užliejamas ne pirmą kartą, t. y. turtas buvo veikiamas vandens dar iki draudėjui atliekant (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, vandens patekimo į turtą priežastis nėra draudėjo atlikti rangos darbai arba bent jau ši aplinkybė patvirtina, kad atlikti rangos darbai nebuvo vienintelė vandens patekimo į turtą priežastis. Taip pat, teismo paskirtas ekspertas nustatė, kad esant intensyviems krituliams, vanduo skverbdavosi pro lauko grindinį ir patekdavo į turtą, jis buvo veikiamas vandens dar iki draudėjui pradedant atlikti rangos darbus prie ginčo pastato, pastato rūsio sienos nebuvo tinkamai įrengtos, hidroizoliuotos ir net ir esant nenuardytai (duomenys neskelbtini) grindinio dangai vanduo patekdavo į patalpas, t. y. esant įprastoms pastato eksploatavimo aplinkybėms, vanduo patekdavo į turtą.
8.2. Draudėjas, atlikdamas (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, nei sudaryta rangos sutartimi, nei teisės aktų nuostatomis nebuvo įpareigotas pagerinti turto būklės ar šalinti jo trūkumus, dėl kurių vanduo į turtą patekdavo pro jo sienas (pastato pamatus) net ir esant įprastoms jo eksploatavimo sąlygoms, neturėjo pareigos atidenginėti pastato sienų, jų sutvirtinti, hidroizoliuoti ir kt.
8.3. Teismo ekspertas turėjo pareigą ištirti visas su įvykio kilimo priežastimi susijusias aplinkybes, tirti galimas įvykio kilimo versijas, tačiau ekspertas tyrė tik vieną iš galimų įvykio priežasčių – turto užliejimą per išorines pastato (turto) sienas, akte apskritai nėra komentuojama pastato, jame įrengtų lietvamzdžių ar kitų inžinerinių tinklų būklė ir jų įtaka turto užliejimui.
8.4. Draudėjas teismui pateikė duomenis, kad net ir baigus (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus tiek pastato, tiek turto savininkai vis dar skundėsi vandens skverbimosi į turtą problema, ji buvo išspręsta tik pajungus pastato fasade paslėptą lietvamzdį į naujai įrengtą lietaus nuotekų trasą.
8.5. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad draudėjas nesiėmė ar ėmėsi netinkamų, nepakankamų veiksmų lietaus vandeniui surinkti, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad kuris nors iš (duomenys neskelbtini) statybos (rekonstrukcijos) dalyvių, pavyzdžiui, užsakovas Kauno miesto savivaldybė, techninis prižiūrėtojas ar kt., būtų nustatę aplinkybes dėl netinkamo statybos aikštelės drenavimo.
8.6. Turtas, kuris yra įrengtas rūsyje buvo eksploatuojamas nuo 2003 m., jame buvo intensyviai vykdoma ūkinė veikla, jis nuolatos buvo veikiamas drėgmės ir ši aplinkybė skatino greitesnį nei įprasta jo nusidėvėjimą, turte buvo atidengta (išardyta) ir siena, kurioje buvo įrengtas lietvamzdis.
8.7. Ieškovė, teikdama ieškinį ir prašydama priteisti 21 474,19 Eur žalą suvokė, jog siekia didesnės nei įvykio metu buvo faktiškai padaryta žalos atlyginimo, ieškovei buvo žinoma ir suprantama, kad iš ieškinio sumos turėjo būti išskaitytas turto nusidėvėjimas, tačiau ieškovė, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, pateikė žinomai neteisingai apskaičiuotą turto atstatymo sąmatą ir byloje bando permesti žalos dydžio įrodinėjimo pareigą apeliantei.
9. Ieškovė ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
9.1. Teismo ekspertas nedaro išvados, kad patalpos dar iki AB „Kauno tiltai“ pradedant rangos darbus buvo užlietos taip, kaip tai įvyko 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties metu, teismo ekspertizės akte nėra prieinama išvada, kad tokio vandens prasiskverbimo metu žala patalpoms galėjo būti padaryta. Priešingai, nurodoma, kad dalis į patalpas patekusios drėgmės tiesiog išgaruodavo, nes jose buvo įrengta vėdinimo sistema, vandens poveikis patalpoms, jei ir buvo iki ginčo įvykio, tai nebent minimalus.
9.2. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad žala patalpoms buvo padaryta dar iki ginčo įvykio, todėl jos argumentai, kad AB „Kauno tiltai“ vykdyti rangos darbai negalėjo būti vandens patekimo į patalpas priežastimi atmestini kaip nepagrįsti.
9.3. Eksperto išvados yra logiškos, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, nuosekliai išplaukia iš atlikto tyrimo, todėl pagrindo abejoti eksperto pateiktų išvadų teisingumu bei patikimumu, nėra. Atsakovei tenka pareiga įrodyti savo teiginių pagrįstumą ir atitinkamai surinkti juos patvirtinančius įrodymus, o ne ekspertui tai padaryti už ją, tačiau ji nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima prieiti išvados, kad patalpos buvo užlietos dėl lietvamzdžių ar kitų inžinerinių tinklų netinkamos būklės. Ekspertizės akte negalėjo būti pasisakoma dėl tokių aplinkybių, dėl kurių įrodymų atsakovė į bylą apskritai neteikė.
9.4. Atsakovė tik kelia versiją – kad užliejimo priežastis gali būti aptariamas lietvamzdis, tačiau nei pateikia tokią savo versiją patvirtinančius įrodymus, nei nurodo argumentus, kodėl šie trečiųjų asmenų paaiškinimai turėtų būti vertinami kaip atmestini ar nepagrįsti, o vien tokių versijų iškėlimas teoriniu lygmeniu, nesiejant jų nei su faktine situacija, nei su byloje esančiais įrodymais, nei su fizikos dėsniais negali būti prilyginamas įrodytam faktui.
9.5. Atsakovė neįvardino nei vienos priemonės, nei vieno įrenginio, kurie buvo naudojami (jei buvo naudojami) statybvietėje gruntinio ir paviršinio vandens drenažui užtikrinti. Be kita ko, atsakovė, įvertindama ekspertui užduotinų klausimų pobūdį, privalėjo pateikti informaciją apie statybvietėje naudotas priemones gruntinio ir paviršinio vandens drenavimui (jei tokios buvo naudotos), nes priešingai, jos elgesys yra vertintinas kaip nukreiptas prieš teisingą bei operatyvų bylos išnagrinėjimą.
9.6. Pastatas buvo apdraustas nauja verte (draudimo liudijimo GJELT Nr. 2728814 priedas Nr. 1), todėl ieškovė, mokėdama draudimo išmoką, nusidėvėjimo neturėjo skaičiuoti, atsakovė nesukonkretino, kodėl ir kokio dydžio nusidėvėjimas turėtų būti taikomas, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad išmokėto dydžio išmoka pagrįsta, atsakovė, jos manymu, teisingą alos dydį turėjo paskaičiuoti žalos administravimo metu.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Kauno tiltai“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinio skundo, kuriame nurodė, jog palaiko apeliacinio skundo reikalavimus.
11. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. Ž. ir V. Ž. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti S. Ž. iš atsakovės 600 Eur už advokato paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei visas kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias tretieji asmenys turės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė:
11.1. Apeliantė klaidingai interpretuoja ekspertizės akto turinį. Ekspertas galėjo nustatyti tik 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykusio patalpų užliejimo mechanizmą ir pasekmes, kurios atsirado esant atidengtam gatvės grindiniui, akte nėra užfiksuota jokių konkrečių ankstesniųjų vandens prasisunkimo į patalpas žymių, nėra jokių konkrečių faktinių duomenų, kad kada nors vanduo skverbdavosi į patalpas esant uždengtam gatvės grindiniui.
11.2. Po 2013-2017 m. kilusių liūčių trečiųjų asmenų patalpa ne tik kad nebuvo užlieta, bet ir nebuvo sudrėkusi, iki 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykio jiems jokių problemų nekilo ir į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos kreiptasi nebuvo.
11.3. Patalpose veikia TETE-A-TETE kazino lošimų salonas, elektra valdomi lošimų automatų įrenginiai negalėtų veikti ir būti eksploatuojami šlapiose ir drėgnose patalpose, vėdinimo sistema buvo įrengta tam, kad atitiktų sanitarinius higieninius reikalavimus, iki įvykio lošimų automatų veikla nė karto nebuvo sustabdyta.
11.4. Byloje nėra duomenų, kad buvo imtasi kokių nors priemonių surenkant lietaus nuotekas, o jų nesant, darytina išvada, jog jokių apsauginių priemonių atidengus grindinį nebuvo imtasi. Pastatas visada funkcionavo tinkamai, todėl nei patalpų savininkai, nei jokie kiti asmenys neturėjo tikslo ir poreikio atidengti pastato sienas, mazgus ar konstrukcijas.
11.5. Lietvamzdžio nuotraukoje užfiksuota siena buvo nuardoma ne dėl egzistavusios problemos, bet turint tikslą patikrinti, ar lietvamzdžio jungtis galėjo turėti įtakos užliejimui, o nuardžius sieną paaiškėjo, kad nuardyta vieta yra visiškai sausa, o lietvamzdis niekaip nėra susijęs su patalpų užliejimu. Be kita ko, patalpos buvo užlietos ne vienoje lietvamzdžio jungties vietoje, bet daugybėje vietų iš (duomenys neskelbtini) pusės.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl išmokėtų sumų priteisimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir ieškovei iš atsakovės priteisė turtinės žalos atlyginimą.
15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ ir trečiasis asmuo S. Ž. sudarė įmonių turto draudimo sutartį GJELT Nr. 2728814, kuria laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2019 m. liepos 26 d. buvo apdraustas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties metu patalpos buvo užlietos vandeniu ir apraustas turtas apgadintas, todėl ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo 21 474,19 Eur draudimo išmoką. Žalos administravimo metu buvo nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. AB „Kauno tiltai“ 2018 m. kovo 28 d. rangos darbų sutarties Nr. SR-0159 pagrindu šalia pastato vykdė (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus. Atsakovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ buvo išdavusi Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą Nr. 88893/9001038, kuriuo apdraudė draudėjos AB ,,Kauno tiltai“ pagal rangos sutartį atliekamus darbus bei civilinę atsakomybę.
16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ 21 474,19 Eur žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (21 474,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Konstatavo, kad ginčo patalpų užliejimą 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties metu lėmė AB ,,Kauno tiltai“ vykdyti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai. Nurodė, jog į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, kokių priemonių rangovas ėmėsi tam, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir saugus paviršinio vandens drenažas iš statybos aikštelės, ar tos priemonės buvo pakankamos greta esantiems pastatams apsaugoti nuo užliejimo vandeniu ir pan. Taip pat pabrėžė, jog ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos dydį, o atsakovė ieškovės pateiktų duomenų nepaneigė. Teismo vertimu, buvo nustatytos atsakovės draudėjo civilinės atsakomybės sąlygos ir įrodytos prašomos priteisti padarytos žalos dydis, todėl ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti išmokėtą draudimo išmoką teismas tenkino.
17. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija teismo nustatytą turto sugadinimo priežastį ir priteistos žalos dydį, neišskaičius nusidėvėjimo.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018; 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019 ir kt.). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).
19. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
20. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o asmens turtui padaryta žala (nuostoliai), nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginta visiškai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis).
21. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).
22. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis besiremianti šalis turi pareigą jas įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).
23. Teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010); antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus į bylą šalių pateiktus duomenis, eksperto išvadas, ištyrė ir įvertino pateiktus rašytinius įrodymus, ir sprendimą priėmė remdamasis įrodymų visetu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, nustatant, kad ginčo pastato užliejimą lėmė AB ,,Kauno tiltai“ vykdyti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo sprendimo išvadoms, kad būtent atsakovės draudėjai AB „Kauno tiltai“, kaip profesionaliai rangovei, tenka pareiga įvertinti galimas atliekamų darbų grėsmes, susijusias su aplinkinių pastatų amžiumi ir iš to akivaizdžia jų savybe, jog jų pamatai, tikėtina, neturi hidroizoliacijos, taip pat pareiga atkasus švieslangius pasirūpinti, jog jų atidengimas nepadarytų žalos iki bus išspręstas užsandarinimo ar hidroizoliavimo klausimas. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės draudėjo patalpų užliejimo priežastį, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantė, norėdama paneigti ieškovės, trečiųjų asmenų argumentus ar eksperto išvadas, nepateikė įrodymų, kad AB „Kauno tiltai“ vykdyti rangos darbai negalėjo būti vandens patekimo į patalpas priežastimi ir kad žala patalpoms buvo padaryta dar iki ginčo įvykio, taip pat, byloje nėra apeliantės įrodymų, kad patalpos buvo užlietos dėl lietvamzdžių ar kitų inžinerinių tinklų netinkamos būklės, kad statybvietėje buvo naudojamos kokios nors priemonės ar įrenginiai gruntinio ir paviršinio vandens drenažui užtikrinti.
25. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) – šiuo atveju ieškovė. Pareigą įrodyti (paneigti), kad atsakovės draudėjas nėra atsakingas dėl užpylimo, kad jis galėjo įvykti dėl kitų priežasčių, turėjo atsakovė, tačiau to ji nepadarė (CPK 178 straipsnis).
26. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog rangovas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo užtikrinti, kad atliekant darbus būtų išvengta lietaus metu susikaupusio vandens nutekėjimo į greta esančias patalpas, tačiau nei byloje esantys duomenys, nei pats rangovas ar atsakovė minėtų argumentų nepaneigė, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo imamasi pakankamų priemonių padarytai žalai išvengti. Vien tik apeliantės reiškiamos abejonės nėra pakankamos paneigti byloje surinktus įrodymus. Patalpų savininkai teikė paaiškinimus, kad ginčo patalpos po 2013-2017 metais kilusių liūčių nebuvo užlietos ar sudrėkusios. Teismo ekspertizės akte pateikta išvada, jog patalpų užliejimui turėjo įtakos (duomenys neskelbtini) vykdyti rekonstrukcijos darbai; didžiausią įtaką ginčo patalpų užliejimui turėjo vandens surinkimas nuo statybvietės aikštelės lietaus metu. Taigi bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ginčo patalpos 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties metu nebūtų užlietos, jeigu AB „Kauno tiltai“ vykdydama statybos darbus, t. y. išardydama (duomenys neskelbtini) dalies palei pastatą grindinį, atidengdama apdrausto pastato rūsio išorines sienas, būtų ėmusis ir atitinkamų apsaugos priemonių gruntinio ir paviršinio vandens surinkimui, drenažui statybos aikštelėje taip, kad nebūtų daroma žala aplinkiniams objektams.
27. Apeliantė taip pat ginčija priteistos žalos dydžio pagrįstumą, teigdama, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas nusidėvėjimas.
28. Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).
29. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
31. Civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, grįsdama prašomos priteisti žalos dydį, rėmėsi turto apžiūros aktu, lokaline sąmata (iš sąmatos išbraukė pozicijas, kurios yra nesusijusios su įvykiu), ginčo patalpų sugadinimų nuotraukomis, draudimo išmokos apskaičiavimo išvada. Tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su prašomu priteisti žalos dydžiu, jokių įrodymų jam paneigti neteikė. Iš draudimo liudijimo GJELT Nr. 2728814 priedo Nr. 1 matyti, kad ginčo patalpos buvo apdraustos nauja verte, ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką nusidėvėjimo neskaičiavo. Byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog patalpos iki ginčo įvykio buvo paveiktos vandens, nusidėvėjusios ar prastos būklės, apeliantės samprotavimai, nesant juos atitinkančių įrodymų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą šiuo aspektu. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Remonto darbų sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio skaičiavimo atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad turtas apdraustas nauja verte, taip pat patalpose vykdomos veiklos pobūdis suponuoja gerą patalpų būklę. Atsakovė dalyvavo žalos sureguliavimo procedūroje, būdama savo srities profesionalė nesiėmė jokių veiksmų galimam atlygintinos žalos dydžiui įsivertinti. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo, nei kokio dydžio nusidėvėjimą, jos nuomone, nustatant žalos dydį reikėjo skaičiuoti, nei kokie bylos įrodymai apskritai lemia nusidėvėjimo skaičiavimą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad žalos dydis įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, ir byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti.
32. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
33. Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
34. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą ir spręsdamas, ar atsakovė įgijo pareigą subrogacijos tvarka atlyginti žalą, vadovaujasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią teismas turi pareigą įrodymus vertinti ne pagal griežtąją priežastinio ryšio taisyklę, o remiantis vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).
35. Apibendrinant pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog labiau yra tikėtina, kad už ginčo patalpų užliejimą 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties metu yra atsakinga AB ,,Kauno tiltai“ ir jos vykdyti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudiko, atlyginusio nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjus draudimo išmoką), teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), tinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), ir pagrįstai sprendė, jos atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kyla pareiga atlyginti patirtą žalą subrogacijos tvarka.
36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, jai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė duomenų. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. Ž. prašė priteisti jam iš atsakovės 600 Eur už advokato paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pridėjo tai patvirtinančius įrodymus (2021 m. gruodžio 21 d. advokato parengtą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 1 bei 2021 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymą, pažymos Nr. FT21356LX1BN). Trečiojo asmens patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Eglė Surgailienė
Urmila Valiukienė