Baudžiamoji byla Nr. e1-723-743/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23270-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.11;
1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.10;
1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13;
2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 29 d.
Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, auginanti vaiką iki trejų metų, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį – 32 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (1 600 eurų) bauda, bausmės neatlikusi – baudą nustatyta sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2020 m. birželio 5 d.), teistumas neišnykęs,
kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamoji R. A., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. birželio 14 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo priestate, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąją giminaitę – seserį A. A., kuriai žodinio konflikto metu sudavė ranka į veido kairę pusę, tuo nukentėjusiajai A. A. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamoji R. A., pareiškus jai įtarimą ir apklausus įtariamąja, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. birželio 14 d. apie 16 val., būdama neblaivi, nuėjo pas savo seserį A. A., gyvenančią tame pačiame name, kaip ir ji, tik kitas įėjimas. Su savimi turėjo butelį 0,5 litro talpos degtinės ir pasiūlė seseriai kartu išgerti. Sesuo sėdėjo namo priestate ant sofos, o ji – ant kėdės. Begeriant degtinę tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Konflikto metu ji atsistojo ir vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė A. į veido kairę pusę. Mano, kad po jos suduoto smūgio A. tikrai galėjo jausti fizinį skausmą. Dėl savo poelgio labai gailisi. Mano, kad to priežastis yra besaikis alkoholio vartojimas, kadangi prieš šį įvykį dvi dienas su seserimi vartojo alkoholinius gėrimus. Nedirba, viena augina tris nepilnamečius vaikus, pragyvena iš valstybės mokamų socialinių pašalpų. Yra teista už tai, kad vairavo automobilį neblaivi, paskirta per 12 mėnesių sumokėti 1600 eurų baudą, įmokų dar nemokėjo (b. l. 71–72, 78–79).
Be pačios kaltinamosios prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:
- policijos pareigūno tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 1, 28–31), kuriuose nurodyta, kad 2020 m. birželio 14 d. vakare pagal pranešimą nuvykę į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), nustatė, kad R. A., būdama neblaivi, smurtavo prieš savo seserį A. A., suduodama ranka vieną smūgį į veido sritį, kairėje pusėje matėsi nežymus paraudimas. A. A. buvo pristatyta į Lazdijų ligoninę, po apžiūros išleista į namus;
- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 18–23), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), mūrinio vieno aukšto gyvenamojo namo pietinėje pusėje esančiame priestate, kurio dydis 3 x 3 m, kairėje pusėje stovi kėdė ir staliukas, yra durys į namo vidų, dešinėje pusėje stovi lova, prie jos – taburetė, prie sienos yra pritvirtintas staliukas, ant kurio yra stikliukas, puodukai, stiklainis, lėkštutė ir kiti smulkūs daiktai;
- asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės kopija (b. l. 34), iš kurios matyti, kad 2020 m. birželio 14 d. A. A. buvo pristatyta į VšĮ Lazdijų ligoninė policijos pareigūnų dėl įvykusio smurto artimoje aplinkoje; buvo sumušta sesers, patyrė smūgį delnu per kairę veido pusę; apžiūros metu stebimas paviršinis sumušimas, kairėje veido pusėje – odos paraudimas; neurologinės patologijos nestebima;
- alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0147 panaudojimo registracijos žurnalo kopija (b. l. 35–39), iš kurios matyti, kad 2020 m. birželio 14 d. 21 val. 14 min. A. A. nustatytas 2,43 promilių neblaivumas; 22 val. 02 min. R. A. nustatytas 2,64 promilių neblaivumas;
- nukentėjusiosios A. A. parodymais (b. l. 42–43, 47–48), iš kurių matyti, kad 2020 m. birželio 14 d. apie 16 val. atėjo sesuo R. A. ir atsinešė degtinės, kurią išgėrė kieme pavėsinėje, po to nuėjo pas ją į namus. Apie 20.30 val. tarp jos ir sesers įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Joms būnant namo priestate, jai sėdint ant sofos, prie jos priėjo sesuo R. ir delnu vieną kartą trenkė jai į veido kairę pusę. Dėl sesers suduoto smūgio jautė fizinį skausmą. Kai atsistojo, sesuo ją pastūmė ir ji nugriuvo ant sofos. Dėl stūmimo fizinio skausmo nejautė. Kai sesuo jai trenkė į veidą, jos dukra G. A. iš namo ėjo į kiemą ir matė įvykį. Dukra R. pasakė, kad mamos daugiau niekas nemuš ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Po konflikto sesuo išėjo į savo butą, jos gyvena tame pačiame name, tik skirtingi įėjimai. Į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie ją pristatė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių. Apžiūrėję medikai diagnozavo galvos paviršinį sumušimą, vaistų nepaskyrė, tą pačią dieną išleido į namus. Pas teismo med. ekspertus nevyko, kadangi ant jos kūno nebuvo matyti jokių sužalojimų, įvykio metu ji jautė tik fizinį skausmą. Mano, kad įvykį galėjo įtakoti jos ir sesers R. besaikis alkoholio vartojimas, kadangi prieš įvykį apie pora dienų abi vartojo alkoholinius gėrimus. R. jos atsiprašė, civilinio ieškinio nereikš, turtinė, moralinė žala jai nebuvo padaryta;
- liudytojos G. A. parodymais (b. l. 54–55), iš kurių matyti, kad gyvena kartu su mama A. A. (duomenys neskelbtini). Kitoje namo pusėje gyvena mamos sesuo R. A. su savo šeima. 2020 m. birželio 14 d. apie 16 val. R. A. atėjo pas juos ir atsinešė alkoholinių gėrimų, kuriuos abi su mama vartojo namo priestate. Apie 20.30 val. išgirdo triukšmą ir nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Mama pasakė, kad R. ją pastūmė. Kai mama atsisėdo ant sofos, matė, kaip R. su ranka trenkė jai į veidą. Po smūgio mama neparkrito, sėdėjo ant sofos, kraujas nebėgo, jokių sužalojimų vizualiai matyti nebuvo, tik mamos veidas buvo šiek tiek paraudęs. Įvykio metu mama su Renata buvo stipriai neblaivios. Mama sakė, kad jai po suduoto smūgio skaudėjo veidą. Mama neprašė kviesti policijos, ji pati iškvietė, kad mama su teta daugiau nekonfliktuotų. Atvykę policijos pareigūnai mamą pristatė į gydymo įstaigą;
- asmens duomenų pažyma (b. l. 86–87), iš kurios matyti, kad nukentėjusioji A. A. yra kaltinamosios R. A. sesuo.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. A. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamoji dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino. Jos parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamoji smurtavo prieš nukentėjusiąją; policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota smurto žymė; medicininių dokumentų išrašas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji jautė skausmą, jai nustatytas galvos srities paviršinis sumušimas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad R. A. sukėlė savo seseriai fizinį skausmą, todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamoji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu ir su poveikio priemone (b. l. 115–117, 119).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę.
Kaltinamoji R. A. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). R. A. teista, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs (b. l. 88–91, 92–97); bausta administracine tvarka (b. l. 100–104); nedirba, augina vaiką iki trejų metų (b. l. 105); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašyta (b. l. 109); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad viena augina tris nepilnamečius vaikus, neigiamų atgarsių dėl jos elgesio šiuo metu nei iš kaimynų, nei iš kitų seniūnijos gyventojų seniūnija negavo (b. l. 112).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, jai skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kaltinamoji, ir nukentėjusioji buvo neblaivios. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma artima minimaliai laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis) yra tinkama bausmė kaltinamajai ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai). Kaltinamajai skirtinas prokurorės siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas.
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 641 straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamoji smurtą panaudojo artimosios giminaitės – sesers atžvilgiu, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 722 straipsnis).
Kaltinamosios laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).
Kaltinamajai skiriama bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 32 MGL dydžio (1 600 eurų) bauda, bausmes visiškai sudedant (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, per bausmės laikotarpį įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 5 val.
Taikyti BK 641 straipsnį, R. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, per bausmės laikotarpį įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 5 val.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, per bausmės laikotarpį įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 5 val., ir 32 MGL dydžio (1 600 eurų) baudą.
Baudą nustatyti sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 15 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2020 m. birželio 5 d.
R. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 (keturis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, R. A. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020 m. birželio 14 d. iki 2020 m. birželio 15 d., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti R. A., jog:
nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Asta Vailionienė