Civilinė byla Nr. e2-494-933/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00030-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dagnus“ nemokumo administratorės Alos Jefimovos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dagnus“ nemokumo administratorės Alos Jefimovos pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dagnus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. G. ir E. G.,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dagnus“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta Ala Jefimova. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 3 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi UAB ,,Dagnus“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 20 d.
3. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) ,,Dagnus“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo administratorė Ala Jefimova kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pripažinti LUAB ,,Dagnus“ bankrotą tyčiniu, o už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą nustatyti atsakingus asmenis – buvusį bendrovės vadovą A. G. ir akcininkę E. G.
4. Nemokumo administratorė nurodė, kad bendrovė nuo 2021 m. spalio 5 d. neturėjo nei vieno darbuotojo, bendrovės skolos sudarė 6 370,61 Eur, tačiau nei buvęs bendrovės vadovas A. G., nei akcininkė E. G. nesiėmė veiksmų mažinti įsiskolinimus kreditoriams. Nemokumo administratorės vertinimu, LUAB „Dagnus“ prie bankroto buvo privesta sąmoningais, kryptingais ir tyčiniais nurodytų asmenų veiksmais, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo:
4.1. Pirma, buvęs bendrovės vadovas A. G. neįvykdė pareigos perduoti teismo paskirtai nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus.
4.2. Antra, buvęs bendrovės vadovas eilę metų nevykdė pareigos pateikti valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų.
4.3. Trečia, iš bendrovės einamosios sąskaitos nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. sausio 7 d. grynaisiais buvo išsiimta 95 330 Eur – šios piniginės lėšos išgrynintos naudojantis banko kortelėmis, išduotomis bendrovės vadovui A. G. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12817-1119/2023 priteisė iš A. G. bendrovei 95 330 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
5. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suinteresuotas asmuo A. G. perdavė nemokumo administratorei bendrovės dokumentus ir turtą, bendrovės dokumentai pateikti ir teismui. Suinteresuotas asmuo taip pat informavo, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑6356-1119/2024 (buvęs bylos Nr. e2-12817-1119/2023), kurioje 2023 m. rugsėjo 14 d. preliminariu sprendimu iš A. G. bendrovei buvo priteistas 95 330 Eur žalos atlyginimas, yra priimti A. G. prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo.
6. Nemokumo administratorė, atsižvelgusi į suinteresuoto asmens pateiktus dokumentus ir duomenis, nurodė, kad nepalaiko pareiškime nurodytų argumentų dėl 95 330 Eur piniginių lėšų išgryninimo iš bendrovės sąskaitos. Nemokumo administratorė, įvertinusi bendrovės dokumentus, prašė bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkte nurodytais pagrindais:
6.1. A. G., būdamas bendrovės vadovu, Juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikė metinių finansinių ataskaitų rinkinių, taip pat teismo nustatytu terminu neįvykdė pareigos perduoti teismo paskirtai nemokumo administratorei bendrovės dokumentus ir turtą. Tokios aplinkybės vertinamos kaip netinkamas bendrovės finansinės apskaitos tvarkymas.
6.2. Buvęs bendrovės vadovas nesiėmė veiksmų dėl skolos išieškojimo iš UAB „Datesta“, nesiekė atsiskaityti su kreditoriais, nemokėjo įmokų valstybės biudžetui, nors, remiantis į bylą pateiktais dokumentais, 2020 m. uždirbo 70 817 Eur grynąjį pelną.
6.3. Teismui ir nemokumo administratorei pateiktos ataskaitos neatitinka Lietuvos finansinės atskaitomybės standartų (toliau – standartai), kurie nustatyti Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme: ataskaitose nėra nurodytos jų sudarymo datos, nėra nurodyti asmenų, parengusių ataskaitas, pareigos, vardai ir pavardės, nėra nurodyta valiuta bei nėra duomenų, kada šios ataskaitos buvo vertinamos ir patvirtintos UAB „Dagnus“ akcininkų susirinkimo.
6.4. Suinteresuoto asmens pateiktoje 2020 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje nurodytas apskaičiuotas 12 692 Eur pelno mokesčio įsipareigojimas valstybės biudžetui. Tačiau, remiantis pelno mokesčio deklaracija PLN 204 už 2020 m., deklaruota, kad UAB „Dagnus“ 2020 m. uždirbo 90 142 Eur pelną, o pelno mokestis sudaro 0 Eur, nes bendrovė atleista nuo pelno mokesčio mokėjimo už pirmus veiklos metus. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti į bylą pateiktų ataskaitų duomenimis. Be to, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenimis, metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracija GPM 312 pateikta tik už 2020 m. Deklaracija už 2021 m., 2022 m. nepateikta. Duomenų, kad VMI yra sumokėti finansinėje apskaitoje užfiksuoti mokėtini mokesčiai, nėra.
6.5. Turėdama kitų nepadengtų skolų kreditoriams, bendrovė vykdė mokėjimus akcininkei E. G. už automobilio nuomą. Išlaidos už automobilio nuomą į bendrovės sąnaudas įtrauktos tik remiantis UAB „Dagnus“ kasos išlaidų orderiais, nėra E. G. išrašytų sąskaitų faktūrų. Analogiška situacija ir su lėšomis, kurias UAB „Dagnus“ vadovas grynaisiais mokėjo 2021–2023 m. V. K. už patalpų nuomą.
7. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ir atsakingais už tyčinį bankrotą asmenimis pripažinti A. G. bei jo sutuoktinę E. G., kuri, kaip akcininkė, turėdama teisę ir pareigą domėtis bendrovės veikla, nesidomėjo bendrovės finansine padėtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir už tyčinį bankrotą atsakingų asmenų nustatymo.
9. Teismas nurodė, kad pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nemokumo administratorė laikėsi pozicijos, jog bendrovė buvo nemoki nuo 2021 m. spalio 5 d., nes tuo metu bendrovėje nebuvo nė vieno darbuotojo, bendrovė turėjo 6 370,61 Eur kreditorinius įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, kad šias nemokumo administratorės išvadas lėmė tai, jog pareiškimo pateikimo teismui metu nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės dokumentai. Po bendrovės dokumentų perdavimo nemokumo administratorė nurodė negalinti pasisakyti dėl bendrovės nemokumo momento. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad, jei ne nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės artimoje aplinkoje (netektys šeimoje), jie prieštarautų nemokumo bylos bendrovei iškėlimui, būtų padengę nedidelius įsiskolinimus kreditoriams ir toliau vykdę veiklą.
10. Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV) duomenimis dėl to, jog laiku nebuvo sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, VSDFV sprendimu A. G., kaip vienintelis bendrovės darbuotojas, nuo 2021 m. spalio 5 d. buvo atleistas. Tačiau, nepaisant atleidimo iš darbo, A. G. ir toliau vykdė bendrovės direktoriaus pareigas, t. y. bendrovės veikla nebuvo sustabdyta. Pirma, bendrovė atliko mokėjimus buhalterines paslaugas teikusiai viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Gėlučiai“ (prieš bankroto bylos iškėlimą – 2023 m. kovo 1 d. bendrovei išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija DA Nr. 202303). Antra, bendrovė užsakovams išrašė sąskaitas faktūras ir gavo mokėjimus – 2021 m. lapkričio 8 d. mažosios bendrijos (toliau – MB) „Bambukas“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija DG Nr. 000027 už statybos apdailos darbus, 2022 m. vasario 15 d. MB „Bambukas“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija DG Nr. 0000028 už el. instaliacinių kabelių montavimą, 2021 m. lapkričio 24 d. Pinigų priėmimo kvitas Serija DG Nr. 6 dėl 5 684,53 Eur iš MB „Bambukas“ gavimo. Trečia, su UAB „Vilniaus vandenys“ 2022 m. gegužės 11 d. sudaryta Geriamojo vandens ir nuotekų sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo negyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), kuriose buvo bendrovės biuras. Ketvirta, bendrovės ieškinio pagrindu 2022 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-14535-1019/2022, o 2022 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu priteista skola iš bendrovės skolininko R. R.
11. Be bendrovės pirminių dokumentų (sąskaitų faktūrų) į bylą taip pat buvo pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020–2023 m. Atsižvelgęs tai, kad bendrovės finansinei būklei įvertinti pateiktų dokumentų forma neturi teisinės reikšmės, o pateiktų dokumentų turinys atspindi bendrovės finansinius rodiklius (tai pripažino ir nemokumo administratorė teismo posėdžio metu), teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti pateiktų duomenų teisingumu. Nors byloje nustatyta, kad pateiktos finansinės ataskaitos nebuvo perduotos Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tačiau jos pasirašytos buvusio bendrovės vadovo, kuris yra atsakingas už ataskaitose nurodytų duomenų tikrumą bei ūkinių operacijų teisėtumą. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami ūkinių operacijų teisėtumo ir įmonės vadovo atsakomybės už teisingos informacijos apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas pateikimą klausimai, todėl, spręsdamas dėl bendrovės nemokumo momento, teismas nustatė pagrindą vadovautis suinteresuoto asmens pateiktais finansiniais dokumentais.
12. Įvertinęs bendrovės finansines ataskaitas, teismas priėjo prie išvados, kad bendrovė buvo nemoki vėliausiai 2022 m. gruodžio 31 d. Teismas nurodė, kad 2021 m. baigti su 184,58 Eur nepaskirstytu pelnu, įmonė turėjo 15 217,14 Eur turtą, tačiau įsipareigojimai kreditoriams, nurodyti 2021 m. balanse, 2022 m. nesumažėjo ir viršijo bendrovės turimo turto vertę.
13. Teismas nustatė, kad bendrovė, turėdama trečios ir ketvirtos eilės kreditorius, vykdė einamuosius atsiskaitymus su vėlesnės – penktos eilės kreditoriais, t. y. buvo mokama už automobilio nuomą akcininkei E. G., už buhalterinių paslaugų teikimą VšĮ „Gėlučiai“, už biuro patalpų nuomą V. K., už statybos darbus subrangovui individualią veiklą vykdančiam V. K., taip pat atsiskaitoma grynaisiais pinigais už įvairias perkamas statybines medžiagas. Tokiu būdu buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, suteikiant prioritetą nurodytų kreditorių interesams.
14. Visgi, teismas nurodė, kad atsiskaitymų eiliškumą pažeidžiantys mokėjimai atlikti siekiant padengti einamuosius mokėjimus ir bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti. A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo būtina mokėti pasamdytiems asmenims, priešingu atveju sustotų pradėtų objektų statyba, bendrovė negalėtų tęsti veiklos. Taip pat buvo būtina mokėti už automobilio nuomą – lizingo įmokų dengimui. Priešingu atveju bendrovė netektų vienintelio automobilio, būtino kasdienei veiklai vykdyti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad bendrovės sudarytų sandorių (tarp jų dėl automobilio ir patalpų nuomos) neatitikimo bendrovės interesams nemokumo administratorė neįžvelgė, teismas nusprendė, jog atliktais mokėjimais nebuvo iš esmės pabloginta bendrovės padėtis, nes, jų neatlikus, bendrovė nebūtų galėjusi įvykdyti jau prisiimtų įsipareigojimų, o įsiskolinimo kreditoriams suma, tikėtina, būtų dar didesnė. Teismas konstatavo, kad neegzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis.
15. Teismas taip pat nusprendė, kad nėra pagrindo LUAB „Dagnus“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto požymio. Pirma, bylos nagrinėjimo metu bendrovės dokumentai, tarp jų ir VĮ Registrų centrui nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nemokumo administratorei buvo pateikti. Antra, teismas sutiko, kad galimai finansiniuose dokumentuose yra klaidų, kurias nemokumo administratorė nustatė, ar ne visos deklaracijos pateiktos mokesčių administratoriui, tačiau į bylą nepateikta įrodymų apie tai, jog minėtos aplinkybės sąlygojo bendrovės nemokumą. Trečia, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai bei aplaidžiai. Ketvirta, nei bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas Juridinių asmenų registrui, nei jų pavėluotas perdavimas nemokumo administratorei, nesutrukdė nustatyti bendrovės finansinės būklės, bendrovės turto struktūros ir pan.
16. Apibendrindamas teismas nurodė, kad jis neturi neabejotino pagrindo spręsti, jog bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai. Nemokumo administratorė nenurodė ir nepagrindė, kad LUAB „Dagnus“ bankrotas būtų suinteresuotų asmenų A. G. ir E. G. netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė. Netenkinęs pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas dėl kitų bylos nagrinėjimo metu nemokumo administratorės akcentuotų argumentų (pvz., dėl atsiskaitymų už buto ir automobilio nuomą vykdymo, nesant minėtų objektų nuomotojų išrašytų sąskaitų, antspaudo A. G. darbo sutartyje nebuvimo, į bendrovės sąnaudas įtraukimo galimai su bendrovės veikla nesusijusių išlaidų (žuvų pašarų, guašo ir pan.)) nepasisakė, nes šie nepatvirtina sąmoningo ir tikslingo siekio bendrovę privesti prie bankroto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
17. Pareiškėja LUAB ,,Dagnus“ nemokumo administratorė Ala Jefimova (apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pateisino aplinkybę, kad per visą bendrovės veiklos laikotarpį VĮ Registrų centrui nebuvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, o nemokumo administratorė negalėjo nustatyti bendrovės turto struktūros.
17.2. Teismas neatsižvelgė į nemokumo administratorės argumentus, kurie teikia pagrindą abejoti suinteresuoto asmens pateiktose ataskaitose nurodytų duomenų teisingumu. 2020 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje nurodytas 12 692 Eur pelno mokesčio įsipareigojimas valstybės biudžetui. Tačiau, remiantis pelno mokesčio deklaracija PLN 204 už 2020 m., deklaruota, kad UAB „Dagnus“ 2020 m. uždirbo 90 142 Eur pelną, o pelno mokestis sudaro 0 Eur, nes įmonė atleista nuo pelno mokesčio mokėjimo už pirmus įmonės veiklos metus. Remiantis VMI duomenimis, metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų, A ir B klasės pajamoms, deklaracija GPM 312 pateikta tik už 2020 m. Duomenų, kad VMI yra sumokėti finansinėje apskaitoje užfiksuoti mokėtini mokesčiai, nėra.
17.3. Bendrovė nesiėmė veiksmų išieškoti iš UAB „Datesta“ 8 391,30 Eur skolą. Jei suinteresuotas asmuo A. G. būtų tinkamai, rūpestingai vykdęs vadovo pareigas ir ėmęsis veiksmų išieškoti iš UAB „Datesta“ skolą, piniginių lėšų pakaktų atsiskaityti su kreditoriais.
17.4. Bendrovė, turėdama kitų kreditorių, vykdė mokėjimus akcininkei E. G. už automobilio nuomą. Suinteresuotų asmenų šeimos poreikiams įsigytas automobilis buvo apmokamas iš UAB „Dagnus“ lėšų grynaisiais pinigais. Išlaidos už automobilio nuomą į bendrovės sąnaudas įtrauktos tik remiantis UAB „Dagnus“ kasos išlaidų orderiais, nėra E. G. išrašytų sąskaitų faktūrų. Analogiška situacija ir su lėšomis, kurias UAB „Dagnus“ vadovas grynaisiais mokėjo 2021–2023 m. V. K. už patalpų nuomą.
18. Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai atsikirtimai:
18.1. Apeliantė atskirajame skunde nepateikia argumentų, pagrindžiančių, kad pirmosios instancijos teismo motyvai ir padarytos išvados yra neteisingos.
18.2. Dėl apeliantės nurodomų argumentų suinteresuotas asmuo pasisakė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Suinteresuotas asmuo pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėmis bei jų vertinimui.
19. Suinteresuotas asmuo E. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
19.1. Bylos nagrinėjimo metu bendrovės dokumentai, tarp jų ir VĮ Registrų centrui nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nemokumo administratorei buvo pateikti. Bendrovės finansiniuose dokumentuose gali būti klaidų, tačiau į bylą nepateikta įrodymų apie tai, kad minėtos aplinkybės sąlygojo bendrovės nemokumą.
19.2. UAB „Datesta“ buvo vykdomos veiklos partneris, patiriantis sunkumų, todėl dėl jo skolos padengimo atidėjimo buvo tariamasi taikiai, nes buvo siekiama ir toliau bendradarbiauti.
19.3. Bendrovei buvo būtinas automobilis, nes teko nuolat lankytis įvairiuose objektuose. Bendrovei pasiūlytos lizingo sąlygos buvo mažiau palankios nei siūlomos fiziniams asmenims, todėl buvo nuspręsta, kad akcininkė nupirks automobilį ir jį nuomos bendrovei. Dėl šios priežasties akcininkei buvo svarbu laiku mokėti įmokas už automobilio nuomą, kad ji galėtų atsiskaityti su lizingo bendrove.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
21. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta LUAB „Dagnus“ bankrotą pripažinti tyčiniu bei nustatyti už tyčinį bendrovės bankrotą atsakingus asmenis.
22. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl taikytino teisinio reguliavimo
23. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32–33 punktai; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 51 punktas).
24. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas 2023 m. vasario 6 d. Pareiškėja tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo buvus atliktus galiojant JANĮ. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į nurodytą kasacinio teismo praktiką, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, pagrįstai taikė JANĮ.
Dėl bendrovės nemokumo momento
25. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).
26. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
27. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės nemokumo momento, vertino suinteresuoto asmens pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2020–2023 m. Teismas nurodė, kad bendrovės finansinei būklei įvertinti pateiktų dokumentų forma neturi teisinės reikšmės, o pateiktų dokumentų turinys atspindi bendrovės finansinius rodiklius, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ataskaitose pateiktų duomenų teisingumu. Nors byloje nustatyta, kad finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tačiau jie yra pasirašyti bendrovės vadovo, kuris yra atsakingas už juose esančių duomenų tikrumą bei ūkinių operacijų teisėtumą. Įvertinęs pateiktus finansinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad vėliausiai 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki, nes įsipareigojimai kreditoriams viršijo bendrovės turimo turto vertę.
28. Apeliantė teigia, kad atskirajame skunde nurodytas neatitikimas tarp bendrovės finansinių dokumentų ir VMI pateiktos pelno mokesčio deklaracijos sudaro pagrindą abejoti finansinės atskaitomybės dokumentų teisingumu.
29. Iš suinteresuoto asmens pateiktų bendrovės balansų ir pelno bei nuostolių ataskaitų už 2020–2023 m. nustatyta, kad:
29.1. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto iš viso už 92 771,16 Eur. Ilgalaikio turto neturėjo. Per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimai) – 8 078,25 Eur. Kitos per vienerius metus gautinos sumos – 84 308,30 Eur. Nepaskirstytas ataskaitinių metų pelnas – 70 566,52 Eur. Bendrovė turėjo 8 374,83 Eur skolą tiekėjams, 12 692 Eur pelno mokesčio įsipareigojimą, 1 389,05 Eur su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus. Pelno ir nuostolių ataskaitoje nurodoma, kad pelnas prieš apmokestinimą – 83 508,52 Eur.
29.2. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto iš viso už 37 811,46 Eur. Ilgalaikio turto neturėjo. Per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų skolos) – 7 013,25 Eur. Kitos per vienerius metus gautinos sumos – 30 410,03 Eur. Nepaskirstytas pelnas – 184,58 Eur. Bendrovė turėjo 8 810,33 Eur skolą tiekėjams, 12 734 Eur pelno mokesčio įsipareigojimą, 12 688,41 Eur su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus, kitus mokėtinų sumų ir trumpalaikius įsipareigojimus – 2 344,14 Eur.
29.3. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto iš viso už 15 217,14 Eur. Ilgalaikio turto neturėjo. Per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimai) – 7 013,25 Eur. Kitos per vienerius metus gautinos sumos – 7 815,71 Eur. Ataskaitinių metų nuostolis – 16 560,01 Eur. Bendrovė turėjo 670,06 Eur skolą tiekėjams, 12 734 Eur pelno mokesčio įsipareigojimą, 13 542,04 Eur su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus, kitus mokėtinų sumų ir trumpalaikius įsipareigojimus – 3 781,05 Eur.
29.4. Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 5 d. bendrovė turėjo turto iš viso už 12 800,14 Eur. Ilgalaikio turto neturėjo. Per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimai) – 7 013,25 Eur. Kitos per vienerius metus gautinos sumos – 5 398,71 Eur. Ataskaitinių metų nuostolis – 27 115,21 Eur. Bendrovė turėjo 8 670,20 Eur skolą tiekėjams, 12 734 Eur pelno mokesčio įsipareigojimą, 13 679,68 Eur su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus, kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikius įsipareigojimus – 3 781,05 Eur.
30. UAB ,,Dagnus“ pelno mokesčio deklaracijoje PLN 204 už 2020 m. nurodyta, kad bendrovė uždirbo 90 142 Eur pelną (iki apmokestinimo), o pelno mokestis sudaro 0 Eur, nes bendrovė atleista nuo pelno mokesčio mokėjimo už pirmus bendrovės veiklos metus.
31. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys; ūkio subjekto vadovas užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13–14 straipsniai). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje pateikti finansiniai dokumentai (balansai ir pelno bei nuostolių ataskaitos) nepateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tačiau pasirašyti buvusio bendrovės vadovo.
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pažymi, kad: pirma, aplinkybė, jog bendrovės balansai ir pelno bei nuostolių ataskaitos, pasirašyti bendrovės vadovo, nebuvo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, savaime nesuteikia pagrindo nesivadovauti aptartais finansiniais dokumentais, sprendžiant klausimą dėl bendrovės nemokumo momento. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023 30 punktą). Antra, nors byloje nustatyta, kad nesutampa 2020 m. bendrovės pelno ataskaitoje (83 508,52 Eur) ir VMI pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje (90 142 Eur) nurodyta gauto pelno suma (iki apmokestinimo) už 2020 m., kitų neatitikimų, klaidų ar neteisingų duomenų bendrovės balansuose ir pelno bei nuostolių ataskaitose už 2020–2023 m. nenustatyta. Trečia, nustatytas neatitikimas 2020 m. bendrovės pelno ataskaitoje ir pelno mokesčio deklaracijoje nekeičia bendrovės turto ir įsipareigojimų santykio tokiu būdu, kad paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bendrovės nemokumo momento. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi bendrovės finansiniais dokumentais (balansais ir pelno bei nuostolių ataskaitomis) už 2020–2023 m., spręsdamas dėl bendrovės nemokumo momento.
33. Kaip minėta pirmiau, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodo nesutikimo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto bendrovės nemokumo momento, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Dėl tyčinio bankroto požymių
34. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius.
35. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas).
36. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑115-915/2017).
37. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018; 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020 41 punktas).
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio
38. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis, nes atsiskaitymų eiliškumą pažeidžiantys mokėjimai atlikti siekiant užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Teismo vertinimu, atlikus šiuos mokėjimus nebuvo iš esmės pabloginta bendrovės finansinė padėtis, nes, jų neatlikus, tikėtina, kad bendra kreditorinių reikalavimų suma būtų dar didesnė.
39. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad bendrovė, turėdama kitų kreditorių, vykdė mokėjimus akcininkei E. G. už automobilio nuomą. Suinteresuotų asmenų šeimos poreikiams įsigytas automobilis buvo apmokamas iš UAB „Dagnus“ lėšų grynaisiais pinigais. Išlaidos už automobilio nuomą į bendrovės sąnaudas įtrauktos tik remiantis UAB „Dagnus“ kasos išlaidų orderiais, nėra E. G. išrašytų sąskaitų faktūrų. Tokia pati situacija ir su lėšomis, kurias UAB „Dagnus“ vadovas grynaisiais mokėjo 2021–2023 m. V. K. už patalpų nuomą.
40. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti į tai, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile.
41. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis; nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
42. Bendrovės bankroto byloje patvirtinti 8 041,02 Eur finansiniai reikalavimai, kuriuos sudaro: 1) 1 818,15 Eur Ramirent Baltic AS Vilniaus filialo skola pagal 2020 m. lapkričio 17 d. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-38770-905/2020; 2) 5 101,52 Eur UAB „Balt Soldas“ skola pagal 2021 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2‑7160‑905/2021; 3) 425,52 Eur skola V. Č. pagal 2021 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-34129-592/2021; 4) 582,91 Eur skola UAB „Vilniaus vandenys“, susidariusi nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. kovo 31 d. už nuomojamam butui suteiktą vandenį ir nuotekų tvarkymą pagal 2022 m. gegužės 11 d. sutartį; 5) 112,92 Eur skola AB Energijos skirstymo operatoriui nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. vasario 28 d. nuomojamam butui suteiktą energiją pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. sutartį; 6) 253,29 Eur skola VSDFV, susidariusi iki 2021 m. spalio 15 d.
43. UAB ,,Dagnus“, atstovaujama A. G., (nuomininkė) ir E. G. (nuomotoja) 2020 m. rugpjūčio 1 d. sudarė automobilio BMW X6, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. DG-2020-08-01, kuria nuomotoja išnuomojo nuomininkei automobilį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. už 500 Eur kasmėnesinį nuomos mokestį (Sutarties 3.1, 4.1 punktai). Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys paaiškino, kad bendrovei buvo būtinas automobilis, nes teko nuolat lankytis įvairiuose objektuose. Bendrovei siūlytos lizingo sąlygos buvo mažiau palankios nei siūlomos fiziniams asmenims, todėl ir buvo nuspręsta, kad akcininkė nupirks automobilį ir jį nuomos bendrovei. Dėl šios priežasties buvo svarbu laiku mokėti įmokas.
44. UAB ,,Dagnus“, atstovaujama A. G., (nuomininkė) ir S. K., atstovaujamas V. K., 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuria iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išnuomotos biuro patalpos už 390 Eur kasmėnesinį nuomos mokestį.
45. Byloje nustatyta, kad nuo 2020 m. iki 2023 m. kovo mėn. (iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo) bendrovė, turėdama trečios ir ketvirtos eilės kreditorius, vykdė einamuosius atsiskaitymus su vėlesnės – penktos eilės – kreditoriais E. G., V. K., VšĮ „Gėlučiai“ už suteiktas buhalterines paslaugas, už statybos darbus subrangovui individualią veiklą vykdžiusiam V. K., atsiskaitoma grynaisiais pinigais už įvairias perkamas statybines medžiagas.
46. Priešingai nei nurodo apeliantė atskirajame skunde, byloje nėra duomenų, kad automobilis BMW X6, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurį bendrovė nuomojosi iš E. G., buvo naudojamas asmeniniais A. G. ir (ar) E. G. interesais. Bendrovė naudojosi tik vienu automobiliu BMW X6, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys paaiškino, kad automobilis buvo reikalingas nuvykti į statybos objektus. Byloje esančios bendrovės rangos ir (ar) subrangos sutartys su klientais patvirtina, kad sutartyse numatyti statybos objektai išsidėstę visoje Lietuvoje. Be kita ko, atsižvelgiama ir į tai, kad nemokumo administratorė neginčija 2020 m. rugpjūčio 1 d. automobilio nuomos sutarties, kaip ekonomiškai nenaudingo ar nuostolingo sandorio.
47. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apeliantės akcentuojamos aplinkybės, kad automobilio ir biuro patalpų nuomos mokesčiai buvo mokami grynaisiais pinigai, nesant E. G. ir V. K. išrašytų sąskaitų, nekeičia pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio neegzistavimo. Byloje nėra duomenų, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais E. G. ir V. K. atlikti ne pagal automobilio nuomos ir biuro patalpų nuomos sutartis ir (ar) nepagrįstai.
48. Apeliantė atskirajame skunde nurodomais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog E. G. ir V. K. atliktais mokėjimais nebuvo siekiama apriboti kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, bet buvo sąžiningai siekiama vertingų tikslų, t. y. tęsti bendrovės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė bendrovės veikla. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė egzistuojant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio
49. Teismas taip pat nusprendė, kad nėra pagrindo LUAB „Dagnus“ bankrotą pripažinti tyčiniu dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto požymio, nes: bylos nagrinėjimo metu bendrovės dokumentai, tarp jų ir finansinės atskaitomybės dokumentai, nemokumo administratorei buvo pateikti; nei bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas Juridinių asmenų registrui, nei jų pavėluotas perdavimas nemokumo administratorei nesutrukdė nustatyti bendrovės turto sudėties; byloje nėra duomenų, jog klaida finansiniuose dokumentuose ir (ar) ne visų deklaracijų pateikimas sąlygojo bendrovės nemokumą; byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai bei aplaidžiai.
50. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pateisino aplinkybę, kad per visą bendrovės veiklos laikotarpį VĮ Registrų centrui nebuvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, o nemokumo administratorė negalėjo nustatyti bendrovės turto struktūros.
51. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
52. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl liko aktuali teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.
53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 28 punktas).
54. Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 29 punktas).
55. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 3 d. Minėta nutartimi teismas įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui A. G. skirta 500 Eur bauda už Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Bendrovės dokumentai nemokumo administratorei perduoti bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo metu – 2024 m. balandžio 23 d.
56. Nemokumo administratorė, įvertinusi buvusio bendrovės vadovo perduotus dokumentus, nustatė, kad: nesutampa 2020 m. bendrovės pelno ataskaitoje (83 508,52 Eur) ir VMI pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje (90 142 Eur) nurodyta gauto pelno suma (iki apmokestinimo) už 2020 m.; už automobilio ir biuro patalpų nuomą E. G. ir V. K. buvo mokama grynais pinigais, nesant jų išrašytų sąskaitų faktūrų; bendrovės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracija GPM 312 pateikta tik už 2020 m. (už 2021–2023 m. deklaracijos nepateiktos).
57. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nutarties turinį bei šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės neteikia pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą:
57.1. Pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu bendrovės dokumentai, taip pat ir VĮ Registrų centrui neperduoti finansinės atskaitomybės dokumentai, nemokumo administratorei buvo pateikti.
57.2. Antra, šios nutarties 56 punkte nurodytos aplinkybės, nesant duomenų apie mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytą mokesčių mokėjimo vengimą, nepagrįstai atliktus mokėjimus E. G. ir (ar) V. K., nenustačius daugiau klaidų ir (ar) neteisingai nurodytų duomenų bendrovės finansiniuose dokumentuose, nėra pakankamos pripažinti aplaidų ar apgaulingą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, sprendžiant klausimą dėl tyčinio bankroto (ne)pripažinimo.
57.3. Trečia, šios nutarties 56 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat finansinės atskaitomybės nepateikimas VĮ Registrų centrui ir pavėluotas bendrovės dokumentų pateikimas administratorei, nesudarė pagrindo ar kliūčių visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Gavusi duomenis iš bendrovės bankroto bylos medžiagos, viešųjų registrų, įmonės kreditorių bei kitų subjektų, nemokumo administratorė turėjo galimybę pradėti ir vykdyti bankroto procedūras, be kita ko, nustatyti bei įvertinti įmonės turimą turtą, turimus kreditorius ir finansinių įsiskolinimų dydį, operatyviai kreiptis į teismą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad tyčinių ir sąmoningų veiksmų, kuriais buvo siekiama paslėpti ar sunaikinti įmonės buhalterinius dokumentus, tam, jog nebūtų įmanoma nustatyti konkrečių suinteresuotų asmenų veiksmų (neveikimo) ir jų įtakos bendrovės mokumui, nenustatyta.
58. Atmetamas apeliantės atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad aplinkybė, jog iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei nebuvo išieškota skola iš UAB „Datesta“, patvirtina tyčinį bendrovės bankrotą. Byloje nėra duomenų, kad buvęs bendrovės vadovas neišieškojo skolos iš UAB ,,Datesta“, sąmoningai blogai valdydamas bendrovę. Papildomai pažymėtina, kad buvęs bendrovės vadovas ėmėsi veiksmų dėl skolos iš R. R. išieškojimo – 2022 m. gegužės 10 d. kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolos priteisimo.
59. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas laiko teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nemokumo administratorė nepagrindė, jog LUAB „Dagnus“ bankrotas būtų suinteresuotų asmenų A. G. ir E. G. netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties
60. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑380‑690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-180-403/2022 29 punktas).
61. Apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atmetė pareiškimą dėl LUAB ,,Dagnus“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir už tyčinį bankrotą atsakingų asmenų (A. G. bei E. G.) nustatymo. Nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Irmantas Šulcas