Baudžiamoji byla Nr. 1-3734-1155/2025 

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04547-2025-2 

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.2.4; 1.2.14.9.1; 1.2.14.9.3; 1.2.26.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, 

sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei, 

dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, 

kaltinamajam M. I. (M. I.), 

nedalyvaujant nukentėjusiajam I. K. (I. K.), 

nukentėjusiajai T. V., 

nukentėjusiajam J. Č., 

civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei M. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. I. (M. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ar lankymusi gydymo įstaigoje; per 1 mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti AB „H.“ padarytą 722,20 Eur turtinę žalą; 6 mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą (bausmė atlikta), 

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

M. I. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent:

jis, 2025 m. vasario 5 d. apie 01.00 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą, perlipo per tvorą ir tokiu būdu tyčia įsibrovė į UAB „A.“ aptvertą ir saugomą teritoriją bei paėmė ten buvusius 34 kg vario laidų, kurių vertė 278,46 Eur, po ko iš minėtos teritorijos pasišalino, tokiais savo veiksmais pagrobė UAB „A.“ priklausantį 278,46 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais M. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat M. I. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, 2025 m. vasario 16 d. apie 11.00 val., būdamas šalia gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia metė akmenį į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), langą bei jį išdaužė, tokiu būdu G. K. padarydamas 200 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat M. I. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2025 m. vasario 16 d. apie 14.30 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu su jį atvežusiu taksi vairuotoju I. K., tyčia sudavė pastarajam vieną kartą kastuvu per galvą bei metė akmeninę skulptūrą jam į veidą, pataikydamas į nosį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam I. K. odos nubrozdinimą viršugalvio dešinėje, t. y. sužalojimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. 

Taip pat M. I. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2025 m. kovo 1 d. apie 12.51 val., būdamas viešoje vietoje – UAB „B.“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kitų parduotuvės klientų ir darbuotojų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius parduotuvės apsaugos darbuotojo J. Č. atžvilgiu, smūgiavo galva jam į veidą, o nukentėjusiajam išvengus smūgio ir papurškus jam į veidą ašarinių dujų, jis tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į dešinę akį bei du kartus į krūtinės sritį, po ko dešine koja vieną kartą spyrė į nukentėjusiojo dešinės kojos blauzdą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam papurškus dar ašarinių dujų jam į veidą, jis toliau puolė nukentėjusįjį, pastūmė jį į paletę su mineralinio vandens buteliais bei bandė ant jo užšokti, tokiais veiksmais nukentėjusiajam J. Č. padarė poodines kraujosruvas žastuose, odos nubrozdinimus dešinės akies viršutiniame voke su kraujosruva ties obuolio junginėje, dešinio žando ir viršutinės lūpos srityse, kairiame rieše, dešinėje blauzdoje, padarė nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Šiais savo veiksmais M. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Taip pat M. I. sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, 2025 m. balandžio 19 d. apie 00.30 val., būdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) areštinės sulaikymo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia šokinėjo ant metalinės sulaikymo kameros lovos, taip ją įlenkdamas, po ko nulaužė lango rankeną, tokiu būdu UAB „E.“ padarydamas 840,95 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais M. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. I. savo kaltę pagal pareikštus kaltinimus pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą. Dėl pirmo epizodo paaiškino, kad draugas parodė, jog galima pavogti, todėl ir pavogė. Laidai buvo iš karto už tvoros. Ten yra kopėčios, galima perlipti. Permetė laidus ir perlipo atgal. Su 278 Eur laidų verte sutinka. Dėl antro epizodo parodė, kad nuvažiavo pas draugą, norėjo pas jį palikti daiktus; draugas atsisakė, tai jį sunervino, todėl išdaužė langą. Su lango verte sutinka. Dėl trečio epizodo parodė, kad taksistas jį atvežė pas krikštatėvį, kuris turėjo sumokėti. Krikštatėvis neturėjo pilnos sumos, todėl taksistas „naglai“ pasiėmė jo daiktus – ausines ir dokumentus, ir įsidėjo į mašiną. Tai jį sunervino. Jis pasiėmė iš taksisto daiktus, po ko šis tada ant jo šoko, todėl jis trenkė taksistui plastmasiniu kastuvu. Su skulptūra netrenkė, su ja gynėsi, pagąsdino prieš veidą. Sutinka, kad tokiu būdu sukėlė skausmą. Dėl ketvirto epizodo parodė, kad sunkiai pamena įvykį, nes buvo neblaivus. Atsimena, kad atsikėlė (duomenys neskelbtini), skaudėjo nuo dujų veidą. Sutinka su tuo, ką pasakė prokurorė. Dėl penkto epizodo parodė, kad policija buvo jį pririšusi prie lovos visą naktį. Kai jis negauna vaistų, tai pas jį būna nervas. Negalėjo užmigti, todėl sulaužė lovą.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad nuo 2025 m. balandžio 19 d. nieko nebepadarė. Kitoje byloje nagrinėjamas įvykis įvyko prieš dvejus metus. Naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Gailisi dėl to, ką padarė. Durnas buvo. Dabar taip nesielgia. Per dieną knygas skaito. Su civiliniais ieškiniais sutinka. Per skelbimus ieškosi darbo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Gyvena su mama iš jos atlyginimo. Neturi sveikatos problemų. Turėjo problemų su alkoholiu, nes išsiskyrė su mergina. Dabar nebegeria. Visas veikas padarė išgėręs, išskyrus paskutinę. Nežino, kodėl nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Paskutinį kartą dirbo 2023 m. (duomenys neskelbtini). Kartais dirba nelegaliai (duomenys neskelbtini). Dėl smurto yra kaltinamas ir kitoje byloje. 90 parų areštą atliko.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami nukentėjusieji, liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimai pareikšti dėl vieno baudžiamojo nusižengimo, trijų nesunkių nusikaltimų ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 30 d. apklaustas įtariamasis M. I. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Dėl laidų vagystės paaiškino, kad jam draugas, kurio duomenų nenurodys, parodė metalo supirktuvę, parodė, pro kur galima įlipti per tvorą pasiimti metalo. Jam reikėjo pinigų, nusprendė pavogti metalo, o būtent vario, po to jį parduoti. Galimai įtarime nurodytu laiku jis vienas nuėjo prie aptvertos įmonės teritorijos ir perlipo per tvorą. Iš ten pasiėmė vario laidus, kurie buvo neapdeginti. Juos permetė per tvorą, perlipo pats ir išsinešė. Tą patį rytą šiuos laidus degino (duomenys neskelbtini), netoli savo namų. Bedeginant atvyko pareigūnai. Kažko smulkiau nurodyti negali, laidai buvo paimti.

Dėl išdaužto lango gali pasakyti, kad pranešime apie įtarimą nurodytą dieną jis atvažiavo pas draugą vardu R., jo pavardės nežino, adresu (duomenys neskelbtini). Draugas gyvena pirmajame aukšte, buto numeris galimai 30. Jis buvo su daiktais, norėjo savo asmeninius daiktus palikti jo bute, tačiau draugas jo neįsileido. Jis supyko, nuėjo į lauką, pasiėmė akmenį ir išdaužė jo kambario langą. Kiek žino, šitas butas jam nepriklauso, jo žiniomis, jis priklauso seneliui ar mamai, tiksliai nežino. Bet jis ten gyvena vienas. Išdaužė vieną langą. Ar jam kažką rėkė, neatsimena. Į vietą atvyko policijos pareigūnai, bet jo nesulaikė. Daugiau dėl šio įvykio nieko pasakyti negali.

Dėl įvykio su taksi vairuotoju irgi prisipažįsta pilnai. Įvykio dieną jis važiavo taksi automobiliu į savo krikštatėvio namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kai važiavo, su vairuotoju jokių konfliktų nebuvo, tačiau atvykus, jis pinigų neturėjo, nuėjo pinigų paprašyti pas krikštatėvį. Krikštatėvis davė kažkiek pinigų, tačiau to neužteko, berods, taksi vairuotojui padavė 10 Eur, o mokėti reikėjo apie 20 Eur. Kadangi jis daugiau pinigų neturėjo, taksi vairuotojas iš jo krikštatėvio buto paėmė jam priklausančius daiktus, dokumentus, paėmė įžūliai nieko nesakęs, galimai paėmė kaip užstatą, kad sumokėtų likusią pinigų sumą. Vairuotojui pasielgus taip įžūliai, jis nuėjo ir iš mašinos pasiėmė atgal savo daiktus. Vairuotojas išlipo iš mašinos ir tarp jų įvyko susistumdymas. Tada jis paėmė žieminį plastikinį kastuvą su medine rankena ir sudavė vairuotojui tuo kastuvu vieną kartą per galvą. Vėliau galimai metė į jį paimtą statulėlę, tačiau to tiksliai neatsimena, dar metė į jo automobilį degtinės butelį. Jis taksi vairuotojo sužalojimų nematė, tačiau tikrai galėjo padaryti įtarime minimus sužalojimus ir sukelti fizinį skausmą.

Įvykį „C.“ parduotuvėje jis atsimena labai prastai, tik nuotrupomis. Tiksliai aplinkybių nurodyti negali, tačiau iš tų dalių, ką atsimena, jis įvykdė įtarime nurodytus veiksmus. Dėl ko būtent su apsauginiu sukonfliktavo, neatsimena, tačiau tikrai atsimena, kad sukonfliktavo, konflikto metu ir įvykdė įtarime nurodytus veiksmus. Jų smulkiau aprašyti negali. Negali tiksliai pasakyti, kiek ir kokių smūgių sudavė apsaugos darbuotojui, ar padarė jam sužalojimus. Taip pat ir pats nuo apsaugos darbuotojo gavo dujų įvykio metu. Tai buvo parduotuvės darbo laikas, buvo kiti klientai, todėl pripažįsta, kad savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką.

Dėl paskutinio epizodo gali paaiškinti, kad įtarime nurodytu laiku buvo Vilniaus areštinėje, kur laukė teismo. Kameroje buvo vienas. Prastai jautėsi, nes dėl nemigos vartodavo vaistus, o tuo metu vaistų neturėjo, dėl to kankino nemiga. Jis negalėjo užmigti, dėl to nueidavo prie lango, stodavosi ant gulto ir ant jo šokinėjo, bešokinėdamas gultą sulankstė. Rankenos nulaužimo momento neatsimena, tačiau galimai šokinėdamas ir nulaužė, nes tas gultas buvo prie pat lango. Matė, kad gultas buvo sulankstytas. Galiausiai atėjo pareigūnai, kurie jį nusivedė į kitą kamerą, pririšo prie lovos dėl jo elgesio. Vėliau, kai apsiramino, jį grąžino į tą pačią kamerą. Kadangi visi įvykiai buvo gana seniai, smulkiau nieko papasakoti negali.

Dėl savo veiksmų labai gailisi. Supranta, kad padarė savo veiksmais asmenims žalą, kurią pripažįsta. Daugiau nieko pasakyti negali (t. 2, b. l. 132–135).

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai dėl 2025 m. vasario 5 d. vagystės (UAB „A.“ epizodas), jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

2025 m. vasario 5 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. vasario 5 d. apie 01.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), M. I., peršokęs betoninę tvorą, pateko į saugomą teritoriją, priklausančią UAB „A.“, iš kur pavogė nenustatytą kiekį vario laidų. Padaryta žala tikslinama (t. 1, b. l. 26–28).

BIRT ataskaitos žiūryklės duomenyse nustatyta, kad 2025 m. vasario 5 d. 07.24 val. gautas pranešimas, jog prieš 30 min. iš UAB „A.“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas spalvotas metalas (t. 1, b. l. 29).

2025 m. vasario 5 d. tarnybiniame pranešime „dirbant karštais pėdsakais“ užfiksuota, kad 2025 m. vasario 5 d. apie 07.30 val., dirbant kartu su Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyr. patruliu D. S., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš 30 min. iš UAB „A.“ pavogtas spalvotas metalas, pranešėjas seka pagal GPS signalą. Susisiekus su pranešėju E. K., pastarasis nurodė, kad yra adresu (duomenys neskelbtini), kažkur netoliese buvo paskutinis varinių laidų GPS signalas. Atvykus nurodytu adresu, apvažiavus aplink (duomenys neskelbtini), laukuose pastebėjo vyrą. Privažiavus prie vyro, pasiteiravus, ką jis veikia, pastarasis nurodė, kad degina laidus. Šalia vyro ant lauko keliuko buvo padėta krūva sudegintų laidų ir likęs varis. Pasiteiravus, iš kur turi varį, pastarasis iš pradžių aiškino, kad davė tėvas, po ko nurodė, kad išsinešė iš įmonės. Vietą, kur galima pavogti metalą, parodė draugas, kurio vardo ir pavardės nežino, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kaip buvo nustatyta, vagystę iš UAB „A.“ teritorijos įvykdė M. I. (t. 1, b. l. 30–31).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 5 d. apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad jis dirba UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). Darbo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). UAB „A.“ pagrindinė veikla yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 5 d. apie 07.20 val., jam vykstant į darbą, sekimo programėlėje pastebėjo, kad iš įmonės teritorijos yra išnešami vario laidai. Galutinis pavogtų vario laidų taškas buvo (duomenys neskelbtini), laukuose. Jis iš karto nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), iš kur paskambino trumpuoju numeriu 112 ir pranešė apie vagystę. Netrukus atvyko policijos ekipažas. Kartu su policija pavažiavo iki (duomenys neskelbtini), iki vario laidų buvimo taško, kur pastebėjo vyrą, kuris degino vario laidus. Vario laidai priklauso įmonei, kurioje dirba, t. y. UAB „A.“, laidai buvo sudėti įmonės teritorijoje prie betoninės tvoros. Kadangi tai yra ne pirmas atvejis, kai yra vagiami laidai, į laidus buvo įdėjęs GPS sekimo prietaisą, kuris ir atvedė iš taško A (kur buvo laidai) iki taško B. UAB „A.“ patyrė turtinę žalą, šiuo metu nurodyti žalos dydžio negali, tą padarys vėliau, kai įmonės atsakingas asmuo pateiks pareiškimą. Daugiau pasakyti nieko neturi (t. 1, b. l. 36–39).

UAB „A.“ 2025 m. kovo 17 d. el. laiške ir 2025 m. gegužės 7 d. pareiškime nurodyta, kad iš UAB „A.“ buvo pavogta 34 kg vario laidų, kurių vertė yra 278,46 Eur. Įmonei turtinė žala nepadaryta, po vagystės varį atgavo (t. 1, b. l. 70–71, 76).

2025 m. vasario 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 40–50).

2025 m. vasario 5 d. vietovės apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra laukuose, važiuojant (duomenys neskelbtini), pasukama į laukus, ties 17 ir 21 namais, važiuojama tiesiai iki išsišakojimo. Prie išsišakojimo sukama į dešinę ir važiuojama tiesiai apie 200 m, ant kelio matoma vario krūva ir apdegusi žolė aplink minėtą krūvą, prie krūvos yra padėta medinė lazda. Apžiūrint įvykio vietą buvo nustatyta, kad įvykio vieta nėra aptverta, laisvai prieinama pašaliniams asmenims, nėra saugoma fizine apsauga, vaizdo stebėjimo kamerų nustatyta nebuvo. Apžiūros metu paimti sudeginti variniai laidai (t. 1, b. l. 51–54).

2025 m. vasario 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra variniai laidai, kurie yra susukti, sveria 34 kg, apdegę, nudeginta laidų plastmasinė išorinė dalis (t. 1, b. l. 55–59).

2025 m. gegužės 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_2401 (1)“. Viršutinėje dešinėje pusėje matosi įrašo data ir laikas, įrašo pradžia yra 2025 m. vasario 5 d. 00:54:19. Filmuojama tvora aptverta teritorija, kurioje matosi sukrautas metalo laužas. Dešinėje pusėje matosi betoninė tvora, o toliau už tvoros – traukinio konteineriai su sukrautu metalu. Matyti, kaip tarp tvoros ir vagonų vaikšto asmuo, tačiau filmuojama iš toli, todėl veido bruožų nesimato. Asmuo apsirengęs juodais drabužiais, stambaus kūno sudėjimo. Asmuo priartėja prie betoninės tvoros, 00:55:18 jis palipa ir apžiūri teritoriją už tvoros. 00:55:37 jis perlipa per tvorą, taip patekdamas į teritoriją su metalo laužu. Jis apsižvalgo, po ko paeina arčiau tvoros ir nuo žemės paima kažką, nemažo dydžio, ką pasiima, nesimato, tada nuneša iki tvoros, užmeta ant tvoros. Tada pro tą pačią vietą, kur perlipo per tvorą, jis peršoka per tvorą atgal iš aptvertos teritorijos. Nuo tvoros jis nusiima ten užmestus daiktus (galimai laidus, nes matosi palaidi galai), paima į glėbi ir šalinasi. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (t. 1, b. l. 67–68).

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako, be kita ko, tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į <...> saugomą teritoriją <...>.

<...> įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. I. kaltė 2025 m. vasario 5 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. I. apklaustas tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinamajam M. I. pareikštame kaltinime nurodytas esmines aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, o būtent – ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo E. K. parodymai, 2025 m. vasario 5 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, 2025 m. vasario 5 d. tarnybinis pranešimas „dirbant karštais pėdsakais“, UAB „A.“ 2025 m. kovo 17 d. el. laiškas ir 2025 m. gegužės 7 d. pareiškimas, 2025 m. vasario 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2025 m. vasario 5 d. vietovės apžiūros protokolas, 2025 m. vasario 5 d. daiktų apžiūros protokolas, 2025 m. gegužės 7 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kiti byloje surinkti duomenys.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad M. I. 2025 m. vasario 5 d. apie 01.00 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą, perlipo per tvorą ir tokiu būdu tyčia įsibrovė į UAB „A.“ aptvertą ir saugomą teritoriją bei paėmė ten buvusius 34 kg vario laidų, kurių vertė 278,46 Eur, po ko iš minėtos teritorijos pasišalino, tokiais savo veiksmais pagrobė UAB „A.“ priklausantį 278,46 Eur vertės turtą.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo M. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes jis, veikdamas tiesiogine tyčia, pagrobė svetimą 278,46 Eur vertės turtą įsibrovęs į saugomą UAB „A.“ teritoriją.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai dėl 2025 m. vasario 16 d. turto sugadinimo (G. K. epizodas), jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

2025 m. vasario 16 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2025 m. vasario 16 d. apie 11.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), M. I. akmeniu išdaužė T. V. tėvo buto langą. Padaryta 300 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 5–6).

BIRT ataskaitos žiūryklės duomenyse nustatyta, kad 2025 m. vasario 16 d. 10.56 val. gautas R. V. pranešimas, jog pažįstamas asmuo M. išdaužė langą (t. 1, b. l. 80).

2025 m. vasario 16 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pareiškėjos T. V. parodymai, kad 2025 m. vasario 16 d. apie 11.00 val., jai paskambino sūnus R. V. ir pasakė, jog bute, kuriame jis gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), jo pažįstamas M. supykęs, kad jo neįsileido į vidų, išdaužė lango stiklą, stovi prie namo, teiravosi, ką jam daryti. Ji jam pasakė kviesti policiją (t. 1, b. l. 81–85).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 12 d. apklausta liudytoja T. V. parodė, kad ji davė parodymus anksčiau, pasilieka prie savo parodymų. Paties įvykio nematė. Tai, kad jai iš matymo pažįstamas M. I. išdaužė jos tėvui priklausančio buto langą, sužinojo iš paskambinusio sūnaus. Ji turi tėvo įgaliojimą, kurio pagrindu rūpinasi ir su butu susijusiais klausimais. Lango iki šiol nėra įstačiusi, nes tikisi, kad tai padarys pats kaltininkas. Kokia yra tiksli išdaužto lango vertė, ji pasakyti negali, tačiau mano, kad jo vertė siekia apie 300 Eur (t. 1, b. l. 97–100).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 26 d. papildomai apklausta liudytoja T. V. parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų. Lango nėra iki šiol įstačiusi, nes tikisi, kad tai padarys pats kaltininkas. Ankstesnės apklausos metu minėjo, kad lango vertė yra apie 300 Eur, tačiau nori patikslinti, kad vertė yra mažesnė. Nors lango neįstatė, kreipėsi į keletą įmonių, užsiimančių langų montavimu. Vienos iš įmonių atstovas paaiškino, kad lango vertė yra 200 Eur, o montavimas 50 Eur. Tačiau, kadangi lango neįstatė, oficialios sąmatos su paskaičiavimais jai nepateikė, todėl jokių dokumentų, patvirtinančių turto vertę, ji pateikti negali. Bendra jos patirta žala siekia 250 Eur, todėl norėtų patikslinti civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 104–105)

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 16 d. apklaustas liudytojas R. V. parodė, kad 2025 m. vasario 16 d. apie 10.50 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į jo kambario langą pasibeldė pažįstamas M. I. ir paprašė jį įsileisti bei duoti pasinaudoti telefonu. Jis atsisakė M. įsileisti, nes nepageidauja jo matyti savo mamai priklausančiame bute. Tuomet M. užėjo į laiptinę ir pradėjo belstis į buto duris, jis durų neatidarė ir su juo nekalbėjo, visą laiką sėdėjo kambaryje ant lovos. Nustojus beldimui, maždaug po 5 min., jam toliau sėdint ant lovos, išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir pamatė į jo kambarį atskridusį akmenį. Pamatė, kad išdužo jo kambario lango stiklas. Atsistojęs nuo lovos ir priėjęs prie lango pamatė, kad kieme, po kambario langu stovi M. M. pradėjo šaukti ir grasinti, kad jei neįsileis jo į butą, jis išdaužys ir kitus buto langus. Po šių žodžių jis iškvietė policiją. Apie įvykį daugiau neturi ką pasakyti (t. 1, b. l. 117–118).

2022 m. rugsėjo 1 d. įgaliojime nurodyta, kad tėvas G. K. dukrai T. V. suteikė įgaliojimus, be kita ko, tvarkyti visus reikalus dėl jo nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto eksploatacijos (t. 1, b. l. 109–114).

2025 m. vasario 16 d. apžiūros protokole nustatyta, kad įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuota, jog apžiūrimas langas yra pirmame penkių aukštų daugiabučio tipo pastato aukšte. Stovint priešais namą, matomas išdaužtas antras nuo laiptinės durų buto lango stiklas. Priėjus arčiau lango, matomos ant apsnigtos žemės nukritusios stiklo šukės. <...>. Įvykio vietoje nėra matomų vaizdo stebėjimo kamerų (t. 1, b. l. 119–126).

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, ir nėra turto sugadinimą kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. I. kaltė 2025 m. vasario 16 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. I. apklaustas tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinamajam M. I. pareikštame kaltinime nurodytas esmines aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, o būtent – 2025 m. vasario 16 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, 2025 m. vasario 16 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolas, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų T. V. ir R. V. parodymai, 2022 m. rugsėjo 1 d. įgaliojimas, 2025 m. vasario 16 d. apžiūros protokolas, kiti byloje surinkti duomenys.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad M. I. 2025 m. vasario 16 d. apie 11.00 val., būdamas šalia gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia metė akmenį į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), langą bei jį išdaužė, tokiu būdu G. K. padarydamas 200 Eur turtinę žalą.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo M. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes jis, veikdamas tiesiogine tyčia, sugadino langą, kurio vertė yra 200 Eur (4 MGL), ir ši vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai dėl 2025 m. vasario 16 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo (I. K. epizodas), jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

2025 m. vasario 16 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2025 m. vasario 16 d. apie 14.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, M. I. žodinio konflikto metu vieną kartą sudavė vyrui I. K. kastuvu per galvą, taip pat vieną kartą metė akmeninę skulptūrą, kuri pateikė I. K. į nosį. Dėl šių veiksmų I. K. pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 8–13).

BIRT ataskaitos žiūryklės duomenyse nustatyta, kad 2021 m. vasario 16 d. 14.36 val. gautas taksi vairuotojo pranešimas, jog sumušė klientas, nenorėjo mokėti, mušėsi buteliais (t. 1, b. l. 147–148).

2025 m. vasario 16 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2025 m. vasario 16 d. apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, nepažįstamas vyras žodinio konflikto metu sudavė I. K. vieną kartą per galvą mėlynu kastuvu, taip pat vieną kartą metė į jį akmeninę skulptūrą, pataikė jam į nosį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Jam padaryta moralinė ir fizinė žala (t. 1, b. l. 133–138).

2025 m. vasario 16 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole I. K. parodė, kad 2025 m. vasario 16 d. nuo 11.00 val. pradėjo darbą „(duomenys neskelbtini)“ platformoje, nes dirba taksi vairuotoju. Dirbo taksi automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 13.00 val. gavo iškvietimą iš taksi dispečerio dėl pavežimo adresu (duomenys neskelbtini), turėjo pavežti klientą į (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „C.“, esančios (duomenys neskelbtini). Kai minėtas vyras įsėdo į taksi automobilį, jis su savimi turėjo asmeninius daiktus, elektroniką. Vyras buvo juodų plaukų, apie (duomenys neskelbtini) m ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, dėvėjo juodą striukę, vilkėjo juodas kelnes, avėjo sportbačius. Jis paprašė pakeliui nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), o paskui į (duomenys neskelbtini). Kai su klientu važiavo taksi automobiliu, jis paprašė cigaretės, taip pat paprašė pagarsinti muziką, bendravo kultūringai, jokių konfliktų važiuojant iki nurodyto adreso nebuvo. Kai apie 14.20 val. atvyko prie kliento nurodyto adreso, (duomenys neskelbtini), jis vyro paprašė, kad jis sumokėtų už kelionę 31 Eur. Po to vyras iš automobilio išnešė savo asmeninius daiktus, elektroniką, į namus (duomenys neskelbtini), jis pakilo su vyru į namus, į antrą aukštą, reikalavo, kad vyras susimokėtų už kelionę, tačiau vyras atnešė ir sumokėjo jam tik 8 Eur skirtingomis monetomis. Jis nuėjo prie taksi automobilio ir toliau laukė, kol minėtas vyras atneš jam likusią pinigų sumą už kelionę. Tačiau apie 14.30 val. minėtas nepažįstamas vyras atėjo į lauką, paėmė kastuvą, kuris stovėjo prie namo sienos, keikdamasis ir sakydamas jam žodžius „aš tave užmušiu“, „už 15 Eur kvieti policiją“, sudavė jam vieną kartą per galvą mėlynu kastuvu, kuris po smūgio sulūžo per pusę, pataikė jam į galvos viršų, taip pat vieną kartą metė į jį akmeninę skulptūrą, pataikė jam į nosį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais. Minėtą mėlynos spalvos kastuvą, kuris po smūgio lūžo per pusę, minėtas vyras nunešė į namus. Paskui, kai vyras pakilo į namo antrą aukštą, jis metė į jo pusę stiklinį degtinės butelį, kuriuo pataikė į jo automobilio stogą, tačiau automobilio neapgadino. Dėl išvardintų vyro veiksmų jis jautė šoką. Iš karto po įvykusio konflikto apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Atvykusių policijos pareigūnų paprašė, kad iškviestų jam greitąją medicinos pagalbą, nes jam kraujavo iš nosies ir iš galvos viršaus. Matė, kad įvykio vietoje atvykę policijos pareigūnai bendravo su minėtu vyru, su kuriuo jis konfliktavo. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jam rekomendavo kreiptis į gydymo įstaigą, nes reikia siūti galvą. Į gydymo įstaigą kreipsis savarankiškai po atliktų procesinių veiksmų. Fizinį skausmą jaučia iki šiol, taip pat jaučia, kad po įvykio jam skauda nugarą. Dėl įvykio jis patyrė moralinę ir fizinę žalą. Taip pat minėtas vyras liko jam nesumokėjęs 23 Eur už kelionę. Minėtame automobilyje, taip pat kieme, kuriame konfliktavo su vyru, jokių vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Nežino, ar kažkas dar matė minėtą įvykį, todėl tokių asmenų nurodyti negali. Dėl jam padarytos žalos pageidauja reikšti civilinį ieškinį, kai bus nustatytas įtariamasis asmuo. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (t. 1, b. l. 134–141).

2025 m. vasario 16 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 135, 142–146).

2025 m. vasario 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. vasario 16 d. apie 14.39 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), taksi vairuotoją sumušė klientas, nenorėjo mokėti, mėtosi buteliais. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas I. K., kuris paaiškino, kad jį sumušė klientas, kurį jis ką tik pavežė iki nurodyto adreso. Kaip paaiškino, žodinis konfliktas prasidėjo dėl piniginės sumos už pavežimo paslaugą. Tada žodinis konfliktas perėjo į muštynes, muštynių metu pavežtas vyras paėmė į rankas kastuvą ir trenkė su juo pranešėjui į galvą, vėliau paėmė akmeninę skulptūrą ir metė pranešėjui į nosį, tokiais savo veiksmais sukėlė pranešėjui fizinį skausmą. <...> Pasibeldus į buto duris, į lauką išėjo M. I., jam buvo nustatytas 0,00 prom. blaivumas, jis paaiškino, kad kol jis ieškojo pinigų susimokėti taksi vairuotojui, taksi vairuotojas, būdamas minėtame bute, paėmė jo (M. l.) asmeninius daiktus ir išėjo į savo taksi automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl tokių taksi vairuotojo labai supyko ir įvyko muštynės. <...> (t. 1, b. l. 149–150).

2025 m. gegužės 13 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole nustatyta, kad VTMT specialistė E. U. pateikė išvadą, jog vadovaujantis VšĮ RVUL (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymu, ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), I. K. nustatytas odos nubrozdinimas viršugalvio dešinėje. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Odos nubrozdinimas yra nespecifinis sužalojimas, todėl galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgius, tiek pačiam kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimas pagal savo lokalizaciją visumoje nėra būdingas griuvimui. VšĮ „D.“ pateiktuose dokumentuose naujų sužalojimų neaprašyta (t. 1, b. l. 162–181).

2025 m. vasario 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrimas kastuvas, kurį pateikė įtariamasis M. I.. Kastuvas mėlynos spalvos, lūžęs į dvi dalis, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrimas tuščias degtinės butelis „Karvedys“, paimtas nuo automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stogo (t. 1, b. l. 185–188).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. I. kaltė 2025 m. vasario 16 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. I. apklaustas tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinamajam M. I. pareikštame kaltinime nurodytas esmines aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, o būtent – 2025 m. vasario 16 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, 2025 m. vasario 16 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo I. K. duoti parodymai ir įvykio vietos apžiūra, 2025 m. vasario 16 d. tarnybinis pranešimas, 2025 m. gegužės 13 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolas, 2025 m. vasario 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad M. I. 2025 m. vasario 16 d. apie 14.30 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu su jį atvežusiu taksi vairuotoju I. K., tyčia sudavė pastarajam vieną kartą kastuvu per galvą bei metė akmeninę skulptūrą jam į veidą, pataikydamas į nosį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam I. K. odos nubrozdinimą viršugalvio dešinėje, t. y. sužalojimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė fizinį skausmą.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo M. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jo tyčinių smurtinių veiksmų pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, taip pat jam sukeltas fizinis skausmas.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai dėl 2025 m. kovo 1 d. viešosios tvarkos pažeidimo (UAB „B.“ epizodas), jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

2025 m. kovo 1 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2025 m. kovo 1 d. apie 12.51 val., UAB „B.“ prekybos centre „C.“, adresu (duomenys neskelbtini), alkoholio ir gaiviųjų gėrimų skyriuose, t. y. viešoje vietoje, matant prekybos centro klientams ir darbuotojams, M. I. įžūliu elgesiu, t. y. galva ir rankomis smūgiuodamas bei kojomis spardydamas prekybos centre „C.“ dirbantį UAB „F.“ saugos tarnybos darbuotoją J. Č., demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. prekybos centro darbuotojams ir klientams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (t. 1, b. l. 15–19).

2025 m. kovo 1 d. tarnybiniame pranešime nustatyta, kad 2025 m. kovo 1 d. apie 12.51 val., UAB „B.“ prekybos centre „C.“, adresu (duomenys neskelbtini), alkoholio ir gaiviųjų gėrimų skyriuose, t. y. viešoje vietoje, prekybos centro klientams ir prekybos centro darbuotojams matant, M. I. mušė, t. y. galva ir rankomis smūgiavo bei kojomis spardė, prekybos centre „C.“ dirbantį UAB „F.“ saugos tarnybos darbuotoją J. Č.. Taip pat nustatyta, kad muštynėse dalyvavę asmenys iš įvykio vietos buvo išgabenti, t. y. M. I. policijos patrulio V1910 pareigūnai pristatė į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, adresu (duomenys neskelbtini), o J. Č. greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pristatė į VšĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 4–7).

BIRT ataskaitos žiūryklės duomenyse nustatyta, kad 2025 m. kovo 1 d. apie 12.51 val. gautas pranešimas, jog UAB „B.“ prekybos centre „C.“, adresu (duomenys neskelbtini), alkoholio ir gaiviųjų gėrimų skyriuose, t. y. viešoje vietoje, prekybos centro klientams ir jo darbuotojams matant, M. I. įžūliu elgesiu, t. y. galva ir rankomis smūgiuodamas bei kojomis spardydamas prekybos centre dirbantį UB „F.“ apsaugos darbuotoją J. Č., demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrukdė visuomenės rimtį ir tvarką (t. 2, b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 1 d. apklaustas nukentėjusysis J. Č. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju UAB „B.“ prekybos centre „C.“, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame prekybos centre dirba vienas. 2025 m. kovo 1 d. prekybos centre turėjo dirbti nuo 07.00 val. iki 22.00 val. Apie 12.30 val., būdamas prie prekybos centre esančių kasų, pastebėjo prekybos centre vaikštantį įtartiną vyrą, t. y. jam įtarimą sukėlė, kad minėtas vyras buvo be kojinių, su guminėmis šlepetėmis, buvo apsirengęs suplėšytą striukę, kuri buvo atsegta, o taip pat minėtas vyras blaškėsi, t. y. vaikščiojo pirmyn ir atgal tarp prekių lentynų. Pamatęs, kad minėtas vyras nuėjo į chemijos prekių skyrių, jis nusekė paskui jį. Minėtas vyras, būdamas chemijos prekių skyriuje, į dėvimos striukės kišenes pradėjo dėti parduotuvės prekes, t. y. dezodorantus „Oldspice“, kurių įsidėjo gal 4 pakuotes. Pamatęs, kad minėtas vyras į striukės kišenes dedasi dezodorantus „Oldspice“, jis prie jo priėjo ir paprašė, kad į striukės kišenes įdėtas prekes jis padėtų atgal į prekių lentynas. Išgirdęs jo prašymą, minėtas vyras pradėjo rėkauti jam sakydamas „kas tu toks“. Asmeniui pasakius, kad jis yra apsaugos darbuotojas, jis pradėjo rėkauti, jo atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius bei jam grasinti, o taip pat pasakė „aš tave užmušiu ir tu man nieko nepadarysi“. Tuomet minėtas vyras iš striukės kišenių ištraukė parduotuvės prekes, t. y. dezodorantus, bei jas padėjo į parduotuvės lentyną, iš kurios buvo paėmęs. Sudėjęs dezodorantus į prekių lentynas, minėtas vyras nuėjo į alkoholio skyrių, o jis paskui vyrą. Minėtas vyras alkoholio prekių skyriuje iš prekių lentynos paėmė 1 alkoholio butelį, tačiau negali nurodyti kokį, kurį įsidėjo į savo striukės vidinę kišenę. Minėtas vyras matė, kad alkoholio prekių skyriuje jis buvo šalia vyro, t. y. nuo jo buvo nutolęs gal per 3 m. Tuomet jis priėjo arčiau minėto vyro ir jo paprašė, kad jis paimtą alkoholio butelį padėtų atgal į prekių lentyną. Po šių jo žodžių minėtas vyras jam pasakė „ach tu pydarastas“ ir greitai pradėjo artintis prie jo. Priartėjęs prie jo, minėtas vyras savo galva mėgino smūgiuoti jam į veidą, tačiau jis atsitraukė ir smūgio galva išvengė. Išvengęs smūgio galva, jis minėto asmens atžvilgiu panaudojo rankoje laikytas pipirines dujas, t. y. papurškė pipirinėmis dujomis minėtam vyrui į veidą. Panaudojęs pipirines dujas minėto vyro atžvilgiu, jis pagalvojo, kad vyras nurims, tačiau vyras pradėjo dar agresyviau elgtis, t. y. savo abejų rankų kumščiais pradėjo jį daužyti bei kojomis spardyti. Minėtas vyras jam sudavė 1 smūgį kairės rankos kumščiu į veido sritį, t. y. į dešinę akį, tokiais veiksmais jam sukeldamas fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje skalėje vertina 3. Taip pat minėtas vyras jam sudavė 2 smūgius abejomis rankomis į krūtinės sritį, tačiau šie smūgiai jam fizinio skausmo nesukėlė. Taip pat minėtas vyras dešine koja 1 kartą jam spyrė į dešinės kojos blauzdą, tačiau šiuo spyriu jam fizinio skausmo nesukėlė. Minėtas vyras mėgino jam daugiau kartų rankomis suduoti ir kojomis įspirti, tačiau nepataikė. Po minėto asmens suduotų 3 smūgių ir 1 spyrio, jis asmens atžvilgiu vėl panaudojo pipirines dujas, t. y. pipirinėmis dujomis asmeniui papurškė į veidą, tačiau pipirinės dujos vyro nepaveikė ir jis toliau jį puolė, t. y. mėgino mušti. Tuomet minėtas vyras jį nustūmė į mineralinio vandens prekes, ir jis nugriuvo ant prekių paletės, tačiau dėl šio nustūmimo jis fizinio skausmo nepajuto. Nustūmęs jį ant prekių paletės, minėtas vyras mėgino užšokti ant jo, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes jis ištiesė koją ir tuo metu trečią kartą minėto asmens atžvilgiu panaudojo pipirines dujas, t. y. vyrui į veidą išpurškė praktiškai visas buteliuke buvusias pipirines dujas. Po trečio pipirinių dujų panaudojimo karto, minėto vyro naudojama jėga jo atžvilgiu tapo vis silpnesnė, ir jis atsigulė ant prekybos centro grindų. Tuomet jis atsistojo. Jam atsistojus, minėtas vyras pradėjo rėkti „duokit man pieno“. Tuomet minėtas vyras kelis metrus paėjo ir vėl atsigulė ant prekybos centro grindų. Kurį laiką pagulėjęs minėtas vyras nuėjo į mėsos prekių skyrių, o jis nuėjo paskui vyrą. Jiems būnant mėsos prekių skyriuje, t. y. prie mėsos šaldytuvų, prie jų priėjo UAB „G.“ saugos tarnybos greitojo reagavimo apsaugos darbuotojai, kurie minėtam asmeniui uždėjo antrankius ir minėtą asmenį nuvedė į prekybos centro apsaugos postą. Nuvedęs minėtą asmenį į prekybos centro apsaugos postą, jis grįžo į prekybos centro prekių salę, kurioje jo laukė greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie jį nugabeno į VšĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Gydymo įstaigoje jį apžiūrėjo gydytojai, tačiau šiuo metu negali nurodyti, kokie sužalojimai jam buvo padaryti, nes gydymo įstaigoje jam nedavė jokių išrašų. Jis pageidauja, kad dėl šio įvykio būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis šiuo metu nėra apsisprendęs, ar dėl šio įvykio teiks civilinį ieškinį, mano, kad greičiausiai neteiks. Nori pridurti, kad šį įvykį matė prekybos centre buvę prekybos centro klientai ir prekybos centre dirbę asmenys, tačiau muštynių metu jam niekas nepadėjo (t. 2, b. l. 20–23).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 1 d. apklausta liudytoja D. A. parodė, kad ji dirba UAB „B.“ prekybos centre „C.“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 1 d. prekybos centre turėjo dirbti nuo 08.00 val. iki 16.30 val. Apie 12.52 val., būdama prekybos centre „C.“, (duomenys neskelbtini) skyriuje, išgirdo iš alkoholio prekių skyriaus sklindančius garsus, jai nepažįstamo vyro riksmus, t. y. girdėjo, kaip minėtas vyras rusų kalba rėkavo „dar kartą nachui ją paliesi“, todėl atsisuko į alkoholio prekių skyrių ir pamatė, kad alkoholio prekių skyriuje prekybos centro apsaugos darbuotojas J. iškeltomis rankomis ginasi nuo kažko, tačiau nematė nuo ko. Pamačiusi šį vaizdą ji suprato, kad apsaugos darbuotoją kažkas muša, todėl labai išsigando ir buvo šokiruota. Pamačiusi šį vaizdą, ji iš karto, naudodamasi radijo ryšio pagalba (ausinėmis), parduotuvės vadovo pavaduotojai A. K. (daugiau duomenų nurodyti negali) pasakė, kad jų apsaugos darbuotoją muša, o taip pat pasakė, kad kas nors iškviestų policiją, nes minėtą pokalbį girdi visi prekybos centro darbuotojai, kurie naudojasi parduotuvės radijo ryšiu (ausinėmis). Po kelių sekundžių vėl atsisuko į alkoholio prekių skyrių ir pamatė, kad gaiviųjų gėrimų skyriuje, kuris yra prie alkoholio skyriaus, t. y. prie mineralinio vandens prekių, ant prekybos centro grindų guli apsaugos darbuotojas, t. y. matė jo kojas ir švarką, nes jai vaizdą ribojo parduotuvės prekių lentynos ir prekių paletės. Pamačiusi ant prekybos centro grindų gulintį prekybos centro apsaugos darbuotoją, ji pagalvojo, kad jį nustūmė vyras, kurio riksmai buvo girdimi iš alkoholio prekių skyriaus, pačių muštynių ji nematė, nes jai vaizdą ribojo parduotuvės prekių lentynos su prekėmis ir prekių paletės. Būdama savitarnos kasų skyriuje matė, kad minėtas muštynes matė ir kiti parduotuvėje buvę asmenys, t. y. parduotuvės klientai, nes visi atsisukinėjo į tą pusę, o taip pat girdėjo, kaip viena iš parduotuvės klienčių savo vyrui pasakė „eik padėsi tam vyrui“. Ji arčiau alkoholio prekių skyriaus nėjo, nes labai išsigando. Po maždaug 5 min. ji pradėjo justi pipirinių dujų kvapą, todėl atsisukusi į gaiviųjų gėrimų skyriaus galą pamatė, kad jame ant grindų sėdi agresyvus parduotuvės klientas, tačiau šalia jo prekybos centro apsaugos darbuotojo nematė. Po maždaug dar 5 min. pamatė, kad į prekybos centrą atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir saugos tarnybos UAB „G.“ darbuotojai, kurie sulaikė agresyvų asmenį. Dar po maždaug 5 min. atvyko policijos pareigūnai. Po įvykusių muštynių ji prekybos centro apsaugos darbuotojo nematė, todėl negali nurodyti, ar jis muštynių metu buvo sužalotas. Prekybos centro radijo ryšiu (per ausines) girdėjo, kad apsaugos darbuotojas su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais išvyko į gydymo įstaigą (t. 2, b. l. 14–17).

2025 m. kovo 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. kovo 1 d. apie 13.00 val., dirbant kartu su E. R. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „C.“ vyksta muštynės. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko parduotuvės „C.“ darbuotoja, kuri palydėjo iki parduotuvės tarnybinių patalpų. Jose ant grindų rado gulintį su antrankiais surakintą asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. I., kuris buvo nupurkštas ašarinėmis dujomis. Taip pat parduotuvėje buvo saugos tarnybos UAB „G.“ ekipažo darbuotojai. Paklausus, kas čia įvyko, jie nurodė, kad ant žemės gulintis M. I. sumušė parduotuvės „C.“ apsaugos darbuotoją, kurį iki jiems atvykstant išsivežė GMP. Parduotuvės „C.“ darbuotoja D. A. paaiškino, kad matė, kaip M. I. mušė parduotuvės „C.“ apsaugos darbuotoją, kodėl tai įvyko, negalėjo pasakyti (t. 2, b. l. 9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. kovo 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 767/2025(01) konstatuota, kad J. Č. padarytos poodinės kraujosruvos žastuose, odos nubrozdinimai dešinės akies viršutiniame voke su kraujosruva ties obuolio junginėje, dešinio žando ir viršutinės lūpos srityse, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kietu buku ir/ar ribotą paviršių, ir/ar buką briauną turinčiu daiktu (-ais). Odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje padarytas prieš 4–7 paras, kiti sužalojimai – 1–3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. Č. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimą kairėje plaštakoje, galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2025 m. kovo 1 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. Poodinės kraujosruvos pakaušyje ir kairiame žaste galėjo būti padarytos griūnant ir/ar atsitrenkiant į kietą buką paviršių. J. Č. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 2, b. l. 32–33).

2025 m. kovo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 2, b. l. 34–41).

2025 m. kovo 5 d. kitų objektų apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrėti 7 vnt. vaizdo įrašai, kurių pavadinimai „AL.1_20250301-125434_20250301-130229“, „EI1.2_20250301-125143_20250301-130111“, „EI1.4_20250301-130539_20250301-130620“, „EI2.2_20250301-130539_20250301-130556“, „EI5.1_20250301-124952_20250301-124955“, „FRG.1_20250301-130123_20250301-130350“, „FRG.2_20250301-130326_20250301-130539“. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 2, b. l. 43–46).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014). Pagal teismų praktiką įžūlus elgesys gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, ar vandališkus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-407/2013, 2K-445/2013, 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-164-387/2022, 2K-239-697/2022).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. I. kaltė 2025 m. kovo 1 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. I. apklaustas tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinamajam M. I. pareikštame kaltinime nurodytas esmines aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, o būtent – 2025 m. kovo 1 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2025 m. kovo 1 d. tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo J. Č. ir liudytojos D. A. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. kovo 3 d. specialisto išvada Nr. G 767/2025(01), 2025 m. kovo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2025 m. kovo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kiti byloje surinkti duomenys.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad M. I. 2025 m. kovo 1 d. apie 12.51 val., būdamas viešoje vietoje – UAB „B.“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kitų parduotuvės klientų ir darbuotojų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius parduotuvės apsaugos darbuotojo J. Č. atžvilgiu, smūgiavo galva jam į veidą, o nukentėjusiajam išvengus smūgio ir papurškus jam į veidą ašarinių dujų, jis tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į dešinę akį bei du kartus į krūtinės sritį, po ko dešine koja vieną kartą spyrė į nukentėjusiojo dešinės kojos blauzdą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam papurškus dar ašarinių dujų jam į veidą, jis toliau puolė nukentėjusįjį, pastūmė jį į paletę su mineralinio vandens buteliais bei bandė ant jo užšokti, tokiais veiksmais nukentėjusiajam J. Č. padarė poodines kraujosruvas žastuose, odos nubrozdinimus dešinės akies viršutiniame voke su kraujosruva ties obuolio junginėje, dešinio žando ir viršutinės lūpos srityse, kairiame rieše, dešinėje blauzdoje, padarė nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo M. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes jis tyčia viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vartodamas necenzūrinius žodžius ir savo smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai dėl 2025 m. balandžio 19 d. turto sugadinimo (UAB „E.“ epizodas), jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

2025 m. gegužės 6 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad gautas UAB „E.“ pareiškimas, jog 2025 m. balandžio 19 d. apie 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), suimtasis M. I. sulaikymo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) sulaužė lovą. Padaryta 1020 Eur + PVM žala (t. 1, b. l. 21–24).

BIRT ataskaitos žiūryklės duomenyse nustatyta, kad 2025 m. balandžio 19 d. 02.34 val., buvo gautas iškvietimas, jog areštinėje sulaikytas asmuo sulaužė lovą (t. 2, b. l. 63).

2025 m. balandžio 30 d. UAB „E.“ pareiškime dėl turto sugadinimo nurodyta, kad 2025 m. balandžio 22 d. iš areštinės darbuotojo gavo el. laišką apie tai, jog areštinės kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytas asmuo apgadino jiems priklausantį turtą: sulankstė metalinę lovą, sulaužė lango furnitūrą. Išlaidos incidento pasekmių šalinimui – 1020 Eur + PVM (t. 2, b. l. 90–96).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 19 d. apklaustas liudytojas G. A. parodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK areštinėje specialistu. 2025 m. balandžio 19 d. apie 00.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), per jo budėjimą, per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad areštinėje suimtasis M. I., kuris buvo uždarytas sulaikymo kameroje, kuri pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo laužyti metalinę lovą, ant jos šokinėti, dėl to lovos rėmas susilenkė. Nuėjus į sulaikymo kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), suimtasis M. I. buvo paimtas ir uždarytas į kitą sulaikymo kamerą. Daugiau neturi ką papasakoti (t. 2, b. l. 69–71).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 8 d. papildomai apklaustas liudytojas G. A. parodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK areštinėje specialisto pareigose. 2025 m. balandžio 19 d. apie 00.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jo budėjimo metu, per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad areštinėje suimtasis M. I., kuris buvo uždarytas sulaikymo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo laužyti ten esančią metalinę lovą, ant jos šokinėti, dėl to lovos rėmas susilenkė. Nuėjus į sulaikymo kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), suimtasis M. I. buvo paimtas ir laikinai uždarytas į kitą sulaikymo kamerą, kad apsiramintų. Dėl sugadinto turto buvo atliekami procesiniai veiksmai. Vėliau asmenį nutarta grąžinti į tą pačią sulaikymo kamerą, kad jei sugalvotų vėl kažką laužyti, nesulaužytų ir nesugadintų kitų kamerų gultų. Atsižvelgiant į tai, asmuo buvo perkeltas į tą pačią kamerą. Vėliau buvo pastebėta, kad šioje kameroje yra sulaužyta ir lango rankena. Jis pats nematė, kaip asmuo laužė rankeną, tačiau niekas kitas jos sulaužyti negalėjo, nes kameroje buvo atliekami procesiniai veiksmai, jokie kiti asmenys į tą kamerą įkelti nebuvo. Jis ten buvo vienas. Įvykio vietos apžiūros metu, kai buvo apžiūrimas sulankstytas gultas, rankena buvo sveika. Tuo metu jos neminėjo ir savo apklausoje, nes tuo metu ji dar nebuvo sulaužyta, tačiau vėliau pastebėjęs apgadintą rankeną, jis surašė tarnybinį pranešimą, kuriame jau įrašė ir apgadintą rankeną. Kaip minėjo, į šią kamerą M. I. buvo įkeltas vienas, todėl niekas kitas negalėjo rankenos nulaužti (t. 2, b. l. 102–104).

2025 m. balandžio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad budėjimo metu 2025 m. balandžio 19 d. 00.30 val., suimtasis M. I., būdamas areštinės (duomenys neskelbtini) kameroje, pradėjo šokinėti ant lovos ir ją sulankstė. Savo poelgį motyvuoja tuo, kad norėjo parūkyti (t. 2, b. l. 66).

2025 m. balandžio 19 d. apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrėta Vilniaus AVPK VTV AKS sulaikymo patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 2, b. l. 72–77).

2025 m. gegužės 12 d. apžiūros protokole konstatuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose nufilmuota laikino sulaikymo kamera. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 2, b. l. 80–84).

UAB „E.“ 2025 m. gegužės 13 d. rašte nurodyta, kad naujos lovos kaina yra 680 Eur + PVM, lango rankenos kaina 15 Eur + PVM (t. 2, b. l. 101).

BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20000 Eur) dydžio sumos, ir nėra turto sugadinimą kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. I. kaltė 2025 m. balandžio 19 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. I. apklaustas tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinamajam M. I. pareikštame kaltinime nurodytas esmines aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, o būtent – 2025 m. gegužės 6 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, 2025 m. balandžio 30 d. UAB „E.“ pareiškimas dėl turto sugadinimo, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo G. A. parodymai, 2025 m. balandžio 19 d. tarnybinis pranešimas, 2025 m. balandžio 19 d. apžiūros protokolas, 2025 m. gegužės 12 d. apžiūros protokolas, UAB „E.“ 2025 m. gegužės 13 d. raštas, kiti byloje surinkti duomenys.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad M. I.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo M. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jis, veikdamas tiesiogine tyčia, sugadino svetimą turtą – lovą ir lango rankeną, kurių vertė yra 840,95 Eur (16 MGL), ir ši vertė viršija 10 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos.

Dėl skirtinų bausmių

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba atėmimas iki šešerių metų.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba atėmimas iki vienerių metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba atėmimas iki dviejų metų.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba atėmimas iki dviejų metų.

Teismas, skirdamas M. I. bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, vieną baigtą nesunkų nusikaltimą ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai ir vieną baigtą nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. Nusikalstamais veiksmais padarytos žalos kaltinamasis neatlygino. Kaip parodė kaltinamasis, jis veikė nusikalstamai, nes jį sunervindavo, taip pat dėl neblaivumo. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažįsta, kad kaltinamasis M. I. yra recidyvistas, nes jis, būdamas pilnametis, du kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, atlikęs bausmę, tačiau neišnykus teistumui, padarė analogiškas tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), kaltinamasis yra nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Teismas, pripažinęs M. I. recidyvistu, kartu konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę dėl nagrinėjamų nesunkių nusikaltimų ir apysunkio nusikaltimo įvykdymo sunkinanti aplinkybė – veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis teistas du kartus, jam buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau paskutinė paskirta laisvės apribojimo bausmė, dėl paskirto įpareigojimo nevykdymo, įvykdytų administracinių nusižengimų ir pradėtų ikiteisminių tyrimų, buvo pakeista į arešto bausmę, kurią kaltinamasis atliko 2024 m. lapkričio 22 d., tačiau jau netrukus, t. y. vos po 2 mėn., pradėjo vykyti naujas, nagrinėjamoje byloje jam inkriminuojamas, penkias nusikalstamas veikas, kurias jis įvykdė per trumpą 2,5 mėn. laikotarpį (t. 2, b. l. 140–144), per penkerius metus administracine tvarka baustas 34 kartus, daugiausiai už smulkias vagystes ir smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygų nesilaikymą, taip pat baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą, policijos pareigūno reikalavimo nevykdymą, buvimą neblaiviam viešoje vietoje ir kitus administracinius nusižengimus, 5 baudos sumokėtos, dėl kitų baudų sumokėjimo informacijos nėra (t. 2, b. l. 145–160), nedirbantis, Sodros duomenimis, paskutinį kartą dirbo daugiau nei prieš ketverius metus (t. 2, b. l. 161), iš kaltinamojo žodžių, jis gyvena kartu su mama, kurį jį ir išlaiko, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 162), nevedęs (t. 2, b. l. 139).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. balandžio 23 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-141/2025 nustatyta, kad M. I. paskutinį kartą buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ir (duomenys neskelbtini) sindromas; nėra duomenų, kad M. I. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjimų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje; jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 169).

Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti M. I. paskyrus BK 178 straipsnio 3 dalies, 140 straipsnio 1 dalies, 284 straipsnio, 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai nustatytini mažesni už šių bausmių vidurkius, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, paskyrus arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies, nustatytos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkiui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokios bausmės ir jų dydžiai nebus per švelnūs ar per griežti, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, M. I. už BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nurodyta apėmimo būdu subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su M. I. už BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, jų dalis nustatant atsižvelgus į prieš tai išdėstytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. I. skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teismas konstatuoja ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti M. I. skirtinos subendrintos bausmės vykdymą, nes nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Kaip jau buvo nurodyta, M. I. jau buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau kaltinamasis teismo nustatyto įpareigojimo nevykdė, darė teisės pažeidimus, dėl ko ši bausmė buvo pakeista į arešto bausmę. Tačiau ši bausmės rūšis taipogi nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, nes, ją atlikęs, M. I. netrukus, per trumpą laikotarpį įvykdė net penkias nusikalstamas veikas, iš kurių tris nesunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą. Taigi, M. I. skiriamos švelnesnės bausmių rūšys, net ir reali su laisvės atėmimu susijusi arešto bausmė, neprivertė jo laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 120–123), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2025 m. gegužės 14 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 138,11 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (t. 1, b. l. 194–195). Civiliniame ieškinyje paaiškinta, kad nurodytą sumą sudaro nukentėjusiųjų I. K. ir J. Č. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje išlaidos dėl sužalojimų, kuriuos šie patyrė dėl M. I. nusikalstamų veiksmų. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo I. K. gydymo paslaugų (radiologo paslauga ir skubios medicinos gydytojo išplėstinė paslauga), suteiktų 2025 m. vasario 16 d., apskaitos išrašas, kuriame nurodyta, kad kompensacija sudaro 111,06 Eur (t. 1, b. l. 196), taip pat J. Č. gydymo paslaugos (oftalmologo paslauga), suteiktos 2025 m. kovo 1 d., apskaitos išrašas, kuriame nurodyta, kad kompensacija sudaro 27,05 Eur (t. 1, b. l. 197).

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad I. K. nustatytas odos nubrozdinimas viršugalvio dešinėje. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. I. K. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu minėtu gydymo paslaugų apskaitos išrašu.

Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. Č. sveikata – jam buvo padarytos poodinės kraujosruvos žastuose, odos nubrozdinimai dešinės akies viršutiniame voke su kraujosruva ties obuolio junginėje, dešinio žando ir viršutinės lūpos srityse, kairiame rieše, dešinėje blauzdoje. J. Č. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu minėtu gydymo paslaugų apskaitos išrašu.

Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant jai iš kaltinamojo 138,11 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistą sumą nurodant sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už J. Č. ir I. K. gydymą“.

2025 m. gegužės 12 d. nukentėjusioji T. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad pažįstamas asmuo išdaužė buto, adresu (duomenys neskelbtini), langą ir dėl to jai padaryta 300 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 101). 2025 m. liepos 26 d. gautas patikslintas civilinis ieškinys, kuriame prašoma priteisti 250 Eur (200 Eur lango vertė ir 50 Eur montavimo darbai) turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 106).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta civilinės ieškovės patirta ir prašoma priteisti turtinė žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo M. I. veiksmų, kurie šiuo teismo nuosprendžiu pripažintini nusikalstamais, jos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš M. I. T. V. naudai priteisiant 250 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2025 m. liepos 28 d. nukentėjusysis I. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo civilinį ieškinį grindžia tuo, kad dėl patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, išgąstį. Taip pat po įvykio dvi savaites negalėjo dirbti, ilgai jautė galvos skausmą (t. 1, b. l. 158).

CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį – metė akmeninę skulptūrą jam į veidą, pataikydamas į nosį, sudavė pastarajam vieną kartą kastuvu per galvą – gyvybiškai svarbią kūno dalį. Dėl šių veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Be to, nukentėjusiojo teigimu, jis dėl kaltinamojo veiksmų jautė išgąstį, po įvykio dvi savaites negalėjo dirbti, ilgai jautė galvos skausmą. Pateikti tai patvirtinantys dokumentai (t. 1, b. l. 168–178). Šios aplinkybes sudaro pagrindą teigti, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus. Tačiau teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju prašomos neturtinės žalos dydis pernelyg didelis. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie dydžiai yra įvairūs, pavyzdžiui, 300 ir 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018); 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020).

Teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad I. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš M. I. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodyta suma šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, taip pat užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamas veikas tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

1) kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsni 1 dalies 3 punktas);

2) sulūžęs kastuvas ir degtinės butelis, 2025 m. gegužės 7 d. nutarimu perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (t. 1, b. l. 189), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintini (BPK 94 straipsni 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti M. I. (M. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (UAB „A.“ epizodas), ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti M. I. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje (G. K. epizodas), ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Pripažinti M. I. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (I. K. epizodas), ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti M. I. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (UAB „B.“ epizodas), ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti M. I. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (UAB „E.“ epizodas), ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, M. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. I. apėmimo būdu subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, ir paskirti jam subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, M. I. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. I. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti M. I. recidyvistu.

M. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš M. I. 138,11 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 11 centų) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (138,11 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistą sumą nurodant sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už J. Č. ir I. K. gydymą“.

T. V. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš M. I. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

I. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. I. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamas veikas tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

1) kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

2) sulūžusį kastuvą ir degtinės butelį, 2025 m. gegužės 7 d. nutarimu perduotus saugoti Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                           Eglė Ramanauskienė