Teikimas Nr. T-929-929/2019
Proceso Nr. 1-01-1-59376-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 59-151 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.
Teismas
nustatė:
V. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2018 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat jis nuteistas 2019 m. vasario 20 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir dalimis, subendrinta su 2018 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrina bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.
Bausmės vykdymo pradžia: 2018 m. rugpjūčio 6 d. Bausmės pabaiga: 2019 m. lapkričio 2 d. Trečdalį paskirtos bausmės atliko 2019 m. sausio 2 d.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 59-151 (toliau – ir Nutarimu) nutarė taikyti nuteistajam V. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019 m. lapkričio 2 d.; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
Komisijos nutarimas priimtas atsižvelgus į nurodytas aplinkybes: nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 51 balą; 3 kartus taikyto lygtinio paleidimo metu nepažeistas probacijos sąlygas; savo kaltės pripažinimą; gyvenimo stilių ir draugus – žino ryšį tarp savo veikos ir nusikalstamo elgesio, neturi piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis; emocinę gerovę – nėra socialiai atsiskyręs, palaiko artimus ryšius su artimais giminaičiais, nuo ankstesnių draugų atsiribojęs, geba bendrauti su žmonėmis įvairiais lygiais, geba įvardinti teigiamus pokyčius, kuriuos savyje pastebėjo po buvimo įkalinimo įstaigoje (suprato savo nelegalių veiksmų pasekmes, klaidas, įvertino ramaus gyvenimo, nepažeidinėjant įstatymų, svarbą ir reikšmę), nereiškia suicidinių minčių, nėra užfiksuotų savęs žalojimo, suicidinių bandymų, asmuo kritiškai vertina tokį elgesį; mąstymą ir elgesį – tarpasmeniniai santykiai yra tinkami, asmuo geba megzti, palaikyti santykius, bendraudamas asmuo laikosi socialinio bendravimo ribų, stengiasi pateikti pakankamai informacijos, patikslinti, nėra būdingas impulsyvumas, agresyvumas, ateities planai orientuoti į darbinę veiklą, geba nurodyti tikslius žingsnius, kaip sieks išsikeltų tikslų; nuostatas – išreiškia palankų požiūrį į priežiūrą, apribojimus, yra linkęs bendradarbiauti su prižiūrinčiu personalu, neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, stengiasi toleruoti įvairaus požiūrio, amžiaus asmenis; elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – skatintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2 kartus, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nustatytų elgesio taisyklių nepažeidinėja, neturi galiojančių nuobaudų, geranoriškai atlieka gerbūvio darbus; taip pat į turimą nepilnametę dukrą, turimą vidurinį išsilavinimą, staliaus – baldžiaus specialybę, suteiktą teisę vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, turimą darą pataisos namuose (dirba UAB (duomenys neskelbtini), turimus socialinius ryšius, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju. Komisija, įvertinusi šias bei kitas Nutarime išdėstytas aplinkybes, vertino, kad jos sudaro pagrindą manyti, jog V. K. laikysis įstatymų ir nenusikals, bei kad V. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nutarime yra Komisijos nario R. S. atskiroji motyvuota nuomonė: siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos V. K. atsižvelgus į tai, jog nuteistasis nusikaltimus pradėjo daryti būdamas 24 metų, kas rodo nuteistojo sąmoningą apsisprendimą dėl nusikalstamų veikų darymo, nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas 1 kartą, probacijos sąlygas pažeidė – padarė naują nusikaltimą. Taip pat Komisijos nario D. Č. atskiroji motyvuota nuomonė: siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos V. K. atsižvelgus į tai, jog nuteistasis anksčiau teistas 13 kartų, taip pat į nedengiamus nuteistojo finansinius įsipareigojimus.
Nuteistojo V. K. 2019 m. liepos 29 d. prašyme-paaiškinime nurodyta, kad R. S. atskiroji nuomonė yra šališka. Dėl R. S. ir P. S. su skundais jis kreipėsi į Kalėjimų Departamentą bei Seimo kontrolierius. Po psichologinio spaudimo skundų nagrinėjimo atsisakė, tačiau pareigūnų neveikimo tai nepanaikina. D. Č. atskiroji nuomonė yra nepagrįsta. Prideda mokėjimo antstoliams dokumentus. Prašo į tai atsižvelgti nagrinėjant jo lygtinio paleidimo teikimą. Kartu su paaiškinimu pateiktas nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad 2018-08-01 – 2019-01-30 laikotarpiu iš nuteistojo sąskaitos buvo išmokėta iš viso 116 eurų antstoliui Sigitui Grašiui pagal vykdomuosius dokumentus, o laikotarpiu nuo 2019-02-01 – 2019-03-19 buvo išmokėta 39 eurai tam pačiam antstoliui. Taip pat pridėtas atsiskaitymo lapelis už laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2019-06-30, iš kurio matyti, kad iš nuteistajam priskaitytos 9,24 Eur pareiginės algos buvo išmokėta 1,76 Eur dydžio atsiskaitymas pagal vykdomuosius raštus kaliniams.
Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali būti lygtinai paleisti atlikę vieną trečdalį (bet ne mažiau kaip keturis mėnesius) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Svarstydamas klausimą dėl Komisijos 2019 m. liepos 17 d. nutarimo lygtinai paleisti V. K. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, pirmiausiai teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 1 punkte nurodytus kriterijus – prašymo pateikimo metu jis buvo atlikęs vieną trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (51 balas), tačiau asmens 2019 m. liepos 1 d. V. K. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-118 pažymėta nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu: jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, geranoriškai atlieka gerbūvio darbus, dirba su teise vykti be sargybos už PĮ teritorijos ribų, todėl, atsižvelgiant į jo elgesį bausmės atlikimo metu, darytina išvada, jog nuteistajam galima suteikti lygtinį paleidimą.
Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos taikymui nepakanka vien to, kad nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).
Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, įvertintina tai, kad V. K. Komisijai pristatomas pirmą kartą. Nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą 1 metų 3 mėnesių bausmę už dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje – vagysčių – padarymą. Iki šių nusikaltimų veikų padarymo V. K. buvo teistas dvylika kartų, daugiausia už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Amžius pirmojo teistumo metu 24 m. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžio matyti, kad bylos nagrinėjimo metu V. K. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, nors socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad šiuo metu nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje tarp kriminogeninių veiksnių kaip apsauginiai įvardintos aplinkybės dėl jo gyvenimo sąlygų (iki patekimo į įkalinimo įstaigą turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, yra gautas teigiamas atsakymas dėl nuteistojo apgyvendinimo toje pačioje gyvenamojoje vietoje lygtinio paleidimo atveju, dėl nuteistojo išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti (nuteistasis turi spec. vidurinį išsilavinimą, turi staliaus-baldžiaus specialybę, iki įkalinimo dirbo pagal individualios veiklos liudijimą statybos sektoriuje, Vilniaus pataisos namuose dirba nuo 2019 m. gegužės 20 d. UAB (duomenys neskelbtini), jo motyvacija dirbti aukšta), bei dėl nuteistojo palaikomų santykių su artimaisiais (nėra socialiai atsiskyręs, palaiko artimus ryšius su artimais giminaičiais – tėvais bei seserimi, yra išlikęs bendravimas su 13 metų dukra). Dėl nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų pažymėta, kad nuteistasis žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamos elgesio, pripažįsta, kad anksčiau pinigų stygius buvo nusikalstamos veikos priežastis. Pasak nuteistojo, pastarąjį nusikaltimą padarė dėl kvailo pasitikėjimo žmogumi. Tačiau šiuo metu nuteistasis yra atsiribojęs nuo ankstesnių draugų. Kriminalinės subkultūros palaikančių nuostatų nepastebėta, nuteistasis kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų nereiškia. Nuteistojo piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis atvejų Vilniaus pataisos namuose neužfiksuota, nuteistasis neigia narkotinių medžiagų vartojimą ir priklausomybę alkoholiui, nusikaltimus darė blaivus. Nuteistojo emocinė gerovė iš esmės vertintina teigiamai, asmuo geba bendrauti įvairiais lygiais, linkęs pagrįstai teigiamai save vertinti, geba įvardinti savo teigiamas savybes bei teigiamus pokyčius, kuriuos savybe pastebėjo po buvimo įkalinimo įstaigoje (suprato savo nelegalių veiksmų pasekmes, klaidas, įvertino ramaus gyvenimo būdo, nepažeidinėjant įstatymų, svarbą ir reikšmę). Taigi, byloje yra nemažai nuteistojo V. K. asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų.
Svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taip pat svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje. Dėl V. K. elgesio pataisos įstaigoje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis išreiškia palankų požiūrį į priežiūrą, apribojimus, yra linkęs bendradarbiauti su prižiūrinčiu personalu. Pasakodamas apie bendravimą su personalu, įvardina teigiamus pokyčius, kai pavyko rasti kompromisą. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nustatytų elgesio taisyklių nepažeidinėja, neturi galiojančių nuobaudų. Geranoriškai atliko gerbūvio darbus, dalyvavo adaptacijos programoje, nuo 2019-04-18 iki 2019-05-22 dalyvavo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė“ grupė, įgijo žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymo būdus bei kaip formuoti teigiamą nuostatą blaivybei. Už iniciatyvą atliekant gerbūvio darbus bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bausmės atlikimo metu yra skatintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje du kartus. Kaip matyti, nuteistojo elgesys atliekant bausmę pataisos įstaigoje vertinamas išimtinai teigiamai. Taip pat, kaip jau minėta, nuteistasis pataisos įstaigoje pradėjo dirbti, nuo 2019 m. gegužės 20 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir jam suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad V. K. bausmės atlikimo laikotarpiu laikosi jam paskirtų įpareigojimų, atsakingai naudojasi suteikiamomis privilegijomis, laisvą laiką skiria pozityviam užimtumui. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis jam nustatytų įpareigojimų, įstatymų, ir pakartotinai nebenusikals.
Kadangi V. K. nuteistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, svarbu įvertinti nuteistojo padarytos žalos atlyginimo klausimą. Į šią aplinkybę atkreipė dėmesį ir Komisijos narys D. Č., kuris motyvuota atskirąja nuomone siūlė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atsižvelgus į jo nedengiamus finansinius įsipareigojimus. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad Vilniaus pataisos namai turi nuteistojo atžvilgiu vykdomųjų dokumentų 2130 eurų sumai, tačiau dėl pajamų šaltinio nebuvimo ieškinių nemoka. Tačiau nuteistasis su savo 2019 m. liepos 29 d. prašymu-paaiškinimu teismui pateikė savo nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščius, iš kurių matyti, kad apie trečdalis nuteistojo pajamų yra skiriamos vykdomųjų dokumentų padengimui. Taigi, nuteistasis nevengia padarytos turtinės žalos atlyginimo. Tačiau nuteistojo pajamos yra nedidelės, todėl, kaip teisingai pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis ieškinių pilnai neapmoka dėl pajamų šaltinio nebuvimo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus anksčiau konstatuotas nuteistojo realias galimybes ir motyvaciją įsidarbinti, darytina išvada, kad V. K., būdamas lygtinai paleistas, turės realias galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir greičiau padengti savo turtinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad greitesnis turtinės žalos atlyginimas šiuo atveju atitiktų ir nukentėjusiųjų interesus.
Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu nuteistasis V. K. jau yra atlikęs didelę dalį – daugiau nei keturis penktadalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Iš nuteistojo ankstesnių teistumų istorijos matyti, kad nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo taikytas tris kartus ir nuteistasis probacijos sąlygų jų laikotarpiu nepažeidė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius tai įgyvendinti, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti ir pelnytis pragyvenimui teisėtais būdais.
Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 59-151 ir nuteistajam V. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, paskiriant jam BK numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurios teismo vertinimu turės teigiamos reikšmės nuteistojo elgesiui ir skatins jį ateityje daugiau nenusikalsti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu ir 364 straipsniu,
n u t a r i a:
Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 59-151 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. K..
Nustatyti V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje, numatytas pareigas:
1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019 m. lapkričio 2 d.;
2) laikotarpiu iki 2019 m. lapkričio 2 d. pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) dalyvauti elgesio pataisos programoje 3 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasa Paužaitė