Administracinė byla Nr. I-904-426/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03827-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,
dalyvaujant pareiškėjui D. K.,
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas D. K. skunde (b. l. 1–3) teismo prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodo, kad Vilniaus PN atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jis turi teisę išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos, dirba be sargybos. Teigia, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. teisės aktuose nustatyta galimybė naudotis internetine telefonija ir taip palaikyti ryšius su artimaisiais. Nurodo, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti šia teise ir teigia, kad dėl to pašlijo santykiai su artimaisiais, t. y. mama, žmona ir sūnumi. Pažymi, kad nepagrįstai Vilniaus PN riboja jo teisę naudotis mobiliuoju telefonu. Dėl Vilniaus PN veiksmų jis patiria neigiamus išgyvenimus, ribojimus bendrauti su šeima.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir teigė, kad Vilniaus PN nepagrįstai riboja jo teisę naudotis mobiliuoju telefonu bei pažeidžia galiojančius teisės aktus, nesudarydami galimybės naudotis internetine telefonija. Akcentavo, kad kreipėsi į Vilniaus PN dėl galimybės naudotis internetine telefonija. Pažymi, kad jis be sargybos atliekantis laisvės atėmimo bausmę turi teisę naudotis mobiliuoju telefonu. Vilniaus PN nepagrįstai riboja tokią teisę.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–12).
Vilniaus PN nurodo, kad 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu pakeistoms Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms (toliau – Taisyklės), minėtų taisyklių 124 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija yra naujas ryšio palaikymo su artimaisiais bei kitais asmenimis būdas. Pažymi, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtų Taisyklių 124 punkto nuostatos pakeitimą, yra vertinamos pataisos įstaigų techninės galimybės, rengiama naudojimosi internetine telefonija tvarka, jos organizavimo ir priežiūros taisyklės, todėl ši paslauga pataisos įstaigose kol kas neteikiama, siekiama ją pradėti teikti visose įstaigose vienu metu. Akcentuojama, kad internetinės telefonijos sistemai įdiegti reikalingas viešasis pirkimas, ši paslauga nuteistiems bus mokama, paslaugos teikėjams nustačius atitinkamus skambučių ir kalbėjimo internetine telefonija tarifus. Galimybių paskambinti internetine telefonija nesuteikimas nėra teisės akto pažeidimas, tai nesuvaržo nuteistojo teisės skambinti ir kalbėti telefonu, o skambinimas internetine telefonija yra vienas iš skambinimo būdų. Pareiškėjas yra priskirtas paprastajai grupei, jam suteikta teisė skambinti telefonu du kartus per savaitę bei apsipirkti Vilniaus PN esančioje parduotuvėje, kurioje galima įsigyti ir taksofono skambinimo kortelių. Akcentuoja, kad nesuteikimas pareiškėjui galimybių paskambinti internetine telefonija, savaime nesuponuoja Taisyklių pažeidimo. Vilniaus PN nepažeidė imperatyvių Taisyklių nuostatų. Pagal Taisyklių 124 punktą, galimybė kalbėti internetine telefonija laikytina alternatyvia komunikacijos priemone. Vilniaus PN privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu.
Pažymi, kad nuteistiesiems, kuriems suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos, taikomas bausmės atlikimo režimas nustatytas lengvosios ir paprastosios nuteistųjų grupių nuteistiesiems. Taisyklių 18 priede nustatytas baigtinis sąrašas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Akcentavo, kad mobilaus ryšio telefonus pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti ir turėti draudžiama, jokių išlygų teisės aktai nenustato.
Akcentuoja, kad Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir žalos pareiškėjui nepadarė. Pareiškėjo skundą vertino kaip nesąžiningą norą pasipelnyti ir piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.
Teismas
konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl reikalavimo priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo dėl, pareiškėjo teigimu, pažeistos teisės naudotis mobiliuoju telefonu bei galimybės naudotis internetine telefonija.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 28 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN dėl vaizdo skambučio suteikimo. Vilniaus PN 2017 m. gruodžio 28 d. rašte (b. l. 48) netenkino pareiškėjo prašymo, argumentuojant tuo, kad Vilniaus PN internetinė telefonija nėra įdiegta, šiuo metu centralizuotai vykdomi viešieji pirkimai. Pažymi, kad Vilniaus PN direktorius užtikrina, jog nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, o tai prilygina internetinei telefonijai ir nelaikytinas pareiškėjo teisių pažeidimu, kadangi nuteistiesiems užtikrintos sąlygos palaikyti socialinius ryšius paprastųjų telefoninių skambučių pagalba (b. l. 48). Pareiškėjas taip pat pateikė ir kitus Vilniaus PN atsakymus į jo prašymus dėl sugedusio taksofono (b. l. 49, 50) bei dėl papildomo skambučio suteikimo (b. l. 51).
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Bausimų vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnis. Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Pagal BVK 102 straipsnio 1 dalį, telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai Minėto straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Taisyklės. Ginčui aktuali nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
Teismas, įvertinęs anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu. Taigi, sutiktina su Vilniaus PN pozicija, kad tai yra alternatyvi priemonė skambinimui telefonu. Pažymėtina, kad ir aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes. Vilniaus PN atsakyme pareiškėjui (b. l. 48) nurodė, kad tokia galimybė Vilniaus PN nenustatyta ir vykdomi centralizuoti viešieji pirkimai. Teismas šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimo nenustatė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei (b. l. 13), todėl jis turėjo BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu (BVK 73 straipsnio 4 punktas). Iš nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės (b. l. 13–14) matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas skambino telefonu 9 kartus. Be to, 13 kartų turėjo pasimatymus su artimaisiais (b. l. 16–17). Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl kokių nors priežasčių neturėjo galimybės pasinaudoti teise paskambinti telefonu, patirtą neturtinę žalą iš esmės grindė jo teisės skambinti internetinės telefonijos būdu pažeidimu. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė skambinti telefonu, šios teisės užtikrinimas yra imperatyviai BVK ir Taisyklių 124 punkte nustatyta Vilniaus PN pareiga.
Teismo vertinimu, Vilniaus PN neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, todėl konstatuotina, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Pažymėtina, kad pareiškėjas Vilniaus PN atsakymo dėl internetinės telefonijos neskundė. Minėtame rašte pareiškėjui motyvuotai nurodyta dėl kokių aplinkybių nėra galimybės naudotis internetine telefonija. Šio rašto pareiškėjas privaloma BVK nustatyta tvarka neskundė. Be to, pareiškėjo skundai dėl sugedusio taksofono ir papildomo pasimatymo buvo išnagrinėti. Šiuo aspektu pareiškėjas Vilniaus PN veiksmų neskundė. Taigi, pareiškėjas turėjo galimybę ne tik telefonu bendrauti, bet ir tiesiogiai bendrauti su sutuoktine bei palaikyti ryšius su artimaisiais. Teismas nenustatė, kad Vilniaus PN būtų riboję šią pareiškėjo teisę.
Be to, pareiškėjas teigia, kad jam suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos, todėl jam Vilniaus PN neturėjo teisės riboti naudotis telefonu.
Teismas su šiais pareiškėjo teiginiais nesutinka. Byloje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka paprastojoje grupėje. Taisyklių 18 priede patvirtintame Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše mobilus telefonas nėra nustatytas prie leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų. Taigi, šiuo atveju nepriklausomai nuo tos aplinkybės, kad pareiškėjas turi teisę išvykti be sargybos, leidžiamų laikyti daiktų sąrašas taikomiems visiems Vilniaus PN laikomiems asmenims, šiuo atveju paprastosios nuteistųjų grupės asmenims taikytiną režimą. Taisyklių XLVL skyriuje, reglamentuojančiame nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos teises, nėra nustatytų papildomų teisių dėl galimų įsigyti daiktų. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo teiginius dėl galimybės naudotis mobiliuoju telefonu atmeta kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Remiantis suformuota teismų praktika, neturtinės žalos buvimas teismo konstatuojamas tik tada, kai neigiamą poveikį asmeniui sukėlę neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ir smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2013 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo negalėjimas paskambinti internetinės telefonijos būdu jam sukėlė tokio intensyvumo neigiamus veiksnius, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita), kad būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas tik abstrakčiai teigė, kad dėl Vilniaus PN veiksmų pašlijo jo santykiai su šeimos nariais. Priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėjas ne tik telefonu, bet ir pasimatymuose palaikė santykius su artimaisiais.
Pažymėtina, kad Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, jog rengiamasi įdiegti internetinės telefonijos paslaugos teikimą visose Lietuvos pataisos įstaigose centralizuotai, laikantis lygiateisiškumo principo, tam atliekamos būtinos procedūros, įskaitant viešuosius pirkimus. Tokios aplinkybės pareiškėjui buvo nurodytos Vilniaus PN rašte, kurio jis neskundė. Taigi, Vilniaus PN įdiegus internetinės telefonijos paslaugos teikimą, pareiškėjas galės pasinaudoti skambinimo ir kalbėjimo telefonu alternatyva – skambinimu ir kalbėjimu internetine telefonija.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą, pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, jo paaiškinimus, teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nesuteikus pareiškėjui galimybės skambinti internetinės telefonijos būdu bei galimybės naudotis mobiliuoju telefonu, kadangi nenustatytas neturtinės žalos padarymo pareiškėjui faktas ir Vilniaus PN neteisėti veiksmai. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rūta Miliuvienė