Civilinė byla Nr. e2-163-464/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00878-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Klovima“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-2407-230/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jusvera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Klovima“ dėl sutarties pripažinimo sudaryta,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Jusvera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2018-10-17 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Klovima“ jai pardavė vilkiką DAF FT LD XF 105.460SC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta, priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove 2017-04-13 pasirašė autotransporto priemonių nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė jai, be kita ko, išnuomojo ir perdavė naudotis ginčo vilkiką. Sutartyje buvo numatyta, kad likus 3 mėn. iki jos pabaigos nuomininkas turi pasiūlyti ir siekti įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti transporto priemonę, o nuomotojas įsipareigojo transporto priemonę parduoti už kainą, kuri lygi pradinės jo kainos ir sumokėtų įmokų skirtumui. Ieškovės teigimu, ji, nusprendusi anksčiau laiko išpirkti vilkiką, susitarė su atsakove, kad į jo kainą bus įskaitytas jau sumokėtas nuomos mokestis. Atsakovė su tokiu pasiūlymu sutiko ir 2018-10-17 išrašė PVM sąskaitą faktūrą 43 691,19 Eur sumai. Ir nors ieškovė 2018-10-17 minėtą sumą atsakovei sumokėjo, ši pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį atsisakė.
3. Pareikšto reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki byloje bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas uždrausti atsakovei perleisti ginčo transporto priemonės nuosavybės teisę, ją įkeisti ar kitaip disponuoti. Tokių taikytinų priemonių poreikį grindė atsakovės nesąžiningumu, atsisakant įforminti sutartį, ir dėl to egzistuojančia grėsme teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2018-11-15 nutartimi ieškovės UAB ,,Jusvera“ prašymą patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, uždraudęs atsakovei UAB „Klovima“ perleisti vilkiko DAF FT LD XF 105.460SC nuosavybės teisę, jį įkeisti ar kitaip juo disponuoti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir faktinį jo pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamų reikalavimų argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja ieškinyje nurodytas aplinkybes. Todėl ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
6. Įvertinęs, kad pareikštu ieškiniu ieškovė siekia pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo fakto pripažinimo, kurios objektas yra būtent prašomas areštuoti turtas, teismas sprendė, kad ieškovės materialinis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Ieškinio patenkinimo atveju ginčo objektas pereitų ieškovės UAB „Jusvera“ nuosavybėn, todėl svarbu jį išsaugoti atsakovės nuosavybėje. Teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė galėtų perleisti ginčo turtą kitiems (sąžiningiems) tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti, dėl ko ne tik užsitęstų šios bylos nagrinėjimas, bet ir pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalys yra verslo subjektai, ieškovė pagal sudarytą nuomos sutartį mokėjo atsakovei įmokas už transporto priemonę, todėl turi pirmumo teisę ją įsigyti. Tokioje situacijoje yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios leistų išsaugoti ginčo objekto teisinę padėtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB ,,Klovima“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018-11-15 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Ieškovė iki šiol nėra grąžinusi atsakovei ginčo transporto priemonės, ji yra saugoma ieškovei priklausančioje teritorijoje, ji galimai ją naudoja savo ūkinėje komercinėje veikloje. Vadovaujantis CK įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5. str.), darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė, net ir perleidusi turtines teises į transporto priemonę trečiajam asmeniui, negalėtų perleisti pačios transporto priemonės, kadangi ji yra pas ieškovę.
8.2. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė ketintų transporto priemonės nuosavybės teisę perleisti tretiesiems asmenims, ją įkeisti ar kitaip apsunkinti. Aplinkybė, kad iki šios dienos ginčo transporto priemonė yra saugoma pas ieškovę ir atsakovė nėra pateikusi jokio reikalavimo dėl jos grąžinimo, paneigia jos ketinimą artimiausiu metu perleisti nuosavybės teises.
8.3. Transporto priemonė nuosavybės teise priklauso atsakovei, ją atsakovė ketina naudoti savo komercinei veiklai vykdyti, todėl perteklinis apribojimas ja disponuoti ne tik pažeidžia proporcingumo principą, bet taip pat nepagrįstai suvaržo atsakovės Konstitucijoje bei CK įtvirtintą nuosavybės teisę bei trukdo jai vykdyti komercinę veiklą.
8.4. Ieškovė nėra pateikusi duomenų, neginčijamai pagrindžiančių ieškinio pagrįstumą, todėl tokio plataus masto laikinosios apsaugos priemones pažeidžia teisėtus atsakovės interesus ir yra neproporcingos.
9. Ieškovė UAB ,,Jusvera“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2018-11-15 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Atsakovė elgiasi nesąžiningai ir klaidina teismą. Ieškovei atsiųstame 2018-11-14 pranešime atsakovė įspėjo dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir prašė grąžinti ginčo transporto priemonę, taigi aktyviais veiksmais siekia ginčo turto susigražinimo. Todėl, jį susigrąžinusi, atsakovė gali perleisti turtą tretiesiems asmenims ir tokiu būdu apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.
9.2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai atitinka proporcingumo, ekonomiškumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus. Pritaikytomis priemonėmis nebuvo sustabdyta ar sutrikdyta atsakovės komercinė ūkinė veikla, neužkirsta galimybės naudotis transporto priemone pagal jos tiesioginę paskirtį.
9.3. Ieškovės materialiniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su ginčo objekto teisiniu režimu, jo tolesnio statuso pasikeitimu.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
10. Ieškovė UAB ,,Jusvera“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliantės UAB ,,Klovima“ parengtą 2018-11-14 įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo papildomai siekia pagrįsti savo poziciją dėl grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimo.
11. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokias aplinkybes turi nurodyti prašymą priimti naujus įrodymus teikiantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė paties prašymo priimti naują įrodymą ir nenurodė jokių aplinkybių ar argumentų, kodėl šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo būtent teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas pateikto į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymo priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo
12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
13. Įstatymų leidėjo CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių institutas įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą. Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB ,,Jusvera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Šį savo reikalavimą ieškovė grindžia faktinėmis aplinkybėmis (ji yra sumokėjusi ginčo objekto kainą pagal apeliantės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, o apeliantė teisiškai įforminti pirkimo–pardavimo santykius atsisako), taip pat pateikia ieškinyje dėstomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (nuomos sutartį, PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymo kopiją ir kt.). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad duomenų spręsti dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo CPK 144 straipsnio taikymo tikslais pakako. Šioje bylos proceso stadijoje nėra jokio pagrindo padaryti išvados, kad ieškovei palankus teismo sprendimas tikrai negalėtų būti priimtas
15. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių jos ieškinio pagrįstumą, kitokio aptartos sąlygos vertinimo nesuponuoja. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos, pakankamumas ir / ar jų įrodomoji reikšmė yra fakto, kuris konstatuojamas tik išnagrinėjus ginčą iš esmės pagal įrodinėjimo proceso taisykles, nustatytas CPK, klausimas. Toks faktas nenustatomas sprendžiant vien tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Kaip nurodyta pirmiau, ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
16. Apeliantė taip pat neigia ir teismo nustatytą antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. grėsmę sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jos atžvilgiu nebūtų taikomi laikini apribojimai disponuoti ginčo objektu tapusiu turtu. Savo poziciją ji grindžia įrodymų, patvirtinančių jos ketinimus perleisti ar įkeisti ginčo transporto priemonę, nebuvimu. Viena vertus, sutiktina su apeliante, kad taikant disponavimo turtu ribojimus gali būti suvaržyta subjekto, kuriam jie taikomi, veikla ar kurie nors ūkiniai–komerciniai interesai. Todėl tokių ribojimų nustatymą, be kitų aplinkybių, lemia ir bent jau tikėtinų duomenų buvimas apie to asmens nesąžiningumą bei veiksmus, kuriuos jis galėtų atlikti siekdamas išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Kita vertus, kai kuriais atvejais tokių ribojimų nustatymas galimas vien siekiant tokio tikslo, apie kurį pasisakė ir pirmosios instancijos teismas. Jeigu kyla ginčas dėl to, kas yra konkretaus daikto savininkas, ginčo turto teisinės padėties (status quo) išsaugojimas, iki tas ginčas teismo bus išspręstas, taip pat yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčių.
17. Nagrinėjamu atveju pats ginčo pobūdis (ginčas dėl turto) leidžia spręsti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad tiek iš ieškovės ieškinyje, tiek ir iš apeliantės atsiliepime į jį bei priešieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad šalys skirtingai vertina nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir apeliantės išrašytos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo aplinkybes. Ieškovė teigia, kad ji tinkamai vykdė nuomos sutartį, todėl pagrįstai pasinaudojo šalių sulygta sąlyga išsipirkti ginčo turtą, į kainą įskaitant per sutarties galiojimo laiką sumokėtas įmokas, taip pat teigia šią pareigą atlikusi, apmokėdama apeliantės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Tuo tarpu apeliantė savo procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad ieškovė tinkamai nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį, jai iki šiol yra skolinga, o apmokėdama sąskaitoje nurodytą sumą tik padengė įsiskolinimo dalį.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalims laikantis priešingų pozicijų dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą (ne)perėjimo, taip pat siekiant išsaugoti esamą turto teisinę padėtį nepakitusia viso bylos proceso metu, neabejotinai egzistavo pagrindas šią padėtį užfiksuoti laikinosioms apsaugos priemonės, uždraudžiant juo disponuoti. Teismų praktikoje jau buvo išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose, t. y. susijusiose su daikto turtinėmis teisėmis, negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti teisę disponuoti ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovė, net ir neturėdama nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-16. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018).
19. Kaip nurodyta šios nutarties 16 punkte, vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra ir status quo, t. y. faktiškai jau susiklosčiusios padėties išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, ypač kai yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir / ar pripažinti asmeniui kurias nors teises (CK 1.138 str. 1 p. ir 2 p. ). Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas būtent tokio pobūdžio reikalavimus, vadinasi, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonės yra garantuojamas ir nurodyto tikslo pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovei.
20. Apeliantės skundo argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių varžoma jos komercinė veikla, patiriami nuostoliai, stokoja pagrįstumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių ginčą iš esmės nagrinėjantis teismas 2018-12-19 nutartimi, siekdamas užtikrinti apeliantės priešieškinio tinkamą įvykdymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovei, uždraudęs jai valdyti ir naudoti vilkiką, taip pat įpareigojo ieškovę įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 12 000 Eur sumą, kuri užtikrintų apeliantės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, arba pateikti tokiai pat sumai banko garantiją. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dalies, kuria ji įpareigota į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti atitinkamą sumą, tačiau, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.), ieškovės atskirasis skundas, gautas Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-01-28, dar nėra išnagrinėtas (civilinė byla Nr. e2-404-XX/2019). Bet kuriuo atveju tokia aplinkybė jau savaime paneigia apeliantės skundo argumentus dėl jos patiriamų nuostolių, nes ir ieškovei nustatyti draudimai ir nėra leista naudotis ginčo turtu.
21. Nesutiktina ir su skundo argumentais dėl taikytų apeliantei ribojimų neproporcingumo ar šalių interesų pusiausvyros pažeidimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam tikrų nepatogumų ar suvaržymų, tačiau vien tai nereiškia, kad šie principai yra pažeisti. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą turi būti atsižvelgiama į padarinius, kurių galėtų atsirasti ieškovui, jeigu atitinkamas jo prašymas nebūtų patenkintas, ir atsakovui, jeigu jo turtas būtų areštuotas. Kadangi šiuo konkrečiu atveju laikinai suvaržyta tik esamos turto savininkės (apeliantės) teisė disponuoti ginčo turtu, nevaržant kitų jos turimų teisių, ieškinio reikalavimų netenkinimo atveju jai galėtų kilti mažiau neigiamų padarinių, nei ieškovei, jeigu šios ieškinys būtų patenkintas, o ginčo objektas jau perleistas tretiesiems asmenims.
22. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimo nepaneigta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisę ir teisingai įvertino bylos faktus, nenukrypo nuo teismų išaiškinimų, pateiktų panašiose faktinėse situacijose.
23. Ieškovė prašymas priteisti jai 250 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, šioje bylos proceso stadijoje nespręstinas. Visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas turi būti sprendžiamas tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, priklausomai nuo pačios bylos procesinės baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo išsprendimo rezultato.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė