Baudžiamoji  byla Nr. 1-1885-1015/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60509-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

S. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis 2017 m. lapkričio 19 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,92 promilių), stumdė sugyventinę Č. F., kaire ranka apglėbęs pastarajai kaklą smaugė nukentėjusiąją, susistumdymo metu sugyventinei Č. F. bandant apsiginti šluota, atėmė ją ir su šluota sudavė vieną smūgį Č. F. per kairę koją bei vieną smūgį su šluotą per smakrą, taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajai Č. F. fizinį skausmą.

Taip S. B. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

S. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- kaltinamojo S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis nėra įrašytas į psichiatrų įskaitas, esąs psichiškai sveikas. Jis su sugyventine Č. F. jau yra kartu apie 13 metų, gyvena vieno kambario bendrabučio tipo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtą būstą jie nuomojasi. Kartu su jais gyvena sugyventinės Č. penkiolikos metų amžiaus sūnus iš pirmos santuokos A. F. ir jų dešimties metų amžiaus bendras vaikas K. B..  Santykiai su sugyventine yra normalūs, kartais konfliktuoja, tačiau konfliktai būna ne tik žodinio pobūdžio, jis anksčiau yra pakėlęs ranką prieš sugyventinę bei ji yra pakėlusi prieš jį ranką. Tarpusavio konfliktai dažniausiai būna todėl, kad jis būna neblaivus. Su vaikais sutaria gerai, geriau sutaria su dukra, o su berniuku kartais būna konfliktinės situacijos, tačiau smurto prieš jį nenaudoja, stengiasi spręsti konfliktines situacijas taikiai. 2017 m. lapkričio 19 d., apie 17 val., jis jau buvo namuose, po darbo grįžo jau būdamas neblaivus, padarė vakarienę, abu vaikai tuo metu buvo namuose. Sugyventinė namo po darbo grįžo apie 21 val. Ji atvežė butelį degtinės. Jis kartu su Č. išėjo į bendrąjį koridorių ir ten tuo metu buvo jų kaimynas L. D., kuris kalbėjo su jo sugyventine. Jam tai nepatiko, jis pradėjo pavyduliauti. Jis su L. susibarė ir pasakė, kad jis nelįstų prie jo sugyventinės, o jai liepė eiti namo. L. užstojo Č., sakydamas, kad jis ant Č. nerėktų, L. kalbėjo su juo pakeltu tonu. Jam tai nepatiko. Jis kartu su Č. nuėjo į butą, kaimyną paliko bendrajame koridoriuje. Tarp jo ir Č. prasidėjo barnis. Č. barnio metu išgėrė 2-3 taureles degtinės, jie bandė pavalgyti, tačiau ji jo paruoštą maistą išmetė į šiukšlių dėžę, sakydama, kad ji nevalgys jo paruošto maisto, o valgys savo maistą. Jis užpyko, paėmė dešrą ir metė ant žemės. Tuomet Č. užpykusi, kad jis išmetė dešrą ant žemės, vieną kartą koja spyrė jam į koją. Jis paėmė į rankas šluotą ir vieną kartą su šluotą sudavė jai per koją, tuomet ji nuo šalimai esančio stalo sugriebė peilį ir norėjo peiliu pataikyti jam į pilvą, tačiau jai nepavyko, nes jis išbėgo į bendrąjį koridorių. Č. išbėgo paskui jį į koridorių, rankose ji jau laikė šluotą ir jis iš jos rankų tą šluotą atėmė, perlaužė šluotą per pusę, kad ji negalėtų jam suduoti su šluota. Tuomet jis grįžo namo, o ji paskui. Nurodė, kad jis savo sugyventinės nesmaugė, su šluota per smakrą sudavęs jai nebuvo, tik pačioje pradžioje sudavė jai per kojas. Č. telefonu pradėjo skambinti savo vyresniajam 26 metų amžiaus sūnui Edgarui, kuris gyvena atskirai (kokiu adresu nurodyti negali) ir jis girdėjo kaip ji sakė, kad su juo susimušė. Jis tuo metu įsipylė sau degtinės, tačiau Č. pasakė, kad tai yra jos degtinė ir kad jis degtinę pastatytų atgal, o jis supykęs ir paėmęs taurelę, apipylė jai veidą. Ji pradėjo ant jo rėkti. Jis, norėdamas negirdėti riksmų, bandė išeiti į koridorių, tačiau nespėjo, matė kaip Č. nuo stalo griebė virtuvinį peilį, bet negalvojo, kad ji puls, todėl bandydamas išeiti pajuto aštrų skausmą į užpakalinės dalies sritį,  nesuprato kas įvyko. Pajuto kad jo kelnės šlapios užpakalio srityje ir suprato, kad ji jam su peiliu dūrė į užpakalio sritį (sėdmenis). Č. tuo metu užsirakino bute. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pirmi atvyko policijos pareigūnai, paskui medikai. Jis buvo išvežtas į Greitosios pagalbos ligoninę, ten užsiuvo žaizdą ir policijos pareigūnai iš ligoninės jį nuvežė į policijos komisariatą. Nurodė, kad Č. nebe pirmą kartą griebiasi peilio ir laikydama rankose peilį suduoda jam smūgius. Prieš penkerius metus ji su peiliu dūrė jam į koją, ikiteisminis pradėtas nebuvo, jis pareiškimo nerašė. Tai įvyko vasaros metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Daugiau nieko pridurti neturi. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, gyvens pas draugą Augį (pavardės neatsimena) bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 35);

- įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, S. B. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta pilnai ir nurodė, kad 2017 m. lapkričio 19 d., apie 21.30 val. su sugyventine Č. F. kilo konfliktas dėl jo pavydo. Konflikto metu Č. daržoves pjaustė virtuviniu peiliu. Jis su ja pradėjo konfliktuoti, ką jis jai konkrečiai sakė,  neprisimena. Jam esant neblaiviam stovyje jis galėjo atremti ranką į sugyventinės kaklą ir tokiu būdu, mano, norėjo ją tik pagąsdinti. Tarp jų įvyko susistumdymas, o būtent grumtynės, susistumdymo metu Č. turėjo rankoje peilį. Nurodė, kad pirminiuose parodymuose pasakė, kad Č., laikydama rankoje peilį, taikėsi jam pataikyti į pilvą, tačiau taip nebuvo. Grumtynių metu jam pradėjus ją stumdyti, ji netyčia pataikė peiliu jam į sėdmens sritį. Č. į rankas paėmė šluotą ir bandė jį išvaryti iš kambario, tuomet jis atėmė iš jos šluotą ir su šluota sudavė jai vieną kartą per koją, per kurią konkrečiai nurodyti negali. Tuomet jis šluotą sulaužė, ji skilo į dvi dalis. Kadangi jis buvo neblaivus, tiksliai neprisimena, ar sudavė šluotos galu sugyventinei į smakro sritį, tačiau neatmeta galimybės, kad  taip galėjo pasielgti, kadangi kai būna neblaivus savęs nekontroliuoja. Išėjęs į bendrąjį koridorių  suprato, kad iš sėdmens bėga kraujas, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Č. jokių pretenzijų dėl žaizdos sėdmens srityje neturi, kadangi jis pats ją pirmas pradėjo stumdyti bei mušė pastarąją. Su Č. po minėto įvykio kalbėjo, jos atsiprašė, ji  jam atleido, jie susitaikė. Šiuo metu rečiau vartoja alkoholinius gėrimus (b.l. 45);

- nukentėjusiosios Č. F. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji su savo vaikais A. F., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir jos tėvu,  sugyventiniu S. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvena viename bendrabučio kambaryje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį ji nuomoja. 2017 m. lapkričio 19 d., ji nuo 08 val. iki 20 val. buvo darbe, apie 21 val. grįžo namo, tuo metu kambaryje buvo vaikai ir jos girtas sugyventinis. Ji pradėjo pjauti dešrą, paėmė papriką ir nuėjo ją išplauti į bendro naudojimo virtuvę. Koridoriuje šalia virtuvės sutiko kaimyną L., galimai jo vardas ir pavardė L. D., kuris gyvena kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). L. ją užkalbino. Tai išgirdęs sugyventinis S., jai grįžus į kambarį, pradėjo  pavyduliauti, išėjo į koridorių ir pradėjo rėkti, norėjo susimušti su L. koridoriuje, bet jis nuėjo į kambarį, o S. grįžo į jų kambarį. Tada ji stovėjo prie spintelės ir pjovė papriką. S. buvo labai agresyvus ir piktas, jis pradėjo ją stumdyti, tuo metu patyrė fizinį skausmą, tada jis kaire ranka apkabino jos kaklą ir pradėjo smaugti, tuo metu ji irgi patyrė fizinį skausmą. Grumtynių metu ji dešinėje rankoje laikė virtuvinį peilį. Kadangi  buvo netikėtai užpulta ir viskas įvyko labai greitai, sugyventinis pradėjo rėkti, kad jam skauda ir ją paleido, ji nesuprato kas įvyko. Tada ji pradėjo sugyventinį stumti iš kambario, paėmė šluotą į rankas, kad apsiginti. Jis atėmė šluotą ir sudavė jai vieną smūgį per kairę koją, tuo metu pajuto stiprų fizinį skausmą, o šluota sulūžo pusiau. Iš karto jis šluotos galu sudavė jai antrą smūgį ir pataikė į barzdą, jai irgi skaudėjo ir ji patyrė fizinį skausmą. Tada ji išstūmė sugyventinį iš kambario, užrakino kambario duris ir iš savo mobilaus telefono iškvietė policiją. Labai greitai atvažiavo policijos pareigūnai, juos pamatė per langą. Kai išgirdo, kad pareigūnai yra koridoriuje, atidarė duris ir jie užėjo kartu su sugyventiniu. Tada ji sužinojo, kad pas sugyventinį yra durtinė žaizda, tikriausiai ji jam netyčia dūrė peiliu grumtynių metu, kai jis ją netikėtai užpuolęs pradėjo stumdyti ir smaugti. Ji tikrai nenorėjo sužaloti savo sugyventinio, neturėjo tikslo sukelti jam fizinį skausmą ar apskritai pakenkti jo sveikatai. Ji net nesupranta, kaip tai viskas įvyko. Atvažiavę medikai išvežė sugyventinį į ligoninę, o ją apžiūrėjo. Pas ją buvo kairės kojos sumušimas, medikai liepė šaldyti koją. Sugyventinis S. B. smurtavo prieš ją ir anksčiau, ji kreipėsi į policiją daug kartų. Ji turi gauti socialinį butą Naujojoje Vilnioje, dėl to jos sugyventinis tampa piktas ir pradeda pavyduliauti, sako, kad ji į naują butą paimtų gyventi savo meilužį (kurio ji neturi). Kai prasidėjo konfliktas, dukra išbėgo iš kambario pas kaimynus, o sūnus buvo kambaryje, sėdėjo ant sofos ir viską matė, jie nenukentėjo. Šiuo metu dėl įvykio yra susijaudinusi, daugiau nieko papasakoti negali. Virtuvinį peilį, kuriuo ji pjovė dešrą ir galimai sužalojo sugyventinį konflikto metu, ji padėjo ant spintelės, kur jis gulėjo iki pareigūnų atvažiavimo, ji jo nevalė ir neplovė. Kambaryje ir bendrabučio koridoriuje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Kadangi sugyventinis smurtauja prieš ją jau ne pirmą kartą, ji daugiau su juo nesitaikys ir nenori gyventi kartu, kambarį nuomoja ji, tuo labiau ji greitai turi persikraustyti į naują butą, nori su savo vaikais gyventi atskirai nuo sugyventinio, kad jis nesiartintų prie jų (b.l. 14);

- papildomos apklausos metu nukentėjusioji Č. F. paaiškino, kad ji su sugyventiniu S. B. kartu gyvena apie 14 metų. Šiuo metu gyvena socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Santykiai su S. B. yra geri, kartais konfliktuoja, tačiau konfliktai dažniausiai būna žodinio pobūdžio, S. jai padeda buitiniais klausimais, padeda prižiūrėti ir auginti vaikus, jis yra geras tėtis, atsakingas, dėmesingas, padeda vaikams ruošti pamokas, bendradarbiauja su mokytojais, domisi vaikų pažymiais. Konfliktai dažniausiai įvyksta dėl to, kad pastarasis vartoja alkoholinius gėrimus, o būtent degtinę. Jis kiekvieną dieną nevartoja alkoholinių gėrimų, tačiau pasitaiko 1-2 kartus per savaitę. Kai gyveno bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis, paveiktas kitų kaimynų elgesio, girtuokliavimo, negalėjo susivaldyti ir dėl to dažniau vartojo alkoholinius gėrimus. Šiuo metu gyvenant Naujojoje Vilnioje, jo elgesys pasikeitė, kadangi jis nėra įtakojamas asocialių kaimynų, o būtent rečiau vartoja alkoholinius gėrimus. 2017 m. lapkričio 19 d., apie 21.30 val. S. dėl neblaivaus kaimyno L. D. padidinto dėmesio, pastarasis jai sakė kad ją myli, nors jis visoms moterims taip sako, pradėjo pavyduliauti ir išreiškė jam pretenzijas. S. tą vakarą buvo neblaivus. Jai stovint prie spintelės, rankose laikant peilį ir pjaustant papriką, prie jos priėjo  S. ir pradėjo ją stumdyti. Jis, atrėmęs  dilbiu į kaklą, pristūmė ją prie durų, jai nuo minėto veiksmo oro netrūko, fizinio skausmo nejuto, mėlynių ar nubrozdinimų jokių kaklo srityje nebuvo. Pirminės apklausos metu ji pasakė, kad nuo minėto sugyventinio veiksmo juto fizinį skausmą, tačiau nusiraminus ir apgalvojus to vakaro įvykį, suprato, kad skausmo nejuto, buvo tik išgąstis. Kadangi pas ją rankoje liko peilis, su kuriuo ji pjaustė papriką, ji paprašė, kad jis ją paliktų ramybėje, kadangi pavojinga ir nesaugu abiems tokioje situacijoje. Jis negirdėjo jos ir toliau ją stumdė, todėl grumtynių metu bandė apsisaugoti nuo griuvimo ir tikrai nenorėjo pakenkti S., bandė išlaikyti pusiausvyrą. Staigiai S. atsitraukė nuo jos ir pradėjo rėkti, kad jam skauda sėdmens srityje. Ji nesuprato kas vyksta. Ji S. išstūmė iš kambario, kad jis apsiramintų ir apsisaugodama paėmė šluotą į rankas, o S. ją atėmė ir su ja jai sudavė vieną smūgį per kairę koją, fizinį skausmą vertintų trimis balais. Šluota sulūžo ir jis šluotos galu sudavė vieną smūgį jai į smakrą, fizinį skausmą vertintų trimis balais. Tuomet ji išstūmė S. iš kambario ir iškvietė policiją. Tik policijos pareigūnams atvykus, ji suprato ir pamatė, kad pas sugyventinį iš sėdmens bėgo kraujas. Nurodė, kad ji neturėjo tyčios jam suduoti smūgį peiliu į sėdmens sritį. Policijos pareigūnai jai surašė užduotį dėl nuvykimo pas medicinos ekspertus, tačiau sutartą dieną ir valandą ji pavėlavo 15 min., jai paskyrė kitą laiką, vėlesnį, tačiau ji nenuvyko. Pas šeimos gydytoją nesikreipė. Po minėto įvykio ji su S. susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš. S. jai jokių pretenzijų dėl durtinės žaizdos sėdmens srityje neturi. Šiuo metu jų santykiai yra geri, taikūs, S. mažiau vartoja alkoholinių gėrimų, stengiasi dėl jos ir vaikų, jo elgesys pasikeitė į gerąją pusę. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b.l. 19-20);

- 2017 m. lapkričio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – bendrabučio kambarys adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta šluota su sulaužytu kotu, paimta nuoplava su biologiniais pėdsakais, rankšluostis ir peilis su biologiniais pėdsakais (b.l. 5-9);

- 2017 m. lapkričio 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 19 d., apie 21.43 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją peiliu sužalojo sugyventinė. Atvykus minėtu adresu pastebėjo sužeistą kraujuojantį S. B., kuris paaiškino, kad jo sugyventinė Č. F. sužalojo jį peiliu į nugaros sritį. Vyras teigė, kad jis išbėgo iš namų į koridorių išsikviesti pagalbos, o moteris užsirakino bute. Vyras greitosios medicinos pagalbos buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. Vyriškio sugyventinė Č. F. paaiškino, kad apie 21 val. ji grįžo namo, vyras namuose buvo neblaivus. Ji pradėjo ruošti maistą, vyras jai iš rankų išmušė keptuvę su maistu ir norėjo ją išvaryti iš namų. Paskui moteriai pjaunant maistą peiliu, vyras ją sugriebė rankomis už kaklo ir bandė išstumti iš buto. Ji negalėjo paaiškinti, kaip vyrą sužalojo peiliu, teigė, kad tyčia jo sužaloti nenorėjo. Vėliau S. B. griebė medinę šluotą, trenkė moteriai per koją, tada su šluota sudavė jai per smakrą. S. B. išbėgo į bendrą koridorių, paskambino BPC, o moteris tuo metu užsirakino namuose. Namuose tuo metu buvo Č. F. nepilnametis sūnus A. F., gim. (duomenys neskelbtini), o dukra K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu miegojo pas kaimynus (b.l. 21);

- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad S. B. 2017 m. lapkričio 19 d., 23.21 val. buvo nustatytas vidutinis 1,92 promilės girtumas (b.l. 30);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3902/2017 (01), kurioje nurodyta, kad S. B. nustatyta durtinė-pjautinė kairiame sėdmenyje, kuri padaryta aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kadangi pakartotinio traumavimo požymių sužalojimo vietoje nėra (b.l. 37).  

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, stumdė sugyventinę Č. F., kaire ranka apglėbęs pastarajai kaklą smaugė nukentėjusiąją, susistumdymo metu sugyventinei Č. F. bandant apsiginti šluota, atėmė ją ir su šluota sudavė vieną smūgį Č. F. per kairę koją bei vieną smūgį su šluotą per smakrą, taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajai Č. F. fizinį skausmą. Šie kaltinamojo S. B. veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. B. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos dydžiu (b.l. 60-61).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – kartu gyvenančią sugyventinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką S. B. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį S. B. – anksčiau neteistas (b.l. 59), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 50-58), vykdo individualią veiklą (b.l. 49), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse, taip pat nėra duomenų, ar jis yra įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau neteistas, kaltinamasis S. B. atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido), kaltinamajam skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, kuri, teismo vertinimu, yra proporcinga ir teisinga vertinant tiek kaltinamojo asmenybę, tiek konkrečią jo padarytą nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 722 straipsniu, S. B. yra įpareigotinas per šešis mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu S. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 19 d., 21.50 val. iki 2017 m. lapkričio 20 d., 16.27 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 49, 50).

Kaltinamajam S. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 41).

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su nuoplova, vokas su rankšluosčiu ir vokas su peiliu, saugomi Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 19, Vilnius) pagal 2018-04-25 kvitą B, serija BBB Nr. 2PK002967 (b.l. 10; 11).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti S. B. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2017 m. lapkričio 19 d., 21.50 val. iki 2017 m. lapkričio 20 d., 16.27 val., prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 722 straipsniu, įpareigoti S. B. per šešis mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su nuoplova, voką su rankšluosčiu ir voką su peiliu, saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (Buivydiškių g. 19, Vilnius) pagal 2018-04-25 kvitą B, serija BBB Nr. 2PK002967. 

Išaiškinti S. B., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su  bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja              Ingrida Mikužytė