Byla Nr. 1S-282-307/2019
Procesinio sprendimo kategorija
2.5.19.
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės ir Lino Žukausko rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
n u s t a t ė :
1. Kauno apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu V. M. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 206 straipsnį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 8 ir 12 punktus ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, nuteistas subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso jo turto konfiskavimu, bausmę atliekant kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
2. Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi nuteistojo V. M. prašymas tenkintas iš dalies, perkvalifikuoti nusikaltimai ir paskirtos bausmės: dėl 1999 m. sausio 27 d., 1999 m. vasario 19 d. ir 1999 m. vasario 22 d. vagysčių įsibrovus į gyvenamąsias patalpas iš 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalies (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Nusikaltimai dėl kvalifikuotų nužudymų ir asmens pasų vagysčių neperkvalifikuoti. Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
3. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija kreipėsi į Kauno apygardos teismą teikimu dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkintas. Teismas, įvertinęs visas nuteistojo elgesį charakterizuojančias aplinkybes, nurodė, kad V. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisinio pagrindo nėra.
5. Nuteistasis V. M. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir jam paskirtą iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Nurodo, jog labai gailisi padaręs negrįžtamas pasekmes sukėlusias nusikalstamas veikas. Taip pat nurodo, kad palaiko socialinius ryšius su žmona, ateityje planuoja kartu gyventi. Žmona jam padeda palaikyti ryšius su kitais nuteistojo artimaisiais (seserimi ir mama), nes dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis jiems pats rašyti negali. Bausmės atlikimo vietose dirba nuo 2006 metų, siekia būti naudingas visuomenei bei atlyginti priteistą žalą. Lankė staliaus, siuvėjo ir skalbėjo kursus. Pažymi, jog kreipėsi į bausmės atlikimo vietos administraciją norėdamas greičiau atlyginti priteistą žalą, tačiau reikiamos informacijos negavo. Atsisakymą atlikti pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką argumentuoja tuo, kad atlikinėjant bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime šios įstaigos būrio viršininkas jam paaiškino, jog aptariamas vertinimas asmenims, nuteistiems iki gyvos galvos, nėra aktualus. Skundžiamoje nutartyje nurodytą aplinkybę, jog nuteistasis nesiekė įgyti jokios specialybės, argumentuoja tuo, kad įstatymuose nėra numatyta nuteistiesiems iki gyvos galvos įgyti specialybę. Taip pat pažymi, kad perkėlus jį iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jis nespėjo pateikti prašymo dėl specialybės įgijimo.
6. Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.
7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo V. M. skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad yra pagrindas V. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1671 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) įtvirtinta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. atitinka BVK 1671 straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų – atliko dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, tačiau vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
9. Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo turinio matyti, kad nuteistojo V. M. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę vertinamas teigiamai. Nuteistasis apibūdinamas kaip mandagus, taktiškas ir komunikabilus. Atlikdamas bausmę nuteistasis mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą. Nuteistasis dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, nuo 2006 metų iki atvykimo į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją dirbo siuvyklos darbininko, vėliau staliaus pareigose, tris kartus skatintas. Palaiko socialinius ryšius su žmona. Nuteistasis skunde nepagrįstai nurodo, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų jis pats asmeniškai negali rašyti savo artimiesiems. Byloje nėra duomenų, kad nuteistajam apribota teisė bendrauti su artimaisiais. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau aptartas nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje vertintinas teigiamai, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nes nuteistojo elgesys yra vertinamas per visą bausmės atlikimo laikotarpį.
10. Be išvardintų nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, bausmės atlikimo metu nuteistasis V. M. dvyliką kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, dešimt kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, ir nors šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Pažymėtina, jog nuteistasis bausmę atlikinėja jau dvidešimt metų, todėl skunde akcentuojama aplinkybė, kad perkėlus nuteistąjį iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jis nespėjo pateikti prašymo dėl specialybės įgijimo, nekeičia jo neigiamo požiūrio specialybei įgyti. Be to, nuteistasis V. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinių labai sunkių nusikaltimų žmogaus gyvybei padarymą (trijų asmenų nužudymas itin žiauriai ir dėl savanaudiškų paskatų) bei už vagystes. Padarytų nusikaltimų pobūdis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis savo kaltės nepripažino. Iš pateiktų asmens bylos duomenų matyti, kad kiekvienais metais pateikiant nuteistojo charakteristiką nurodoma, jog kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo jis pripažįsta tik iš dalies. Taigi, nuteistojo skundo argumentas, jog jis gailisi padaręs negrįžtamas pasekmes sukėlusias nusikalstamas veikas, vertinamas kaip deklaratyvus ir neatitinka bylos duomenų. Nurodytų aplinkybių visuma, jų kontekste įvertinus ir tai, kad V. M. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką, nors ir vidutinė, tačiau itin aukšta – 99 balai, kai aukšta rizika pripažįstama 100 balų svertinių taškų suma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, labiau neigiamai, nei teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.
11. Nors yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių: palaiko socialinius ryšius su žmona, yra skatinamas, pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam V. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo psichologinė tarnyba, teikdama išvadą dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus, nurodė, kad nuteistojo mąstymui būdingas egocentriškumas, jis linkęs į savanaudišką savo poreikių patenkinimą, kitiems keliantis aukštus reikalavimus, tačiau nepatenkinus jo poreikius, atsiriboja ir neigiamai vertina tokį asmenį. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam atsisakius, nebuvo atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai. Dėl šios priežasties buvo užkirstas kelias sukurti tikslingą intervencinį planą, siekiant valdyti kriminogeninius veiksnius ir smurto riziką, o nustatyti kriminogeniniai veiksniai neleidžia manyti, jog nuteistojo elgesio korekcija šioje V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra pakankama spręsti jam paskirtos bausmės pakeitimo švelnesne klausimą. Taigi, nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Iš nuteistojo priteisti civiliniai ieškiniai yra atlyginti negeranoriškai paties V. M.. Bylos duomenimis, žala atlyginta pagal vykdomuosius raštus priverstinai išieškojus iš nuteistojo darbo užmokesčio. Skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis kreipėsi į bausmės atlikimo vietos administraciją norėdamas greičiau atlyginti priteistą žalą, nekeičia jo neigiamo požiūrio į ieškinių atlyginimą. Visų duomenų kontekste nuteistojo V. M. nepakankamas gebėjimas kritiškai vertinti savo poelgius, akcentavimas aplinkos neigiamos įtakos jo elgesiui, leidžia daryti išvadą, kad vien tik dalyvavimas privalomose socialinės reabilitacijos programose, pakankamai teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, todėl šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės bausmės rūšies bausme, yra per anksti.
12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Albinas Bielskis
Regina Pocienė
Linas Žukauskas