Administracinė byla Nr. eA-3507-629/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02147-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Gėlynas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Gėlynas“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Vilniaus lopšelis-darželis „Gėlynas“ (toliau – ir Darželis) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, VMVT) 2019 m. gegužės 28 d. nutarimą „Dėl Vilniaus lopšelio-darželio „Gėlynas“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“
Nr. MĮPN-68 (toliau – ir Nutarimas), o netenkinus šio reikalavimo, prašė atleisti pareiškėją nuo baudos pagal Nutarimą mokėjimo arba baudą sumažinti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Nutarimu Tarnyba nutarė skirti 2 948 Eur baudą už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – ir Maisto įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą.
3. Darželio teigimu, skundžiamas Nutarimas nėra pagrįstas nei objektyviais duomenimis (faktais), nei teisės aktų normomis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis. Taip pat Nutarimas savo turiniu yra neaiškus ir sunkiai suprantamas. Tarnyba Nutarime nurodė 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (toliau – ir Reglamentas) ir Maisto įstatymo nuostatas, tačiau neįvardijo, kokios nuostatos konkrečiai buvo pažeistos. Šiuo atveju Tarnyba nurodė, kad buvo pažeistas Reglamento 14 straipsnio 2 dalies a punktas, bet minėta nuostata, pareiškėjo manymu, yra tik bendro pobūdžio ir abstrakti, nekalba apie produktų tinkamumo vartoti terminų kontrolę. Pareiškėjo teigimu, tinkamo vartoti termino neatitinkantys produktai buvo laikomi atskiroje šaldymo kameroje ir nebuvo patiekiami. Taip pat Tarnyba nustatė, kad Darželyje neišvengiama kryžminės taršos (daržovės ir apdorota produkcija pjaustoma ant vieno stalo, nėra nurodyta, kad šie procesai atskirti laiko atžvilgiu, neaiškus peilių ženklinimas, peiliai ženklinami romėniškai skaitmenimis, tačiau nėra išaiškinimo). Tačiau Darželiui nebuvo žinoma, kad skirtingų produktų pjaustymo procesai turi būti fiksuojami, pastabų dėl nefiksavimo Darželis nebuvo gavęs, o Tarnyba Nutarime nenurodė teisės akto, įpareigojančio vykdyti tokį fiksavimą. Pareiškėjas pažymėjo, jog pjaustymo proceso nefiksavimas savaime negalėjo lemti salmoneliozės protrūkio, ypač turint omeny tai, kad salmonelės bakterijų nei ant pjaustymo stalo, nei ant pjaustymo įrankių nebuvo rasta. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba pripažino faktą, kad peiliai buvo ženklinami, ženklinimas buvo žinomas ir suprantamas virtuvės darbuotojams, todėl peilių ženklinimo išaiškinimo nebuvimas taip pat negalėjo lemti salmoneliozės protrūkio. Taip pat pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad daiktai, ant kurių buvo rastos ne salmonelės bakterijos, buvo paimti ne iš virtuvės, o iš Darželio grupių patalpų. Pareiškėjo įsitikinimu, Nutarimas yra formalus, pagrįstas tik abstrakčiomis teisės aktų nuostatomis, nenurodant jokių konkrečių teisės aktų reikalavimų, kurių galimai nesilaikė Darželis ir dėl kurių būtų galima konstatuoti, kad būtent Darželio veiksmai lėmė salmoneliozės protrūkį. Darželiui neaišku, kokiomis aplinkybėmis remdamasi Tarnyba priėjo prie išvados, kad netinkamas peilių ženklinimas ir ant auklėtojos padėjėjos rankų rastos bakterijos lėmė salmoneliozės protrūkį. Be to, Tarnyba nenustatė, ar nurodytos aplinkybės turėjo įtakos salmoneliozės protrūkio atsiradimu. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis teismų praktika, turėjo būti taikomas in dubio pro reo principas, kuris įpareigoja teisę taikančią instituciją visas abejones vertinti teisės pažeidimu kaltinamo asmens naudai.
4. Pareiškėjas nurodė, kad skiriant sankciją būtina nustatyti visus pažeidimo požymius: subjektą, kaltę, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp veikos ir sukeltų pasekmių. Šiuo atveju Tarnyba tyrimą atliko netinkamai ir minėtų požymių nenustatė. Nenustatyta, kad būtent Darželis yra kaltas dėl salmoneliozės protrūkio, taip pat, kokie Darželio neteisėti veiksmai ar neveikimas lėmė salmoneliozės protrūkį, ar egzistuoja priežastinis ryšys. Kadangi Tarnyba Daželyje salmonelės bakterijų neaptiko, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas padarė pažeidimą.
5. Pareiškėjo vertinimu, jam nepagrįstai paskirta bauda, kuri yra dvigubai didesnė už minimalią baudą. Tarnyba nenustatė sunkinančių aplinkybių, taip pat neįvertino lengvinančių aplinkybių, t. y. Darželis pašalino trūkumus, geranoriškai vykdė VMVT Vilniaus departamento nurodymus, atliko maisto tvarkymo patalpų valymą ir dezinfekciją. Be to, Darželis yra ne pelno siekianti organizacija, anksčiau nebuvo baustas už tokius pažeidimus, geranoriškai bendradarbiavo su Tarnyba ir įvykdė visus jos nurodymus. Pareiškėjas teigė, kad teismas turėtų įvertinti tai, jog nubaudimo tikslai šiuo atveju būtų pasiekti atleidus Darželį nuo baudos mokėjimo arba baudą sumažinus iki minimalios baudos.
6. Atsakovas VMVT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad VMVT skundžiamame Nutarime nurodė visas aplinkybes, kuriomis remdamasi nustatė, jog Darželyje neužtikrinama produktų tinkamumo vartoti terminų kontrolė bei neišvengiama kryžminės taršos, tokiu būdu pažeidžiant Reglamento 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto bei Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto reikalavimus. VMVT pažymėjo, kad priimant skundžiamą Nutarimą vadovautasi ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamento išvada, kad, įvertinus epidemiologinio tyrimo metu surinktus duomenis, salmoneliozės protrūkį, kilusį Darželyje, galėjo sukelti keli patiekalai ekspozicijos laikotarpiu pagaminti Darželio Maisto tvarkymo skyriuje. Atsakovo nuomone, Nutarime yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, argumentai, įrodymai bei pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas, taigi jis atitinka jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
8. VMVT, priimdama Nutarimą, įvertino visų duomenų visumą, t. y. VMVT Vilniaus departamento ir NVSC Vilniaus departamento surinktą medžiagą, pareiškėjo pateiktus argumentus, ir priėjo prie išvados, kad nuo pareiškėjo pateikto į rinką nesaugaus maisto, kuris buvo pagamintas Darželio Maisto tvarkymo skyriuje, nukentėjo 14 vaikų, pareiškėjas pažeidė Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a ir b punktus, todėl skyrė 2 948 Eur baudą. Atsakovo nuomone, įvertinus įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad tarp pareiškėjo veiksmų (pavojingų produktų patekimo į rinką) ir žalos vartotojų sveikatai yra priežastinis ryšys, kadangi visus atvejus sieja užkrečiamosios ligos perdavimo veiksnys – maistas, pagamintas viename maisto tvarkymo subjekte – Darželio Maisto tvarkymo skyriuje, užkrečiamosios ligos ekspozicijos laikas (visi susirgusieji 2018 m. rugpjūčio 9–10 d. valgė Darželyje pagamintus patiekalus) ir asmenų susirgimo datos (visi susirgo vienu ligos inkubaciniu periodu – rugpjūčio 11–13 d.), visiems nustatytas vienodas sukėlėjas – Salmonella enterica bakterijos.
9. Nors patikrinimo metu Darželio Maisto tvarkymo skyriuje paimtuose mėginiuose salmonelių nerasta, faktą, kad salmoneliozės protrūkį, kilusį Darželyje, galėjo sukelti ekspozicijos laikotarpiu Darželio Maisto tvarkymo skyriuje pagaminti patiekalai, patvirtina epidemiologinio tyrimo ir maisto tvarkymo subjekto patikrinimo rezultatai: užkrečiamosios ligos ekspozicijos laikas, asmenų susirgimo datos, ir tai, kad visiems asmenims nustatytas vienodas sukėlėjas. Be to, buvo nustatyti maisto tvarkymo reikalavimų pažeidimai (įskaitant, kryžminę taršą), aptiktos auksinio stafilokoko ir koliforminės bakterijos. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju pakanka įrodymų, kad dėl pareiškėjo neatsargaus elgesio, nesilaikant maisto tvarkymo saugos reikalavimų pažeisti Reglamento 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimai.
10. VMVT atkreipė dėmesį, kad skiriamos baudos dydis yra tiesiogiai susijęs su atgrasymu, t. y. skiriamos baudos turi turėti atgrasomąjį poveikį, todėl itin mažos ekonominės sankcijos taikymas ar atleidimas nuo baudos mokėjimo šio tikslo nepasiektų. Atsakovo vertinimu, byloje nėra pagrindų dar labiau mažinti paskirtą baudą, o įvertinus pažeidimo pobūdį bei bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, ir tai, kad žala buvo padaryta vaikų sveikatai, Darželiui paskirta bauda laikytina atitinkančia proporcingumo ir protingumo principus bei užtikrinančia atgrasomąjį poveikį.
11. Pareiškėjas skunde teigė, kad tinkamumo vartoti termino neatitinkantys produktai buvo laikomi atsakingai atskiroje šaldymo kameroje ir į rinka nebuvo patiekti. Atsakovas pažymėjo, kad tokie produktai buvo rasti Darželio Maisto tvarkymo skyriaus šaldiklyje, kartu su kitais maisto produktais, o ne atskirame šalutinių produktų maisto šaldiklyje.
12. Taip pat pareiškėjas skunde teigė, jog jam nebuvo žinoma apie skirtingų produktų pjaustymo proceso fiksavimą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – ir Higienos norma) 19 punkte įtvirtinta, kad paruoštas vartoti maistas turi nesusiliesti (per rankas, svarstykles, įrankius ir kitą inventorių) su šviežia mėsa, paukštiena, žuvimi, neplautais žaliais kiaušiniais ir kitais galimais taršos šaltiniais. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad daržovės ir apdorota produkcija pjaustoma ant vieno stalo, o procesai neatskirti laiko atžvilgiu, kas rodo, kad tiek daržovės, tiek apdorota produkcija pjaustoma vienu metu. Pagal Higienos normos 21 punktą maisto saugos priežiūros veiksmai turi būti registruojami taip, kad būtų galima visais maisto tvarkymo etapais atsekti maisto produktą, jo sudedamąją dalį ar kitą medžiagą, skirtą dėti į maistą arba įdėtą į jį, bei jų tiekėją, taip pat įmones, į kurias tiekiami tvarkomi produktai. Atsakovo teigimu, ženklinimo būdai nėra reglamentuoti, todėl subjektai juos renkasi patys, tačiau jeigu peiliai suženklinti skaitmenimis, turi būti iškabintas tokio ženklinimo paaiškinimas/instrukcijos darbuotojams, koks skaitmuo reiškia, kad peilis skirtas: žaliai mėsai, daržovėms, duonai, termiškai apdorotiems produktams ir pan. Patikrinimo metu Darželis tokio ženklinimo išaiškinimo nepateikė, todėl laikyta, kad Maisto tvarkymo skyrius tokio išaiškinimo neturi.
13. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nenurodė, kad patiekalų terminio apdorojimo registracijos žurnale 2018 m. rugpjūčio 6 d. vištienos maltinio terminio apdorojimo temperatūra nurodyta +82°C, o 2018 m. rugpjūčio 3, 7, 10 d. žurnale neregistruota matuota gamintų patiekalų temperatūra. Higienos normos 21 ir 23 punktuose įtvirtintas reikalavimas palaikyti atitinkamą temperatūrą ir fiksuoti patiekalų terminio apdorojimo temperatūras yra itin svarbus maisto saugai ir visuomenės sveikatai užtikrinti, nes maisto produktas ar patiekalas, kurį būtina termiškai apdoroti (t. y. maistas, skirtas valgyti tik apdorotas šiluma, pavyzdžiui vištienos patiekalai ir t. t.), ir kurio temperatūra produkto viduje terminio apdorojimo metu nepasiekia +75°C, yra netinkamai (nepakankamai) apdorotas, kadangi nepasiekus minėtame teisės akte nurodytos temperatūros nežūna patogeniniai mikroorganizmai ir todėl toks maistas laikomas nesaugiu ir kenkia ar gali pakenkti vartotojų sveikatai bei yra netinkamas žmonėms vartoti. Gaminamas patiekalas, ypač mėsa, paukštiena ar jūros gėrybės, turi būti gerai išvirtos, iškeptos ar kitais būdais tinkamai termiškai apdorotos. Atsižvelgiant į visas patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Darželyje nėra užtikrinamos sąlygos tinkamam maisto produktų ruošimui, todėl bet kada galimas bet kurio produkto užteršimas ir/ar nepakankamas apdorojimas.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad salmoneliozės protrūkio, kilusio Darželyje metu, per tris dienas iš viso susirgo 14 vaikų. Atvejai susiję laiko, vietos ir žmonių grupės atžvilgiu – tai klasikinis epidemiologinis protrūkio apibrėžimas. Taigi, esminis motyvas – visus atvejus sieja užkrečiamosios ligos perdavimo veiksnys – maistas, pagamintas viename maisto tvarkymo subjekte – Darželio Maisto tvarkymo skyriuje, užkrečiamosios ligos ekspozicijos laikas (visi susirgusieji 2018 m. rugpjūčio 9–10 d. valgė Darželyje pagamintus patiekalus) ir asmenų susirgimo datos (visi susirgo vienu ligos inkubacinio periodo metu – rugpjūčio 11–13 d.), visiems nustatytas vienodas sukėlėjas. NVSC teigimu, atsižvelgus į visas aplinkybes, ligos klasikinį pasireiškimą, epidemiologinius protrūkio kriterijus, gautus laboratorinių tyrimų rezultatus ir kitą su protrūkiu susijusią informaciją apie salmoneliozės pasireiškimą bei plitimą, pareiškėjo skundas nelaikytinas pagrįstu.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti.
17. Administracija atkreipė dėmesį, kad nors Nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad bauda pareiškėjui skiriama už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą, tačiau Nutarimo turinyje minėtos teisės normos pažeidimas nekonstatuojamas. Be to, Reglamento 14 straipsnio 2 dalies a punktas pateikia išaiškinimą, koks maistas laikomas nesaugiu, tačiau pastaroji nuostata nenustato pažeidimo sudėties. Tarnyba, nustačiusi, kad maistas neatitinka Reglamento 14 straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimų (yra nesaugus), nenustatinėjo, ar maistas buvo pateiktas į rinka, kaip to reikalauja Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas pagrįstai teigė, kad ginčijamas Nutarimas yra nepakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, nėra pakankamai motyvuotas, yra neaiškus ir nesuprantamas, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies.
18. Administracija pažymėjo, kad nei tinkamumo vartoti termino neatitinkančiuose produktuose, kurie buvo rasti Darželyje, nei jų laikymo aplinkoje nebuvo rasta salmonelės bakterijų. Pareiškėjo atstovė paaiškino, jog tinkamumo vartoti termino neatitinkantys produktai yra laikomi atskirai bei yra sudaryta sutartis dėl produktų utilizavimo, taigi pareiškėjas pateikė logiškus ir tinkamus paaiškinimus, patvirtinančius, jog jis nepateikė į rinką nesaugių maisto produktų, t. y. nepadarė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad nesaugus maistas pateko į rinką.
19. Administracijai buvo neaišku, kodėl prie Reglamento 14 straipsnio 2 dalies a punkto pažeidimo priskirti ne tik tinkamumo vartoti termino neatitinkantys produktai, bet ir Nutarime nurodytos aplinkybės, kad daržovės ir apdorota produkcija pjaustoma ant vieno stalo, šie procesai neatskiriami laiko atžvilgiu, neaiškus peilių ženklinimas romėniškai skaitmenimis, aptiktos auksinio stafilokoko bei koliforminių bakterijos. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, šios aplinkybės neatitinka Reglamento 14 straipsnio 2 dalies a punkte pateikiamo nesaugaus maisto apibrėžimo ir patvirtina faktą, kad Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata negalėjo būti taikoma.
20. Pareiškėjas skunde pagrįstai nurodė, kad ekonominės sankcijos pagal prigimtį atitinka administracinių teisės pažeidimų teisę, todėl atsakovas turėjo nustatyti pažeidimo sudėtį. Iš Nutarime esančių formuluočių matyti, kad atsakomybė yra taikoma ne nustačius neabejotiną kaltę, bet galimą asmens kaltė, kuri galėtų būti taikoma nebent civilinės atsakomybės atveju. Atsakovas netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad vaikai į darželį atėjo su žarnyno problemomis ir kad jie galėjo užsikrėsti plaudami ir ragaudami daržoves. Taip pat pareiškėjas skunde nurodė faktus, kurie leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad ne dėl Darželyje ruošiamo maisto atsirado salmoneliozės protrūkis. Taigi atsakovas faktiškai netyrė ir nevertino aplinkybių dėl galimo kito susirgimo židinio.
21. Administracija sutiko, kad atsakovas, nenustatęs jokių sunkinančių aplinkybių ir tik lengvinančias, atsižvelgęs į pareiškėjo sunkią finansinę padėtį, į jo realiai atliekamus veiksmus gerinant padėtį įstaigoje ir į baudos neproporcingumą, turėjo tokios baudos neskirti arba ją skirti kiek įmanoma mažesnę. Atleidus pareiškėją nuo baudos mokėjimo ar bent jau skirtą baudą sumažinus, būtų geriau pasiekiami administracinės atsakomybės tikslai.
22. Administracijos vertinimu, atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nepateikė jokių reikšmingų argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo ir Administracijos poziciją dėl Nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Jis tik formaliai atkartojo Nutarimo turinį ir tik deklaratyviai teigė, jog Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas pakankamai nepagrindė savo išvados, kad salmoneliozės protrūkis Darželyje įvyko būtent dėl pareiškėjo kaltės. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalaujama, jog priežastinis ryšys būtų pagrįstas metodais, susijusiais su medicinos mokslo žiniomis, tačiau atsakovas atsiliepime neįvardino, kokiomis medicinos mokslo žiniomis grindžia savo poziciją dėl priežastinio ryšio. Administracijos manymu, lingvistinis ir loginis Higienos normos 21 punkto aiškinimas leidžia teigti, jog ne visi maisto saugos priežiūros veiksmai turi būti registruojami, bet tik tokie, kurie leistų atsekti maisto produktą, jo sudedamąją dalį, maisto tiekėją. Taip pat atsakovas nenurodė teisės aktų nuostatų, įpareigojančių fiksuoti pjaustymo procesus, turėti peilių ženklinimo išaiškinimą raštu ir pan.
II.
23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir Nutarimu paskirtą baudą sumažino iki 1 448 Eur minimalios baudos.
24. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad Tarnyba pagal 2018 m. rugpjūčio 17 d. NVSC Vilniaus departamento pranešimą Nr. (10-13 16.3.3 E)35375 apie susirgimus žarnyno infekcijomis Darželyje, 2018 m. rugpjūčio 17 d. atliko Darželio neplaninį patikrinimą, kurio metu buvo surašytas Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktas Nr. 69VMĮP-1654, kuriame užfiksuota, kad Darželyje neužtikrinama produktų tinkamumo vartoti terminų kontrolė ir neišvengiama kryžminės taršos. Patikrinimo metu buvo paimti aplinkos mėginiai nustatyti Salmonella, Staphylococcus aureus, koliforminių bakterijas. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-358 „Laikinai uždrausti tiekti, siūlyti tiekti rinkai, demonstruoti produktą(-us)“ bei 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 69SV-359 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. gavo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Tyrimų protokolą Nr. 2-18/9955 B1-15, kuriame nurodyta, kad viename mėginyje aptiktos auksinio stafilokoko (Staphylococcus aureus), o kitame - koliforminės bakterijos. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 69Dl-(69.5)-3245 informavo NVSC Vilniaus departamentą, kad Darželyje įdiegtos geros higienos praktikos taisyklės, tačiau patiekalų terminio apdorojimo registracijos žurnale 2018 m. rugpjūčio 6 d. vištienos maltinio terminio apdorojimo temperatūra nurodyta +82°C, o 2018 m. rugpjūčio 3, 7, 10 d. žurnale neregistruota matuota gamintų patiekalų temperatūra. Patikrinimo metu buvo rastos Darželyje užšaldytos viščiukų broilerių šlaunelės, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, daržovės ir paruošta produkcija yra pjaustoma ant vieno stalo bei nėra aiškaus pjaustymo inventoriaus ženklinimo. 2018 m. rugpjūčio 27 d. Tarnyboje buvo gautas NVSC Vilniaus departamento pranešimas Nr. (10-13 16.3.3 E)2- 36638 „Dėl salmoneliozės protrūkio Vilniaus lopšelyje darželyje „Gėlynas“, kuriame nurodama, jog NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius 2018 m. rugpjūčio 16–21 d. užregistravo 7 pranešimus apie galimai epidemiologiškai susietus lopšelio-darželio „Gėlynas“ septynių auklėtinių susirgimus ūminėmis žarnyno infekcijomis. Pranešime taip pat nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 21–27 d. Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje buvo pateikta informacija, kad keturiems Vilniaus lopšelį-darželį „Gėlynas“ lankantiems vaikams išskirtos Salmonella bakterijos. 2018 m. rugpjūčio 28 d. Darželyje buvo pakartotinai paimti 10 aplinkos mėginių Staphylococcus ir koliforminėms bakterijoms nustatyti. 2018 m. rugpjūčio 31 d. Tarnyba gavo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Tyrimų protokolą Nr. 2-18/10272 B1-10, kuriame nurodyta, kad aptiktos auksinio stafilokoko bakterijos. NVSC Vilniaus departamentas 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (10-13 16.3.3 E)2-39876 „Dėl salmoneliozės protrūkio Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gėlynas“ (apibendrinimas)“ informavo Tarnybą, kad epidemiologinio tyrimo metu iš viso užregistruota 14 susirgimų salmonelioze. VMVT Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), išanalizavusi byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir įvertinusi visas bylos aplinkybes, vadovaudamasi Maisto įstatymo 12(5) straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. BĮ-648 „Dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatomis, priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriame nurodė, jog buvo pažeisti Reglamento 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a punkto, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto reikalavimai.
25. Priimdama skundžiamą Nutarimą, Tarnyba rėmėsi NVSC Vilniaus departamento tyrimo metu atliktu apibendrinimu ir jame padaryta išvada: kad įvertinus epidemiologinio tyrimo metu surinktus duomenis, NVSC Vilniaus departamento specialistų nuomone, salmoneliozės protrūkį, kilusį Darželyje, galėjo sukelti keli patiekalai ekspozicijos laikotarpiu pagaminti Darželio Maisto tvarkymo skyriuje. Teismas, neturėdamas pagrindo abejoti nurodytomis išvadomis, atmetė pareiškėjo argumentus, kad tiek Tarnyba, tiek NVSC Vilniaus departamentas konkrečiai nenustatė, neištyrė, kad būtent dėl Darželio kaltės įvyko salmoneliozės protrūkis, kad vaikams nebuvo patiektas nesaugus maistas, kadangi produktuose nerado salmonelių, šakutės ir peiliai, ant kurių buvo rasta salmonelių, buvo paimti ne iš Darželio virtuvės, o iš grupės patalpų, bei tai, kad galėjo užsikrėsti kitais būdais ir kitose vietose. Byloje nustatyta, kad NVSC Vilniaus departamentas 2018 m. rugpjūčio 13–21 d. užregistravo septynis pranešimus apie galimai epidemiologiškai susietus Darželio auklėtinių susirgimus ūminėmis žarnyno infekcijomis. 2018 m. rugsėjo 14 d. –2018 m. lapkričio 19 d. buvo gauti dar septyni pranešimai apie Darželio auklėtinių susirgimus, visiems vaikams nustatyta galutinė diagnozė – salmoneliozė. Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad salmoneliozės atvejis, pasireiškęs Darželyje, yra susijęs laiko, vietos ir žmonių grupės atžvilgiu. Įvertinusi visas aplinkybes, pateiktus duomenis ir išvadas, pareiškėjo paaiškinimus, turimus įrodymus, Tarnyba padarė išvadą, kad tikėtina, jog salmoneliozės protrūkį sukėlė keli patiekalai ekspozicijos laikotarpiu pagaminti Darželio Maisto tvarkymo skyriuje. Nustatyti pažeidimai: 2018 m. rugpjūčio 3, 7, 10 d. žurnale neregistruota matuota gamintų patiekalų temperatūra, buvo rastos užšaldytos viščiukų broilerių šlaunelės, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, daržovės ir paruošta produkcija buvo pjaustoma ant vieno stalo bei nėra aiškaus pjaustymo inventoriaus ženklinimo sudaro pagrindą išvadai, kad Darželis pateikė rinkai nesaugius maisto produktus – Darželyje pagamintus patiekalus, kurie galimai tapo ūmios salmoneliozės protrūkio priežastimi. Teismas sutiko su Komisijos vertinimu, kad nagrinėjamu atveju pakanka įrodymų, jog dėl Darželio neatsargaus elgesio, nesilaikant maisto tvarkymo saugos reikalavimų (neužtikrinama produktų tinkamumo vartoti terminų kontrolė, neišvengta kryžminės taršos, aptiktos auksinio stafilokoko ir koliforminės bakterijos), ir tai galimai buvo salmoneliozės protrūkio priežastimi. Tai neatitinka Reglamento 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a punkto, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Tokiu būdu yra pažeista Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis.
26. Teismo vertinimu, įvertinus nurodytus faktus ir įrodymus, pareiškėjo argumentas, kad Darželyje produktuose salmonelių nebuvo aptikta, nedaro įtakos nustatytoms salmoneliozės protrūkio priežastims būtent dėl Darželio veiksmų pateikiant maistą rinkai. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė Nutarime nustatytų aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų. Be to, byloje nebuvo jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą abejoti, kad minėtas pasekmes (vaikų susirgimą salmonelioze) galėjo lemti ne Nutarime nurodyti, o kiti veiksniai.
27. Nutarime nurodyta, kad Darželis pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį tuo aspektu, kad pateikė į rinką nesaugius maisto produktus ir nesilaikė reikalavimo naudoti tik saugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. Teismo įsitikinimu, Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo konstatavimui turi būti nustatyta, kad į rinką buvo pateiktas maistas, kuris neatitinka bent vieno iš įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų: saugos, kokybės ir tvarkymo.
28. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad Nutarimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nurodęs, jog Tarnyba, priimdama Nutarimą, įvertino visų duomenų visumą, t. y. Tarnybos ir NVSC Vilniaus departamento surinktą medžiagą, pareiškėjo Komisijos posėdyje pateiktus argumentus. Teismo vertinimu, Nutarimas yra pagrįstas, jame yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, argumentai, įrodymai, bei pateikiamas jų teisinis vertinimas ir teisinis pagrindas, kuo remiantis jis buvo priimtas, todėl jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
29. Nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl baudos dydžio, teismas nurodė, jog Darželiui paskirta artima vidurkiui bauda 2 948 Eur turi būti mažintina iki Įstatyme numatytos minimalios baudos 1 448 Eur, kadangi būtent minimali bauda nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir protingumo ir proporcingumo principus ir ją paskyrus bus pasiekti baudos tikslai ir atgrasantis poveikis. Teismas sutiko su pozicija, kad Darželiui, kaip biudžetinei įstaigai, ne pelno siekiančiai organizacijai, vykdančiai visuomenei svarbią funkciją, kaip vaikų ugdymas, yra ypatingai svarbios lėšos, siekiant užtikrinti kokybišką ir tinkamą Darželio veiklą. Nutarimu paskirta bauda – 2 948 Eur, teismo vertinimu, yra labai didelė, kurią sumokėjus, galimai nukentėtų ugdymo procesas, Darželis neproporcingai nepagrįstai prarastų lėšas, kurias galėtų skirti palaikyti aukštą higienos reikalavimų įgyvendinimo įstaigoje kokybę. Taip pat teismas pažymėjo, jog Nutarime nėra aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kodėl būtent tokio dydžio bauda yra pasirinkta, t. y. būtent artima vidurkiui, kai tuo tarpu Komisija Nutarime yra nurodžiusi, kad Darželis anksčiau nebuvo baustas. Darželis geranoriškai bendradarbiavo su Tarnyba ir įvykdė visus Tarnybos nurodymus dėl pažeidimų pašalinimo (yra pasirūpinta, kad skirtingų produktų pjaustymo procesai vyktų ant skirtingų stalų, parengtas peilių ženklinimo išaiškinimas, įsigyta indaplovė, darbuotojai papildomai apmokyti). Nors, kaip teigė atsakovas, žala buvo padaryta itin jautriai asmenų grupei – vaikų sveikatai, tačiau nustatant baudos dydį turi būti vertinama ir tai, kad paskirtos baudos dydis taip pat daro įtaką tai pačiai jautriai asmenų grupei – vaikams. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas vertino, jog yra pagrindas sumažinti baudą iki Maisto įstatyme numatytos minimalios 1 448 Eur dydžio baudos (Maisto įstatymo 122 str. 5 d.), bet netenkino prašymo visiškai atleisti Darželį nuo baudos mokėjimo.
III.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinant Nutarimą ir / arba Darželį visiškai atleisti nuo baudos mokėjimo.
31. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai iš esmės sutampa su argumentais, išdėstytais skunde pirmosios instancijos teismui. Kartu pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog jis nepaneigė Nutarime nustatytų aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų, ir teigia, kad Darželis pateikė tiek išsamų atsiliepimą, tiek išsamius rašytinius paaiškinimus, kad salmoneliozės protrūkio tyrimas buvo atliktas visiškai netinkamai, o išvados surašytos neteisingai, kadangi tyrimą atlikę subjektai visiškai nevertino kitų galimų salmoneliozės protrūkio atsiradimo priežasčių, nors tokias pareiškėjas buvo nurodęs. Be to, ne Darželis turi rinkti įrodymus apie salmoneliozės protrūkį, jo atsiradimo priežastis, bet kompetentingos institucijos. Taigi tikrąją salmoneliozės atsiradimo priežastį ir vietą turėjo nustatyti Tarnyba, o ne Darželis. Tuo tarpu teismas apsiribojo institucijų išvadų perrašymu ir tik abstrakčiai nurodė, kad su šiomis išvadomis sutinka.
32. Tiek Darželis, tiek Administracija procesiniuose dokumentuose pateikė argumentus, leidžiančius spręsti, kad Tarnyba ir NVSC, atlikę tyrimą, negalėjo konstatuoti bei konkrečiai ir nekonstatavo, kad būtent dėl Darželio veiksmų kilo salmoneliozės protrūkis ir todėl nepagrįstai Darželiui skyrė baudą. Tarnyba nustatė tik atskirus pažeidimus ir nurodė, kad jie tik galimai, bet ne neabejotinai prisidėjo prie salmoneliozės protrūkio. Tarnyba nepaaiškino, kaip nustatyti pažeidimai galėjo prisidėti prie protrūkio ir jį lemti, todėl Tarnybos išvados vertintinos kritiškai. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba taip pat nenustatė pažeidimo subjekto, atlikusio neteisėtą veiką, jo kaltės bei priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusių pasekmių. Tarnyba, nors ir nustatė tam tikrus pažeidimus, tačiau Darželyje salmonelės bakterijų neaptiko bei nevertino alternatyvių galimybių salmoneliozės protrūkiui atsirasti. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad skundžiamas Nutarimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo ir Administracijos argumentus dėl administracinės atsakomybės specifikos ir būtinybės neabejotinai pagrįsti kaltinamo asmens atsakomybę.
33. Teismo sprendimu Darželiui yra nepagrįstai perkeliama Tarnybos pareiga įrodyti pažeidimą. Pareiškėjas nurodė net keletą argumentų, kad protrūkis galėjo kilti ne dėl jo kaltės. Šiuo atveju nei Tarnyba, nei NVSC netyrė pareiškėjo nurodytų alternatyvių variantų, dėl kurių galėjo kilti salmoneliozės protrūkis. Todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovas pažeidimo tyrimą atliko netinkamai ir neįvertino kitų alternatyvių aplinkybių, o teismas minėtų aplinkybių neįvertino.
34. Pareiškėjo teigimu, Darželyje rastos auksinio stafilokoko ir koliforminės bakterijos neleidžia spręsti, kad dėl Darželio kaltės kilo salmoneliozės protrūkis. Bakterijos buvo rastos Darželio grupių induose ir įrankiuose, tačiau kiekviena Darželio grupė pati plaunasi savo indus ir jie į virtuvę nepatenka. Todėl neaišku, kaip Darželio vaikai iš skirtingų grupių galėjo užsikrėsti salmonelioze nuo maisto, kuris buvo pagamintas kitoje patalpoje – Darželio virtuvėje, kurioje bakterijų nebuvo rasta. Be to, iš 14 vaikų, kurie pasak NVSC susirgo vienu metu, 5 susirgo praėjus savaitei, o 1 praėjus net keliems mėnesiams nuo dienos, kada, NVSC teigimu, Darželyje buvo pateiktas salmonelėmis užterštas maistas. Negana to, iš 14 atvejų, 4 atvejais salmonelių bakterijos nebuvo rastos. Tačiau šios aplinkybės nebuvo įvertintos.
35. Pareiškėjui neaiški teismo išvada, kodėl laikytina, kad Darželis padarė pakartotinį pažeidimą ir kodėl negalima jo visiškai atleisti nuo baudos mokėjimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad jokių pažeidimų, susijusių su salmoneliozės protrūkiu Darželyje, niekada nebuvo. Be to, atleidus pareiškėją nuo baudos, jis turėtų daugiau lėšų naujoms indaplovėms įsigyti, paskirstyti darbuotojams naujas funkcijas dėl pjaustymo laiko žymėjimo ir už jas apmokėti. Darželio finansinis nubaudimas, kai nustatyti pažeidimai yra pašalinti ir jau imtasi priemonių, užkertančių kelią šiems pažeidimams kartotis ateityje, būtų beprasmis ir netikslingas.
36. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
37. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai iš esmės sutampa su atsiliepimo, pateikto pirmosios instancijos teismui, argumentais. Taip pat atsakovas nurodo, kad priimant skundžiamą Nutarimą buvo įvertintos visos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, vadovautasi kompetentingos institucijos (NVSC Vilniaus departamento) išvada. Įvertinus epidemiologinio tyrimo metu surinktus duomenis, NVSC Vilniaus departamento specialistų nuomone, salmoneliozės protrūkį, kilusį Darželyje, galėjo sukelti keli patiekalai ekspozicijos laikotarpiu pagaminti Darželio Maisto tvarkymo skyriuje. Nutarime yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, argumentai, įrodymai bei pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis jis buvo priimtas. Taigi Nutarimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
38. Nuo pareiškėjo pateikto į rinką nesaugaus maisto, kuris buvo pagamintas Darželio Maisto tvarkymo skyriuje, nukentėjo 14 vaikų. Tokiu būdu buvo pažeistas Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a ir b punktai bei pareiškėjui pagrįstai skirta 2 948 Eur bauda. Įrodymų, kuriuos surinko VMVT, visuma yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pažeidimas buvo padarytas, todėl pareiškėjo argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo yra atmestini kaip nepagrįsti.
39. Nors patikrinimo metu Darželio Maisto tvarkymo skyriuje paimtuose mėginiuose salmonelių nerasta, tačiau faktą, jog salmoneliozės protrūkį galėjo sukelti ekspozicijos laikotarpiu Darželyje pagaminti patiekalai, patvirtina epidemiologinio tyrimo ir maisto tvarkymo subjekto patikrinimo rezultatai: užkrečiamosios ligos ekspozicijos laikas (visi susirgusieji 2018 m. rugpjūčio 9–10 d. valgė Darželyje pagamintus patiekalus), asmenų susirgimo datos (visi susirgo vienu ligos inkubaciniu periodu — rugpjūčio 11–13 d.), ir tai, kad visiems asmenims nustatytas vienodas sukėlėjas – Salmonella enterica bakterijos, taip pat nustatyti maisto tvarkymo reikalavimų pažeidimai.
40. Atsakovo vertinimu, byloje nėra pagrindų atleisti pareiškėją nuo administracinės atsakomybės.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė prisidėjimą prie pareiškėjo apeliacinio skundo, kuriame teigia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. Administracijos vertinimu, pareiškėjas pagrįstai nurodė, jog teismas nevertino nei pareiškėjo, nei Administracijos pozicijos byloje, sprendimą priėmė vadovaudamasis išimtinai atsakovo pozicija, dėl kurios nepagrįstumo išsamiai pasisakė tiek pareiškėjas, tiek Administracija. Administracija atkreipia dėmesį į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos. Administracija taip pat pritaria pareiškėjo argumentams, kad neabejotina Darželio atsakomybė dėl salmoneliozės protrūkio taip ir nebuvo nustatyta ir tą pripažino pats pirmosios instancijos teismas, tačiau vis tiek paliko pareiškėjui skirtą baudą. Administracija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas neįvertino argumentų dėl netinkamai ir tendencingai atlikto salmoneliozės protrūkio tyrimo, dėl skundžiamo Nutarimo neatitikties VAĮ reikalavimams, dėl netinkamai taikyto Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies. Administracijos įsitikinimu, pareiškėjas turėjo būti atleistas nuo baudos mokėjimo.
42. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
43. NVSC nurodė, kad salmoneliozės protrūkio, kilusio Darželyje, metu per tris dienas iš viso susirgo 14 vaikų: 10 atvejų buvo patvirtinti kliniškai, epidemiologiškai ir laboratoriškai, 4 atvejai patvirtinti remiantis klinikiniais ir epidemiologiniais duomenimis. Atvejai susiję laiko, vietos ir žmonių grupės atžvilgiu – tai klasikinis epidemiologinis protrūkio apibrėžimas. Visus atvejus sieja užkrečiamos ligos perdavimo veiksnys – maistas, pagamintas viename maisto tvarkymo subjekte – Darželio Maisto tvarkymo skyriuje, užkrečiamos ligos ekspozicijos laikas (visi susirgusieji 2018 m. rugpjūčio 9–10 d. valgė Darželyje pagamintus patiekalus) ir asmenų susirgimo datos (visi sirgo vienu ligos inkubacinio periodo metu – rugpjūčio 11–13 d.), visiems nustatytas vienodas sukėlėjas. NVSC, atsižvelgęs į faktines aplinkybes, ligos klasikinį pasireiškimą, epidemiologinius protrūkio kriterijus, gautus laboratorinių tyrimų rezultatus ir kitą su protrūkių susijusią informaciją bei mokslinę apie salmoneliozės pasireiškimą bei plitimą, laikosi pozicijos, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos 2019 m. gegužės 28 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirta 2 948 Eur bauda. Ginčo santykiai yra maisto saugos srityje, reguliuojami teisės nuostatų, įtvirtinančių reikalavimus į rinką tiekiamam maistui bei maisto tvarkymui. Bylos dalykas – pareiškėjo atžvilgiu priimto Nutarimo konstatuoto pažeidimo teisėtumas bei pagrįstumas, taip pat, konstatavus pažeidimo padarymo faktą, skirtos baudos dydžio pagrįstumas.
45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjo argumentas, jog Darželyje maisto produktuose salmonelių nebuvo aptikta, nedaro įtakos nustatytoms salmoneliozės protrūkio priežastims būtent dėl Darželio veiksmų patiekiant maistą rinkai. Be kita ko, pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė Nutarime nustatytų aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų, o kitų duomenų, kurie suteiktų pagrindą abejoti, kad minėtas pasekmes (vaikų susirgimą salmonelioze) galėjo lemti ne Nutarime nurodyti, o kiti veiksniai, byloje nebuvo. Su tokiu aplinkybių vertinimu VMVT nesutinka ir apeliaciniame skunde pabrėžia, kad teismas nenagrinėjo ginčo esmės, nesiaiškino tikrosios salmoneliozės atsiradimo priežasties, o tik apsiribojo tyrimą atlikusių institucijų išvadų perrašymu, abstrakčiai nurodydamas, kad su šiomis išvadomis sutinka. Nurodytus argumentus palaiko ir trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija prisidėjime prie apeliacinio skundo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išanalizavęs Tarnybos Nutarimą, pareiškėjo apeliacinio skundo, trečiojo suinteresuoto asmens Administracijos prisidėjime prie apeliacinio skundo teismui argumentus ir skundžiamo teismo sprendimo turinį, pripažįsta, kad anksčiau paminėti apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.
46. Dėl paminėtų apelianto bei trečiojo suinteresuoto asmens Administracijos argumentų teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnis nustato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011).
48. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti, tiek Darželis, tiek Administracija savo procesiniuose dokumentuose pateikė eilę argumentų, kuriais teigiama, kad tiek Tarnyba, tiek NVSC, atlikę tyrimą, negalėjo konstatuoti ir nekonstatavo, kad būtent dėl Darželio veiksmų Darželyje kilo salmoneliozės protrūkis ir todėl pareiškėjui nepagrįstai buvo pritaikyta ekonominė sankcija, bet pirmosios instancijos teismo sprendime nėra motyvų dėl šių esminių pareiškėjo skundo argumentų. Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išdėstytais argumentais, juos atkartodamas, tačiau savarankiško ginčo aplinkybių vertinimo nei faktiniu, nei teisiniu aspektu neatliko.
50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nenagrinėjo bei nevertino pareiškėjo argumentų dėl Nutarimo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimams, o tik abstrakčiai konstatavo, kad duomenų visuma leidžia daryti išvadą apie skundžiamo Nutarimo atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams.
51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A6-568/2007; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012).
52. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl ginčo šalies pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų.
53. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 146 str. 2 d. 5 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Gėlynas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ričardas Piličiauskas
Milda Vainienė