Baudžiamoji byla Nr. 1-640-923/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58366-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.9.9.; 2.12.1.4.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį,

n u s t a t ė :

K. J. pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-7709-451/2013 vengė pareigos mokėti E. M. jų dukters L. M., gimusios (duomenys neskelbtini)išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką po 300 Lt (87 eurus) nuo teismo sprendimo dienos (2013 m. liepos 2 d.) iki L. M. pilnametystės, laikotarpiais nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. kovo 18 d. bei nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. vasario 10 d. teismo priteisto išlaikymo dukteriai nemokėjo, nors turėjo oficialų darbą ir už jį gavo užmokestį, buvo registruotas Kauno teritorinėje darbo biržoje, tuo vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko įsiskolino E. M. 3117,35 eurų.

Kaltinamasis K. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su E. M. turi dukterį L. M., dėl kurios išlaikymo 2013 metais sudarė sutartį, jog jis mokės po 300 litų. Apie tai, kad buvo kreiptasi į Vaikų garantinį išlaikymo fondą dėl išmokų, nežinojo, jokio sprendimo dėl to nėra gavęs. Pats stengėsi padėti dukrai tiek pinigais, tiek maistu. Jokių čekių neturi ir jų nerenka. Kad buvo paduotas antstoliams dėl alimentų nemokėjimo, žino, tačiau manė, kad moka darbovietė nuo darbo užmokesčio ir to pakanka padengti įsiskolinimą. Pasidomėjęs sužinojo, kad iš atlyginimo atskaitė pinigus dukros išlaikymui tik už vieną laikotarpį, o kai dirbo kitose darbovietėse, tai niekas nieko neatskaitė. Pats niekam  nepranešė apie tai, kad turi pareigą mokėti periodines išmokas dukros išlaikymui. Pripažįsta, kad turėjo pats rūpintis dukters išlaikymu, bendrauti su antstoliu, o jei neatskaito, turėjo mokėti pats. Pripažįsta, kad elgėsi neatsakingai ir nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, dėl ko labai gailisi ir pasižada išlaikymo pareigą atsakingai vykdyti, susitvarkyti reikalus su antstoliu, stengtis įsidarbinti, kad galėtų teikti privalomą išlaikymą (b.l. 42, 45).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 metais pasirašė taikos sutartį su dukros tėvu K. J.. Jis įsipareigojo mokėti po 300 litų kas mėnesį dukros išlaikymui, kol ši sulauks pilnametystės. Praėjus mėnesiui po sutarties sudarymo, jis pinigų nemokėjo, nes neturėjo darbo. Vėliau darbą susirado ir pinigus mokėjo reguliariai. 2014 m. nustojo mokėti. Pirmus kelis kartus K. J. pinigus pervedė į jos banko sąskaitą. Vėliau mokėdavo grynais. Kai pinigų pradėjo nebemokėti, dėl jų išieškojimo kreipėsi į antstolį. Laikotarpiu maždaug nuo 2015 m. iki 2016 m. (galbūt ilgiau, gerai nepamena), pinigus gaudavo tik iš Vaikų išlaikymo fondo.  Nežino ar K. J. šiuo metu pinigus moka antstoliui, ar ne. Nežino, ar visa skola yra jai grąžinta nuo sutarties sudarymo laikotarpio, ar antstoliui yra pervesti visi pinigai, nes jisai neturi darbo. Anksčiau, maždaug 2015-2016 m. laikotarpiu, pinigus gaudavo iš antstolio, tačiau dabar jau apie porą metų antstolis pinigų nemoka (b.l. 24-25).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad 2014 m. spalio 27 d. E. M. kreipėsi į Fondą, 2014 m. spalio 30 d. buvo priimtas sprendimas skirti išmokas. Iki 2016 m. lapkričio 1 d. išmokėta suma sudaro 1367,07 eurai. Civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 6-7; 8-12).

Iš antstolio R. B. kontoros pateiktos medžiagos matyti, kad vykdymui buvo pateiktas vykdomasis dokumentas 2-7709/451-2013, išduotas Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. Turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą nėra, 2015 m. vasario mėn. surašytas patvarkymas dėl dalies darbo užmokesčio išskaitymo į E. M. sąskaitą, 2015 m. liepos mėn. gautas pranešimas, kad atleistas. 2015 m. kovo 5 d. antstolio išieškota 50 eurų. 2017 m. vasario 1 d. išlaikymo skola sudaro 3117,35 eurų (b.l. 16-19).

Iš UAB „Korio formulė“ pažymos Nr.2017/01/19-1 matyti, kad iš K. J. gaunamo uždarbio išieškojimas buvo vykdomas gavus antstolio patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S2060 (Vykdomoji byla Nr. 0085/14/01500. Nuo 2015 m. vasario iki 2015 m. liepos mėn.  bendrai iš K. J. darbo užmokesčio išskaityti 899,95 eurai (b.l.  22).

BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis K. J., žinodamas apie pareigą teikti nepilnametei dukrai išlaikymą po 300 Lt (87 Eur) kiekvieną mėnesį nuo 2013 m. liepos 2 d. iki L. M. pilnametystės, laikotarpiu nuo laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. kovo 18 d. bei nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. vasario 10 d. teismo priteisto išlaikymo dukteriai nemokėjo, nors turėjo oficialų darbą ir už jį gavo užmokestį, buvo registruotas Kauno teritorinėje darbo biržoje. Tuo vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko įsiskolino E. M. 3117,35 eurų. Tokie kaltinamojo K. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.

K. J. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b. l. 46-48).

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis K. J. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vertinant K. J. asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas (b.l. 33), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 29-30), psichoneurologinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas(b. l. 35, 37), nedirba (b. l. 28, 31-32).

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 164 straipsnyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant mažesnį nei vidurkis bausmės dydį.             

Kadangi kaltinamasis K. J. savo kaltę pripažino ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 str.)

Kaltinamajam K. J. kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta, šioje proceso stadijoje ji taip pat neskirtina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti

Kardomosios priemonės K. J. neskirti.

K. J. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                    Lina Lesinskienė