AN byla Nr. II-180-409/2022

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00121-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

 (S)

Š I A U L I Ų  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

N U T A R T I S

2022 m. liepos 20 d.

Šiauliai

Šiaulių

sekretoriaujant D. J.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. D., 

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-5239-2022 pakeitimo, ir

n u s t a t ė :

I. D. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-5239-2022 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį buvo nubausta galutine 1 000 Eur dydžio bauda (kurios mokėjimas išdėstytas 12 mėn. laikotarpiui) ir jai skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėnesiams ir transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, už tai, kad ji 2022 m. gegužės 16 d., 07.07 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo minėtą automobilį būdama neblaivi (nustatytas 0,94 promilių girtumas) ir, kad automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

2022 m. birželio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos I. D. atstovo advokato D. N. skundas „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5239-2022 pakeitimo“, kuriuo prašo pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5239-2022 dalyje dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, t.y. neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo arba vietoj šios transporto priemonės konfiskavimo skirti (pakeisti) jos vertės dalies išieškojimą(u), neviršijant transporto priemonės pusės rinkos vertės sumos (pridėjo VšĮ „Emprekis“ pažymą, iš kurios matyti, kad minėtos transporto priemonės rinkos vertė – 6174,00 Eur), leidžiant išieškomą sumą išmokėti per 24 mėnesius. Skunde nurodo, kad I. D. supranta, jog jos padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti ją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. I. D. sieks įrodyti, kad jai paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas – neproporcinga jos padarytam nusižengimui, atsižvelgiant į visas reikšmingas individualias aplinkybes, įskaitant ir į jos asmenybę bei nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti jai pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant transporto priemonės konfiskavimo. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju būtų pasiekti palikus paskirtą galutinę 1000 Eur administracinę nuobaudą bei specialiosios teisės atėmimą 36 mėnesiams. Šios administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė taip pat jai sukels labai neigiamas pasekmes, turės jai labai reikšmingą prevencinį poveikį, tačiau nevaržytų jos situacijos daugiau, nei nagrinėjamu atveju būtina atsakomybės tikslams pasiekti ir ją nubausti. I. D. abiem pažeidimų atvejais nesiekė išsisukinėti ar kitais būdais palengvinti savo teisinę padėtį, netrukdė greitai išsiaiškinti teisės pažeidimo padarymo aplinkybių, abu kartus iš karto pripažino kaltę, administracinės atsakomybės nevengė, neatsisakė tikrintis blaivumo, dėl nusižengimų nuoširdžiai gailėjosi. Jos, kaip vairuotojos, vairavimo stažas virš 20 metų. Per visą šį reikšmingą be pirmiau aptartų dviejų šiurkščių pažeidimų minėtą laikotarpį kitų šiurkščių pažeidimų ji nėra padariusi (ir kitokių pažeidimų padarytas minimalus kiekis), prieš tai skirtas nuobaudas yra sumokėjusi. Tai sudaro pagrįstą pagrindą teigti ir tikėti, kad pas ją nėra susiformavusio neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad I. D. mama A. D. yra garbaus amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) , sunkiai serga, jai reikalinga pastovi priežiūra, pagalba - nuvežti pas gydytojus, nupirkti ir atvežti prekes bei kita. Ji pati jau sunkiai juda, todėl labai priklausoma nuo dukters. Daugiau vaikų be I. D. A. D. neturi. Todėl jau pats specialiosios teisės atėmimas 36 mėnesių laikotarpiui I. D. bus didelė pamoka bei sukels didelius suvaržymus. I. D. turtinė padėtis yra kukli. Iš darbdavio (S. R.) pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, matyti, kad 1000 Eur baudos paskyrimas jai taip pat sukelia labai reikšmingas (ši administracinė nuobauda viršija I. D. gaunamą mėnesinį darbo užmokestį), tačiau ją I. D. pasiryžusi sumokėti Nutarime išdėstytais terminais. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės už administracinį nusižengimą skiriamos siekiant nubausti pažeidėją, bet ne siekiant jį žlugdyti. Paskirtos 1000 Eur nuobauda bei teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 36 mėnesiams nagrinėjamu atveju pasiektų tikslus, kuriais siekiama nubausti I. D. bei atgrasyti ją nuo pažeidimų darymo. Jeigu turto natūra konfiskavimas, kaip viena iš griežčiausių administracinių poveikio priemonių, sukelia neproporcingas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo artimiesiems, jis yra netikslingas, nes tokia administracinio poveikio priemonė nepadeda pasiekti administracinės nuobaudos paskirties, t. y. priešingai – dėl sukeliamų neproporcingų pasekmių, ypač pažeidimo nepadariusiems asmenims (konfiskuotino turto bendrasavininkiui), patiriamas neteisingumas, nes tokiu atveju administracinėn atsakomybėn netraukiamų asmenų padėtis apsunkinama be jų kaltės. I. D. pirmiau aptarti neteisėti veiksmai bei jos elgesys per visą laiką, kai ji turi teisę vairuoti transporto priemones, nesuponuoja jos piktybiškumo ir nenoro laikytis įstatymuose įtvirtintų draudimų bei paisyti numatytų pareigų, o greičiau tais dviem atvejais parodo jos negebėjimą tinkamai įvertinti savo būklę ir atidžiai spręsti dėl galimybės atlikti tam tikrus veiksmus po alkoholio vartojimo, t. y. vien praėjęs laiko tarpas nuo alkoholio vartojimo savaime neleidžia identifikuoti asmens blaivumo ar neblaivumo, todėl būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes prieš pradedant vairuoti transporto priemonę. Nusižengimai jos buvo padaryti neįvertinus aplinkybės, kad iš vakaro vartotas alkoholis nulems neblaivumo būseną. ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti turto vertę tais atvejais, kai turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nors ANK nenumatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, būtina pažymėti, jog įstatymas yra apibendrinto pobūdžio teisės aktas, kuriame, siekiant išvengti kazuistiškumo, negali būti reglamentuojamos visos įmanomos situacijos, kadangi to iš anksto nustatyti tiesiog negalima. Taigi daugelį dalykų ir teisinių klausimų sprendžia teismai, vadovaudamiesi jiems įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teise ir įstatymuose įtvirtintu reglamentavimu. BPK taip pat nėra numatyta galimybė išieškoti dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau teismų praktika, esant byloje nustatytoms reikšmingoms aplinkybėms, yra nuėjusi tuo keliu, jog toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdas galimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kadangi baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta griežtesnė atsakomybės rūšis negu ANK, o be to, taikoma už daug sunkesnius teisės pažeidimus, nėra aplinkybių, kurios trukdytų ir neleistų išieškoti konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą ir iš pažeidėjų administracinių nusižengimų teisenos metu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašo teismo skundą tenkinti.

Šiaulių

I. D. teismo posėdyje prašė skundą patenkinti, nurodė, kad supranta savo padaryto nusižengimo pavojingumą, dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, prašo nekonfiskuoti automobilio, nes jai automobilis reikalingas darbinėje veikloje ir rūpinantis sergančia mama.

Įvertinęs bylos medžiagą, pateiktus dokumentus, teismas laiko, kad skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu I. D. buvo pripažinta kalta dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jai skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 000 EUR bauda (kurios mokėjimas išdėstytas 12 mėn. laikotarpiui) ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėnesiams ir transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Ginčo dėl šių nusižengimų nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus nusižengimus. Šių nusižengimų padarymo faktas ir jų kvalifikavimas nėra ginčijami pareiškėjos, tačiau skunde keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – I. D. prašo teismo neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo arba vietoj šios transporto priemonės konfiskavimo skirti (pakeisti) jos vertės dalies išieškojimą(u), neviršijant transporto priemonės pusės rinkos vertės sumos. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad tokia paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (transporto priemonės konfiskavimas) yra neproporcinga jos padarytiems administraciniams nusižengimams ir neteisinga jos, ir jos artimųjų atžvilgiu, nes nukentės žmonės, kurie nesusiję su šiais nusižengimais.  

ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, vis dėlto, nagrinėjamu atveju, pritaikius pažodinį teisės aktų aiškinimo metodą, matyti, jog įstatymų leidėjas teismui nesuteikia diskrecijos teisės spręsti dėl transporto priemonės konfiskavimo taikymo ar netaikymo, kadangi, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, transporto priemonės konfiskavimas turi būti taikomas privalomai (ANK 427 straipsnio 3 dalyje). ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Net susiklosčius tokiems atvejams, kai transporto priemonės konfiskavimas yra ANK specialiojoje dalyje numatytas kaip privalomas, esant įstatyme įtvirtintoms aplinkybėms, gali būti svarstoma dėl alternatyvos taikymo – konfiskuotino turto vertės išieškojimo. ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. 

I. D. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį neblaivi (nustatytas lengvas 0,94 promilių neblaivumo laipsnis), taip sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat viso kelių eismo saugumui. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas konkrečią neblaivumo ribą, nuo kurios yra taikoma vairuotojams administracinė atsakomybė už vairavimą neblaiviems (0,41 promilės), įvertino, jog būtent toks apsvaigimo nuo alkoholio lygis vairuojant automobilį jau yra pavojingas ir keliantis grėsmę, tuo tarpu pareiškėjai nustatytas 0,94 promilių neblaivumo laipsnis daugiau nei du kartus viršijo leistiną ribą. Pažymėtina, jog I. D. jai inkriminuotus veiksmus atliko (duomenys neskelbtini), vienoje judriausių miesto gatvių, anksti ryte (07.07 val.) kai eismas tuo metu yra intensyvus. Taigi, akivaizdu, jog tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško I. D. elgesio pasekmių. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad I. D. vairavo jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptariamą nusižengimą padarė pakartotinai, nepraėjus metams nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Pažymėtina ir tai, kad pirmąjį administracinį nusižengimą (vairavimą neblaiviai) padarė vairuodama tą patį automobilį - „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, skunde nurodyta aplinkybė, kad I. D. padaryti pažeidimai, „nesuponuoja jos piktybiškumo ir nenoro laikytis įstatymuose įtvirtintų draudimų bei paisyti numatytų pareigų“, abejotina, juolab kad nustatytas neblaivumo laipsnis yra pakankamai didelis.

Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

I. D. padarytas nusižengimas nelaikomas mažareikšmiu – priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonės turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas nagrinėtinu atveju pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Jau 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimu skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėn. laikotarpiui turėjo pamokyti pažeidėją, kad nesilaikant įstatymų sankcijos bus tik griežtesnės, tačiau kaip matyti iš I. D. elgesio – tai įtakos jai nepadarė, nes vėl kartojamas analogiškas nusižengimas, ir pažymėtina, kad antrą kartą girtumo laipsnis nustatytas netgi didesnis (pirmą kartą – 0,76 prom., o antrą kartą – 0,94 prom.). Tai, jog I. D. patiria (patirs) neigiamus taikytos priemonės padarinius, yra natūralus jos padaryto nusižengimo rezultatas. Pažymėtina, jog asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį, galinčias kilti pasekmes jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktai I. D. visos aplinkybės buvo žinomos prieš darant pakartotinį nusižengimą, tačiau tai nesulaikė jos nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio. Todėl kilę neigiami padariniai yra pareiškėjos neatsakingo elgesio rezultatas. I. D., žinodama esamą savo padėtį – darbinės veiklos pobūdį, santykius su artimaisiais, galėjo ir privalėjo numatyti ir nuobaudos už pakarotino pažeidimo padarymą griežtumą bei galinčias kilti neigiamas pasekmes, taip pat ir grėsmę prarasti automobilį. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, pažeidėjo profesinė veikla, negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, todėl lengvinti teisinę padėtį nėra pagrindo. I. D. pakartotinai padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl, teismo manymu, pareiškėjai skirtos administracinio poveikio priemonės yra tinkamos ir proporcingos jos elgesiui.

Kaip ir buvo minėta, ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, byloje nėra jokių sąlygų ANK 29 straipsnio 5 dalies taikymui. Kaip matyti iš prie skundo pateiktų medicininių išrašų, mamai sveikata suprastėjo ir ja reikėjo rūpintis dar gerokai anksčiau iki I. D. padarytų nusižengimų (epikrizė iš A. D. ligos istorijos išduota 2014 m.), tačiau ši aplinkybė nebuvo kliūtis I. D. 2021 m. gruodžio 4 d. neblaiviai vairuoti automobilį, o nepraėjus nei pusmečiui – 2022 m. gegužės 16 d. – pasielgti analogiškai. Todėl tikėtina, kad nekonfiskavus automobilio, kaip nusižengimo padarymo įrankio, be kurio I. D. nebūtų galėjusi padaryti aukščiau aptarto pakartotino nusižengimo, gali būti vėl daromi analogiški Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir keliama reali grėsmė tiek eismo saugumui, tiek ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Teismas, atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog I. D. nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir svarbiomis, dėl kurių administracinio poveikio priemonės turėtų būti švelninamos. Skirta administracinio poveikio priemonė (automobilio konfiskavimas) yra pagrįsta ir teisinga, transporto priemonės konfiskavimas už pakartotiną nusižengimą negali būti laikomos neproporcingu padarytam pažeidimui, yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje. Taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą ar vietoj šios transporto priemonės konfiskavimo skirti (pakeisti) jos vertės dalies išieškojimą(u), neviršijant transporto priemonės pusės rinkos vertės sumos nėra pagrindo, todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-5239-2022 skunde nurodytais pagrindais keisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

I. D. atstovo advokato D. N. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. 2022 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-5239-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja                                                                                             Astra Karpytė