Civilinė byla Nr. e2-17535-1125/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12276-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,
sekretoriaujant Vitai Grušienei,
dalyvaujant ieškovei G. D.-Z., ieškovės G. D.-Z. atstovei advokatei D. A., atsakovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“ įgaliotam atstovui I. O.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D.-Z. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Menachemo gimnazija“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė G. D.-Z. pareikštu ieškiniu prašo išieškoti ieškovės naudai iš atsakovės 16,57 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio už 2019 m. lapkričio – 2020 m. sausio mėnesių išmokėjimą, įpareigoti atsakovę VšĮ „Menachemo gimnazija“ pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai NP-SD2 formos pranešimą dėl ligos išmokos skyrimo ieškovei G. D. – Z. už ligos laikotarpį nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., ieškovės naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad G. D.-Z. pagal 2019 m. rugsėjo 4 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. dirbo VšĮ „Menachemo gimnazija“ popamokinės grupės auklėtoja. Darbo sutartimi nustatyta 0,5 etato, 20 valandų per savaitę darbo laiko norma, nustatytas 300 Eur mėnesinis atlyginimas (neatskaičius mokesčių). Nuo 2019 m. lapkričio 22 d. papildyta darbo sutartis, susitariant dėl 5 darbo dienų savaitės po 7 darbo valandas per dieną; susitariant dėl 500 Eur atlyginimo (atskaičius mokesčius). Nuo 2019 m. gruodžio mėnesį atsakovė pradėjo neatsiskaityti su darbuotoja (ieškove), atlyginimas pradėjo vėluoti. Už 2019 m. lapkričio mėnesį buvo atsiskaityta dalimis: 2019 m. gruodžio 30 d. ir 2020 m. sausio 8 d. Už 2019 m. gruodžio mėnesį ieškovė atlyginimą taip pat gavo dalimis: 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 vasario 21 d., delspinigiai, t. y. 16,57 Eur, už pavėluotą darbo užmokesčio išmokėjimą už 2019 m. lapkričio – 2020 m. sausio mėnesį išmokėjimą nesumokėti iki šiol. Ieškovei, susilaužius koją, laikino nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas 2020 m. sausio 21 d. Darbdavys, t. y. atsakovė, ilgą laiką piktybiškai neteikė Valstybinio socialinio draudimo valdybai (toliau ir Sodra) pranešimo dėl ligos išmokos skyrimo (forma NP-SD). Teigia, kad piktybinius atsakovės veiksmus patvirtina, jog atsakovė nebendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, neteikia joms duomenų. Pažymi, kad vyriausieji darbo inspektoriai patys nuvykę į atsakovės VšĮ „Menachemo gimnazijos“ patalpas (2020 m. kovo 2 d. apie 15 val., 2020 m. kovo 6 d. apie 8 val.) nei karto nebuvo įleisti, dokumentai jiems nepateikti. VšĮ „Menachemo gimnazija“ direktorei N. D. K. 2020 m. kovo 9 d. surašytas protokolas dėl administracinio nusižengimo. Teigia, kad visos išdėstytos aplinkybės rodo atsakovės piktnaudžiavimą ir pareigų nevykdymą, pareigūnų nurodymų ignoravimą.
3. Pažymi, kad ieškovė dėl atsakovės kaltės negalėjo gauti jai priklausančios nedarbingumo išmokos. Ieškovės materialinė padėtis itin sunki. Ji yra išsituokusi, viena augina mažametį vaiką. Nesulaukusi nei darbo užmokesčio, nei ligos pašalpos, gaudama labai mažas pajamas, ji buvo priversta kreiptis į BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centrą. Atsakovei nevykdant savo pareigų, ieškovė negali apmokėti buto nuomos, televizijos/interneto paslaugų, negalėjo apmokėti vaiko būrelio ir ugdymo įstaigos paslaugų. Teigia, kad visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės veiksmais ne tik kenkiama finansiškai, bet taip pat pažeidžiamas ieškovės orumas, kai išsilavinęs, iš darbo neatleistas žmogus, negalėdamas išgyventi, turi kreiptis socialinės pagalbos. Dėl to ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus ne tik dėl savęs, bet ir dėl mažametės dukros. Ieškovė patyrė nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą.
4. Atsiliepimu atsakovė viešoji įstaiga (toliau VšĮ) „Menachemo gimnazija“ prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad reikalavimai dėl delspinigių priteisimo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra išvestiniai procesiniai reikalavimai, kurių (ne)tenkinimas priklauso nuo pagrindinių ieškinio reikalavimų, todėl atsakovė šiame etape dėl procesinių išvestinių reikalavimų plačiau nepasisako, tačiau pažymi, jog ieškinio 1 ir 4 reikalavimai (dėl delspinigių ir ieškovės bylinėjimosi išlaidų) atmestini, jeigu teismas atmes ieškinio materialiuosius reikalavimus iš esmės.
5. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę VšĮ „Menachemo gimnazija“ pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai NP-SD2 formos pranešimą dėl ligos išmokos skyrimo ieškovei G. D.-Z. už ligos laikotarpį nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. visiškai įvykdytas. Atsakovė pasisakydama dėl neturtinės žalos priteisimo nurodo, kad mano, jog ieškovė jokios nei turtinės, nei neturtinės žalos nepatyrė. Pabrėžia, kad atsakovė pateikė (nors ir truputį pavėluotai) Sodrai visus reikiamus duomenis, kad ieškovė gautų absoliučiai visą jai (ieškovei) priklausančią nedarbingumo išmoką. Pažymi, atsakovės manymu, kreipimasis į Valstybės ar savivaldybes oficialias institucijas (šiuo atveju - biudžetinę įstaigą Vilniaus miesto socialinės paramos centrą) jokiais atvejais ir jokiomis aplinkybėmis negali reikšti besikreipiančio asmens (šiuo atveju – ieškovės) orumo pažeidimo.
6. Atsakovės manymu, ieškovės materialinė padėtis nėra sunki, nes ieškovė perka ne pirmo būtinumo prekes. Pasak atsakovės, pagal ieškovės pateiktą banko sąskaitos išrašą matyti, kad dalis lėšų skirta azartiniams lošimams, dalis lėšų erotinėms prekėms, kas nėra pirmo būtinumo dalykai. Pažymi, kad keltinas klausimas dėl ieškovei skirtos tikslinės paramos naudojimo. Mano, kad ieškovės prašomas 1 000 Eur neva patirtos neturtinės žalos dydis (net nepaisant tos aplinkybės, jog ieškovė apskritai jokios nei turtinės, nei neturtinės žalos nepatyrė) yra akivaizdžiai neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingas nei ieškovės dirbtam laikui, nei gautam atlygimui.
7. Teismo posėdžio metu ieškovė G. D.-Z. paaiškino, kad pas atsakovę dirba nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, pradžioje dirbo ne pilnu etatu, nuo 2019 m. lapkričio pradėjo dirbti ilgesnėmis valandomis ir jai nustatytas 500 Eur atlyginimas į rankas. Darbo užmokesčio mokėjimas pradėjo vėluoti nuo 2019 m. lapkričio mėnesio. Ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. birželio 5 d. buvo nedarbingume, tačiau darbdavys neteikė Sodrai duomenų ir dėl to ieškovė negavo nedarbo išmokų. Darbdavys su ieškove nebendrauja, vengia, niekas paaiškinta ieškovei nebuvo. Ieškovė, negaudama pajamų, buvo kreipusis dėl paramos skyrimo, gavo 390 Eur paramą. Nurodė, kad 2020 m. kovo mėnesį jokių pajamų negavo apskritai.
8. Teismo posėdžio metu ieškovės G. D. – Z. atstovė advokatė D. A. nurodė, kad ieškovė atsisako reikalavimo įpareigoti atsakovę VšĮ „Menachemo gimnazija“ pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai NP-SD2 formos pranešimą dėl ligos išmokos skyrimo ieškovei G. D. – Z. už ligos laikotarpį nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., kadangi minėtas reikalavimas yra įvykdytas. Pažymi, kad prašymas dėl neturtinės žalos reiškimas tuo pagrindu, jog atsakovė Sodrai ilgą laiką neteikė duomenų, dėl ko ieškovė negavo pajamų, taip pat vėlavo atlyginimas, ieškovė negaudama pajamų buvo priversta kreiptis dėl socialinės paramos. Pažymėjo, kad ieškovė augina nepilnametį vaiką, kuris, be kita ko, turi ir specialių poreikių. Ieškovė išgyveno ne tik dėl savo galėjimo patenkinti poreikius, bet ir dėl vaiko poreikių patenkinimo. Palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus.
9. Teismo posėdžio metu atsakovės VšĮ „Menachemo gimnazija“ atstovas I. O. papildomai paaiškino, kad Sodrai duomenys nebuvo teikti, dėl atsakovės atžvilgiu taikytų ribojimų, nurodė, kad iš viešų duomenų šie ribojimai matosi. Pažymėjo, kad atsakovė turėjo tam tikrų finansinių sunkumų, dėl kurių vėlavo atlyginimai. Ieškovės prašomų priteisti delspinigių iš esmės neginčija, atskirai nepasisako. Atsakydamas į teismo klausimą dėl ieškovei skirtos paramos panaudojimo patikrinimo, nurodė, kad tai atsakovės argumentas, tokio prašymo atsakovė nereiškia. Mano, kad ieškovė kovo mėnesį gavo pajamas, nes buvo gautos išmokos vaiko išlaikymui, mano, kad šios išmokos laikomos ieškovės pajamomis. Pažymėjo, kad atsakovė yra viešoji įstaiga ir tenkinus ieškinį būtų neproporcingai apsunkinta atsakovės finansinė padėtis. Palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl dalies civilinės bylos nutraukimo atsisakius reikalavimo.
10. Byloje nustatyta, kad vienas iš ieškovės reiškiamų reikalavimų - įpareigoti atsakovę VšĮ „Menachemo gimnazija“ pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai NP-SD2 formos pranešimą dėl ligos išmokos skyrimo ieškovei G. D. – Z. už ligos laikotarpį nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodyto reikalavimo atsisakė, kadangi minėtą reikalavimą atsakovė įvykdė.
11. Teismo vertinimu, ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis); civilinės bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo - įpareigoti atsakovę VšĮ „Menachemo gimnazija“ pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai NP-SD2 formos pranešimą dėl ligos išmokos skyrimo ieškovei G. D. – Z. už ligos laikotarpį nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. balandžio 28 d, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl reikalavimo priteisti delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą.
12. Ieškovė reiškia reikalavimą - išieškoti ieškovės naudai iš atsakovės 16,57 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio už 2019 m. lapkričio – 2020 m. sausio mėnesius išmokėjimą. Atsakovė iš esmės dėl nurodyto reikalavimo neprieštaravo, jokių atskirų argumentų nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu nenurodė. Kad buvo vėluojama atsiskaityti su darbuotoja iš esmės neneigė, byloje esantis ieškovės banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, jog darbdavys vėlavo atsiskaityti su darbuotoja.
13. Darbo kodekso (toliau ir DK) 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. A1-40 „Dėl delspinigių dydžio, kai darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos“ patvirtintas 0,07 procento delspinigių dydis, įsakymas įsigaliojo nuo 2020 m. vasario 1 d. Pažymėtina, kad toks pat delspinigių dydis nustatytas ir anksčiau galiojusiame ministro įsakyme (kuris galiojo nuo 2019 m. vasario 1 d.).
14. Ieškovė nurodo, kad už 2019 m. lapkričio mėnesį su ieškove buvo atsiskaityta dalimis: 2019 m. gruodžio 30 d. ir 2020 m. sausio 8 d., už 2019 m. gruodžio mėnesį ieškovė atlyginimą gavo taip pat dalimis: 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. vasario 21 d. Už dėl darbdavio kaltės pavėluotą atsiskaitymą ieškovė prašo priteisti 16,57 Eur delspinigių. Kaip minėta, atsakovė nei apskaičiuotos sumos, nei vėlavimo atsiskaityti su darbuotoja fakto neginčijo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės G. D. – Z. ir atsakovės VšĮ „Menachemo gimnazija“ sudarytoje darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sulygta, jog mėnesinis atlyginimas mokamas kartą per mėnesį 10 – 25 mėnesio dieną darbuotojui sutikus. Taigi, atsakovė darbo užmokestį ieškovei už 2019 m. lapkričio mėnesį turėjo išmokėti ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 25 d., tačiau išmokėjo dalimis 2019 m. gruodžio 30 d. (200 Eur sumą), 2020 m. sausio 8 d. (131, 04 Eur sumą), atsakovė darbo užmokestį už 2019 m. gruodžio mėnesį ieškovei turėjo išmokėti iki 2020 m. sausio 25 d., tačiau išmokėjo dalimis 2020 m. vasario 13 d. (100 Eur sumą), 2020 m. vasario 21 d. (358, 03 Eur sumą), atsakovė darbo užmokestį už 2020 m. sausio mėnesį ieškovei turėjo išmokėti iki 2020 m. vasario 25 d., pagal turimus duomenis darbo užmokestis už sausio mėnesį nebuvo ieškovei išmokėtas iki 2020 m. balandžio 6 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovės priteistina prašoma 16, 57 Eur delspinigių suma dėl vėlavimo mokėti darbo užmokestį už 2019 m. lapkričio ir 2020 m. sausio mėnesius iki 2020 m. kovo 30 d. Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo, bei 1, 32 Eur po Darbo ginčų komisijos 2020 m. kovo 30 d. priimto sprendimo iki atsiskaitymo už 2020 m. sausio mėnesį (atsiskaityta 2020 m. balandžio 6 d.), viso ieškovės naudai priteistina 17,89 Eur delspinigių.
Dėl neturtinės žalos.
15. Ieškovė dėl atsakovės kaltų veiksmų, ieškovės teigimu, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, ilgą laiko tarpą negavo jokių pajamų, ieškovė patirtą neturinę žalą vertina 1 000 Eur suma.
16. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
17. Kasacinio teismo dėl šių įstatymo nuostatų išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).
18. Pagal DK 35 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
19. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad darbdavys, t. y atsakovė VšĮ „Menachemo gimnazija“ nevykdė pareigos perduoti Socialinio draudimo fondo valdybai duomenis apie apdraustąją VšĮ „Menachemo gimnazija“ darbuotoją, ieškovę G. D. – Z., dėl to, ieškovė negalėjo gauti iš Sodros nedarbingumo išmoką. Aptartą darbdavio pareigą reglamentuoja Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243, 57 punktas. Ieškovei nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas 2020 m. sausio 21 d., visi duomenys Sodrai apie ieškovę iš darbovietės pateikti 2020 m. birželio mėnesį. Aplinkybių, jog duomenis buvo vėluojama pateikti teisės aktuose nustatyta tvarka atsakovė iš esmės neneigia. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo mėnesio raštas, kuriame nurodoma, kad atsakovė „Menachemo gimnazija“ pranešimo dėl ligos išmokos skyrimo ieškovei už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2020 m. kovo 27 d. nepateikė. Darbuotojai nurodoma kreiptis į darbdavį dėl duomenų pateikimo. Pagal ieškovės pateiktus duomenis iš asmeninės Sodra paskyros matyti, jog 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. kovo 14 d. , 2020 m. kovo 28 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 15 d. gauti pranešimai, jog negauta NP-SD informacija iš darbdavio. Į bylą taip pat pateiktas, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 10 d. raštas, kuriame nurodoma, jog atsakovės įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-2579, atvykti į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių 2020 m. vasario 26 d. 8 val. paaiškinimams bei dokumentų pateikimui. Nurodytą dieną niekas neatvyko ir dokumentų nepateikė, laiškas neatsiimtas. Pakartotinai Valstybinės darbo inspekcijos nurodymai išsiųsti atsakovės vadovei bei įteikti, tačiau jokie duomenys ir paaiškinimai neteikiami. Į gimnazijos patalpas Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojams patekti nepavyko. Nurodytas raštas, teismo vertinimu, nuosekliai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, jog darbdavys nebendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis bei darbuotojais. Atsakovės atstovas nurodo aplinkybes, jog darbdavys neteikė duomenų Sodrai dėl objektyvių priežasčių. Pagal viešus Sodra duomenis atsakovė 2020 m. vasario 18 d. turėjo ženklų įsiskolinimą (20 012, 65 Eur), sumai, ilgą laiką duomenys Sodroje nefiksuoti. Tai, viena vertus, galėtų patvirtinti atsakovės atstovo nurodomas aplinkybes, jog Sodra nepriėmė atsakovės teikiamų duomenų. Kita vertus, atsakovo pareigų nevykdymo pasekmes perkelti ieškovei (sudarant prielaidas negauti pajamų), teismo vertinimu, nėra ir negali būti proporcinga. Juolab, kad kaip nurodo ieškovė, ir tą nuosekliai patvirtina byloje patekti įrodymai, darbdavys apie susidariusią situaciją darbuotojų neinformavo, nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Todėl legitimuoti tokius atsakovės veiksmus būtų nepagrįsta ir tai neatitiktų darbo teisės principų.
20. Ieškovė, grįsdama patirtą neturtinę žalą dėl negaunamų pajamų, pateikė banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., pagal nurodytą banko sąskaitos išrašą matyti, kad atlyginimas paskutinį kartą atsakovės per šį laikotarpį ieškovei išmokėtas 2020 m. vasario 21 d. – 358, 03 Eur suma už 2019 m. gruodžio mėnesį. Kitas darbdavio mokėjimas atliktas 2020 m. balandžio 6 d. (atlyginimas už sausio mėnesį). Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė 2020 m. kovo mėnesį ji negavo jokių pajamų. Šią aplinkybę patvirtina jau minėtas į bylą pateiktas sąskaitos išrašas, pagal kurį matyti, jog 2020 m. kovo mėnesį į ieškovės sąskaitą buvo pervesti pinigai vaikui (2020 m. kovo 10 d. (du pavedimai), 2020 m. kovo 27 d.). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais (CK 3.203 straipsnis), todėl išlaikymui priteista suma nelaikytina pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Taigi, pagal pateiktus duomenis kovo mėnesį dėl atsakovės veiksmų, neteikiant Socialinio draudimo fondo valdybai duomenų apie darbuotoją (ieškovę), ieškovė negavo jokių pajamų. Teismo vertinimu, dirbančiam asmeniui, kuriam taikomos socialinės garantijos (tame tarpe ir gauti nedarbingumo išmoką), pajamų negavimas visą mėnesį sukėlė neigiamus padarinius ir nerimą tiek dėl savo, tiek dėl nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo. Pažymėtina, kad byloje yra duomenys, jog pareiškėja yra išsituokusi ir augina nepilnametį vaiką. Tai, kad nepilnamečiui vaikui kitas tėvas teikė išlaikymą, neeliminuoja ir ieškovės pareigos išlaikyti vaiką. Atsakovės teiginiai, jog ieškovė gautas pajamas naudojo ne būtinoms prekėms (azartiniams lošimams, erotinėms prekėms ir kt.), nepaneigia atsakovės atsakomybės. Juolab, kad tai buvo keli epizodiniai pirkiniai, pažymėtina, kad erotinės prekės pirktos gavus atlyginimą (2020 m. vasario mėnesį 21 ir 24 d.), o ne iš socialinės paramos lėšų, kaip bandoma teigti atsakovės. Erotinėms prekėms ir loterijos bilietams išleistos sumos nesudaro didžiosios dalies ieškovės išlaidų. Didžioji dalis lėšų kaip matyti pagal sąskaitos išrašą išleidžiama būtinų prekių parduotuvėse. Taigi, atsakovė nepagrįstai banko perkelti atsakomybę ieškovei apeliuodama į nebūtų prekių pirkimą ir taip bandydama paneigti jai padarytą žalą. Atsakovės teiginiai, jog ieškovė gavusi socialinę paramą jokios žalos nepatyrė, atmestini kaip nepagrįsti, nes jau aptartos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė dėl atsakovės kaltės (atsakovei neteikiant ieškovės duomenų Sodrai, nebendradarbiaujant su ieškove, neinformuojant apie susidariusią situaciją, nebendradarbiaujant su Valstybine darbo inspekcija), mėnesį laiko (2020 m. kovo mėnesį) apskritai negavo pajamų, dėl ko patyrė išgyvenimus ir nežinojo situacijos perspektyvos. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro prielaidas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamu atveju įrodė neturinės žalos sąlygų egzistavimą, teismo vertinimu, ieškovės patirta neturtinė žala, atsižvelgiant į atsakovės veiksmų apimtį, ieškovės dirbtą laiką atsakovės įmonėje (nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio), laikotarpį, kurį ieškovė visiškai negavo pajamų (daugiau nei vienas mėnuo), atliekamo darbo pobūdį (pedagoginis darbas), atsižvelgiant į darbo sutartimi sulygtą ieškovės darbo užmokestį, pagrįsta ir darbdavio padarytam pažeidimui proporcinga neturtinės žalos suma nagrinėjamu atveju sudarytų 550 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ieškovei iš atsakovės priteisiant 550 Eur neturtinės žalos sumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
21. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
22. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 363 Eur sumą. Pažymėtina, kad civilinė byla dalyje nutraukta ne dėl to, jog ieškovė nepagrįstai prašė įpareigoti darbdavį vykdyti prievolę, o dėl to, kad darbdavys po ieškinio pareiškimo prievolę teikti duomenis įvykdė. Ieškovės reikalavimas dėl 16,57 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio už 2019 m. lapkričio – 2020 m. sausio mėnesius išmokėjimą, patenkintas pilnai, reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, tačiau byloje nustatytos visos darbdavio atsakomybės dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos sąlygos, ieškovės reikalavimas vertintas kaip iš esmės pagrįstas, nustatant kitą neturtinės žalos sumą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė yra labiau pažeidžiama ginčo šalis (darbuotoja), priežastis dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismo vertinimu, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Juolab, kad ir pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtintas rekomendacijas „Dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“, ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra ženkliai mažesnė už nurodomą rekomendacijose.
23. Iš atsakovės valstybės naudai priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Priimti ieškovės G. D. – Z. pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo.
Nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę VšĮ „Menachemo gimnazija“ pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai NP-SD2 formos pranešimą dėl ligos išmokos skyrimo ieškovei G. D. – Z. už ligos laikotarpį nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. balandžio 28 d.
Likusioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“, į.k. 304711088, buv. (duomenys neskelbtini), ieškovės G. D. – Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai 17, 89 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio už 2019 m. lapkričio – 2020 m. sausio mėnesius išmokėjimą.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“, į.k. 304711088, buv. (duomenys neskelbtini), ieškovės G. D. – Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai 550 Eur neturtinės žalos.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“, į.k. 304711088, buv. (duomenys neskelbtini), ieškovės G. D. – Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“, į.k. 304711088, buv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 15 Eur žyminio mokesčio.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Cinkutė