Baudžiamoji byla Nr. 2K–330/2008 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.27.5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Benedikto Stakausko, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nuosprendžių.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nuosprendžiu V. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas nešiojamasis kompiuteris.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį V. S. paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Daiktinio įrodymo – nešiojamojo kompiuterio – konfiskavimas panaikintas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,
n u s t a t ė :
V. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario 16 d. 9.41 val. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), naudodamasis „Internet Protocol“ (IP) adresu 85206.214.140 iš elektroninio pašto dėžutės duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos Prezidento asistentės B. K. elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) nusiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentui adresuotą įžeidžiančio turinio elektroninį laišką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įžeidžiančio laiško Lietuvos Respublikos Prezidentas neperskaitė.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nuosprendžius panaikinti ir bylą nutraukti.
Kasatorius teigia, kad jam baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nes jo kaltė neįrodyta, nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai nenustatyti, surinkti įrodymai įvertinti netinkamai.
Teismai konstatavo, kad jis (kasatorius), elektroniniu paštu nusiųsdamas Prezidentui įžeidžiančio turinio laišką, pasikėsino jį įžeisti. Tačiau, kasatoriaus teigimu, teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad laiškas buvo adresuotas ne tiesiogiai Lietuvos Respublikos Prezidentui, bet jo asistentei. Be to, jis įsitikinęs, kad laiško turinys nebuvo įžeidžiančio pobūdžio – tai buvo ištrauka iš Maironio 1907 metais parašytos poemos–dramos „Jaunoji Lietuva“, kurioje poetas atskleidžia XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios bundančią Lietuvą, jos žmonių pažiūras, pozicijas, idėjas. Proceso metu lietuvių literatūros specialistė nurodė, kad poema „Jaunoji Lietuva“ yra idėjinis, progresyvus kūrinys, jo turinys nėra ką nors įžeidžiantis, tačiau iš šios poemos citatos „...o tu kurs lietuvio tik vardą nešioji, o dvasią užspaustum Tėvynės jaunos, tegu tave ateitis tolimoji, minėja kaip išgamą mūsų dienos...“ konteksto paimti atskiri žodžiai konkrečioje situacijoje gali būti įžeidžiančio pobūdžio. Kasatorius sutinka, kad iš citatos paimti atskiri žodžiai konkrečioje situacijoje gali būti pripažįstami įžeidžiančiais. Būtent taip, vertindami atskirus žodžius, o ne visą citatos kontekstą, pasielgė pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, konstatuodami, kad jis kėsinosi įžeisti Lietuvos Respublikos Prezidentą.
Be to, kasatorius teigia, kad tai, ar minėto laiško turinys yra įžeidžiantis, netgi ir preziumuojant, kad jis buvo adresuotas Lietuvos Respublikos Prezidentui, turėtų vertinti pats Prezidentas, o tik po to – teisėsaugos institucijos. Jeigu Lietuvos Respublikos Prezidento asistentė visą gaunamą informaciją privalo pateikti Prezidentui, kasatoriui neaišku, kodėl ji to nepadarė. Teismai dėl šios aplinkybės savo sprendimuose nepasisakė.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras teigia, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes V. S. pasikėsino įžeisti viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį – Lietuvos Respublikos Prezidentą, todėl teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Kasatorius, ginčydamas savo kaltę, tvirtina, kad laiškas buvo adresuotas ne Lietuvos Respublikos Prezidentui, o jo asistentei. Teismai pagrįstai nustatė, kad įžeidžiančio pobūdžio elektroninis laiškas buvo išsiųstas būtent Lietuvos Respublikos Prezidentui (laiško pavadinimas – „sveikinimas Prezidentui“; laiškas išsiųstas per internetiniame Lietuvos Respublikos Prezidento tinklalapyje esančią nuorodą – „laiškas Prezidentui“ ir kt.). Tyrimo metu kasatorius nurodė, jog jam nebuvo žinoma, kam konkrečiai pateko šis laiškas, tačiau jis taip norėjo pasveikinti Lietuvos Respublikos Prezidentą. Ši aplinkybė patvirtina, kad įžeidžiančio turinio elektroninį laišką kasatorius siuntė būtent Lietuvos Respublikos Prezidentui. Tai, ar Lietuvos Respublikos Prezidentui adresuotus elektroninius laiškus skaito pats Lietuvos Respublikos Prezidentas ar kitas asmuo, kasatoriui nebuvo žinoma. Tik dėl to, kad šis elektroninis laiškas pateko į Lietuvos Respublikos Prezidento asistentės paštą, nuteistojo veika buvo kvalifikuota kaip nebaigtas nusikaltimas (pasikėsinimas). Kasatoriaus tvirtinimas, kad tik Lietuvos Respublikos Prezidentas galėjo spręsti ar elektroninio laiško turinys jį žeidžia, taip pat nepagrįstas. Tai, kad laiške Lietuvos Respublikos Prezidentui parašyti įžeidūs žodžiai, patvirtino specialistė R. M. Jeigu V. S. laiškas būtų perduotas Lietuvos Respublikos Prezidentui, jo veika būtų kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti juos ir bylą nutraukti – nėra pagrindo.
Kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiami teiginiai, kad jis nuteistas neįrodžius jo kaltės, nenustačius nusikalstamos veikos sudėties objektyvių požymių, atmestini.
Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šio nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Tokiu įžeidimu kėsinamasi į normalią savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, autoritetą, taip pat ir į jo garbę bei orumą. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad V. S. 2007 m. vasario 16 d. elektroniniu paštu nusiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentui adresuotą įžeidžiančio turinio laišką. Tai, kad į Lietuvos Respublikos Prezidento asistentės B. K. elektroninio pašto dėžutę nusiųstas elektroninis laiškas buvo adresuotas Lietuvos Respublikos Prezidentui, patvirtina byloje esantys dokumentai, be to, ir paties V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Prezidentui V. S. nusiųstas laiškas, kuriame buvo du sakiniai – o tu kurs lietuvio tik vardą nešioji, o dvasią užspaustum Tėvynės jaunos, tegu tave ateitis tolimoji, minėja kaip išgamą mūsų dienos. Su nepriklausomybės diena – yra aiškiai įžeidžiančio pobūdžio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada. Maironio poemoje „Jaunoji Lietuva“ esančios keturios eilutės tiek atsižvelgiant į visą poemos kontekstą, tiek į jas atskirai, turi simbolinę prasmę, vertintinos kaip priekaištas, perspėjimas tiems žmonėms, kurie nenori darbuotis Lietuvai. Tai nurodė ir apklausta specialistė. Citata yra tikslus kūrinio dalies atkartojimas. Lietuvos Respublikos Prezidentui adresuotame laiške jokių žymų ar nuorodų, kad tai citata iš poemos, nėra, palyginus poemos eilutes su laiške esančiu sakiniu, akivaizdu, kad jis pakoreguotas, nukreiptas prieš konkretų asmenį. Sakinys, įgijęs visai nesimbolinę prasmę, yra įžeidus, ne tik pavartotu žodžiu „išgama“, bet ir visu savo turiniu nedviprasmiškai ir įžeidžiamai parodantis negatyvų Lietuvos Respublikos Prezidento, kaip asmens ir kaip valstybės vadovo, vertinimą. Laiško turinys, jo pateikimo forma ir būdas rodo, kad V. S. veikė tiesiogine tyčia.
Įžeidimas gali būti padaromas bet kokiu būdu: žodžiu, raštu, veiksmais ir pan. Nusikaltimo sudėtis yra formali, jis laikomas baigtu nuo įžeidimo momento. Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. S., suvokdamas savo daromos veikos pavojingumą ir norėdamas taip veikti, padarė viską, kiek priklausė nuo jo valios, kad nusikalstama veika būtų baigta ir to norėdamas, nusikalstama veika, numatyta BK 290 straipsnyje, nėra ta, dėl kurios baudžiamasis procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka ar tik paties nukentėjusiojo iniciatyva, todėl sutikti su kasatoriaus argumentais ir jais remiantis konstatuoti, kad jam baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Benediktas Stakauskas
Aldona Rakauskienė