Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-155-582-2015].docx
Bylos nr.: 1S-155-582/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija 302560890 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Kvalifikuotas nužudymas (BK 129 str. 2 d.)
Bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas (BK 129 str. 2 d. 2 p.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Bylos Nr. 1S-155-582/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

(S)



KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2015 m. sausio 29 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2–ame sektoriuje 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir

 

n u s t a t ė :

 

V. J. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2007-02-08 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nuteistas 11 metų terminuoto laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2007-01-26, bausmės pabaiga 2017-09-24.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2–ame sektoriuje 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 93-898 nutarta nuteistajam V. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jam neatlikus 2 metų 9 mėnesių 27 dienų (Komisijos posėdžio dieną – 2014-11-27) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant jį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.

Nuteistasis V. J. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo motyvas dėl padaryto sunkaus nusikaltimo nepagrįstas. Pagal teismų praktiką (pvz., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-10-01 nutartis byloje Nr. T-788-359/2014, palikta aukštesniojo teismo galioti) nusikaltimo sunkumas negali būti motyvu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi net ir atlikus bausmę, nusikaltimo sunkumas nepasikeis. Be to, nusikaltimo sunkumas nerodo kaip nuteistasis elgėsi bausmės atlikimo metu. Todėl šis teismo motyvas turėtų būti atmestas. Nuteistojo manymu, teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnius jo teistumus ir neįvertino to, kad jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir atleidimas nuo bausmės, per kurių laikotarpius nustatytų sąlygų nuteistasis nepažeidė. Šios aplinkybės rodo, kad lygtinio paleidimo priemonė nuteistajam yra efektyvi. V. J. skunde taip pat pažymi, kad teismas netinkamai įvertino jo turimus paskatinimus ir paskirtas drausmines nuobaudas. Teismas, nurodydamas, kad jis du kartus pažeidė režimo reikalavimus ir vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda, neatsižvelgė į tai, kad ši nuobauda buvo paskirta prieš septynerius metus ir per visą bausmės atlikimo laiką jis buvo 12 kartų paskatintas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistasis teisme kaltės nepripažino, tačiau, nuteistojo nuomone, svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbesnis yra tas faktas, kad nuteistasis šiuo metu kaltę pripažįsta ir nesiteisina, kas rodo teigiamus jo pokyčius. Skunde nesutinkama ir su jo neatliktos bausmės vertinimu kaip didelės. V. J. nurodo, kad jis jau yra atlikęs didesnę bausmės dalį nei reikalauja įstatymas, be to, likusi bausmės dalis negali būti lemiamas kriterijus lygtinio paleidimo netaikymui. Nuteistasis taip pat pažymi, jog skundžiamos nutarties motyvai dėl nustatytų kriminogeninių veiksnių (jo mąstymas ir elgesys, neturėjimas konkrečių darbinių planų) prieštarauja Komisijos nutarime išdėstytoms aplinkybėms. Komisija nurodė, kad V. J. prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nori atlyginti žalą, supranta nusikalstamos veikos pasekmes, jis yra įgijęs plataus profilio traktorininko ir vairuotojo specialybę, pataisos įstaigoje dirbo staklininku, laisvėje dirbo darbus, susijusius su statybomis. Nuteistojo manymu, ši patirtis ir išsilavinimas rodo, kad jis neturi problemų dėl darbinės motyvacijos. Be šių nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, skunde pažymima ir tai, kad jis artimai bendrauja su šeimos nariais, rūpinasi jais ir šis ryšis gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamo elgesio. Nuteistasis taip pat yra atlyginęs civiliniu ieškiniu priteistą žalą, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra įvykdęs Komisijos paskirtas rekomendacijas, jo rizika ateityje nusikalsti pagal „OASys“ metodiką yra žema (35 balai). Nuteistojo manymu, visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo V. J. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo V. J.. Tokios nuomonės laikėsi ir prokurorė, atsiliepime nepritarusi šiam Komisijos nutarimui.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodytos jo mąstymą ir elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo dvylika kartų paskatintas, mokėsi, dirba ir aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, leidžia teismui spręsti apie tai, kad jis paskutiniu metu savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad ir paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. J. bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (nužudė bejėgiškos būklės žmogų). Dėl įvykdyto nusikaltimo kaltės teisme nuteistasis nepripažino, šiuo metu atsakomybę dėl savo veiksmų prisiima, gailisi ir nesiteisina. Anksčiau teistas 4 kartus (teistumai išnykę). Bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė režimo reikalavimus, iš jų vieną kartą baustas drausmine nuobauda (nuobauda negalioja). Nuteistojo rizika ateityje nusikalsti pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema (35 balai), tačiau ją didina V. J. ankstesni nusikalstami veiksniai (nuteistasis kas keik laiko užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu), jo mąstymas (ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes) ir elgesys (impulsyvumas, savitvardos praradimas). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad pats nuteistasis yra nurodęs, jog vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų.

Apygardos teismas pažymi, kad nors V. J. skunde nesutinka, kad į visas šias išdėstytas aplinkybes buvo atsižvelgta sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau į minėtas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistojo pavojingumą, teismą, sprendžiantį lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti įpareigoja įstatymas, kaip ir įvertinti nuteistojo neatliktos bausmės dalies proporcingumą. Nors likusi didelė bausmės dalis yra vertinamoji kategorija ir įstatyme nėra nurodyta kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau ši aplinkybė priskiriama BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitais pataisos procesui reikšmingais duomenimis. Teismas paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą vertina savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad V. J. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 27 dienos, lyginant ją su paskirtąja, dar yra gana didelė. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už smurtinio pobūdžio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, darytina išvada, kad jo neatlikta bausmės dalis nesudaro pagrindo manyti, kad jis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir šiuo metu jį paleidus lygtinai, bus pasiekti probacijos ir bausmės tikslai. Pažymėtina, kad likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas yra tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas ne nuosprendžio paskelbimu, tačiau tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtų veikų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis yra motyvuota ir pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize, todėl ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėjas              Dmitrijus Korsakovas

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BVK
  • T-788-359/2014
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos
  • BVK 8 str. Bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas