Civilinė byla Nr. 2A-1993-614/2020
Teisminio proceso Nr. Nr. 2-68-3-07529-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-137-1089/2020 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sirena LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Premier Restaurants“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovės paskleista informacija apie tai, jog ieškovas nebuvo įleistas į restoraną McDonald‘s dėl to, kad buvo neblaivus, nuo jo sklido nemalonus kvapas, jis elgėsi agresyviai, neatitinka tikrovės. Ieškovas taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovių 100 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad:
1.1. 2017 m. gruodžio 31 d. vėlų vakarą ieškovas nutarė apsilankyti viešojo maitinimo įstaigoje McDonald's, esančioje Gedimino pr. 15, Vilniuje, kadangi ketino pavalgyti bei pasinaudoti tualetu. Tačiau įeiti į viešojo maitinimo įstaigą McDonald's ieškovui neleido du uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sirena LT“ darbuotojai, saugoję viešąją tvarką McDonald's. Ieškovui buvo paaiškinta kad jis netvarkingai atrodo, todėl apsauga turi teisę neįleisti tokių lankytojų į McDonald's restoraną;
1.2. ieškovas įspėjo UAB „Sirena LT“ apsaugos darbuotojus apie tai, kad gins savo teises teisme, kadangi jų elgesys žeidžia ieškovą kitų lankytojų akyse, nes viskas vyksta matant daugybei žmonių, taip pat jį diskriminuoja. Be to, šis įvykis pateko į viešąją erdvę, kadangi buvo paskelbtas įvairių žiniasklaidos priemonių nusikaltimų kronikoje, pvz., 2018 m. sausio 1 d. www.delfi.lt ir www.delfi.ru;
1.3. 2018 m. sausio 6 d. ieškovas kreipėsi su skundu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba). Skundu prašė ištirti nurodytus jo teisių pažeidimus ir priimti atitinkamas veikimo priemones atsakovių atžvilgiu. 2018 m. vasario 7 d. Tarnyba atsiuntė atsakymą į ieškovo skundą Nr. 4-968. Prie atsakymo Tarnyba pridėjo dokumentus, iš kurių matyti, kad atsakovė UAB „Sirena LT“ ieškovo atžvilgiu išplatino informaciją, žeminančią jo orumą ir garbę, vaizduojančią jį neigiamai ir kaltinančią nederamu elgesiu nurodyto konflikto metu. Informacija, kurią atsakovas paskleidė per savo darbuotojo L. D. paaiškinimą, neatitinka tikrovės ir yra melaginga, skirta pateisinti atsakovo netinkamą elgesį. Informacija yra išgalvota atsakovės jai siekiant save pateisinti ir yra melaginga. Visi atsakovės pareikšti žeidžiantys epitetai yra melagingi ir neturi jokio faktinio patvirtinimo įrodymais ar kitais nepriklausomais šaltiniais;
1.4. atsakovės teiginiai, kad ieškovas buvo neblaivus yra melas, nes, ieškovo teigimu, jis yra alkoholio nevartojantis žmogus ir dėl sveikatos būklės negali vartoti alkoholio. Taip pat tai, kad nuo ieškovo neva sklido nemalonus kvapas, yra netiesa, kadangi jis gyvena visus standartus atitinkančiame bute ir palaiko aukštą asmens higienos ir sanitarijos lygį. Taip pat melu yra atsakovės pareiškimas, kad jis neva elgėsi šiurkščiai, iššaukiančiai ir kėlė grėsmę aplinkiniams žmonėms. Šį šmeižtą paneigia faktas, kad ieškovas iškvietė policijos ekipažą ir prašė pareigūnų įsitikinti tuo, kad yra visiškai blaivus, atrodo adekvatus, ir nėra pagrindo pažeidinėti jo teises;
1.5. atsakovės UAB „Sirena LT“ darbuotojo L. D. nurodytų duomenų nepatvirtino antras apsaugininkas J. B. (J. B.), kuris nurodytu laiku dalyvavo konflikto vietoje. Apsaugininkas J. B. nemelavo ir neišsigalvojo ieškovą šmeižiančios informacijos. Taip pat atsakovės paskleistą melagingą informaciją paneigia policijos ekipažo veiksmai, kuris nerado pagrindo ieškovo atžvilgiu taikyti įstatymo numatytus veiksmus. Ieškovo teigimu, panašius melagingus duomenis nurodo ir atsakovės UAB „Premier Restaurants“ atstovas V. J.;
1.6. atsakovės šiurkščiai pažeidė ieškovo įstatymines teises, t. y. neįleido ieškovo į viešojo maitinimo įstaigą McDonald's nurodytu laiku, o vėliau, siekdami save pateisinti, paskleidė nurodytą ieškovą šmeižiančią informaciją;
1.7. ieškovą šmeižiančios ir jo garbę bei orumą žeminančios informacijos paskleidimas turėjo tokias pasekmes, kad tarnybos negalėjo priimti objektyvių sprendimų dėl jo skundo, kadangi buvo apgautos atsakovių, kurios apkaltino ieškovą nederamu elgesiu. Ieškovo teigimu, atsakovės sąmoningai apšmeižė jį, turėdamos tikslą ir siekdamos jį pavaizduoti visiškai niekingu žmogumi, girtuokliu, pažeidžiančiu viešąją tvarką, ignoruojančiu elementarias viešosios tvarkos normas, kaip nurodyta UAB „Sirena LT“ darbuotojo L. D. paaiškinime, kas tapo plačiai žinoma neribotam asmenų skaičiui. Taigi abi atsakovės yra vienodai atsakingos ir privalo solidariai atlyginti ieškovui padarytą žalą;
1.8. ieškovas nereikalauja teismo įpareigoti atsakoves paneigti paskleistus duomenis jo atžvilgiu, kurie neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą, kadangi šie duomenys buvo paskleisti ribotai ir nepateko į žiniasklaidos priemones. Tačiau atsakovės privalo atsakyti už nurodytus melagingus duomenis ir jų paskleidimą tam tikroms tarnyboms, t. y. Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Ieškovą šmeižiantys duomenys tebėra skleidžiami tarp tarnautojų, tikrinančių nurodytus faktus ikiteismine tvarka. Taip pat šie duomenys taps prieinami visiems žmonėms, kurie domėsis šiuo teisminiu procesu;
1.9. nematerialinė žala dėl atsakovių veiksmų atsirado automatiškai dėl paties jo teisių pažeidimo fakto, jo pažeminimo žmonių akivaizdoje 2017 m. gruodžio 31 d., pavaizduojant jį kaip niekingą žmogų. Ieškovui kilusios neigiamos teisinės pasekmės dėl atsakovių veiksmų yra tos, kad nurodyta jį šmeižianti informacija turi tendenciją būti platinama už nurodytų įstaigų ribų, taip pat ji yra prieinama pašaliniams asmenims, kurie yra susipažinę su šia byla teikdami pagalbą rengiant ieškinį teismui.
2. Atsakovė UAB „Premier Restaurants“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad:
2.1. 2017 m. gruodžio 31 d., apie 22.40 val., restorane buvo daug lankytojų, todėl įvykio, kai į restoraną nebuvo įleistas ieškovas, nematė nė vienas UAB „Premier Restaurants“ darbuotojas. Restorane budėjusių UAB „Sirena LT“ apsaugos darbuotojų teigimu, į restoraną įėjęs ieškovas išsiskyrė iš kitų lankytojų, jo išvaizda ir elgesys sukėlė įtarimų, todėl apsaugos darbuotojas priėjo prie ieškovo paklausti, ko šis ieško. Ieškovas atsakė „ne tavo reikalas“, pradėjo provokuoti konfliktą, nemandagiai elgėsi su apsaugos darbuotoju, nepagarbiai atsiliepė apie restoraną. Dėl šios priežasties apsaugos darbuotojas informavo ieškovą, kad į restoraną šį kartą jo neįleis. Ieškovas iškvietė policiją, tačiau atvykę patruliai jokių apsaugos darbuotojų ar restorano darbuotojų neteisėtų veiksmų neįžvelgė, į konfliktą nesikišo, o ieškovui pasiūlė kreiptis į restorano administraciją;
2.2. ieškovo teiginiai yra neatitinkantys tikrovės ir klaidinantys teismą, nes jokiuose atsakovės ar jos darbuotojų paaiškinimuose ar kituose dokumentuose nėra naudojami nei ieškovo ieškinyje įvardinti, nei jokie kiti panašūs apibūdinimai. Ieškovas kelis kartus mini UAB „Sirena LT“ darbuotojo L. D. paaiškinimą, kuris buvo pateiktas kartu su UAB „Sirena LT“ paaiškinimu Vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir yra pridėtas prie ieškinio, tačiau kalbėdamas apie UAB „Premier Restaurants“ tariamai paskleistus melagingus duomenis, ieškovas ieškinyje pateikia tik vieną teiginį iš UAB „Premier Restaurants“ paaiškinimo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai;
2.3. ieškovas ieškiniu gina savo garbę ir orumą dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių jo garbę ir orumą, paskleidimo, tačiau šioje civilinėje byloje nagrinėjama situacija visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio nurodytų sąlygų. UAB „Sirena LT“, jos darbuotojų ir UAB „Premier Restaurants“ paaiškinimų Vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai tikslas buvo atsakant į institucijų kreipimusis pateikti atsakovių poziciją į įvykusi incidentą bei situacijos vertinimą. Taigi šie paaiškinimai CK 2.24 straipsnio prasme gali būti vertinami tik kaip atsakovių bei apsaugos darbuotojų subjektyvios pozicijos, nuomonės apie įvykį ir joms negalima taikyti tiesos ir netiesos kriterijaus. UAB „Premier Restaurants“ savo paaiškinime Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai apskritai rėmėsi tik UAB „Sirena LT“ apsaugos darbuotojų pateiktais liudijimais ir tai aiškiai nurodė savo rašte;
2.4. minėti paaiškinimai negali būti prilyginti informacijos paskleidimui CK 2.24 straipsnio prasme, nes atsakovės institucijoms pateikė atsakymus, kuriuos privalėjo pateikti teisės aktų nustatyta tvarka šioms pradėjus tyrimus pagal paties ieškovo skundus. Atsakovių paaiškinimų, t. y. atsakymų į institucijų paklausimus, negalima laikyti informacijos paskleidimu, nes šie atsakymai buvo adresuoti ne pašaliniams asmenims, o institucijų tarnautojams, kurie tiesiogiai nagrinėjo skundą, tuo labiau, kad skundas buvo pateiktas paties ieškovo. Atsakovių paaiškinimais nebuvo paskleisti jokie tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys ieškovo garbę ir orumą;
2.5. ieškovas jo patirtą žalą įvardija bendra 3 100 Eur dydžio suma, tačiau ši žala yra visiškai neįrodyta. Apskritai nėra aišku, kuo pasireiškė materialinė ieškovo žala, nes ieškinyje nėra pateikta jokių argumentų apie tai, kokio turto neteko, kokių išlaidų turėjo ieškovas ar kokių pajamų negavo. Be to, ieškovas taip pat nepateikė ir nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis patyrė kokią nors neturtinę žalą dėl atsakovių veiksmų, o ieškinyje apsiriboja tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie patirtą žalą dėl tariamo jo pažeminimo. Ieškovas savo iniciatyva iškvietė policijos ekipažą, nors tam nebuvo jokio poreikio – atvykę policininkai nenustatė jokių neteisėtų atsakovių veiksmų. Ieškovas taip pat mini, kad šis įvykis pateko į viešą erdvę, tačiau www.delfi.lt straipsnyje nėra jokių ieškovą identifikuojančių duomenų (vardo, pavardės, atvaizdo ar kt.). Faktas, kad kartu su policijos ekipažu atvyko ir spaudos atstovai, niekaip nesusijęs su atsakovės veiksmais.
3. Atsakovė UAB „Sirena LT“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad:
3.1. ieškovo nurodomo L. D. paaiškinimo turinys objektyviai negali žeminti asmens garbės ir orumo, nes šis paaiškinimas tapo žinomas tik tiems asmenims, kurių reikalavimu jis buvo pateiktas – pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, taip pat asmenims tiesiogiai susijusiems su ieškovo skundų tyrimu. Ieškovas neįrodė duomenų apie jį paskleidimo fakto;
3.2. ieškovas neįrodė kad būtų patyręs neigiamus padarinius ir niekaip nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio. Pats ieškovas nenurodo, kokie teisės aktai buvo pažeisti, kai jis nebuvo įleistas į UAB „Premier Restaurants“ valdomo restorano patalpas. Ieškovo pozicija yra grindžiama išimtinai tik deklaratyviais teiginiais ir samprotavimais. Jokių teisės aktų pažeidimų nenustatė nei Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – šios valstybinės institucijos nagrinėjo to paties ieškovo skundus, grįstus analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis ieškovas grindžia ir savo patikslintą ieškinį;
3.3. turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą ieškovas bando pagrįsti dviem aplinkybėmis – atsisakymu įleisti į restoraną ir tariamu garbės bei orumo pažeidimu. Tačiau šiuo atveju neegzistuoja faktų visetas dėl ieškovo garbės ir orumo gynimo pagal CK 2.24 straipsnį. Atsisakymas įleisti į restoraną savaime nelemia jokios žalos atsiradimo. Žala neatsiranda „automatiškai“, kaip tą bando įrodinėti ieškovas. Šiuo atveju nėra nei vienos iš atsakovių kaltės. Atsakovių faktinis elgesys ginčo situacijoje atitinka teisės aktuose nustatytų veikimo tokioje situacijoje standartus, atsakovės elgėsi taip, kaip turėjo pasielgti protingas ir apdairus asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. S. į valstybės biudžetą 35,89 Eur (trisdešimt penkių eurų ir 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Teismas nurodė, kad:
4.1. ieškiniu pareikšti reikalavimai yra grindžiami dvejomis argumentų grupėmis: pirma, pasak ieškovo, neteisėtu atsisakymu – pagrįstu diskriminaciniais motyvais – 2017 m. gruodžio 31 d. įleisti jį į viešojo maitinimo įstaigą McDonald‘s, ir antra, atsakovų veiksmais perduodant valstybės institucijoms ieškovą šmeižiančią informaciją;
4.2. įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. Valstybinei vartotojui teisių apsaugos tarnybos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atsakymus, kuriuose nuosekliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad ieškovą buvo atsisakyta įleisti į ginčo viešojo maitinimo įstaigą dėl ieškovo netvarkingos išvaizdos, konfliktiško elgesio, nuo jo sklidusio nemalonaus kvapo, bei Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (18)SN-17)SP-28 nutraukti ieškovo skundo tyrimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-297-822/2020, kuria konstatuota, kad tyrimas pagal ieškovo skundą buvo nutrauktas pagrįstai, teismas sprendė, kad atsisakymo įleisti ieškovą į viešojo maitinimo įstaigą priežastys negali būti traktuojamos kaip lėmusios ieškovo diskriminavimą, o kartu kvalifikuojamos kaip Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje atsakovėms nustatytos pareigos pažeidimas;
4.3. nurodė, kad administracinėje byloje, kurios iškėlimą inicijavo ieškovas, buvo analizuotos tos pačios faktinės aplinkybės, susijusios su atsisakymo įleisti ieškovą į viešojo maitinimo įstaigą priežastimis, kuriomis grindžiamas šioje byloje pareikštas ieškinys. Tiek šios, tiek administracinės bylos teisminio nagrinėjimo dalykas iš dalies persidengia toje apimtyje, kiek tai susiję su ieškovo neįleidimo į viešojo maitinimo įstaigos patalpas priežastimis ir jų vertinimu Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatų kontekste. Dėl to ieškovas nebegali ginčyti ir neigti administracinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teismų padarytų išvadų dėl aplinkybių teisinio įvertinimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šioje byloje negali būti prieita prie kitokių išvadų, nei tai buvo padaryta administracinėje byloje;
4.4. teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės, atsisakius įleisti ieškovą į viešojo maitinimo įstaigą, pažeidė jo teises ir teisėtus interesus bei dėl to atsakovėms turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė;
4.5. nurodė, kad sprendžiant, ar atsakovės paskleidė ieškovą žeminančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, esminę reikšmę turi du aspektai: informacijos pobūdis ir paskleidimo faktas;
4.6. teismo vertinimu, negalima pritarti ieškovo pozicijai, kad atsakovių raštuose buvo paskleista žinia. Nurodė, kad nei UAB „Sirena LT“ 2018 m. sausio 24 d. rašte Nr. 2, adresuotame Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, nei UAB „Premier Restaurants“ 2018 m. sausio 28 d. rašte Nr. N/LT/2018/1, adresuotame Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, nėra konstatuojami faktai apie atsakovą, o dėstoma nuomonė apie ieškovo elgesį ir išvaizdą. Tiesos kriterijus teiginiams apie tai, kaip atsakovės UAB „Sirena LT“ darbuotojas vertino nuo ieškovo sklidusį kvapą, pastarojo išvaizdą ir elgesį po to, kai ieškovą buvo atsisakyta įleisti į viešojo maitinimo įstaigą, objektyviai negali būti pritaikytas. Konstatuojamo pobūdžio teiginių, kad ieškovas buvo neblaivus, raštuose nėra pateikta, o vien tik atskiro asmens subjektyvus įtarimas apie kito asmens galimą neblaivumą negali būti prilyginamas fakto deklaravimui;
4.7. ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovių valstybės institucijoms teikti atsakymai tapo žinomi ne tik institucijų tarnautojams, bet ir kitiems asmenims. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tyrimus pradėjo ir atliko pagal paties ieškovo skundą. Atsakovių atsakymai į institucijų paklausimus dėl ieškovo skunde aprašytų aplinkybių negali būti traktuojami kaip informacijos skleidimas.
4.8. teismas sprendė, kad ieškovas nepagrindė, kad nagrinėjamas atvejis atitiktų CK 2.24 straipsnyje įtvirtintus materialiuosius faktinius požymius, kai turėtų būti konstatuojama būtinybė ginti asmens garbę ir orumą.
4.9. įrodymų, kad dėl atsakovių veiksmų turėjo konkrečių išlaidų ar (ir) nuostolių, kurie galėtų būti laikomi jo turtiniais praradimais, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 100 Eur turtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas savaime. Pripažinęs, kad atsakovės nei atliko neteisėtų veiksmų, nei paskleidė ieškovo reputaciją galinčią žeminti informaciją, teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepatyrė ir neturtinės žalos, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą;
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą kaip neobjektyvų, šališką, šiurkščiai pažeidžiantį ieškovo pamatines žmogaus teises, ir grąžinti bylą peržiūrėjimui pirmos instancijos teismui arba priimti naują sprendimą. Nurodo, kad:
5.1. visi su šiuo ginču susiję faktai buvo ieškovo įrodyti teisme ir galėjo būti patvirtinti liudytojų parodymais bei atitinkama vaizdo medžiaga, tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas kategoriškai atsisakė susipažinti su nurodytomis aplinkybėmis, iškviesti liudytojus ir išreikalauti vaizdo medžiagą;
5.2. teismas rėmėsi administracinių teismų sprendimais, ignoruodamas faktą, kad juose išnagrinėtas ginčas buvo ne dėl ieškovo civiliniame ieškinyje pareikštų faktų ir aplinkybių, o dėl to, kad ieškovas apskundė valstybines organizacijas dėl tam tikrų jų veiksmų ir neveikimo. Nurodytas ginčas administracinėje byloje jokiu būdu nėra susijęs su ginču civiliniame procese, išskyrus tai, kad buvo paminėta pačio ginčo priežastis.
6. Atsakovė UAB „PREMIER RESTAURANTS“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
6.1. teismas pagrįstai atsisakė apklausti liudytojus, kadangi šie nebūtų galėję nei patvirtinti, nei paneigti jokių bylai reikšmingų aplinkybių;
6.2. apeliaciniame skunde ieškovas deklaratyviai teigia, jog sprendimas pažeidžia jo konstitucines teises ir teisėtus interesus, tačiau neįvardina, kokios būtent teisės ir kokie teisėti interesai, priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeisti. Sutinka su teismo pozicija, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovėms atsisakius įleisti ieškovą į viešojo maitinimo įstaigą, buvo pažeistos jo teises ir teisėti interesai bei dėl to atsakovėms turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė;
6.3. agresyviai nusiteikusio ir konfliktą provokavusio ieškovo neįleidimas į restoraną negali būti laikomas nei UAB „Sirena LT“, nei UAB „PREMIER RESTAURANTS“ neteisėtais veiksmais. Atkreipė dėmesį, kad jokių neteisėtų atsakovių veiksmų neįžvelgė nei incidento metu prie restorano ieškovo iškviesti policijos pareigūnai, nei ieškovo skundus nagrinėjusios Valstybinės Vartotojų Teisių Apsaugos Tarnybos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimai ir Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, dėl kurių buvo sustabdytas šios bylos nagrinėjimas. Šiuose sprendimuose buvo išsamiai konstatuotos ir tinkamai ištirtos aplinkybės, jog ieškovas, nebuvo įleistas į restoraną ne dėl jo socialinės padėties, o dėl jo netvarkingos išvaizdos, agresyvaus elgesio, nemalonaus nuo jo sklindančio kvapo;
6.4. teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas negali remtis CK 2.24 straipsnio nuostata, nes nei UAB „Sirena LT“, nei UAB „PREMIER RESTAURANTS“ paaiškinimais, kurie buvo adresuoti atitinkamai VVTAT ir LGKT, nebuvo paskleisti jokie tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys ieškovo garbę ir orumą;
6.5. ieškovas prašė iš atsakovių priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagal kuriuos atsakovėms galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Nėra aišku, kuo pasireiškė materialinė ieškovo žala, nes ieškinyje nebuvo pateikti jokie argumentai apie tai, kokio turto neteko, kokių išlaidų turėjo ieškovas ar kokių pajamų negavo, taip pat ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo patirtus nuostolius. Be to, ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis patyrė kokią nors neturtinę žalą dėl atsakovių veiksmų ir apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie patirtą žalą dėl tariamo jo pažeminimo;
6.6. ieškovas neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų, taip pat jog buvo paskleista ieškovo reputaciją galinti žeminti informacija, todėl teismas pagrįstai ieškovo ieškinio nepatenkino.
7. Atsakovė UAB „Sirena LT“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
7.1. teismas pagrįstai atsisakė apklausti ieškovo nurodytus asmenis liudytojais, kadangi šie objektyviai nebūtų galėję nei patvirtinti, nei paneigti jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Kita vertus ir pats ieškovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde taip ir nepaaiškino, kokias konkrečiai aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, galėtų patvirtinti ieškovo nurodomi asmenys, kuriuos ieškovas pageidauja šaukti liudytojais (CPK 190 str.), juolab apeliantas (ieškovas) nepaneigia teismo sprendime išdėstytos išsamios argumentacijos dėl apelianto nurodomų asmenų šaukimo liudytojais neracionalumo ir neproporcingumo;
7.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ši byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-4998-822/2018 ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas dėl bylos baigties. Šios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas yra inicijavęs kitą teisminį procesą (administracinę bylą) dėl to paties ginčo epizodo, kuris nagrinėjamas paraleliai su šia civiline byla, t. y. ieškovas Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo apskundęs Lygių galimybių kontrolierės sprendimą, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Lygių galimybių kontrolierę priimti sprendimą dėl pažeidimo. Taip pat buvo nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovo skundą atmėtė kaip nepagrįstą ir kartu konstatavo, jog „byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad V. S. suteikti paslaugas UAB „PREMIER RESTAURANTS“ valdomame restorane „McDonald‘s“, esančiame adresu Gedimino prospektas 15, Vilniuje, buvo atsisakyta ne dėl jo socialinės padėties, t. y. jo gaunamų pajamų, o dėl jo netvarkingos išvaizdos, agresyvaus elgesio, nemalonaus nuo jo sklindančio kvapo.“. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, aptariamoje administracinėje byloje buvo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su ieškovo išvaizda, jo elgesiu bei priežastimis, dėl kurių ieškovas nebuvo įleistas į restorano patalpas. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-297- 822/2020 konstatuota, kad tyrimas pagal ieškovo skundą buvo nutrauktas pagrįstai (CPK 179 straipsnio 3 dalis);
7.3. nors pareikštu ieškiniu ieškovas prašo iš atsakovių priteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą, tačiau įrodymų, kad dėl atsakovių veiksmų ieškovas būtų turėjęs konkrečių išlaidų ir (ar) nuostolių, kurie galėtų būti laikomi jo turtiniais praradimais, ieškovas apskritai nepateikė (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareiga pagrįsti žalos faktą ir dydį tenka ieškovui, dėl ko reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo pagrįstai laikomas nepagrįstu. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis patyrė kokią nors neturtinę žalą dėl atsakovių veiksmų ir apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie patirtą žalą dėl tariamo jo pažeminimo. Neturtinės žalos (kaip ir turtinės) atsiradimą ieškovas bandė pagrįsti dviem aplinkybėm - atsisakymu įleisti į restoraną ir tariamu garbės bei orumo pažeidimu. Kaip jau buvo išdėstyta bylos nagrinėjimo metu, šiuo atveju neegzistuoja faktų visetas dėl ieškovo garbės ir orumo gynimo pagal CK 2.24 straipsnį, tuo tarpu atsisakymas įleisti į restoraną savaime nelemia jokios žalos atsiradimo, nes žala neatsiranda „automatiškai“, kaip tą bando įrodinėti ieškovas;
7.4. atsakovei pavyko nustatyti, kad ieškovas iš tiesų yra turėjęs ne vieną itin panašaus pobūdžio bylą, todėl tai labiau panašu į galimą piktnaudžiavimą siekiant finansinės naudos. Ieškovo veiksmai yra galimai nukreipti į provokacijų vykdymą ir to pasėkoje ikiteisminių ir teisminių procesų inicijavimą, šiuos procesus naudojant prieš įvairius subjektus kaip galimą spaudimo priemonę, reikalaujant atlyginti ieškovo tariamai patirtą žalą. Atsakovo įsitikinimu, tai yra reikšminga aplinkybė ir šios bylos kontekste, atitinkamai šios aplinkybės turėtų būti deramai įvertintos teismo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo V. S. ieškinys atsakovėms UAB „Sirena LT“, UAB „Premier Restaurants“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
11. Byloje nustatyta, jog ieškovas 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo įleistas atsakovės UAB „Sirena LT“, teikusios saugos paslaugas, darbuotojo į atsakovės UAB „Premier Restaurants“ valdomą viešojo maitinimo įstaigą McDonald‘s, esančią Gedimino pr. 15, Vilniuje. Dėl šios priežasties ieškovas iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai pažeidimų nenustatė, į tarp ieškovo ir UAB „Sirena LT“ darbuotojo kilusį konfliktą nesikišo. Dėl paminėto fakto ieškovas padavė skundus Valstybinei vartotojui teisių apsaugos tarnybai, o pastaroji skundą papildomai perdavė pagal kompetenciją įvertinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (I t., b. l. 16–19). Atsakydamos į nurodytų institucijų užklausas atsakovės pateikė atsakymus: atsakovė UAB „Sirena LT“ 2018 m. sausio 24 d. raštą Nr. 2 ir apsaugos darbuotojų paaiškinimus, o atsakovė UAB „Premier Restaurants“ 2018 m. sausio 28 d. raštą Nr. N/LT/2018/1 (I t., b. l. 22–25). Susipažinęs su atsakovių Valstybinei vartotojui teisių apsaugos tarnybai ir Lietuvos Respoublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pateiktais atsakymais, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad atsakovių paskleista informacija apie tai, jog ieškovas nebuvo įleistas į restoraną McDonald‘s dėl to, kad buvo neblaivus, nuo jo sklido nemalonus kvapas, jis elgėsi agresyviai, neatitinka tikrovės bei prašė priteisti solidariai iš atsakovių 100 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės, atsisakius įleisti ieškovą į viešojo maitinimo įstaigą, pažeidė jo teises ir teisėtus interesus bei dėl to atsakovėms turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas sprendė, kad nėra pagrindo ginti tariamai pažeistų ieškovo garbės ir orumo, nes ieškovas nepagrindė, kad nagrinėjamas atvejis atitinka CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas sąlygas. Pripažinęs, kad atsakovės nei atliko neteisėtų veiksmų, nei paskleidė ieškovo reputaciją galinčią žeminti informaciją, teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepatyrė neturtinės žalos, kurios atlyginimą prašo priteisti (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
13. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia dviem argumentais: civilinė byla buvo išnagrinėta neapklausus visų ieškovo įvardintų liudytojų ir neišreikalavus vaizdo įrašo; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi administracinių teismų sprendimais, ignoruodamas faktą, kad juose išnagrinėtas ginčas buvo ne dėl ieškovo civiliniame ieškinyje pareikštų faktų ir aplinkybių, o dėl to, kad ieškovas apskundė valstybines organizacijas dėl tam tikrų jų veiksmų ir neveikimo, dėl ko ginčas administracinėje byloje nėra susijęs su ginču civiliniame procese.
Dėl teismo atsisakymo apklausti liudytojus ir išreikalauti vaizdo įrašus
14. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).
15. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).
16. Teisėjų kolegija, spręsdama ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojų ir neišreikalavo vaizdo įrašų, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tiek 2020 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje, priimdamas žodinę nutartį, tiek skundžiamame sprendime (žr. skundžiamo sprendimo 8 punktą) personalizuotai pasisakė dėl kiekvieno ieškovo prašyto apklausti kaip liudytojo asmens apklausos poreikio, o ieškovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai neteikia pagrindo kitaip vertinti liudytojų apklausos poreikio ir galimybių.
17. Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu pageidavo kviesti liudytojais du Vilniaus policijos komisariato pareigūnus ir atsakovės UAB „Sirena LT“ darbuotojus L. D. ir J. B.. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės darbuotojai L. D. ir J. B. savo išsamius paaiškinimus ir žinomas aplinkybes apie kilusį konfliktą jau buvo pateikę Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tuo tarpu ieškovas nei teismo posėdžio (vykusio 2020 m. rugpjūčio 17 d.) metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė kokias naujas šiai bylai reikšmingas aplinkybes šie asmenys galėtų paliudyti. Policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė pats ieškovas jau įvykus konfliktui, t. y. po to, kai vienas iš apsaugos darbuotojų nesutiko jo įleisti į restoraną McDonald‘s, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šie pareigūnai objektyviai negalės duoti parodymų apie incidento užuomazgas ir jo eigą iki jų iškvietimo, dėl ko pagrįstai atsisakė minėtus asmenis apklausti liudytojais. Dėl tos pačios priežasties nebūtų reikšmingas ir pareigūnų darytas vaizdo įrašas.
Dėl administracinio teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinės reikšmės
18. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
19. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Lygių galimybių kontrolierių priimti sprendimą dėl pažeidimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas sprendime konstatavo, kad: „šie byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad V. S. suteikti paslaugas UAB ,,Premier restaurants“ valdomame restorane ,,McDonald‘s“, esančiame adresu Gedimino prospektas 15, Vilniuje, buvo atsisakyta ne dėl jo socialinės padėties, t. y. jo gaunamų pajamų, o dėl jo netvarkingos išvaizdos, agresyvaus elgesio, nemalonaus nuo jo sklindančio kvapo“ (administracinė byla Nr. A-4998-822/2018). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, aptariamoje administracinėje byloje buvo analizuotos tos pačios faktinės aplinkybės, susijusios su atsisakymo įleisti ieškovą į viešojo maitinimo įstaigą priežastimis, kuriomis grindžiamas šioje byloje pareikštas ieškinys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose padarytomis išvadomis dėl ginčo faktinių aplinkybių.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria sprendimo motyvams ir jų nekartoja, o vien tik apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai civilinio proceso pažeidimai, kad neatskleista bylos esmė - svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui naikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Atsakovė UAB „Sirena LT“ prašo priteisti 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos 2020 m. gruodžio 7 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 507, sąskaita Nr. EN-58 ir Klientui suteiktų paslaugų ataskaita. Iš teismui pateiktos Klientui suteiktų paslaugų ataskaitos matyti, kad 650 Eur išlaidas sudaro bylos medžiagos teisinė analizė, duomenų ir informacijos rinkimo veiksmai ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei UAB „Sirena LT“ iš ieškovo priteistinos 650 Eur apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Ieškovo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Sirena LT“, juridinio asmens kodas 303065102, iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Jūra Marija Strumskienė
Eglė Surgailienė